„Eskaluojantys Irano išpuoliai ir JAV vyriausybės sprendimas sustabdyti karinę naftos tanklaivių palydą per Hormūzo sąsiaurį didina ilgalaikio uždarymo, kuris užkirstų kelią eksportui per svarbiausią pasaulyje energijos transportavimo kelią, tikimybę.
Trečiadienį Islamo revoliucijos gvardijos korpusas atakavo tris krovininius laivus, bandančius perplaukti vandens kelią – vienintelį jūros kelią iš Persijos įlankos. Du užsienio tanklaiviai, gabenę mazutą Irako vandenyse, vėliau buvo padegti sviedinių. Vienas įgulos narys žuvo, o 37 buvo išgelbėti, pranešė Irako pareigūnas.
JAV atmetė pakartotinius naftos kompanijų prašymus palydėti tanklaivius, pranešė Persijos įlankos šalių pareigūnai. Gynybos pareigūnai teigė, kad per daug rizikinga siųsti karo laivus į uždarus sąsiaurio vandenis, kurių plotis siauriausioje vietoje yra apie 21 mylią, kol nesumažės Irano ugnies rizika.
JAV pajėgos atakavo Irano karinį jūrų laivyną ir jo dronų bei raketų įgulas, siekdamos pažaboti grėsmę. Tačiau Iranas vis dar smūgiuoja. Prie to prisideda ir jūrų minų bei Irano povandeninių laivų keliama rizika.
Dėl to paralyžiuotas eismas, sąsiaurio uždarymas sparčiai sukelia pasaulinį ekonominį sutrikimą ir didelį karinį bei politinį iššūkį Trumpo administracijai.
Siuntėjai ruošėsi ilgam vandens kelio uždarymui, nes eismas gali ilgai atsigauti net ir pasibaigus konfliktui.
„Tam prireiks laiko. Mums reikia ne tik nutraukti karo veiksmus, bet ir laivų savininkų suvokimo, kad rizika laive esantiems žmonėms ir laivams buvo gerokai sumažinta“, – sakė Jerry Kalogiratos, Atėnuose įsikūrusios bendrovės „Capital Clean Energy Carriers“, gabenančios suskystintas gamtines dujas, generalinis direktorius.
„Pagalvokite apie Raudonąją jūrą: praėjus šešiems mėnesiams po to, kai husiai nutraukė išpuolius, eismas dar nenormalizavosi“, – sakė jis, turėdamas omenyje Irano remiamus Jemeno kovotojus. „Viskas priklauso nuo saugumo suvokimo.“ Ir mes esame toli nuo to.“
Dėl tiekimo nuostolių trumpam naftos kaina pakilo daugiau nei 100 USD už barelį ir padidėjo benzino kaina vartotojams. Tai taip pat spaudžia Persijos įlankos gamintojus, kurie vis dar labai priklauso nuo pajamų iš naftos, ir verčia priimti sunkius sprendimus uždaryti naftos telkinius, nes žaliavinė nafta kaupiasi ir nėra kur dingti.
Saudo Arabijos valstybinės naftos bendrovės „Saudi Aramco“ generalinis direktorius Aminas Nasseris antradienį perspėjo, kad ilgalaikis Hormūzo sąsiaurio uždarymas sukels „katastrofiškas pasekmes pasaulio naftos rinkoms“ ir rimtai sutrikdys pasaulio ekonomiką.
Būtent tuo ir tikisi Teheranas, stengdamasis kariniu būdu atsakyti į JAV ir Izraelio bombardavimo kampaniją. „Praėjus 9 dienoms po operacijos „Epinė klaida“, naftos kainos padvigubėjo, o visų žaliavų kainos sparčiai kyla“, – pirmadienį „X“ platformoje paskelbė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.
Revoliucinės gvardijos žvalgybos skyrius išsiuntė masinį pranešimą šalies mobiliųjų telefonų vartotojams, teigdamas, kad Hormūzo sąsiaurio kontrolė suteikė Iranui galimybę išjudinti pasaulio ekonomiką.
Su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai teigė, kad JAE, Kuveitas, Irakas ir Bahreinas sumažino naftos gavybą beveik septyniais milijonais barelių per dieną.
Jungtinių Tautų prekybos agentūros duomenimis, savaitę prieš karo pradžią sąsiauriu buvo gabenama 38 % pasaulinės jūra gabenamos žalios naftos prekybos. Saudo Arabija ir JAE stengiasi padidinti eksportą alternatyviais vamzdynų maršrutais, kurie apeina sąsiaurį. Saudo Arabijos atveju tai reiškia, kad žalia nafta nukreipiama iš naftos perdirbimo gamyklų, o tai savo ruožtu sugriežtina rafinuoto kuro rinką.
Dėl to kylančios kainos tampa dideliu iššūkiu Trumpo administracijai, kuri susiduria su didėjančiu vidaus susirūpinimu dėl degalų kainų ir infliacijos.
Spaudus naftos tiekimą, prezidentas Trumpas pasiūlė, kad JAV ir jos sąjungininkės suteiktų karo laivus, kad saugiai palydėtų laivus per vandens kelią.
Antradienį Trumpas sakė: „Kai ateis laikas, JAV karinis jūrų laivynas ir jo partneriai prireikus palydės tanklaivius per sąsiaurį.“ Trečiadienį Trumpas sakė, kad laivai turėtų naudotis sąsiauriu.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorės pavaduotoja Anna Kelly sakė: „Prezidentas Trumpas yra visiškai pasiruošęs suteikti JAV karinio jūrų laivyno palydą per Hormūzo sąsiaurį, jei jis manys, kad tai būtina.“
Tačiau karinio jūrų laivyno pareigūnai teigė, kad jiems nebuvo nurodyta teikti palydos, ir tai sukeltų didžiulę riziką tiek JAV karo laivams, tiek komerciniams laivams. Vienas pareigūnas teigė, kad Hormūzo sąsiauris gali tapti Irano „žudymo vieta“, jei laivai pradės bandyti juo praplaukti.
Iranas yra palei sąsiaurio rytinę pakrantę ir gali kelti grėsmę laivams savo dronų, priešlaivinių sparnuotųjų raketų ir minų arsenalu. Priešlaivinės raketos yra sumontuotos ant mobiliųjų paleidimo įrenginių ir gali būti paleistos iš tokio arti atstumo, kad gynybos sistemos ne visada jas aptinka, kol nebūna per vėlu, sakė pareigūnas.
Per dešimtmečius nuo vadinamojo Tanklaivių karo su Iranu devintajame dešimtmetyje – kai JAV palydėjo tanklaivius iš Persijos įlankos – Iranas atnaujino savo greitosios atakos valčių ir nepilotuojamų orlaivių bei vandens transporto priemonių arsenalą.
JAV kariuomenė teigė, kad atakavo daugiau nei 60 Irano karinio jūrų laivyno laivų, tačiau kariniai analitikai teigė, kad Iranas išlaiko dalį savo „uodų laivyno“.
Palydos operacija sąsiauryje būtų daug sudėtingesnė nei naujausia tokio pobūdžio operacija, kai JAV ir sąjungininkės padėjo apsaugoti laivus Raudonojoje jūroje nuo husių kovotojų.“ [1]
1. Tehran Steps Up Ship Attacks As Strait Closure Reverberates. Malsin, Jared; Said, Summer; Holliday, Shelby. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 Mar 2026: A1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą