2011 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis
D.Grybauskaitė: ES vienybė būtina norint užtikrinti energetinį saugumą
Saugiausios atominės elektrinės yra tada, kai jos nepastatytos ir niekada nebus statomos. Vienybė Europoje turi būti aplink jos centrą: technologiškai labiausiai išvystytą ir ekonomiškai galingiausią šalį Vokietiją, kuri atsisako branduolinės energetikos ir pereina prie atsinaujinančių šaltinių. Tai yra ateities darbo vietos. Tai yra energetinis saugumas Europoje. Tai yra tikrasis rūpinimasis Europos gamtos ir mūsų gyvenimo aplinkos išsaugojimu.
Šalin stumiančius pražūtingas Lietuvai schemas mūsų turto grobstytojus. Jau gana. Nebeliko, ką jūs galėtumėte dar pavogti.
Išvijome Rusiją. Išvykime ir šiuos gudruolius kartu su nevykėliais iš Japonijos.
2011 m. rugpjūčio 26 d., penktadienis
Svajuko dramblonės
>>Manau,
2011 08 26 14:38
_Lenkija buvo ir yra ryškiai šovinistinė valstybė ir Lietuvai tikrai nedera keliaklupsčiauti prieš ją , bet reikia ryžtingai eiti Šiaurę, Skandinaviją._
Realiai padarėme iš Lietuvos skurdžią Afrikos valstybėlę, kur saujelė lobsta, o dauguma yra ubagai be sveikatos. Kokia Skandinavija? Tai yra svajuko dramblonės.
2011 08 26 14:38
_Lenkija buvo ir yra ryškiai šovinistinė valstybė ir Lietuvai tikrai nedera keliaklupsčiauti prieš ją , bet reikia ryžtingai eiti Šiaurę, Skandinaviją._
Realiai padarėme iš Lietuvos skurdžią Afrikos valstybėlę, kur saujelė lobsta, o dauguma yra ubagai be sveikatos. Kokia Skandinavija? Tai yra svajuko dramblonės.
2011 m. rugpjūčio 22 d., pirmadienis
Antras krizės etapas ir mes
A.Kubilius su D.Grybauskaitės pagalba sunaikino Lietuvos vidaus rinką. Valstybė išsilaikė, nes naudojomės tuo,kad kitos šalys gaivino, bandė išsaugoti, jų vidaus rinkas. Jie išsaugojo, bet toliau tai daryti nebeturi pinigų. Mūsų eksportas krenta, ir mūsų valstybė yra pavojuje.
Reikia skubiai atšaukti Seimą. Reikia išrinkti Lietuvos gelbėjimo Seimą. Suvienyti Tėvynėje esančius ir užsienio tautiečius. Atstatyti vidaus rinką. Investuoti viską, kas įmanoma. Taupymo politikai būtina padaryti galą dabar.
Reikia skubiai atšaukti Seimą. Reikia išrinkti Lietuvos gelbėjimo Seimą. Suvienyti Tėvynėje esančius ir užsienio tautiečius. Atstatyti vidaus rinką. Investuoti viską, kas įmanoma. Taupymo politikai būtina padaryti galą dabar.
A. Kubilius: visuomenei nelengva paaiškinti, kodėl iš N. Zelandijos verta mokytis.
A. Kubilius: visuomenei nelengva paaiškinti, kodėl verta vogti milijonus ir su Kreivio motinos pagalba.
A. Kubilius: visuomenei nelengva paaiškinti, kodėl dingsta milijardai, skirti atominės elektrinės uždarymui.
O gal mums jau nebereikia aiškinti? Gal jau viskas aišku?
2011 m. rugpjūčio 21 d., sekmadienis
Emigracija ir pažanga
Jei žmogus emigravo ir patenkintas gyvenimu, nebeskursta, yra gerbiamas už gerą darbą, bei dalyvauja lietuvių tautos gyvenime ir net siunčia pinigus giminėms, tai yra gerai visiems, įskaitant lietuvių tautą. Jei žmonės gyvena geriau - čia tikroji pažanga. Aš esu už tokią pažangą, ją remiu ir man neblogai tai sekasi.
O jūsų pažanga - golovatovų gaudymas. Tik kad nieko nepagaunat, nes rankutės yra per trumpos. Vargšeliai...
O jūsų pažanga - golovatovų gaudymas. Tik kad nieko nepagaunat, nes rankutės yra per trumpos. Vargšeliai...
2011 m. rugpjūčio 19 d., penktadienis
Lietuvos politinis žodynas
Komunistas - tai žmogus, sakantis, kad už geros kokybės rinkoje paklausų darbą reikia padoriai sumokėti. Mat, jis griauna daugumą Lietuvos verslų. Juk dauguma mūsų taip vadinamų verslininkų moka tik vogti. O vogti jau mažai beliko. Jei nedirbsite už grašius, tai dauguma mūsų, verslininkų, bankrutuosime.
Išdavikas ir svetimoteriautojas - tai Lietuvos pilietis, negalintis pragyventi, kai algos nekyla, o šildymas ir maistas brangsta, todėl išvažiuojantis į užsienį. D.Grybauskaitė sako, kad galima mylėti tik vieną pasą. Kai neseniai žiūrėjau į mano lietuvišką pasą, jis man pasirodė toks kietas, kad mylėti jį būtų labai nepatogu.
Išdavikas ir svetimoteriautojas - tai Lietuvos pilietis, negalintis pragyventi, kai algos nekyla, o šildymas ir maistas brangsta, todėl išvažiuojantis į užsienį. D.Grybauskaitė sako, kad galima mylėti tik vieną pasą. Kai neseniai žiūrėjau į mano lietuvišką pasą, jis man pasirodė toks kietas, kad mylėti jį būtų labai nepatogu.
2011 m. rugpjūčio 17 d., trečiadienis
Studentų sąjunga: studijų branginimas – įtartinas
Jaunos ir energingos kvalifikuotos darbo jėgos trūksta, ir verslai negali tinkamai konkuruoti bei plėstis. Todėl daugeliui kitų neužtenka paprastenių darbo vietų. Kadangi elitinės darbo jėgos paruošimas vyksta prastai, studentų sąjungai studijų branginimas atrodo įtartinas.
Studijų brangimas būtinas. Kadangi reforma išvaiko gabų jaunimą, naikindama mūsų ūkį, tai visi mūsų universitetai tampa laikinais dariniais. Mes rinksime pasaulio atliekas, norinčias diplominio popierėlio už didelius pinigus. Gyvenimas trumpytis, nėra kada kasytis, reikia bent pasipinigauti
2011 m. rugpjūčio 15 d., pirmadienis
Kaip elgtis, turint stiklines sienas?
Riaušės Britanijoje, kaip ir riaušės Vilniuje, yra perspėjimai turtingiesiems, kurie mus valdo, bei, naudodamiesi krize, dar kartą bando apiplėšti: Nustokite mėtyti į žmones akmenis, nes gyvenate stiklo namuose.
2011 m. rugpjūčio 14 d., sekmadienis
Kas rodo mums kelią?
Vokietija toliau investuoja į aukšto išsilavinimo darbo jėgą. Ten darbuotojų įgūdžiai kruopščiai suderinami su atliekamu darbu. Vokiečiai vysto bedradarbiavimą tarp profsąjungų ir darbdavių. Vokietijoje krizės metu kvalifikuoti darbuotojai neatleidžiami, nes dėl atleidimo greitai prarastų kvalifikaciją bei motyvaciją. Bendromis darbdavių ir valstybės pastangomis jie išlaikomi darbe ir labai praverčia, krizei pasibaigus. Tai užtikrina pavydėtinai gerą vokiečių ekonomikos funkcionavimą. Jaunimo bedarbystė Vokietijoje yra žemesnė, negu 10 procentų. Tai įgalina vokiečių sugebėjimą gaminti aukšto tikslumo techniką, kurios negali pagaminti niekas kitas pasaulyje.
Ko Vokietija dabar nedaro? Nesiginčija, bet prekiauja su rusais. Nesilaiko įsikibusi iškastinio kuro, įskaitant branduolinį, kartodama, kad nėra geros alternatyvos. Ji supranta, kad jei dirbsim, kaip dirbom, tai geros alternatyvos niekada ir nebus. Vokiečiai nelenktyniauja, naikindami profsąjungas ir mažindami atlyginimus naiviame konkuravime su Kinija. Vokietija negaili pinigų darbo jėgos paruošimui. Vokiečiai nesitiki, kad vienos tik finansinės paslaugos, ar viena tik rinka aplamai, išgelbės visuomenę.Todėl Vokietija neleidžia šėlsti egoizmui, ardančiam bendrą gėrį, kuris būtinas stabilumui visuomenėje.
Kol nesugebėsime dar kartą iš vokiečių pasimokyti, tol niekam nebus saugaus gyvenimo Lietuvoje.
2011 m. rugpjūčio 12 d., penktadienis
D. Grybauskaitė: veržlus, atsakingas ir iniciatyvus jaunimas – tautos ateitis
„Lietuvai yra reikalingi veržlūs jauni protai, aktyvus, iniciatyvus, kūrybingas bei atsakingas jaunimas. Jūsų žinios ir patirtis, įgauta svetur, gali labai pasitarnauti mūsų valstybei. Džiaugiuosi, kad stengiatės išlaikyti ryšį su Tėvyne“, – Prezidentę cituoja jos spaudos tarnyba.
Ar jūs pageidaujate, kad užsienio lietuviai jums KGB agentus išgaudytų? Ir dar, kad kepti karveliai skraidytų? O jūs tik sedėsit, Rusiją keiksit ir Stalino metodu pasus atiminėsit?
Na ir ingiai jūs, mielieji...
Stalinas yra gyvas kiekvieno, kas atiminėja lietuvių pasus dabar, kailyje. Jūs bandote įbauginti nuskurdusius tautiečius, sukiršydami kelis milijonus išvažiavusių su trimis milijonais laikinai dar vargstančių Lietuvoje. Be tautos vienybės neišgyvensime šiais sunkiais laikais.
Suomiai, kai reikėjo kariauti su Rusija, kariavo. Ar mes turime tokį snaiperį, koks buvo garsus Suomijoje, nukovęs pusę tūkstančio tarybinių priešų? Deja, ne.
Dabar Suomija prekiauja su rusais. O mes profesoriaus Lansdbergio ir laboranto Kubiliaus rankomis tik drumsčiame vandenį ir naikiname Lietuvos ūkį.
2011 m. rugpjūčio 9 d., antradienis
Krizės Lietuvoje eiga
Du metus mūsų konkurentų verslus jų vyriausybės dengė nuo krizės. Tuo tarpu mūsų Vyriausybės taupymas per tuos du metus mūsų lietuviškus verslus nualino. Todėl mūsų bedarbystė yra rekordinė Europoje net šiuo atokvėpio metu, esant rekordinei emigracijai.
Dabar ateina antras krizės etapas, kai užsienio vyriausybės išsekino resursus remti jų ekonomikas. Mūsų gi Vyriausybė iššvaistė pasiskolintus pinigus ir vėl niekuo mūsų ūkiui padėti nebenori. Tęsiama Vyriausybės taupymo politika. Ateina paskutinės dienos lietuviškiems verslams ir kartu Lietuvos valstybei, kurios pajamas šie verslai uždirba.
Dabar ateina antras krizės etapas, kai užsienio vyriausybės išsekino resursus remti jų ekonomikas. Mūsų gi Vyriausybė iššvaistė pasiskolintus pinigus ir vėl niekuo mūsų ūkiui padėti nebenori. Tęsiama Vyriausybės taupymo politika. Ateina paskutinės dienos lietuviškiems verslams ir kartu Lietuvos valstybei, kurios pajamas šie verslai uždirba.
2011 m. rugpjūčio 3 d., trečiadienis
Kaip dirba Lietuvos mokslo mafija
Darosi aišku, kodėl didžioji Lietuvos profesūros dalis remia prieštaraujančią Konstitucijai aukštojo mokslo reformą, kuri naikina Lietuvos bendruomenės pagrindus, kepdama daugiausia niekam nereikalingus pigių socialinių mokslų tariamus žinovus. Daugelis profesorių elgiasi, kaip nusikaltėlių mafija [1].
Kadangi toks elgesys klesti pačiose viršūnėlėse, o kurti tikrą mokslą yra sunku, ypač jei uždarbiauji visais įmanomais būdais, tai aišku, kad dauguma Lietuvos profesūros užsiima valstybinių lėšų grobstymu. Kadangi lietuviški moksliniai leidiniai tapo mūsų ir kitų valstybių pinigų grobstymo priemone, tai juos reikia uždaryti. Didesnės profesūros dalies vieta yra kalėjime, kad jaunimas žinotų, jog nusikalstama veikla įstatymais paremtoje valstybėje nėra toleruojama.
Susinervavusių daktarų atsakymas: visame pasaulyje visi vagia, tai palikite mus ramybėje. Tai yra melas. Pasaulyje neleidžiama, kad vagys dėstytų studentams. Lietuvos situacija gal yra pasikartojusi kur nors Afrikoje. Bet tai nepateisina mūsų supuvimo.
Daugumai diskusijos dalyvių rūpi kiekvieno duona kasdieninė: už ką dabar mokama ar bus mokama, jei likimas juos nuvedė prie Lietuvos universitetų.
Svarbiau mums visiems yra pagrindinė autoriaus mintis, kad valdančioji dauguma verčia mus kišti mūsų pinigus (per mokesčius ar asmenines santaupas) už studijas, kurios yra gryna apgavystė, nes negali suteikti šiuolaikiniu mokslu paremtų žinių.
Ministras Steponavičius yra pakankamai naivus arba niekinantis Lietuvą apgavikas, kad reklamuoti šią supuvusią, taip vadinamą, prekę.
Sutinku su dauguma, kad A.Lašo tyrimų rezultatų pagarsinimas yra svarbus. Juk daugumoje tauta yra sveika: žmonės nori realiai dirbti, o ne sukčiauti. Bet, matydami tokią slogią mafijos savivalę, priversti emigruoti, kad gautų normalų išsilavinimą bei galėtų dirbti normalų darbą. Jei yra dar nepatenkintų didžiuliais emigracijos srautais, tai jie turėtų pirmiausia išnaikinti rytietiško sukčiavimo pktžaizdes, pradedant nuo mūsų universitetų. Tvarkos Lietuvoje įvedimas tampa nulemiančiu tautos išlikimą uždaviniu. Sekmės ir stiprybės autoriui - A.Lašui.
1._A.Lašas. Ministras pervertino Lietuvos dėstytojus. III: KTU akademinės machinacijos
www.DELFI.lt
2011 rugpjūčio mėn. 3 d. 10:28
Nesenai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pareiškė, jog abiturientai nepagrįstai nuvertina Lietuvos aukštąsias mokyklas ir dažną kartą renkasi prastesnės kokybės aukštąjį išsilavinimą užsienyje.
Suabejojęs tokiais teiginiais, pirmuose dviejuose straipsniuose rašiau apie situaciją TSPMI ir VGTU. Dabar atidžiau panagrinėkime KTU ir jo partnerių „mokslo darymo“ avantiūras, apie kurias sužinojau iš vidinio naudojimo dokumentų. Tai tapo įmanoma anoniminio šaltinio dėka, kuri/s praleido ne vienerius metus KTU ir, jo/s žodžiais tariant, labai gerai žino „lietuviško tualetinio popieriaus ir jo citavimo indeksų gamybos virtuvę“.
Šios virtuvės apžvalgą pradėkime nuo to, jog profesūrai mokslinių straipsnių išspausdinimas ir tų straipsnių cituojamumas pasauliniu mastu yra kaip krepšininkui pelnyti taškai. Kuo daugiau – tuo geriau tiek prestižo, tiek ir finansine prasme. Tačiau ką daryti, jei esi nevykęs krepšininkas ar mokslininkas ir niekas tavęs nenori priimti į rimtą lygą? Viena alternatyva yra sukurti savą pseudolygą ir tenai imituoti sėkmę. O po to nuėjus pas kokį mažai apie krepšinio lygas nusimanantį rėmėją (šiuo atveju švietimo ir mokslo ministerija), išpešti iš jo pinigų rezultatyviausių nevykėlių lygos dalyvių finansavimui.
Tenka konstatuoti akivaizdų faktą, jog visuose trijuose populiariausiuose Lietuvos universitetuote tarpsta mokslinė „chaltūra“, turinti tam tikrą kriminalinį atspalvį.
Ainius Lašas
Būtent taip elgiasi kai kurie Lietuvos universitetai, kurdami savo pseudomokslinius žurnalus, kuriose lengva patiems išsispausdinti ir cituoti vienas kitą imituojant mokslinę sėkmę. Telieka universiteto valdžiai nustatyti aiškias „taškų darymo“ taisykles ir prižiūrėti, kad tai būtų nepriekaištingai vykdoma. Štai kaip tai veikia KTU ir jos partnerių-universitetų pseudolygoje.
Atidžiau panagrinėjus vidinę KTU elektroninę korespondenciją, paaiškėja, jog kai kuriu KTU katedrų vadovai spaudžia savo kolegas kuo gausiau cituoti bendradarbių mokslinius straipsnius universiteto leidžiamuose žurnaluose. Šis faktas išryškėja iš 2009 m. gegužės mėn. 12 d. prof. Vytauto Snieškos (kuris yra ir KTU leidžiamo žurnalo „Inžinerinė ekonomika“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas) elektroninės atmintinės. Dokumentas su gana nedviprasmišku pavadinimu, „Priemonės citavimui gerinti“, buvo elektroniškai išplatintas Ekonomikos ir Tarptautinės prekybos katedros kolegoms.
Jame teigiama, jog „reikėtų daugiau pagarbos ir dėmesio fakulteto žymiems mokslininkams, nepamiršti cituoti fakulteto kolegų straipsnius“. Šis reikalavimas detalizuojamas antrame dokumento punkte: „Siektina straipsnyje į „Inžinerinę ekonomiką“ ir kitus ISI [tarptautinės duomenų bazės pavadinimas; autoriaus pastaba] žurnalus pacituoti ne mažiau, kaip po 7 „Inžinerinės ekonomikos“ ir 2 VGTU partnerių žurnaluose skelbiamus paskutinių 2 metų straipsnius”.
Ši ištrauka įdomi dviem aspektais. Visų pirma, nurodomi konkretūs citavimo masteliai neatsižvelgiant nei į straipsnių tematiką, nei į jų kokybę. Tiesiog reikalaujama aklai „gerinti“ katedroje leidžiamo žurnalo citavimo indeksą. Tuo būdu visiškai sutrypiamas pats mokslas ir žinios kaip savaiminės vertybės. Belieka tik sovietinį „gosplaną“ primenanti mokslo imitacija.
Antra, pasirodo, jog egzistuoja susitarimas su VGTU cituoti vienas kito žurnalus. Tai jau įtariau rašydamas apie VGTU pseudomokslinę leidybą, bet nenumaniau šių susitarimų mastelio. Minimo dokumento apačioje nurodomi šeši taip vadinami „VGTU žurnalai – partneriai“: „Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas“, „Verslas: teorija ir praktika“, „Business Economics and Management“ ir kiti.
Tokiu būdu ne tik sumažinama autorių savicitavimo reikmė, bet ir išplečiamas straipsnius bei žurnalus cituojančių kolegų ratas. Taigi, vienu šūviu nušaunami bent keli zuikiai: straipsnių autoriai pakelia savo reitingus, o žurnalai – vienas kito skaitomumo ir populiarumo įvaizdį. Bet riebiausias zuikis slepiasi kiek giliau. Sufalsifikuoto skaitomumo dėka, vietinis pseudomokslinis žurnalas patenka į tarptautinę duomenų bazę ISI, pagal kurios duomenis (švietimo ir mokslo ministerijos nustatymu) sprendžiama tiek apie dėstytojų karjeros ateitį, tiek ir apie finansinį atlygį. Taigi ši „pseudolyga“ uždirba pinigus. Va čia jau galima kalbėti ne tik apie rimtus mokslinės etikos pažeidimus, bet ir apie mokesčių mokėtojų pinigų neteisėtą pasisavinimą.
Toliau - dar įdomiau. Iš „Priemonės citavimui gerinti“ dokumento paaiškėja, kad žurnalo „Inžinerijos ekonomikos“ redaktoriai daro spaudimą straipsnius recenzijuojantiems kolegoms ir straipsnių autoriams. Štai kaip skamba šeštu numeriu dokumente pažymėtas reikalavimas: „Būtini recenzentų patarimai autoriams, ką jie galėtų cituoti iš „Inžinerinės ekonomikos“. Pasak gerb. Snieškos, taip pat „būtina atitinkama recenzentų darbo kontrolė“. Nekyla abejonių, kad tokie reikalavimai grubiai pažeidžia pamatinius mokslinių darbų recenzijavimo principus – anonimiškumą ir objektyvumą. Kad ši praktika yra toleruojama (o gal net ir skatinama) viso universiteto mastu, netiesiogiai liudija atviras tokio pobūdžio žinučių platinimas tarp profesūros.
Na ir pabaigai panagrinėkime dar vieną dokumentą. Tai - gana ilgas mokslinių straipsnių su santraukomis sąrašas, kuris yra nuolat atnaujinamas ir kas kartą išsiuntinėjamas visiems kolegoms su priminimu cituoti būtent šituos darbus. Tokiu būdu rašantiems straipsnius nereikia daug vargti, o tiesiog galima pasirinkti iš jau valdžios patvirtinto sąrašo. Sprendžiant iš jo turinio, šioje pseudomokslinėje „lygoje“ dalyvauja dar ir Vilniaus Universiteto Kauno Humanitarinis Fakultetas (VUKHF) turintis savąją melžiamą karvę – žurnalą „Transformations in Business & Economics“ . Tai patvirtina ir gerb. Snieškos žinutė parašyta 2009 m. balandžio 16 dieną. Ją autorius pradeda taip: „Vykdant susitarimus su VHU, siunčiu galimas cituoti iš ISI Transformations... žurnalo nuorodas“. Nors sutrumpinimas VHU ne visai tradicinis, skaitant dokumentus nelieka jokių abejonių, jog kalbama apie VUKHF ir jo kuruojamą leidinuką.
Taigi tenka konstatuoti akivaizdų faktą, jog visuose trijuose populiariausiuose Lietuvos universitetuote tarpsta mokslinė „chaltūra“, turinti tam tikrą kriminalinį atspalvį. Įtariu, jog tokių pavyzdžių galima atrasti ir kitose aukštojo mokslo įstaigoje. Tik reikia žmonių, kurie išdrįstų apie tai pranešti.
Būtent taip kvailinama visuomenė, neteisėtai pasisavinami mokesčių mokėtojų pinigai ir luošinami jauni mokslininkai bei studentai. Norėtųsi labai tikėti, kad ne visų universitetų vadovai žino apie tokias schemas, nors tada juos būtų galima apkaltinti visišku aplaidumu.
Manau, jog į šią avantiūrą įsivėlę katedrų vadovai ir žurnalų redaktoriai turėtų atsistatydinti. Taip pat iškyla universitetų vadovybės bei švietimo ir mokslo ministerijos aplaidumo klausimas. Vyriausybė su prezidentės priežiūra turėtų sudaryti nepriklausomą komisiją ištirti KTU, VGTU ir VU universitetų vykdomas akademines machinacijas. Į ją turėtų būti pakviesti nepriekaištingos reputacijos mokslininkai bei visuomenės veikėjai, neturintys nieko bendro su vietine pseudomoksline spauda.
Akivaizdu ir tai, jog reikia peržiūrėti egzistuojančius aukštojo mokslo darbuotojų vertinimo kriterijus. Dabartiniai – per daug lengvai apeinami ir panaudojami visuomenės mulkinimui bei mokesčių mokėtojų pinigų grobstymui._
Kadangi toks elgesys klesti pačiose viršūnėlėse, o kurti tikrą mokslą yra sunku, ypač jei uždarbiauji visais įmanomais būdais, tai aišku, kad dauguma Lietuvos profesūros užsiima valstybinių lėšų grobstymu. Kadangi lietuviški moksliniai leidiniai tapo mūsų ir kitų valstybių pinigų grobstymo priemone, tai juos reikia uždaryti. Didesnės profesūros dalies vieta yra kalėjime, kad jaunimas žinotų, jog nusikalstama veikla įstatymais paremtoje valstybėje nėra toleruojama.
Susinervavusių daktarų atsakymas: visame pasaulyje visi vagia, tai palikite mus ramybėje. Tai yra melas. Pasaulyje neleidžiama, kad vagys dėstytų studentams. Lietuvos situacija gal yra pasikartojusi kur nors Afrikoje. Bet tai nepateisina mūsų supuvimo.
Daugumai diskusijos dalyvių rūpi kiekvieno duona kasdieninė: už ką dabar mokama ar bus mokama, jei likimas juos nuvedė prie Lietuvos universitetų.
Svarbiau mums visiems yra pagrindinė autoriaus mintis, kad valdančioji dauguma verčia mus kišti mūsų pinigus (per mokesčius ar asmenines santaupas) už studijas, kurios yra gryna apgavystė, nes negali suteikti šiuolaikiniu mokslu paremtų žinių.
Ministras Steponavičius yra pakankamai naivus arba niekinantis Lietuvą apgavikas, kad reklamuoti šią supuvusią, taip vadinamą, prekę.
Sutinku su dauguma, kad A.Lašo tyrimų rezultatų pagarsinimas yra svarbus. Juk daugumoje tauta yra sveika: žmonės nori realiai dirbti, o ne sukčiauti. Bet, matydami tokią slogią mafijos savivalę, priversti emigruoti, kad gautų normalų išsilavinimą bei galėtų dirbti normalų darbą. Jei yra dar nepatenkintų didžiuliais emigracijos srautais, tai jie turėtų pirmiausia išnaikinti rytietiško sukčiavimo pktžaizdes, pradedant nuo mūsų universitetų. Tvarkos Lietuvoje įvedimas tampa nulemiančiu tautos išlikimą uždaviniu. Sekmės ir stiprybės autoriui - A.Lašui.
1._A.Lašas. Ministras pervertino Lietuvos dėstytojus. III: KTU akademinės machinacijos
www.DELFI.lt
2011 rugpjūčio mėn. 3 d. 10:28
Nesenai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pareiškė, jog abiturientai nepagrįstai nuvertina Lietuvos aukštąsias mokyklas ir dažną kartą renkasi prastesnės kokybės aukštąjį išsilavinimą užsienyje.
Suabejojęs tokiais teiginiais, pirmuose dviejuose straipsniuose rašiau apie situaciją TSPMI ir VGTU. Dabar atidžiau panagrinėkime KTU ir jo partnerių „mokslo darymo“ avantiūras, apie kurias sužinojau iš vidinio naudojimo dokumentų. Tai tapo įmanoma anoniminio šaltinio dėka, kuri/s praleido ne vienerius metus KTU ir, jo/s žodžiais tariant, labai gerai žino „lietuviško tualetinio popieriaus ir jo citavimo indeksų gamybos virtuvę“.
Šios virtuvės apžvalgą pradėkime nuo to, jog profesūrai mokslinių straipsnių išspausdinimas ir tų straipsnių cituojamumas pasauliniu mastu yra kaip krepšininkui pelnyti taškai. Kuo daugiau – tuo geriau tiek prestižo, tiek ir finansine prasme. Tačiau ką daryti, jei esi nevykęs krepšininkas ar mokslininkas ir niekas tavęs nenori priimti į rimtą lygą? Viena alternatyva yra sukurti savą pseudolygą ir tenai imituoti sėkmę. O po to nuėjus pas kokį mažai apie krepšinio lygas nusimanantį rėmėją (šiuo atveju švietimo ir mokslo ministerija), išpešti iš jo pinigų rezultatyviausių nevykėlių lygos dalyvių finansavimui.
Tenka konstatuoti akivaizdų faktą, jog visuose trijuose populiariausiuose Lietuvos universitetuote tarpsta mokslinė „chaltūra“, turinti tam tikrą kriminalinį atspalvį.
Ainius Lašas
Būtent taip elgiasi kai kurie Lietuvos universitetai, kurdami savo pseudomokslinius žurnalus, kuriose lengva patiems išsispausdinti ir cituoti vienas kitą imituojant mokslinę sėkmę. Telieka universiteto valdžiai nustatyti aiškias „taškų darymo“ taisykles ir prižiūrėti, kad tai būtų nepriekaištingai vykdoma. Štai kaip tai veikia KTU ir jos partnerių-universitetų pseudolygoje.
Atidžiau panagrinėjus vidinę KTU elektroninę korespondenciją, paaiškėja, jog kai kuriu KTU katedrų vadovai spaudžia savo kolegas kuo gausiau cituoti bendradarbių mokslinius straipsnius universiteto leidžiamuose žurnaluose. Šis faktas išryškėja iš 2009 m. gegužės mėn. 12 d. prof. Vytauto Snieškos (kuris yra ir KTU leidžiamo žurnalo „Inžinerinė ekonomika“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas) elektroninės atmintinės. Dokumentas su gana nedviprasmišku pavadinimu, „Priemonės citavimui gerinti“, buvo elektroniškai išplatintas Ekonomikos ir Tarptautinės prekybos katedros kolegoms.
Jame teigiama, jog „reikėtų daugiau pagarbos ir dėmesio fakulteto žymiems mokslininkams, nepamiršti cituoti fakulteto kolegų straipsnius“. Šis reikalavimas detalizuojamas antrame dokumento punkte: „Siektina straipsnyje į „Inžinerinę ekonomiką“ ir kitus ISI [tarptautinės duomenų bazės pavadinimas; autoriaus pastaba] žurnalus pacituoti ne mažiau, kaip po 7 „Inžinerinės ekonomikos“ ir 2 VGTU partnerių žurnaluose skelbiamus paskutinių 2 metų straipsnius”.
Ši ištrauka įdomi dviem aspektais. Visų pirma, nurodomi konkretūs citavimo masteliai neatsižvelgiant nei į straipsnių tematiką, nei į jų kokybę. Tiesiog reikalaujama aklai „gerinti“ katedroje leidžiamo žurnalo citavimo indeksą. Tuo būdu visiškai sutrypiamas pats mokslas ir žinios kaip savaiminės vertybės. Belieka tik sovietinį „gosplaną“ primenanti mokslo imitacija.
Antra, pasirodo, jog egzistuoja susitarimas su VGTU cituoti vienas kito žurnalus. Tai jau įtariau rašydamas apie VGTU pseudomokslinę leidybą, bet nenumaniau šių susitarimų mastelio. Minimo dokumento apačioje nurodomi šeši taip vadinami „VGTU žurnalai – partneriai“: „Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas“, „Verslas: teorija ir praktika“, „Business Economics and Management“ ir kiti.
Tokiu būdu ne tik sumažinama autorių savicitavimo reikmė, bet ir išplečiamas straipsnius bei žurnalus cituojančių kolegų ratas. Taigi, vienu šūviu nušaunami bent keli zuikiai: straipsnių autoriai pakelia savo reitingus, o žurnalai – vienas kito skaitomumo ir populiarumo įvaizdį. Bet riebiausias zuikis slepiasi kiek giliau. Sufalsifikuoto skaitomumo dėka, vietinis pseudomokslinis žurnalas patenka į tarptautinę duomenų bazę ISI, pagal kurios duomenis (švietimo ir mokslo ministerijos nustatymu) sprendžiama tiek apie dėstytojų karjeros ateitį, tiek ir apie finansinį atlygį. Taigi ši „pseudolyga“ uždirba pinigus. Va čia jau galima kalbėti ne tik apie rimtus mokslinės etikos pažeidimus, bet ir apie mokesčių mokėtojų pinigų neteisėtą pasisavinimą.
Toliau - dar įdomiau. Iš „Priemonės citavimui gerinti“ dokumento paaiškėja, kad žurnalo „Inžinerijos ekonomikos“ redaktoriai daro spaudimą straipsnius recenzijuojantiems kolegoms ir straipsnių autoriams. Štai kaip skamba šeštu numeriu dokumente pažymėtas reikalavimas: „Būtini recenzentų patarimai autoriams, ką jie galėtų cituoti iš „Inžinerinės ekonomikos“. Pasak gerb. Snieškos, taip pat „būtina atitinkama recenzentų darbo kontrolė“. Nekyla abejonių, kad tokie reikalavimai grubiai pažeidžia pamatinius mokslinių darbų recenzijavimo principus – anonimiškumą ir objektyvumą. Kad ši praktika yra toleruojama (o gal net ir skatinama) viso universiteto mastu, netiesiogiai liudija atviras tokio pobūdžio žinučių platinimas tarp profesūros.
Na ir pabaigai panagrinėkime dar vieną dokumentą. Tai - gana ilgas mokslinių straipsnių su santraukomis sąrašas, kuris yra nuolat atnaujinamas ir kas kartą išsiuntinėjamas visiems kolegoms su priminimu cituoti būtent šituos darbus. Tokiu būdu rašantiems straipsnius nereikia daug vargti, o tiesiog galima pasirinkti iš jau valdžios patvirtinto sąrašo. Sprendžiant iš jo turinio, šioje pseudomokslinėje „lygoje“ dalyvauja dar ir Vilniaus Universiteto Kauno Humanitarinis Fakultetas (VUKHF) turintis savąją melžiamą karvę – žurnalą „Transformations in Business & Economics“ . Tai patvirtina ir gerb. Snieškos žinutė parašyta 2009 m. balandžio 16 dieną. Ją autorius pradeda taip: „Vykdant susitarimus su VHU, siunčiu galimas cituoti iš ISI Transformations... žurnalo nuorodas“. Nors sutrumpinimas VHU ne visai tradicinis, skaitant dokumentus nelieka jokių abejonių, jog kalbama apie VUKHF ir jo kuruojamą leidinuką.
Taigi tenka konstatuoti akivaizdų faktą, jog visuose trijuose populiariausiuose Lietuvos universitetuote tarpsta mokslinė „chaltūra“, turinti tam tikrą kriminalinį atspalvį. Įtariu, jog tokių pavyzdžių galima atrasti ir kitose aukštojo mokslo įstaigoje. Tik reikia žmonių, kurie išdrįstų apie tai pranešti.
Būtent taip kvailinama visuomenė, neteisėtai pasisavinami mokesčių mokėtojų pinigai ir luošinami jauni mokslininkai bei studentai. Norėtųsi labai tikėti, kad ne visų universitetų vadovai žino apie tokias schemas, nors tada juos būtų galima apkaltinti visišku aplaidumu.
Manau, jog į šią avantiūrą įsivėlę katedrų vadovai ir žurnalų redaktoriai turėtų atsistatydinti. Taip pat iškyla universitetų vadovybės bei švietimo ir mokslo ministerijos aplaidumo klausimas. Vyriausybė su prezidentės priežiūra turėtų sudaryti nepriklausomą komisiją ištirti KTU, VGTU ir VU universitetų vykdomas akademines machinacijas. Į ją turėtų būti pakviesti nepriekaištingos reputacijos mokslininkai bei visuomenės veikėjai, neturintys nieko bendro su vietine pseudomoksline spauda.
Akivaizdu ir tai, jog reikia peržiūrėti egzistuojančius aukštojo mokslo darbuotojų vertinimo kriterijus. Dabartiniai – per daug lengvai apeinami ir panaudojami visuomenės mulkinimui bei mokesčių mokėtojų pinigų grobstymui._
2011 m. rugpjūčio 2 d., antradienis
Visa valstybinė elektros gamyba Lietuvoje sujungta į vieną įmonę
Vėl sukurta monopolija mūsų pinigėliams siurbti. Šį kartą elektros gamyboje. Elektra taps brangiausia regione. Mielosios davatkos, kuo ilgiau jūs balsuosite už monopolijų kūrėją A.Kubilių, tuo mažiau Lietuvoje liks žmonių. Nebus kam jums indelį ligoninėje paduoti.
Nepamirškime to, kas buvo, ir žinosime, kas bus. Viena valdžia suformavo Leo.lt. Kita valdžia (A.Kubilius) išformavo. Privatininkams (Maksimos savininkams) sumokėjo didžiules kompensacijas. Iš kur gavo pinigų? Pasiskolino iš užsienio bankų už dižiulius procentus. Kas atidavinės skolas? Vaikai, kurių tėvai nesugebės palikti Lietuvą.
Dabar suformavo "Visagino atominę elektrinę" (A.Kubilius). Nauja valdžia po sekančių rinkimų ją išformuos. Privatininkams vėl sumokės didžiules kompensacijas. Kas ir sekantį kartą liks durniaus vietoje? Tie patys vaikai. Jei tik bus tų vaikų.
Nepamirškime to, kas buvo, ir žinosime, kas bus. Viena valdžia suformavo Leo.lt. Kita valdžia (A.Kubilius) išformavo. Privatininkams (Maksimos savininkams) sumokėjo didžiules kompensacijas. Iš kur gavo pinigų? Pasiskolino iš užsienio bankų už dižiulius procentus. Kas atidavinės skolas? Vaikai, kurių tėvai nesugebės palikti Lietuvą.
Dabar suformavo "Visagino atominę elektrinę" (A.Kubilius). Nauja valdžia po sekančių rinkimų ją išformuos. Privatininkams vėl sumokės didžiules kompensacijas. Kas ir sekantį kartą liks durniaus vietoje? Tie patys vaikai. Jei tik bus tų vaikų.
2011 m. rugpjūčio 1 d., pirmadienis
Davatkos ir atominė
Kad Lietuvoje išrinktų į Seimą, reikia lenktyniauti vyriškumu davatkų akyse. Atsimenat profesoriaus Landsbergio skerso dėjimą ant tokios Lietuvos? Davatkos bijo atominės, kaip velnias kryžiaus. Todėl atominės įrengimas Rusijos pašonėje yra puikus tariamo vyriškumo įrodymas. Va ir statome atominę davatkų siaubui ir pasigėrėjimui.
2011 m. liepos 31 d., sekmadienis
Ar yra esminis skirtumas tarp šiandieninės Rusijos ir Lietuvos?
Stato rusai atominę elektrinę, teršiančią gamtą. Statom ir mes. Viešpatauja Rusijoje oligarchai. Viešpatauja mūsų oligarchai ir pas mus. Spauda Rusijoje pila tik valdžios propagandą. Pila ir Lietuvos spauda tą patį. Apgaudinėja valdžia rusus apie gerą gyvenimą po dvidešimt metų. Mūsų Kubilius apgaudinėja mus tomis pačiomis pasakomis. Bėga gabiausieji iš Rusijos. Bėga gabiausieji ir iš Lietuvos. Nuo skurdaus gyvenimo išmiršta Rusija. Dėl to paties išmiršta ir Lietuva.
Rusai jų gyvenimą vadina demokratija. Mes mūsų - irgi. O gal svarbiausiame (žmonių gyvenime) nėra skirtumo tarp mūsų santvarkos ir rusų?
Rusai jų gyvenimą vadina demokratija. Mes mūsų - irgi. O gal svarbiausiame (žmonių gyvenime) nėra skirtumo tarp mūsų santvarkos ir rusų?
2011 m. liepos 30 d., šeštadienis
Mielieji kovotojai su Rusija
Suprantu jūsų teisėtą pyktį. Ir mano protėvių žemes buvo rusai atėmę. Bet jau praėjo dvidešimt metų, kai mes laisvi. Ar jūs pasiruošę už jūsų ideologinį grynumą mokėti Lietuvos išlikimu?
Susiraskime kitus darbus. Niekada Rusijoje taip nevogė vienas iš kito. Niekada dar Rusija nebuvo tokia silpna mūsų kaimynystėje. Jei mes nebekariausime su Rusija šaltojo karo metodais, o stengsimės draugiškai padėti ten gyvenančioms tautoms, sunki Rusijos padėtis mums atvers dideles ekonomines galimybes.
Nejaugi taip sunku išleisti į pensiją gerbiamus, bet niekaip nesustojančius, karo dalyvius: profesorių Landsbergį, laborantą Kubilių, gydytoją Degutienę. Gal laikas apie skriaudas pasakoti anūkams, išėjus į pensiją? Gal laikas pasiraitoti rankoves ir dirbti Lietuvai, kaip čia taip ir užsienyje?
Susiraskime kitus darbus. Niekada Rusijoje taip nevogė vienas iš kito. Niekada dar Rusija nebuvo tokia silpna mūsų kaimynystėje. Jei mes nebekariausime su Rusija šaltojo karo metodais, o stengsimės draugiškai padėti ten gyvenančioms tautoms, sunki Rusijos padėtis mums atvers dideles ekonomines galimybes.
Nejaugi taip sunku išleisti į pensiją gerbiamus, bet niekaip nesustojančius, karo dalyvius: profesorių Landsbergį, laborantą Kubilių, gydytoją Degutienę. Gal laikas apie skriaudas pasakoti anūkams, išėjus į pensiją? Gal laikas pasiraitoti rankoves ir dirbti Lietuvai, kaip čia taip ir užsienyje?
2011 m. liepos 29 d., penktadienis
Vienintelis augantis Lietuvos eksporto srautas
_Universitetai pastebi tendenciją, kad brangius techninius mokslus studijuoti už savo lėšas kasmet pasirenka vis mažiau studentų. Abiturientai srūva į kur kas pigesnius socialinius mokslus. _
Eksportuosim tik makulatūrą, kuri lieka, kai šie socialinius mokslus baigę bedarbiai skaito spaudą. Tokiu būdu labiausiai nevykusi žmonijos istorijoje universitetų reforma tampa mūsų ekonomikos pagrindu.
Nesakykit, kad Lietuvoje tik vienas A.Kubilius yra optimistas.
Studijų pakvietė dar 4 864 asmenis. Tai vietos, kurias paliko gabiausieji, įstojusieji ir Lietuvoje, ir užsienyje. Ką daryti mūsų verslui?
Eksportuosim tik makulatūrą, kuri lieka, kai šie socialinius mokslus baigę bedarbiai skaito spaudą. Tokiu būdu labiausiai nevykusi žmonijos istorijoje universitetų reforma tampa mūsų ekonomikos pagrindu.
Nesakykit, kad Lietuvoje tik vienas A.Kubilius yra optimistas.
Studijų pakvietė dar 4 864 asmenis. Tai vietos, kurias paliko gabiausieji, įstojusieji ir Lietuvoje, ir užsienyje. Ką daryti mūsų verslui?
2011 m. liepos 28 d., ketvirtadienis
Trumpas ir aiškus patarimas
_:))),
2011 07 28 15:48
Visi protingesni t.y apsukresni renkasi studijas uzsieni...kokybiski bendrabuciai,galimybe padirbeti kavinukej po mokslo uz angliska alga,reali galimybe susirasti darba pagal specialybe studiju metu,pasaulinio masto koncertai,futbolas bei regbis studijos kuriu nepamirsi....netingekit pagoglinkit...studijos provincijoje lieka studijos provincijoje...._
2011 07 28 15:48
Visi protingesni t.y apsukresni renkasi studijas uzsieni...kokybiski bendrabuciai,galimybe padirbeti kavinukej po mokslo uz angliska alga,reali galimybe susirasti darba pagal specialybe studiju metu,pasaulinio masto koncertai,futbolas bei regbis studijos kuriu nepamirsi....netingekit pagoglinkit...studijos provincijoje lieka studijos provincijoje...._
2011 m. liepos 26 d., antradienis
Indija, Kinija ir Lietuva 2011-taisiais
Demokratinė Indija leidžia emigrantams iš Indijos turėti dvigubą pilietybę ir naudojasi emigrantų dažnais ir laisvais vizitais technologijos, patyrimo bei žinių įsigyjimui.
Komunistinė Kinija neleidžia kinų emigrantams turėti dvigubą pilietybę. Todėl technologijų pernešimas yra retesnis Kinijai, negu Indijai.
Pseudodemokratinė, o realiai komunizmą saujelei oligarchų sukūrusi, Lietuva elgiasi, kaip grynai komunistinė Kinija - draudžia emigrantams turėti du pasus. Tai netrukdo čiulbėti nesustojant apie mokslo slėnių kūrimą ir šviesią ateitį po dvidešimt metų (!). Juk melas ir propaganda buvo ir mūsų rusiškų komunistų-mokytojų stipriausia pusė. Nieko kito mes nemokam.
Komunistinė Kinija neleidžia kinų emigrantams turėti dvigubą pilietybę. Todėl technologijų pernešimas yra retesnis Kinijai, negu Indijai.
Pseudodemokratinė, o realiai komunizmą saujelei oligarchų sukūrusi, Lietuva elgiasi, kaip grynai komunistinė Kinija - draudžia emigrantams turėti du pasus. Tai netrukdo čiulbėti nesustojant apie mokslo slėnių kūrimą ir šviesią ateitį po dvidešimt metų (!). Juk melas ir propaganda buvo ir mūsų rusiškų komunistų-mokytojų stipriausia pusė. Nieko kito mes nemokam.
2011 m. liepos 25 d., pirmadienis
Kokioje supuvusioje baloje Lietuvos universitetai...
_A.Lašas. Ministras pervertino Lietuvos dėstytojus. II dalis: VGTU
2011 liepos mėn. 25 d. 13:24
Nesenai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pareiškė, jog abiturientai nepagrįstai nuvertina Lietuvos aukštąsias mokyklas ir dažną kartą renkasi prastesnės kokybės aukštąjį išsilavinimą užsienyje.
Suabejojęs ministro teiginiais, pirmame straipsnyje rašiau apie gana ribotą TSPMI akademinį „svorį“ ne Lietuvoje. Dabar noriu pateikti kiek kitokį pavyzdį ir panagrinėti VGTU ir jos vadovybės schemas vystant akademinių publikacijų verslą.
Liepos pradžioje duodamas interviu Bernardinai.lt svetainei, VGTU rektorius Romualdas Ginevičius džiaugėsi, jog jo universitetas pasiekė „neeilinių laimėjimų mokslo žurnalų leidyboje“ ir VGTU leidžiamų žurnalų „citavimo indeksas itin aukštas (ir ne dėl „savicitavimo“).“ Taip pat jis piktinosi kritikais, kurie neva nepagrįstai niekina šiuos VGTU pasiekimus.
Apie ką gi čia kalba gerb. rektorius? Kad visiems skaitytojams būtų aiškiau, pradėkime nuo to, jog mokslinių straipsnių citavimo indeksas dažnai yra siejamas su straipsnių prestižu ir kokybe. Kuo daugiau straipsnis cituojamas, tuo jis ir jo autoriai tariamai įgyja didesnį mokslinį svorį bei matomumą akademinėje visuomenėje. Straipsnių cituojamumas didina ir konkretaus žurnalo prestižą.
Sudaroma sava leidinių erdvė, kuriuos redaguoja savi kolegos. Panaudodami savus studentų resursus, VGTU dėstytojai gausiai spausdinasi ir nesikuklindami cituoja pačius save ir vienas kitą.
Ainius Lašas
Veikiant tokiai akademinei logikai, kyla pagunda cituoti save patį skirtinguose moksliniuose straipsniuose ir tuo būdu dirbtinai išpūsti straipsnio ir savęs kaip mokslininko vertę. Nors viena ar kita savicitata retkarčiais yra neišvengiama dėl mokslinių darbų tęstinumo, masinis savicitavimas visada kelia rimtų įtarimų akademiniuose sluoksniuose.
VGTU rektorius neigia naudojantis savicitavimo triukus, tačiau ar iš tiesų taip yra? Pažiūrėkime iš arčiau, kaip veikia savipopuliarinimo schema gerb. Ginevičiaus vadovaujamame universitete.
Pradėkime nuo to fakto, jog VGTU leidžia devyniolika mokslinių žurnalų. Iš jų net tris redaguoja pats rektorius. Kitus tris – buvęs VGTU rektorius, o dabar katedros vedėjas Edmundas Zavadskas. Nors šis faktas savaime dar nieko nepasako, tačiau norėtųsi sužinoti daugiau apie tokių trilypių pozicijų finansinius privalumus. Asmeniškai pažįstu keletą mokslo žurnalų redaktorių ir jie, redaguodami vieną žurnalą, yra užsiėmę iki ausų. Apie tris – net kalbos nėra.
Net jei skirtingoms temoms taikomi tie patys tyrimo metodai, vis tiek sunku suprasti, kaip rektorius sugeba vadovauti universitetui, redaguoti tris žurnalus ir dar atlikti tiek mokslinių tyrimų. Greičiau peršasi mintis, jog VGTU dėstytojai ir doktorantai aiškiai suvokia, ką reikia užrašyti pirmu numeriu ir kodėl.
Ainius Lašas
Ši VGTU sukurta leidybinė erdvė suteikia gana unikalų šansą net tik cituoti savo paties darbus tariamai skirtinguose leidiniuose, bet ir „bendradarbiauti“ su kolegomis cituojant vienas kitą. Kaip tai veikia praktikoje? Kad nevarginčiau skaitytojų nesibaigiančiais skaičiais, pasirinkau kaip pavyzdį 2008 metus. Naudodomas „Google Scholar“ paiešką, kuri prieinama visiems interneto vartotojams, aptikau, jog tais metais rektorius išspausdino bent keturiolika mokslinių straipsnių. Visi straipsniai, išskyrus vieną, pasirodė VGTU leidžiamuose žurnaluose. Daugumoje iš jų, rektorius figūruoja kaip pirmasis autorius, o tai paprastai reiškia, jog jis turėjo įdėti daugiausia darbo ir pastangų ruošiant straipsnį.
Tiems, kurie žino mokslininkų virtuvės kasdienybę, toks metinis našumas skamba tiesiog fantastiškai. Be to įspūdingai atrodo ir rektoriaus straipsnių temų spektras - pradedant sienų izoliacija ir baigiant Lietuvos bankininkyste. Net jei skirtingoms temoms taikomi tie patys tyrimo metodai, vis tiek sunku suprasti, kaip rektorius sugeba vadovauti universitetui, redaguoti tris žurnalus ir dar atlikti tiek mokslinių tyrimų. Greičiau peršasi mintis, jog VGTU dėstytojai ir doktorantai aiškiai suvokia, ką reikia užrašyti pirmu numeriu ir kodėl.
O dabar pažiūrėkime, kaip veikia citavimo procesas. Akį užmetu į pirmą „Google“ paieškos išmestą straipsnį apie sienų izoliaciją. Jame cituojami 44 skirtingi šaltiniai. Iš jų 14 - pačio rektoriaus ankstesni darbai ir pranešimai. Prie to pridėkime devynis buvusio VGTU rektoriaus Edmundo Zavadsko straipsnius ir dar penkis kitų VGTU kolegų ir doktorantų tyrimus. Beje, beveik visi jie irgi buvo spausdinti VGTU leidžiamuose žurnaluose. Rezultatas: tiesioginės rektoriaus savicitatos sudaro trečdalį visų išvardintų šaltinių, o pridėjus dar kolegas – daugiau nei 60 procentų.
Na ir pabaigai paimkime tą patį straipsnį ir panagrinėkime, kas gi jį cituoja jau po išspausdinimo. Remiantis „Google“ paieškos duomenimis, šis straipsnis buvo cituojamas net 76 kartus! Tai iš tiesų įspūdingas rezultatas. Atrodytų, jog rektoriaus mokslinis darbas nusipelnė pasaulinio dėmesio ir pripažinimo. Tačiau absoliuti dauguma citatų yra iš tų pačių VGTU leidinių. Taip pat jau nestebina ir tai, jog pats Ginevičius ir jo kolegos gausiai cituoja šį straipsnį vėlesniuose darbuose.
Taigi, kaip matome, sudaroma sava leidinių erdvė, kuriuos redaguoja savi kolegos. Panaudodami savus studentų resursus, VGTU dėstytojai gausiai spausdinasi ir nesikuklindami cituoja pačius save ir vienas kitą. Tuo būdu keliamas savas ir kolegų prestižas, kuris, kaip įtariu, turi ir konkrečią finansinę išraišką. Tokiu būdu sukamas akademinių publikacijų verslas, kuris yra naudingas šios rinkos dalyviams, bet tik ne Lietuvos mokslui.
Jei būtent tokia „kokybe“ žavisi mūsų švietimo ir mokslo ministras, tada Lietuvos mokslo laukia labai liūdnos perspektyvos.
Autorius yra Jungtinių Tautų Universiteto mokslinis bendradarbis Tokijuje._
2011 liepos mėn. 25 d. 13:24
Nesenai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pareiškė, jog abiturientai nepagrįstai nuvertina Lietuvos aukštąsias mokyklas ir dažną kartą renkasi prastesnės kokybės aukštąjį išsilavinimą užsienyje.
Suabejojęs ministro teiginiais, pirmame straipsnyje rašiau apie gana ribotą TSPMI akademinį „svorį“ ne Lietuvoje. Dabar noriu pateikti kiek kitokį pavyzdį ir panagrinėti VGTU ir jos vadovybės schemas vystant akademinių publikacijų verslą.
Liepos pradžioje duodamas interviu Bernardinai.lt svetainei, VGTU rektorius Romualdas Ginevičius džiaugėsi, jog jo universitetas pasiekė „neeilinių laimėjimų mokslo žurnalų leidyboje“ ir VGTU leidžiamų žurnalų „citavimo indeksas itin aukštas (ir ne dėl „savicitavimo“).“ Taip pat jis piktinosi kritikais, kurie neva nepagrįstai niekina šiuos VGTU pasiekimus.
Apie ką gi čia kalba gerb. rektorius? Kad visiems skaitytojams būtų aiškiau, pradėkime nuo to, jog mokslinių straipsnių citavimo indeksas dažnai yra siejamas su straipsnių prestižu ir kokybe. Kuo daugiau straipsnis cituojamas, tuo jis ir jo autoriai tariamai įgyja didesnį mokslinį svorį bei matomumą akademinėje visuomenėje. Straipsnių cituojamumas didina ir konkretaus žurnalo prestižą.
Sudaroma sava leidinių erdvė, kuriuos redaguoja savi kolegos. Panaudodami savus studentų resursus, VGTU dėstytojai gausiai spausdinasi ir nesikuklindami cituoja pačius save ir vienas kitą.
Ainius Lašas
Veikiant tokiai akademinei logikai, kyla pagunda cituoti save patį skirtinguose moksliniuose straipsniuose ir tuo būdu dirbtinai išpūsti straipsnio ir savęs kaip mokslininko vertę. Nors viena ar kita savicitata retkarčiais yra neišvengiama dėl mokslinių darbų tęstinumo, masinis savicitavimas visada kelia rimtų įtarimų akademiniuose sluoksniuose.
VGTU rektorius neigia naudojantis savicitavimo triukus, tačiau ar iš tiesų taip yra? Pažiūrėkime iš arčiau, kaip veikia savipopuliarinimo schema gerb. Ginevičiaus vadovaujamame universitete.
Pradėkime nuo to fakto, jog VGTU leidžia devyniolika mokslinių žurnalų. Iš jų net tris redaguoja pats rektorius. Kitus tris – buvęs VGTU rektorius, o dabar katedros vedėjas Edmundas Zavadskas. Nors šis faktas savaime dar nieko nepasako, tačiau norėtųsi sužinoti daugiau apie tokių trilypių pozicijų finansinius privalumus. Asmeniškai pažįstu keletą mokslo žurnalų redaktorių ir jie, redaguodami vieną žurnalą, yra užsiėmę iki ausų. Apie tris – net kalbos nėra.
Net jei skirtingoms temoms taikomi tie patys tyrimo metodai, vis tiek sunku suprasti, kaip rektorius sugeba vadovauti universitetui, redaguoti tris žurnalus ir dar atlikti tiek mokslinių tyrimų. Greičiau peršasi mintis, jog VGTU dėstytojai ir doktorantai aiškiai suvokia, ką reikia užrašyti pirmu numeriu ir kodėl.
Ainius Lašas
Ši VGTU sukurta leidybinė erdvė suteikia gana unikalų šansą net tik cituoti savo paties darbus tariamai skirtinguose leidiniuose, bet ir „bendradarbiauti“ su kolegomis cituojant vienas kitą. Kaip tai veikia praktikoje? Kad nevarginčiau skaitytojų nesibaigiančiais skaičiais, pasirinkau kaip pavyzdį 2008 metus. Naudodomas „Google Scholar“ paiešką, kuri prieinama visiems interneto vartotojams, aptikau, jog tais metais rektorius išspausdino bent keturiolika mokslinių straipsnių. Visi straipsniai, išskyrus vieną, pasirodė VGTU leidžiamuose žurnaluose. Daugumoje iš jų, rektorius figūruoja kaip pirmasis autorius, o tai paprastai reiškia, jog jis turėjo įdėti daugiausia darbo ir pastangų ruošiant straipsnį.
Tiems, kurie žino mokslininkų virtuvės kasdienybę, toks metinis našumas skamba tiesiog fantastiškai. Be to įspūdingai atrodo ir rektoriaus straipsnių temų spektras - pradedant sienų izoliacija ir baigiant Lietuvos bankininkyste. Net jei skirtingoms temoms taikomi tie patys tyrimo metodai, vis tiek sunku suprasti, kaip rektorius sugeba vadovauti universitetui, redaguoti tris žurnalus ir dar atlikti tiek mokslinių tyrimų. Greičiau peršasi mintis, jog VGTU dėstytojai ir doktorantai aiškiai suvokia, ką reikia užrašyti pirmu numeriu ir kodėl.
O dabar pažiūrėkime, kaip veikia citavimo procesas. Akį užmetu į pirmą „Google“ paieškos išmestą straipsnį apie sienų izoliaciją. Jame cituojami 44 skirtingi šaltiniai. Iš jų 14 - pačio rektoriaus ankstesni darbai ir pranešimai. Prie to pridėkime devynis buvusio VGTU rektoriaus Edmundo Zavadsko straipsnius ir dar penkis kitų VGTU kolegų ir doktorantų tyrimus. Beje, beveik visi jie irgi buvo spausdinti VGTU leidžiamuose žurnaluose. Rezultatas: tiesioginės rektoriaus savicitatos sudaro trečdalį visų išvardintų šaltinių, o pridėjus dar kolegas – daugiau nei 60 procentų.
Na ir pabaigai paimkime tą patį straipsnį ir panagrinėkime, kas gi jį cituoja jau po išspausdinimo. Remiantis „Google“ paieškos duomenimis, šis straipsnis buvo cituojamas net 76 kartus! Tai iš tiesų įspūdingas rezultatas. Atrodytų, jog rektoriaus mokslinis darbas nusipelnė pasaulinio dėmesio ir pripažinimo. Tačiau absoliuti dauguma citatų yra iš tų pačių VGTU leidinių. Taip pat jau nestebina ir tai, jog pats Ginevičius ir jo kolegos gausiai cituoja šį straipsnį vėlesniuose darbuose.
Taigi, kaip matome, sudaroma sava leidinių erdvė, kuriuos redaguoja savi kolegos. Panaudodami savus studentų resursus, VGTU dėstytojai gausiai spausdinasi ir nesikuklindami cituoja pačius save ir vienas kitą. Tuo būdu keliamas savas ir kolegų prestižas, kuris, kaip įtariu, turi ir konkrečią finansinę išraišką. Tokiu būdu sukamas akademinių publikacijų verslas, kuris yra naudingas šios rinkos dalyviams, bet tik ne Lietuvos mokslui.
Jei būtent tokia „kokybe“ žavisi mūsų švietimo ir mokslo ministras, tada Lietuvos mokslo laukia labai liūdnos perspektyvos.
Autorius yra Jungtinių Tautų Universiteto mokslinis bendradarbis Tokijuje._
2011 m. liepos 23 d., šeštadienis
Kas tie oligarchai ir kaip su jais susidoroti?
Daugelis, įskaitant ir gerbiamąją Prezidentę, sako, kad Lietuvoje įsigaliojo oligarchai. Kaip jie atsiranda? Kas jie? Oligarchai yra maža mus valdanti žmonių grupelė.
Svarbiausi oligarchai yra iš užsieninių monopolijų, kurias įsileidžia mūsų valdžia, siekdama susilpninti rusų įtaką. Tos monopolijos tariamai ar tikrai nenori už dyką gadinti santykius su rusais, eidamos į Lietuvą, todėl išsidera monopolines sąlygas. Tai nelegalu pagal dabartinius Lietuvos ir ES įstatymus, bet postsovietiniame pasaulyje niekas nedrįsta su tokia tvarka dorotis. Neveltui iš mūsų tyčiojasi, vadindami su panieka drąsiais.
Mes, drąsuoliai, brangiau mokame už benziną, negu kitos Baltijos šalys, nes amerikiečiai išsiderėjo monopolines sąlygas, prieš priimdami dovaną - Mažeikių naftą. Dabar tomis sąlygomis naudojasi lenkai iš ORLEN.
Šiandien kuriama branduolinės jėgainės monopolija Ignalinoje duos eilę išskirtinių privilegijų japonams. Ir vėl bus tas pats: elektra taps brangiausia regione. Bet japonai sutiks neva tai kentėti rusų įtakos zonoje ir demonstruoti japoniškus sugebėjimą ar nesugebėjimą tvarkyti neišvengiamas avarijas atominėje elektrinėje.
Skandinavų bankai turi išskirtinę padėtį Lietuvos bankininkystėje. Pavyzdžiui, studentų paskolų sąlygos yra vergiškos net palyginus su kapitalizmo rojumi Jungtinėje Karalystėje. Ir tos paskolos Lietuvoje yra garantuotos valstybės. Bankams tai yra lengvas uždarbis be rizikos. Vargšai studentai.
Na o antraeiliai oligarchai prekiauja degtine ir kitomis panašiomis prekėmis. Jų liko nedaug. Jiems lengva suderinti kainas ir be susitarimo. Juos pastoviai seka antimonopolinės jėgos ir bando pagauti. Tai yra lengva, šiandien Lietuvoje vienintelė ir neefektyvi kova su monopolijomis.
Ar Rusija mums pavojinga? Be jokios abejonės. Bet ar verta pasiduoti tai baimei ir užleisti Lietuvoje monopolijų ir jų apmokamų profesionalių politikų kirmelyną, kai mes jau seniai esame NATO ir Europos Sąjungoje? Ne. Geriausias būdas kovoti su likusia Rusijos įtaka - susitvarkyti patiems Lietuvoje.
Jei atsiranda norinčių likti Tėvynėje ir išbandyti jėgas jos sutvarkyme, aš jiems padėsiu. Jei žmonės praranda pasitikėjimą tariama tvarka Lietuvoje ir vyksta padirbėti platesniame pasaulyje, aš juos paremsiu iš Lietuvos. Būkime kartu su tauta, kur ji bebūtų.
Kokie politikai verti pasitikėjimo? Ieškokime kartu. Pasitikėkime žmonėmis. Jie mato ir žino daug.
Kol mes rinksime politikus, kurie spekuliuoja mūsų patriotiniais jausmais ir aukoja tėviškę ant unikalios pasaulyje tariamos kovos su visais kaimynais aukuro, tol monopolijos plėš mus be bausmės ir gailesčio, kartu naikindamos tėviškės gamtą. Norite išsaugoti tautą ir gimtinę - vienykitės prieš daugumą šių dienų politikų. O oligarchai pasitrauks patys, jei praras išskirtines privilegijas.
Latviai imasi ir daro. Estai jau baigia. Nejaugi mes tikrai nieko negalim...
Svarbiausi oligarchai yra iš užsieninių monopolijų, kurias įsileidžia mūsų valdžia, siekdama susilpninti rusų įtaką. Tos monopolijos tariamai ar tikrai nenori už dyką gadinti santykius su rusais, eidamos į Lietuvą, todėl išsidera monopolines sąlygas. Tai nelegalu pagal dabartinius Lietuvos ir ES įstatymus, bet postsovietiniame pasaulyje niekas nedrįsta su tokia tvarka dorotis. Neveltui iš mūsų tyčiojasi, vadindami su panieka drąsiais.
Mes, drąsuoliai, brangiau mokame už benziną, negu kitos Baltijos šalys, nes amerikiečiai išsiderėjo monopolines sąlygas, prieš priimdami dovaną - Mažeikių naftą. Dabar tomis sąlygomis naudojasi lenkai iš ORLEN.
Šiandien kuriama branduolinės jėgainės monopolija Ignalinoje duos eilę išskirtinių privilegijų japonams. Ir vėl bus tas pats: elektra taps brangiausia regione. Bet japonai sutiks neva tai kentėti rusų įtakos zonoje ir demonstruoti japoniškus sugebėjimą ar nesugebėjimą tvarkyti neišvengiamas avarijas atominėje elektrinėje.
Skandinavų bankai turi išskirtinę padėtį Lietuvos bankininkystėje. Pavyzdžiui, studentų paskolų sąlygos yra vergiškos net palyginus su kapitalizmo rojumi Jungtinėje Karalystėje. Ir tos paskolos Lietuvoje yra garantuotos valstybės. Bankams tai yra lengvas uždarbis be rizikos. Vargšai studentai.
Na o antraeiliai oligarchai prekiauja degtine ir kitomis panašiomis prekėmis. Jų liko nedaug. Jiems lengva suderinti kainas ir be susitarimo. Juos pastoviai seka antimonopolinės jėgos ir bando pagauti. Tai yra lengva, šiandien Lietuvoje vienintelė ir neefektyvi kova su monopolijomis.
Ar Rusija mums pavojinga? Be jokios abejonės. Bet ar verta pasiduoti tai baimei ir užleisti Lietuvoje monopolijų ir jų apmokamų profesionalių politikų kirmelyną, kai mes jau seniai esame NATO ir Europos Sąjungoje? Ne. Geriausias būdas kovoti su likusia Rusijos įtaka - susitvarkyti patiems Lietuvoje.
Jei atsiranda norinčių likti Tėvynėje ir išbandyti jėgas jos sutvarkyme, aš jiems padėsiu. Jei žmonės praranda pasitikėjimą tariama tvarka Lietuvoje ir vyksta padirbėti platesniame pasaulyje, aš juos paremsiu iš Lietuvos. Būkime kartu su tauta, kur ji bebūtų.
Kokie politikai verti pasitikėjimo? Ieškokime kartu. Pasitikėkime žmonėmis. Jie mato ir žino daug.
Kol mes rinksime politikus, kurie spekuliuoja mūsų patriotiniais jausmais ir aukoja tėviškę ant unikalios pasaulyje tariamos kovos su visais kaimynais aukuro, tol monopolijos plėš mus be bausmės ir gailesčio, kartu naikindamos tėviškės gamtą. Norite išsaugoti tautą ir gimtinę - vienykitės prieš daugumą šių dienų politikų. O oligarchai pasitrauks patys, jei praras išskirtines privilegijas.
Latviai imasi ir daro. Estai jau baigia. Nejaugi mes tikrai nieko negalim...
Pradedančiųjų studijas Lietuvoje pasirinkimas
_Populiariausios universitetų studijų programos tarp stojančiųjų (pirmu pageidavimu) ekonomika (Vilniaus universitetas (VU)), teisė (VU), medicina (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir VU) ir politikos mokslai (VU)._
Vis dar neturime supratimo Lietuvoje, ką pardavinėsime pasauliui net artimiausiais metais.
Todėl stojantieji renkasi tokias veiklos sritis. Būsimieji medikai tikisi nemokamai įsigyti specialybę ir, atsiradus galimybei, emigruoti prie keturis kartus didesnių atlyginimų bei geresnio gyvenimo. Ekonomikos bei politikos diplomų siekiantys norėtų tiesiog išsilaikyti arba patekti prie lovio. Lietuvoje nėra ekonomikos ir politikos. Tie, kurie dėsto šiuos mokslus, retai turi bent menkiausius straipsnius pasaulinio lygio moksliniuose leidiniuose.
Sprendžiant pagal elitinių mokyklų rezultatus, bent pusė pačių gabiausiųjų emigravo. Krizės audrose Lietuvos ekonomikos laivelis vis dar blaškosi nevairuojamas.
Vis dar neturime supratimo Lietuvoje, ką pardavinėsime pasauliui net artimiausiais metais.
Todėl stojantieji renkasi tokias veiklos sritis. Būsimieji medikai tikisi nemokamai įsigyti specialybę ir, atsiradus galimybei, emigruoti prie keturis kartus didesnių atlyginimų bei geresnio gyvenimo. Ekonomikos bei politikos diplomų siekiantys norėtų tiesiog išsilaikyti arba patekti prie lovio. Lietuvoje nėra ekonomikos ir politikos. Tie, kurie dėsto šiuos mokslus, retai turi bent menkiausius straipsnius pasaulinio lygio moksliniuose leidiniuose.
Sprendžiant pagal elitinių mokyklų rezultatus, bent pusė pačių gabiausiųjų emigravo. Krizės audrose Lietuvos ekonomikos laivelis vis dar blaškosi nevairuojamas.
2011 m. liepos 21 d., ketvirtadienis
Kas dar nori austriško skandalo aptarimo?
Prašom. Vienintelis specialistas, kuris galėjo tinkamai surašyti austrams popierius, išėjo dirbti į advokatų kontorą. Popieriai buvo surašyti netinkamai. Europinis arešto orderis Austrijoje netiko.
Ar tai sutrukdė mūsų viršūnėlėms išstatyti Lietuvą pajuokai ir kelti triukšmą? Ne. Kodėl? Nes viskas, ką mūsų viršūnėlės daro, yra skirta jų mažo lietuviško elektorato mobilizavimui. Tam atiduodama Mažeikių nafta. Tam statoma atominė elektrinė. Tam naikinama lenkų mažuma Vilnijoje. Žala Lietuvai neturi reikšmės mūsų elitui.
Kam mums toks elitas?
Ar tai sutrukdė mūsų viršūnėlėms išstatyti Lietuvą pajuokai ir kelti triukšmą? Ne. Kodėl? Nes viskas, ką mūsų viršūnėlės daro, yra skirta jų mažo lietuviško elektorato mobilizavimui. Tam atiduodama Mažeikių nafta. Tam statoma atominė elektrinė. Tam naikinama lenkų mažuma Vilnijoje. Žala Lietuvai neturi reikšmės mūsų elitui.
Kam mums toks elitas?
2011 m. liepos 20 d., trečiadienis
Branduolinės atliekos ir mes
ES Ministrų Taryba patvirtino naujas radioaktyvių atliekų tvarkymo taisykles, pagal kurias atliekų bus galima atsikratyti šalyse, nepriklausančiose ES, turint omeny pirmoje eilėje didžiulę Rusijos teritoriją.
Sveikinu gerbiamąjį A.Kubilių pasiekus absoliučią energetinę nepriklausomybę: dabar mes ir mūsų palikuonių tolimiausi palikuonys brangiai mokėsime Rusijai visą mūsų gyvenimą už mūsų branduolinių atliekų saugojimą.
Kas galite išvažiuoti - išvažiuokite dabar. Likusieji mokykitės saugiai deginti balanas.
Sveikinu gerbiamąjį A.Kubilių pasiekus absoliučią energetinę nepriklausomybę: dabar mes ir mūsų palikuonių tolimiausi palikuonys brangiai mokėsime Rusijai visą mūsų gyvenimą už mūsų branduolinių atliekų saugojimą.
Kas galite išvažiuoti - išvažiuokite dabar. Likusieji mokykitės saugiai deginti balanas.
2011 m. liepos 18 d., pirmadienis
Minios teismas
Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, smerkiant austrus, yra barbariškas Linčo teismas, kai teisia minia gatvėje. Gėda. Neturim demokratijos, o turim minios despotiją. Išsigandusi minia ir atominę elektrinę ir kitas monopolijas tėviškėn įsileidžia.
Gal nustokime užsiiminėti kvaila žemę teršiančia politika? Norite paversti šalį branduoline dykuma?
Prokuratūra nesugeba net popierių surašyti. Alkana minia degina žvakutes gatvėje ir ieško, kam sudraskyti gerklę. Kad pakenkti rusams, davatkos ruošiasi pavojingiausius branduolinius niekalus, kurie netiko Japonijai, vežti į Lietuvą.
Gerai daro, kas palieka šį nelaimių prispaustą žemės lopinėlį.
Šioje diskusijoje, kaip vandens lašelyje,atsispindi, kodėl mūsų tautiečiai bėga iš Lietuvos. Mažumos nuomonės niekinimas, grupinis ribotas mąstymas, nepagarba taisyklėms - jūs pretenduojate vadintis demokratija...
Gal nustokime užsiiminėti kvaila žemę teršiančia politika? Norite paversti šalį branduoline dykuma?
Prokuratūra nesugeba net popierių surašyti. Alkana minia degina žvakutes gatvėje ir ieško, kam sudraskyti gerklę. Kad pakenkti rusams, davatkos ruošiasi pavojingiausius branduolinius niekalus, kurie netiko Japonijai, vežti į Lietuvą.
Gerai daro, kas palieka šį nelaimių prispaustą žemės lopinėlį.
Šioje diskusijoje, kaip vandens lašelyje,atsispindi, kodėl mūsų tautiečiai bėga iš Lietuvos. Mažumos nuomonės niekinimas, grupinis ribotas mąstymas, nepagarba taisyklėms - jūs pretenduojate vadintis demokratija...
2011 m. liepos 17 d., sekmadienis
Paskelbkim prekinę nepriklausomybę nuo Kinijos komunistų
Na va. Mes su tuo išprotėjusiu gruzinu Saakašvili vos karo su rusais nepradėjom. Adamkus lakstė, net tapkės švilpė. O europiečiai mus išdavė. Jie per Rusiją karo krovinius į Afganistaną veža. Jei mes turėtume tiek pinigų, tai paskelbtume energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos ir prekinę nepriklausomybę nuo komunistinės Kinijos. Komunistai juk mus tiek alino prieš dvidešimt metų. O europiečiai juk viską perka iš Kinijos komunistų. Turėtų mokytis iš mūsų ir taip pat paskelbti prekinę nepriklausomybę nuo kinų, kaip mes skelbiame energetinę nepriklausomybę nuo rusų.
Austrai mus ypač išdavė. Jie elgiasi visai, kaip mes, nes politikai, o ne teismai, nusprendžia, ką pagauti, o ką paleisti. Ir politikai tokie pat, kaip mūsų, niekam tikę, rusams ir lenkams pataikauja.
Bėda. Visi išduoda, ramybės neduoda. Ir bulvės nelabai skanios.
Austrai mus ypač išdavė. Jie elgiasi visai, kaip mes, nes politikai, o ne teismai, nusprendžia, ką pagauti, o ką paleisti. Ir politikai tokie pat, kaip mūsų, niekam tikę, rusams ir lenkams pataikauja.
Bėda. Visi išduoda, ramybės neduoda. Ir bulvės nelabai skanios.
Meilė dviems apelsinams
Gerbiamos Prezidentės patarėjai kužda jai, kad galima mylėti tik vieną pasą. Jei mylėsite du, tai bus svetimoteriavimas.
Tuo tarpu lenkai dažnai turi du pasus ir geriau gyvena.
Suvienykime tautą išbandymų akivaizdoje. Skubiai taisykime pilietybės atiminėjimo tvarką.
Tuo tarpu lenkai dažnai turi du pasus ir geriau gyvena.
Suvienykime tautą išbandymų akivaizdoje. Skubiai taisykime pilietybės atiminėjimo tvarką.
2011 m. liepos 16 d., šeštadienis
Latvijos prezidentas pakartojo: šalis neturi pinigų Visagino AE projektui
Lietuva irgi neturi pinigų.
Bet mes, lietuviai, dar turime truputėlį pasidėję juodai dienai.
A.Kubilius žino, kaip tuos mūsų pinigus atimti. Tai ir yra visas skirtumas tarp Lietuvos bei Latvijos atominės statybos atveju.
Tikrai, sprendžiant iš to, kas išėjo su Mažeikių nafta, elektra brangs ir bus brangiausia regione. Statome ne ūkiui, statome lesyklėlę politikams.
Perdirbti atomines atliekas neleidžiama, nes tai lengvai gali pavirsti branduolinės ginkluotės gamyba. Tų atliekų saugojimas tūkstančius metų yra brangus ir pavojingas. Fukušimoje atliekų saugyklos pridarė daug bėdos.
Nesu investavęs į neiškastiniu kuru paremtą energetiką. Bet domiuosi ja. Žinau, kad Vokietija yra toliausiai pažengusi tokios energetikos diegime į ekonomiką, ir kad vokiečių darbai atpigina tas technologijas visiems.
Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, smerkiant austrus, yra barbariškas Linčo teismas, kai teisia minia gatvėje. Gėda. Neturim demokratijos, o turim minios despotiją. Išsigandusi minia ir atominę elektrinę ir kitas monopolijas tėviškėn įsileidžia.
Gal nustokime užsiiminėti kvaila žemę teršiančia politika? Gal pradėkime dirbti rimtai?
Bet mes, lietuviai, dar turime truputėlį pasidėję juodai dienai.
A.Kubilius žino, kaip tuos mūsų pinigus atimti. Tai ir yra visas skirtumas tarp Lietuvos bei Latvijos atominės statybos atveju.
Tikrai, sprendžiant iš to, kas išėjo su Mažeikių nafta, elektra brangs ir bus brangiausia regione. Statome ne ūkiui, statome lesyklėlę politikams.
Perdirbti atomines atliekas neleidžiama, nes tai lengvai gali pavirsti branduolinės ginkluotės gamyba. Tų atliekų saugojimas tūkstančius metų yra brangus ir pavojingas. Fukušimoje atliekų saugyklos pridarė daug bėdos.
Nesu investavęs į neiškastiniu kuru paremtą energetiką. Bet domiuosi ja. Žinau, kad Vokietija yra toliausiai pažengusi tokios energetikos diegime į ekonomiką, ir kad vokiečių darbai atpigina tas technologijas visiems.
Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, smerkiant austrus, yra barbariškas Linčo teismas, kai teisia minia gatvėje. Gėda. Neturim demokratijos, o turim minios despotiją. Išsigandusi minia ir atominę elektrinę ir kitas monopolijas tėviškėn įsileidžia.
Gal nustokime užsiiminėti kvaila žemę teršiančia politika? Gal pradėkime dirbti rimtai?
2011 m. liepos 15 d., penktadienis
Kam reikalinga energetinė nepriklausomybė?
Sutinku, kad bandymai pakenkti rusams yra tik spektaklis. Tikisi vargšeliai, kad garsiai šaukdami apie rusų pavojų, vėl sukurs naują monopoliją ir pateks valdžion.
Nesupranta, kad ekonomika ir emigracija yra dabar pagrindinės žmonių problemos. Kiek atominės statyba suformuoja naują nelegalią monopoliją, pakenkia ekonomikai ir pagreitina emigraciją, tiek už tai tenka atsakyti valdantiesiems. Jokie riksmai, kad rusai ateina jau nebepadeda. Mes dabar NATO. Rėkavimas apie rusus darosi įkyrus.
Nesupranta, kad ekonomika ir emigracija yra dabar pagrindinės žmonių problemos. Kiek atominės statyba suformuoja naują nelegalią monopoliją, pakenkia ekonomikai ir pagreitina emigraciją, tiek už tai tenka atsakyti valdantiesiems. Jokie riksmai, kad rusai ateina jau nebepadeda. Mes dabar NATO. Rėkavimas apie rusus darosi įkyrus.
2011 m. liepos 14 d., ketvirtadienis
Dėl skalūnų dujų tariamasi su JAV kompanija „Chevron“
Išpilant aplinkoje vandenį, naudotą skalūninėms dujoms išgauti, nudžiūsta medžiai. Ar mes norime paversti gimtinę dykuma?
2011 m. liepos 13 d., trečiadienis
Pramonininkai: ekonomika vėl stoja
Tai ko tyli A.Kubilius, keičiantis pasaulio ekonomikos vadovėlius Lietuvos pavyzdžiu? Kas čia? Švytuoklės svyravimai? O prieš Seimo rinkimus švytuoklė nupuls ant žemės? Ar tai fizika, ar ekonomika?
2011 m. liepos 10 d., sekmadienis
Kas privalo emigruoti
Beveik visą laiką kalbu tokiems, koks esu pats: geriausias mokinys mokykloje, geriausias studentas kurse, išsilavinęs ir pasiturintis verslininkas. Bet reikia atkreipti dėmesį ir į likusius. Jie nemažiau svarbūs tautos išlikimui negu mes. Kam iš jų Lietuvoje dar galima kentėti? Kam jau reikia prašytis darbo ar net prieglobsčio svetur?
Jei mažiau negu penktadalį jūsų maisto kalorijų sudaro kas nors kita negu pagrindinai krakmolas (bulvės, kruopos, duona), tai jūsų šeima nepakankamai gali skirti lėšų maistui. Kenkiate jūsų ir jūsų artimųjų sveikatai. Reikia dingti iš čia. Bent laikinai.
Jei mažiau negu penktadalį jūsų maisto kalorijų sudaro kas nors kita negu pagrindinai krakmolas (bulvės, kruopos, duona), tai jūsų šeima nepakankamai gali skirti lėšų maistui. Kenkiate jūsų ir jūsų artimųjų sveikatai. Reikia dingti iš čia. Bent laikinai.
2011 m. liepos 7 d., ketvirtadienis
Pilnai sutinku su redakcijos nuomone
Viename iš Lietuvos dienraščių trumpai aprašytas Lietuvos studijų sistemos krachas. Šios mintys vertos d4mesio:
_"Respublikos" redakcijos skiltis
Švietimo strategija - prištampuoti beverčių diplomų (8)
2011 liepos mėn. 07 d. 10:26:23
Švietimo strategija - prištampuoti beverčių diplomų
Ką veiksi baigęs mokyklą? Stosiu į aukštąją. Ką veiksi baigęs aukštąją? Emigruosiu. Draugai laukia Londone.
Pagal tokį gyvenimo scenarijų dabar gyvena dauguma Lietuvos jaunimo. Gal gerai, kad pagal tokį? Bent ne iškart išvažiuoja. Vos baigę mokyklą. Pabūna, pasimoko, sulaukia diplomo. Lietuvoje dažnai beverčio, nes įgytų žinių nėra kur pritaikyti. Nebent įsidarbinti šluotos vadybininku. Ar kastuvo politologu. Tačiau ir šios vietos užimtos. Gatvių šlavėjais padirbėja darbo biržų bedarbiai.
Valstybėje nėra jokios strategijos, kokių sričių specialistų prireiks artimiausioje ateityje. Tarkim, po 5 metų. Kur derėtų nukreipti studijuojančio jaunimo srautus. Kokios bus plėtojamos pramonės šakos. Kokios bendrovės ir įstaigos jaunuosius specialistus susirinks. Turint strategiją būtų galima sustabdyti bent dalį iš Lietuvos emigruojančio jaunimo. Bet su jaunais žmonėmis žaidžiama ruletė „švietimas“. Apsišviesk, gauk diplomą ir dink. Nesuk valstybei galvos. Jei pavyks, įsidarbinsi pagal specialybę. Jei ne, įrėminsi diplomą ir plušėsi bare. Galbūt Palangoje, o galbūt Dubline.
Net nebūnant futuristu ir dabar aišku, kad senstančiai visuomenei prireiks medikų ir slaugytojų. Kol galutinai nenusens, prireiks šiek tiek pedagogų. Vėliau juos bus galima perkvalifikuoti į trečiojo amžiaus universitetų dėstytojus. Sprendžiant iš glamūrinių žurnaliukų, prireiks būrėjų, makiažo meistrų, juokdarių, įvaizdžio kūrėjų ir asmens vadybininkų. Tačiau būrėjų ir makiažo meistrų mūsų universitetai neruošia. Ir neruoš. Nenusipigins. Asmens vadybininko specialybės taip pat nėra. Su „elitu“ pluša savamoksliai.
Futuristiškai mąstant, valstybė štampuoja inžinierius, nors teks juos perkvalifikuoti į batų ar odinės galanterijos taisytojus. Arba santechnikus. Nes šios profesijos paklausesnės.
Universitetai, aišku, be darbo neliks. Jei reikės, susijungs. Mokys studentus, atvykusius iš trečiųjų šalių. Kad Lietuvoje dar likusios lietuvaitės nepritrūktų egzotiškų jaunikių. Tačiau kaip jaustis lietuviui jaunuoliui, kai jis iš esmės mokosi ne tam, kad ateityje Lietuvoje galėtų savo žinias realizuoti, bet tik dėl diplomo. Pirma, tokią psichologiją formuoja valdžia, neturinti švietimo strategijos. Antra, tokią psichologiją pasigauna snobizmas. Diplomo neturėti yra neprestižiška. Diplomas - kaip firminis skudurėlis. Jei ne - esi „daunas“. Snobiška tendencija jau pastebima. Jei abiturientai nepatenka į norimą specialybę, stoja į priešingą. Jokiu būdu nelaukia kitų metų.
Taip nuvertinamas švietimas. Nes niekas neinvestuoja į traktorių iš anksto nutaręs, kad šis traktorius niekada nevažiuos. Tik mūsų valstybė taip džiaugsmingai investuoja. Jau kelis dešimtmečius. Tik švietimo ir mokslo ministrai keičiasi. Ruošiame specialistus gamykloms, kurios jau seniai privatizuotos, ištratintos ir išnykusios. Virtusios aikštėmis, sandėliais, o pačios išskridusios į dausas. Su visomis kadaise dūzgusiomis staklėmis. O kas mums? O mes toliau štampuojame. Niekam nereikalingus technologus, cechų meistrus, inžinierius._
_"Respublikos" redakcijos skiltis
Švietimo strategija - prištampuoti beverčių diplomų (8)
2011 liepos mėn. 07 d. 10:26:23
Švietimo strategija - prištampuoti beverčių diplomų
Ką veiksi baigęs mokyklą? Stosiu į aukštąją. Ką veiksi baigęs aukštąją? Emigruosiu. Draugai laukia Londone.
Pagal tokį gyvenimo scenarijų dabar gyvena dauguma Lietuvos jaunimo. Gal gerai, kad pagal tokį? Bent ne iškart išvažiuoja. Vos baigę mokyklą. Pabūna, pasimoko, sulaukia diplomo. Lietuvoje dažnai beverčio, nes įgytų žinių nėra kur pritaikyti. Nebent įsidarbinti šluotos vadybininku. Ar kastuvo politologu. Tačiau ir šios vietos užimtos. Gatvių šlavėjais padirbėja darbo biržų bedarbiai.
Valstybėje nėra jokios strategijos, kokių sričių specialistų prireiks artimiausioje ateityje. Tarkim, po 5 metų. Kur derėtų nukreipti studijuojančio jaunimo srautus. Kokios bus plėtojamos pramonės šakos. Kokios bendrovės ir įstaigos jaunuosius specialistus susirinks. Turint strategiją būtų galima sustabdyti bent dalį iš Lietuvos emigruojančio jaunimo. Bet su jaunais žmonėmis žaidžiama ruletė „švietimas“. Apsišviesk, gauk diplomą ir dink. Nesuk valstybei galvos. Jei pavyks, įsidarbinsi pagal specialybę. Jei ne, įrėminsi diplomą ir plušėsi bare. Galbūt Palangoje, o galbūt Dubline.
Net nebūnant futuristu ir dabar aišku, kad senstančiai visuomenei prireiks medikų ir slaugytojų. Kol galutinai nenusens, prireiks šiek tiek pedagogų. Vėliau juos bus galima perkvalifikuoti į trečiojo amžiaus universitetų dėstytojus. Sprendžiant iš glamūrinių žurnaliukų, prireiks būrėjų, makiažo meistrų, juokdarių, įvaizdžio kūrėjų ir asmens vadybininkų. Tačiau būrėjų ir makiažo meistrų mūsų universitetai neruošia. Ir neruoš. Nenusipigins. Asmens vadybininko specialybės taip pat nėra. Su „elitu“ pluša savamoksliai.
Futuristiškai mąstant, valstybė štampuoja inžinierius, nors teks juos perkvalifikuoti į batų ar odinės galanterijos taisytojus. Arba santechnikus. Nes šios profesijos paklausesnės.
Universitetai, aišku, be darbo neliks. Jei reikės, susijungs. Mokys studentus, atvykusius iš trečiųjų šalių. Kad Lietuvoje dar likusios lietuvaitės nepritrūktų egzotiškų jaunikių. Tačiau kaip jaustis lietuviui jaunuoliui, kai jis iš esmės mokosi ne tam, kad ateityje Lietuvoje galėtų savo žinias realizuoti, bet tik dėl diplomo. Pirma, tokią psichologiją formuoja valdžia, neturinti švietimo strategijos. Antra, tokią psichologiją pasigauna snobizmas. Diplomo neturėti yra neprestižiška. Diplomas - kaip firminis skudurėlis. Jei ne - esi „daunas“. Snobiška tendencija jau pastebima. Jei abiturientai nepatenka į norimą specialybę, stoja į priešingą. Jokiu būdu nelaukia kitų metų.
Taip nuvertinamas švietimas. Nes niekas neinvestuoja į traktorių iš anksto nutaręs, kad šis traktorius niekada nevažiuos. Tik mūsų valstybė taip džiaugsmingai investuoja. Jau kelis dešimtmečius. Tik švietimo ir mokslo ministrai keičiasi. Ruošiame specialistus gamykloms, kurios jau seniai privatizuotos, ištratintos ir išnykusios. Virtusios aikštėmis, sandėliais, o pačios išskridusios į dausas. Su visomis kadaise dūzgusiomis staklėmis. O kas mums? O mes toliau štampuojame. Niekam nereikalingus technologus, cechų meistrus, inžinierius._
2011 m. liepos 4 d., pirmadienis
Kam Lietuvoje gyventi gera?
Yra Lietuvoje žmonių, kuriems viskas gerai. Paklausinėji, sužinai, kad vagia. Emigrantams gi aiškina, kad, girdi, nemokate gyventi.
Rusijoje irgi visi iš visų vagia. Bet ten yra iškastinis kuras. Yra ką vogti. Lietuvoje tokie žaidimai ilgai vykti negali. Karusėlė jau stoja. Žmonės nėra kvaili. Matydami vagysčių mastą,pasitraukia į tas šalis, kur yra tvarka.
Rusijoje irgi visi iš visų vagia. Bet ten yra iškastinis kuras. Yra ką vogti. Lietuvoje tokie žaidimai ilgai vykti negali. Karusėlė jau stoja. Žmonės nėra kvaili. Matydami vagysčių mastą,pasitraukia į tas šalis, kur yra tvarka.
2011 m. birželio 27 d., pirmadienis
Vagys, rėkiantys apie Rusijos pavojų, jūs jau nusibodote kiekvienam.
Rusijoje vagia vienas iš kito, o jūs Lietuvoje - iš mūsų visų.
2011 m. birželio 26 d., sekmadienis
Skalūninės dujos - netikras auksas?
„The New York Times“: skalūninių dujų išgavimas gali būti ne toks naudingas, kaip žadama. Anot dienraščio, skalūninių dujų nauda gali būti sąmoningai išpūsta, o jų gavyba, priešingai pažadams, esą nebus nei pigi, nei paprasta. Šis dujų gamybos metodas yra naujas. Didžiausa apgavystė slypi tame, kad niekas nežino, kiek apsimokės toks naujas gręžimo būdas, bet daugelis vilioja naivius investuotojus ir iš to gyvena. Tuo tarpu daugelis išgręžtų šulinių stabiliai mažina išgaunamų dujų kiekį. Tai gali būti dar viena piramidė kvailiams.
Vargšai Sekmokas su Kubiliumi. Nieko, egzistuoja dar geresnė jų vizija Lietuvai. Jūros vandenyje yra ištirpusių aukso druskų. Naudodamiesi rusų dujomis, elektra bei uranu, mes tą vandenį garinsime, auksą susirinksime. Gaminsime auksinius šovinius. Iššaudysime visą Rusiją. Kas sakė, kad šėtonui reikia tik sidabrinių kulkų? Lietuvoje prasidės aukso amžius. Emigrantai grįš namo. Mes juos apuostysime. Jei kurio kvapas nepatiks, lietuviško paso neatiduosime. Bus mūsų vergas, plaus auksinius tualetus.
Kas sakė, kad lietuvis negali būti vergas Lietuvoje? Kas sakė, kad iš lietuvių negalima atiminėti Lietuvos pilietybę ir kitas žmogaus teises...
Vargšai Sekmokas su Kubiliumi. Nieko, egzistuoja dar geresnė jų vizija Lietuvai. Jūros vandenyje yra ištirpusių aukso druskų. Naudodamiesi rusų dujomis, elektra bei uranu, mes tą vandenį garinsime, auksą susirinksime. Gaminsime auksinius šovinius. Iššaudysime visą Rusiją. Kas sakė, kad šėtonui reikia tik sidabrinių kulkų? Lietuvoje prasidės aukso amžius. Emigrantai grįš namo. Mes juos apuostysime. Jei kurio kvapas nepatiks, lietuviško paso neatiduosime. Bus mūsų vergas, plaus auksinius tualetus.
Kas sakė, kad lietuvis negali būti vergas Lietuvoje? Kas sakė, kad iš lietuvių negalima atiminėti Lietuvos pilietybę ir kitas žmogaus teises...
2011 m. birželio 20 d., pirmadienis
Pirmiausia reikalaukite išardyti vagių lizdus
Vyriausybė vėl rūpinasi valdančiojo sluoksnelio giminių Sekundės tipo apgavikiškais verslais, ruošdama įstatymus dėl papildomo pensijų kaupimo. Dabar siūlomas modelis yra susiūtas baltais siūlais: 2 o vėliau ir daugiau proc. būtų pervedami iš „Sodros“.
Tie 2 proc., kurie būtų pervedami iš „Sodros“, - tai badaujančių dabartinių pensininkų apiplėšinėjimas, nes būtent dabartiniams pensininkams yra skirti tie pinigai pagal veikiantį visose normaliose šalyse socialinio draudimo modelį. Gėda skriausti ištikimiausius jūsų rinkėjus.
Norėdami pamaloninti savo gimines fonduose, valdantieji leidžia išsimokėti kiekvienais metais didžiules sumas už fondų valdymą. Todėl naivūs darbuotojai yra suvaromi į Sekundžių tipo avantiūras ir taip pat nieko negaus ateityje, kuriai kaupia. Norite uždirbti pensijai - pirmiausia reikalaukite išardyti vagių lizdus.
Tie 2 proc., kurie būtų pervedami iš „Sodros“, - tai badaujančių dabartinių pensininkų apiplėšinėjimas, nes būtent dabartiniams pensininkams yra skirti tie pinigai pagal veikiantį visose normaliose šalyse socialinio draudimo modelį. Gėda skriausti ištikimiausius jūsų rinkėjus.
Norėdami pamaloninti savo gimines fonduose, valdantieji leidžia išsimokėti kiekvienais metais didžiules sumas už fondų valdymą. Todėl naivūs darbuotojai yra suvaromi į Sekundžių tipo avantiūras ir taip pat nieko negaus ateityje, kuriai kaupia. Norite uždirbti pensijai - pirmiausia reikalaukite išardyti vagių lizdus.
2011 m. birželio 19 d., sekmadienis
Kaip prikelti Tėvynę
Reikia organizuotis mums, Lietuvos verslininkams, kad apginti verslus nuo užsienio monopolijų neteisėto monopolinio plėšikavimo Lietuvoje.
Reikia kurti stiprias profsąjungas ir lietuvišką verslą bei tas profsąjungas atstovaujančią partiją, kad Lietuvos valdymas vėl būtų Lietuvos gyventojų rankose.
Šalin parsidavusius užsieniui konservatorius ir socdemus.
Reikia kurti stiprias profsąjungas ir lietuvišką verslą bei tas profsąjungas atstovaujančią partiją, kad Lietuvos valdymas vėl būtų Lietuvos gyventojų rankose.
Šalin parsidavusius užsieniui konservatorius ir socdemus.
Lietuvoje blogiau, negu Graikijoje.
Taip, Lietuvoje nėra stiprių profsąjungų. Andriaus Kubiliaus vyriausybė laisvai atiduoda monopolijų privilegijas užsieniečiams, neva tai, kad rusams būtų liūdniau. Todėl lietuviški verslai neišsilaiko konkurencijoje su kaimynais.
Todėl mūsų žmonės nemato šansų išsiderėti padorius atlyginimus ir masiškai palieka šalį. Nyksta dar viena laisvės sala Rusijos pašonėje. Rusai stebisi kylančia suirute lietuvių žemėje ir šaiposi.
Todėl mūsų žmonės nemato šansų išsiderėti padorius atlyginimus ir masiškai palieka šalį. Nyksta dar viena laisvės sala Rusijos pašonėje. Rusai stebisi kylančia suirute lietuvių žemėje ir šaiposi.
2011 m. birželio 18 d., šeštadienis
Aptariame Mažeikių naftos privatizavimą su kubiliniu
Tai mes mokame už degalus brangiausiai regione, ar ne? Jei taip, tai kaip tai atsiliepia lietuviškam verslui? Jei paskatina bankrotus, tai kaip tai prisideda prie emigracijos didinimo?
Kai jaunimas išvažiuos, kas jums mokės atlyginimus ir pensijas?
Kalbėkime apie tai, kas jums svarbiausia. Kam prisiminti, kad tuometinis konservatorių ministras, prisidėjęs prie sutarties su JAV kompanija sudarymo, S.Kaktys brangiai išnuomavo nuosavą namą amerikiečiams Mažeikiuose? Tai S.Kakčio problema ir jo partijos problema. Mes turime savų problemų.
Kai jaunimas išvažiuos, kas jums mokės atlyginimus ir pensijas?
Kalbėkime apie tai, kas jums svarbiausia. Kam prisiminti, kad tuometinis konservatorių ministras, prisidėjęs prie sutarties su JAV kompanija sudarymo, S.Kaktys brangiai išnuomavo nuosavą namą amerikiečiams Mažeikiuose? Tai S.Kakčio problema ir jo partijos problema. Mes turime savų problemų.
2011 m. birželio 12 d., sekmadienis
Tikrasis lietuvių tautos naikintojas
Andrius Kubilius, prisidengdamas prieš rusus nukreipta propaganda, atiduoda tarptautinėms monopolijoms naikinti Lietuvos ūkį. Tokiu būdu jis nušluoja nuo žemės paviršiaus šio ūkio pagrindą - vietinius verslus, skatindamas emigraciją ir bedarbystę. Štai įrodymas:
_Paskui Andrių Kubilių daugiau nei dešimtmetį velkasi šleifas: „Aš pardaviau „Mažeikių naftą“ amerikiečių „Williams“ kompanijai.“
Būtent jis 1999 m. spalio 29 d. pasirašė sutartį, pagal kurią 33 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų už 75 mln. JAV dolerių perėjo „Williams International Company“ žinion.
Ši kompanija, o vėliau Rusijos „Jukos“ koncernas bei lenkiškasis „PKN Orlen“ įgijo teisę šeimininkauti Lietuvos naftos sektoriuje. Nepaisant to, kad „Mažeikių nafta“ yra didžiausia naftos perdirbimo kompanija Baltijos šalyse, vairuotojai už degalus moka brangiausiai iš visų.
Šiais mėnesiais visuomenei ruošiama dar viena A.Kubiliaus „staigmena“. Jau net ekspertai atvirai kritikuoja Vyriausybę, kuri, atrodo, branduolinės jėgainės investuotojui parduos visą Lietuvos elektros energijos sektorių, o šalis taps dar labiau energetiškai suvaržyta nei bet kada iki šiol... Investuotojui gali būti pažadėta, kad ilgus dešimtmečius iš Visagino AE bus perkama elektros energija ne mažiau kaip po 20–28 centus už kilovatvalandę. (1)._
Graži svajonė sumažinti Rusijos įtaką mūsų ekonomikai. Bet atiminėti iš Lietuvos žmonių, atidavinėti tuos pinigus (monopolijos viršpelnį) japonams (už elektrą), amerikiečiams ir lenkams (už degalus), skandinavams (už bankų paslaugas) yra ir kvaila, ir pragaištinga. Kodėl Kubilius taip daro? Kad įvilioti kitų kraštų monopolijas į Rusijos pasienio zonoje esančią Lietuvą. Deja, nuo tokios politikos emigracija tik didėja. Galų gale suirutės Lietuvoje alsavimą pradeda jausti ir Kubiliaus padlaižiai Vilniuje.
Ar galime susitelkti mirtino pavojaus tautai akimirką?
1. Rizikuojame prarasti energetinę nepriklausomybę. Gediminas Stanišauskas, „Valstiečių laikraštis“
_Paskui Andrių Kubilių daugiau nei dešimtmetį velkasi šleifas: „Aš pardaviau „Mažeikių naftą“ amerikiečių „Williams“ kompanijai.“
Būtent jis 1999 m. spalio 29 d. pasirašė sutartį, pagal kurią 33 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų už 75 mln. JAV dolerių perėjo „Williams International Company“ žinion.
Ši kompanija, o vėliau Rusijos „Jukos“ koncernas bei lenkiškasis „PKN Orlen“ įgijo teisę šeimininkauti Lietuvos naftos sektoriuje. Nepaisant to, kad „Mažeikių nafta“ yra didžiausia naftos perdirbimo kompanija Baltijos šalyse, vairuotojai už degalus moka brangiausiai iš visų.
Šiais mėnesiais visuomenei ruošiama dar viena A.Kubiliaus „staigmena“. Jau net ekspertai atvirai kritikuoja Vyriausybę, kuri, atrodo, branduolinės jėgainės investuotojui parduos visą Lietuvos elektros energijos sektorių, o šalis taps dar labiau energetiškai suvaržyta nei bet kada iki šiol... Investuotojui gali būti pažadėta, kad ilgus dešimtmečius iš Visagino AE bus perkama elektros energija ne mažiau kaip po 20–28 centus už kilovatvalandę. (1)._
Graži svajonė sumažinti Rusijos įtaką mūsų ekonomikai. Bet atiminėti iš Lietuvos žmonių, atidavinėti tuos pinigus (monopolijos viršpelnį) japonams (už elektrą), amerikiečiams ir lenkams (už degalus), skandinavams (už bankų paslaugas) yra ir kvaila, ir pragaištinga. Kodėl Kubilius taip daro? Kad įvilioti kitų kraštų monopolijas į Rusijos pasienio zonoje esančią Lietuvą. Deja, nuo tokios politikos emigracija tik didėja. Galų gale suirutės Lietuvoje alsavimą pradeda jausti ir Kubiliaus padlaižiai Vilniuje.
Ar galime susitelkti mirtino pavojaus tautai akimirką?
1. Rizikuojame prarasti energetinę nepriklausomybę. Gediminas Stanišauskas, „Valstiečių laikraštis“
2011 m. birželio 11 d., šeštadienis
Ką rinkti?
Sakiau jums per praeitus Seimo rinkimus, kad rinktumėte, ką norite, tik ne visąžinius kvailius kubilinius. Nieko nėra baisiau už visąžinį durnių be stabdžių prie valstybės vairo.
Dabar gi vadovėliuose bus parašyta, kad A.Kubilius anksčiau ir žiauriau pradėjo doroti deficitą, negu kitų valstybių vadovai, kvailai ir negrįžtamai mokesčiais užverždamas ekonomiką. Todėl gavome rekordinį Europos Sąjungoje nedarbą, nepataisomą smulkaus verslo bankrutavimą bei gabaus jaunimo ir specialistų emigraciją, po kurios Lietuvos valstybės egzistavimas tapo nebeįmanomas.
Dabar gi vadovėliuose bus parašyta, kad A.Kubilius anksčiau ir žiauriau pradėjo doroti deficitą, negu kitų valstybių vadovai, kvailai ir negrįžtamai mokesčiais užverždamas ekonomiką. Todėl gavome rekordinį Europos Sąjungoje nedarbą, nepataisomą smulkaus verslo bankrutavimą bei gabaus jaunimo ir specialistų emigraciją, po kurios Lietuvos valstybės egzistavimas tapo nebeįmanomas.
Vienybė
Ekonominė katastrofa Lietuvoje, vienas didžiausių nedarbo lygių Europos Sąjungoje, verslų bankrotai ir ubagiški, badauti verčiantys, atlyginimai dabar išvaro iš Lietuvos dar daugiau gabiausių, darbščiausių, intelektualiausių žmonių.
Laikas gerbiamai Prezidentei ištaisyti klaidą, susitaikyti su svetur dirbančiais, paraginti priimti Seime įstatymą, kuris sustabdytų pilietybės atiminėjimą. Patarėjai, kurie įpiršo mūsų valdantiesiems pilietybės atiminėjimo idėją, yra persunkti seno sovietinio raugo, troškimo bausti išvykstančius pačiomis didžiausiomis bausmėmis. Tai pagreitina mūsų mažos tautos išnykimą. Tautai būtina vienybė šio lemtingo išbandymo metu.
Laikas gerbiamai Prezidentei ištaisyti klaidą, susitaikyti su svetur dirbančiais, paraginti priimti Seime įstatymą, kuris sustabdytų pilietybės atiminėjimą. Patarėjai, kurie įpiršo mūsų valdantiesiems pilietybės atiminėjimo idėją, yra persunkti seno sovietinio raugo, troškimo bausti išvykstančius pačiomis didžiausiomis bausmėmis. Tai pagreitina mūsų mažos tautos išnykimą. Tautai būtina vienybė šio lemtingo išbandymo metu.
2011 m. birželio 8 d., trečiadienis
Mūsų sukurta valstybė puikiai apsieina be lietuvių tautos.
Keletas užsilikusių nuo tarybinių laikų migrantų perveda užsilikusiais nuo tarybinių laikų aparatais Rusijos energiją ir žaliavas į naftos produktus ir trašas. Tai pelningai parduodama atsigaunančioms užsienio ekonomikoms. Iš gautų mokesčių keliami seimūnų atlyginimai.
Ko jūs laukiat? Važiuokit į užsienį, užsidirbkit ir gyvenkit. Čia jūs jau niekam nereikalingi.
Ko jūs laukiat? Važiuokit į užsienį, užsidirbkit ir gyvenkit. Čia jūs jau niekam nereikalingi.
2011 m. birželio 6 d., pirmadienis
D. Grybauskaitė: nesitikėkime ES paramos AE statyboms
Galų gale aišku. Uždarys mus į rezervatą, vadinamą nepriklausoma energetika, ir mes iki gyvenimo pabaigos mokėsime didžiules kainas už elektrą, kad užsieniečiams apsimokėtų ši avantiūra su atomu.
2011 m. birželio 5 d., sekmadienis
Ką vogsime dabar: V. Landsbergis teigia, jog Lietuvai paskelbtas psichologinis branduolinis karas
Kiekvieną kartą, kai skaitau sustiprintą antirusišką ar antilenkišką propagandą, žinau, jog ir vėl, rėkdami, kad laikytume vagį, valdantieji ruošiasi ką nors stambaus pavogti iš Lietuvos žmonių.
Ką pavogs dabar? Švarų vandenį, bandydami chemikalais išspausti iš Tėvynės žemės dujas? Dar pabranginti dujas, įsteigdami monopoliją tų dujų išgavimui? Gryną orą, užteršdami jį radiacija? Galimybę rinkos kaina pigiau nusipirkti elektrą, užkraudami dar vieną monopoliją? Galimybę gauti pensijas senatvėje, padarydami pensijinį amžių vėlesniu, negu dirbančiojo mirtis?
Nejaugi jie visa tai spės?
65 metų pensinį amžių abiem lytims planuojama pasiekti 2026 metais.
Kaime vyrai gali tikėtis išgyventi vidutiniškai iki 65,9 metų.
Ką tik kubilinis iš vyriausybės per radiją pasakė, kad jei žmogus numirė, tai jo dirbti neversime. Koks rūpestis...
Gal jau nustokite balsuoti už Kubilių?
Ką pavogs dabar? Švarų vandenį, bandydami chemikalais išspausti iš Tėvynės žemės dujas? Dar pabranginti dujas, įsteigdami monopoliją tų dujų išgavimui? Gryną orą, užteršdami jį radiacija? Galimybę rinkos kaina pigiau nusipirkti elektrą, užkraudami dar vieną monopoliją? Galimybę gauti pensijas senatvėje, padarydami pensijinį amžių vėlesniu, negu dirbančiojo mirtis?
Nejaugi jie visa tai spės?
65 metų pensinį amžių abiem lytims planuojama pasiekti 2026 metais.
Kaime vyrai gali tikėtis išgyventi vidutiniškai iki 65,9 metų.
Ką tik kubilinis iš vyriausybės per radiją pasakė, kad jei žmogus numirė, tai jo dirbti neversime. Koks rūpestis...
Gal jau nustokite balsuoti už Kubilių?
2011 m. birželio 4 d., šeštadienis
Iš kur atsiranda sunkią ligą sukeliančios E. coli bakterijos?
Ispanijos agurkų augintojai prarado dešimtis milijonų eurų, kai buvo neteisingai apkaltinti užkrėstų agurkų pardavinėjamu. Panašiai nekaltai nukentėjo ir salotoms skirtų pupelių daigų augintojas Vokietijoje. Per keturias savaites nuo šių bakterijų sukeltos ligos protrūkio pradžios susirgo tūkstantis septyni šimtai trisdešimt žmonių, daugiausiai apie Hamburgo uostą Vokietijoje. Iš jų net 520 turėjo rimčiausią ligos komplikaciją, vadinamą ūmiu inkstų nepakankamumu. Aštuoniolika žmonių mirė.
Daug šių neretai pavojingų bakterijų gyvena grūdais šeriamų karvių žarnyne. Iš ten jos patenka į jautieną bei daržoves, ypač dažnai žmonės užsikrečia nuo špinatų bei salotų. Ligos su epicentru Hamburge sukelėjas turi neįprastai ilgą inkubacinį periodą - net iki dvylikos dienų nepastebimi jokie ligos požymiai. Todėl konkretus šių bakterijų kelias ant vartotojų stalo šiuo atveju taip sunkiai išsiaiškinamas.
Šeši E. coli bakterijos štamai dažniausiai sukelia tokias ligas. Grūdais šeriamos sveikos karvės pastoviai gauna nedidelį antibiotikų kiekį, kad nesusirgtų nuo šios neįprastos karvėms dietos.Todėl šios bakterijos įgauna dar atsparumą antibiotikams.
Paprasčiausias būdas apsisaugoti ligos protrūkio metu - valgyti ne žemesnėje negu 71°C temperatūroje apdorotą maistą, tinkamai plauti rankas ir indus. Ir valstybės lygiu įmanomos kovos su šia liga priemonės. Verta kruopščiau produktus tirti, uždraudžiant pardavinėti maistą , kuriame randami tie toksiški E. coli štamai. Galima stengtis sunažinti galimybę apkrėsti mėsą skerdyklose, daržoves laukuose, ar užterštu vandeniu, bei kitokio paruošimo prekybai metu. Reikėtų plačiau panaudoti Danijos patirtį, kai ūkininkai padidina šieno kiekį karvių pašare, sumažindami E. coli bakterijų skaičių tų karvių žarnyne, bei nustodami duoti antibiotikus sveikiems galvijams. Dauguma šių priemonių šiek tiek pabrangina daržoves, mėsą bei pieno produktus, bet daro mūsų stalo gėrybes saugesnėmis.
Daug šių neretai pavojingų bakterijų gyvena grūdais šeriamų karvių žarnyne. Iš ten jos patenka į jautieną bei daržoves, ypač dažnai žmonės užsikrečia nuo špinatų bei salotų. Ligos su epicentru Hamburge sukelėjas turi neįprastai ilgą inkubacinį periodą - net iki dvylikos dienų nepastebimi jokie ligos požymiai. Todėl konkretus šių bakterijų kelias ant vartotojų stalo šiuo atveju taip sunkiai išsiaiškinamas.
Šeši E. coli bakterijos štamai dažniausiai sukelia tokias ligas. Grūdais šeriamos sveikos karvės pastoviai gauna nedidelį antibiotikų kiekį, kad nesusirgtų nuo šios neįprastos karvėms dietos.Todėl šios bakterijos įgauna dar atsparumą antibiotikams.
Paprasčiausias būdas apsisaugoti ligos protrūkio metu - valgyti ne žemesnėje negu 71°C temperatūroje apdorotą maistą, tinkamai plauti rankas ir indus. Ir valstybės lygiu įmanomos kovos su šia liga priemonės. Verta kruopščiau produktus tirti, uždraudžiant pardavinėti maistą , kuriame randami tie toksiški E. coli štamai. Galima stengtis sunažinti galimybę apkrėsti mėsą skerdyklose, daržoves laukuose, ar užterštu vandeniu, bei kitokio paruošimo prekybai metu. Reikėtų plačiau panaudoti Danijos patirtį, kai ūkininkai padidina šieno kiekį karvių pašare, sumažindami E. coli bakterijų skaičių tų karvių žarnyne, bei nustodami duoti antibiotikus sveikiems galvijams. Dauguma šių priemonių šiek tiek pabrangina daržoves, mėsą bei pieno produktus, bet daro mūsų stalo gėrybes saugesnėmis.
Mykolas Drunga: Europos ūkio politiką veda „skausmo brigada“
Puiki apžvalga. Ir, kadangi visas A.Kubiliaus išgirtas Lietuvos ekonomikos atsigavimas yra paremtas tik eksportu, sunkumai Vakaruose tiesiogiai atsilieps Lietuvos ūkiui. Gerai padarys tie, kurie sustiprins savo atsargas.
Mūsų laukia duobėtas kelias geriausiu atveju. Blogiausiu - grįšime atgal į recesiją.
Mūsų laukia duobėtas kelias geriausiu atveju. Blogiausiu - grįšime atgal į recesiją.
2011 m. birželio 3 d., penktadienis
Progresiniai
Iš Lietuvos važiuoja ne specialistai, kurie yra gerai apmokami, įsitvirtinę Lietuvoje ir pilnai patenkinę visus šeimos poreikius. Važiuoja gabus jaunimas, nes valstybei neužtenka finansų tą jaunimą paremti. Todėl progresiniai mokesčiai tik sumažins emigraciją.
Tai,kad ministras G.Steponavičius taip aštriai pasisako prieš progresinius mokesčius, parodo jo nesubrendimą valdymui. Kas trukdo atstatydinti šį ministrą, tas daug pakenkia Lietuvai, sustiprindamas tautos naikinimą ir ūkio griovimą.
Tai,kad ministras G.Steponavičius taip aštriai pasisako prieš progresinius mokesčius, parodo jo nesubrendimą valdymui. Kas trukdo atstatydinti šį ministrą, tas daug pakenkia Lietuvai, sustiprindamas tautos naikinimą ir ūkio griovimą.
2011 m. birželio 1 d., trečiadienis
Afrika, Lietuva ir Vokietija: kaip judėsime į priekį
Vokietija atsisako atominių elektrinių, kurios dabar duoda ketvirtadalį vokiečių sunaudojamos elektros energijos. Vokietija pakeičia tai saulės, vėjo ir biologinių medžiagų energija. Kaip tai atrodo? Vokietijos gyventoja elektromobiliu atvažiuoja į darbą. Kol ji dirba, saulės ar vėjo generuojama elektros energija yra superkama iš gyventojų ir parduodama tos dirbančiosios automobiliui pakrauti. Jei ši Vokietijos pilietė nori ir gali, ji jos namų valdose taip pat gamina elektros energiją, kurią superka bendras tinklas. Sumaniai valdomas, toks tinklas perduoda energiją iš ten, kur ji pagaminama, įskaitant ir biologinių medžiagų pagrindu generuojamą energiją, į ten, kur yra jos poreikis. Vokietija vysto vandenilio gamybą, naudojant saulės ir vėjo energiją. Tas vandenilis ir yra pagrindinės energijos atsargos. Vokiečiai išplečia tokios ekonomikos mastą, todėl šių technologijų kainos krenta.
Tai vokiečių ir, manyčiau, visų mūsų ateitis. Anglies dvideginį atmosferoje kaupiančios technologijos yra vis labiau ribojamos ir toliau brangsta. Galų gale reikia mokėti tikrą kainą ir už branduolinių atliekų saugojimą. Pigiai niekas nenori jas priimti. Vokiečiams ši ateitis prasideda šiandien. Jie neslepia galvas į radioaktyvų smėlį, o drąsiai eina pasitikti tą ateitį. Mes gi gyvename jų vakarykščia diena. Bandome nusipirkti didžiulę atominę elektrinę, užkraudami jos draudimo riziką mūsų mažai valstybei ir mūsų vaikams. Jokia draudimo kompanija neturi pakankamai kapitalo tokio brangiai kainuojančio įvykio, kaip galima atominės elektrinės avarija, draudimui. Tai turi daryti mūsų valstybė. Ar tikrai norime imtis šio brangaus draudimo? Ar tikrai norime turėti dar vieną monopoliją šalyje ir mokėti už elektrą dar brangiau, negu mokame dabar. Monopolijos mažose valstybėse naudojasi padėtimi ir užlaužia kainas. Palyginkime benzino, kurį perkame iš monopolistų, kainas Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose.
V.Landsbergio duomenimis Rusijos strateginiuose planuose yra idėja karo atveju sunaikinti tikslesnio pataikymo raketa Ignalinos elektrinę, užteršiant radiacija žymią Lietuvos teritorijos dalį. Vykime iš valdžios tuos, kurie didina Lietuvos strateginį pažeidžiamumą, parsiduodami japonų monopolijai.
O ką mes galime padaryti kitaip? Ar įmanoma atsisakyti rizikos smarkiai užteršti mūsų aplinką? Galime peršokti per vystymosi stadiją. Afrikoje ir kitose vargingose pasaulio dalyse nėra pakankamai išvedžiotų telefoninių linijų, nėra ir pakankamai banko skyrių. Tų kraštų žmonės nekopijuoja laidų vedžiojimo ir bankų skyrių statymo. Jie masiškai naudojasi mobiliaisiais telefonais ir mobilia bankininkyste su tų telefonų pagalba. Afrikiečiai taip sugeba peršokti kelias vystymosi stadijas. Nejaugi mes nesugebėtume peršokti vieną, panaudodami mūsų kuklius resursus toms pačioms technologijoms, kuria atpigina Vokietijos ekonominis aktyvumas? Kartu vokiškas decentralizuotas energijos gaminimas sukurtų Lietuvoje žymiai daugiau pastovių darbo vietų, negu didžiulis atominis kompleksas, valdomas keleto žmonių, užsilikuių Lietuvoje nuo okupacijos laikų.
Paklauskime dar kartą A.Kubiliaus, A.Sekmoko ir kitų atominės energetikos Lietuvoje entuziastų. Ar tikrai norime dabar pradėti tai, ką jau baigia daryti labiausiai išsivysčiusi, ekonomiškai stambiausia ir sėkmingiausia valstybė mūsų kaimynystėje, Vokietija?
Atominės elektrinės projektas Lietuvoje tampa ne vien komerciniu, tačiau ir politiniu, nukreiptu prieš Rusiją ir Lukošenko. Ar apsimoka mums tokia brangiai kainuojanti politika? Ar pajėgūs mes ja užsiimti?
Akmens amžius pasibaigė ne dėl akmenų trūkumo. Iškastinio kuro amžius baigiasi ne dėl iškastinio kuro trūkumo. Vokietijos sprendimas rodo to amžiaus pabaigą. Norite likti akmens amžiuje? Prašom. Bet nedejuokite, kad jus išstumia danų kiaulės.
Tai vokiečių ir, manyčiau, visų mūsų ateitis. Anglies dvideginį atmosferoje kaupiančios technologijos yra vis labiau ribojamos ir toliau brangsta. Galų gale reikia mokėti tikrą kainą ir už branduolinių atliekų saugojimą. Pigiai niekas nenori jas priimti. Vokiečiams ši ateitis prasideda šiandien. Jie neslepia galvas į radioaktyvų smėlį, o drąsiai eina pasitikti tą ateitį. Mes gi gyvename jų vakarykščia diena. Bandome nusipirkti didžiulę atominę elektrinę, užkraudami jos draudimo riziką mūsų mažai valstybei ir mūsų vaikams. Jokia draudimo kompanija neturi pakankamai kapitalo tokio brangiai kainuojančio įvykio, kaip galima atominės elektrinės avarija, draudimui. Tai turi daryti mūsų valstybė. Ar tikrai norime imtis šio brangaus draudimo? Ar tikrai norime turėti dar vieną monopoliją šalyje ir mokėti už elektrą dar brangiau, negu mokame dabar. Monopolijos mažose valstybėse naudojasi padėtimi ir užlaužia kainas. Palyginkime benzino, kurį perkame iš monopolistų, kainas Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose.
V.Landsbergio duomenimis Rusijos strateginiuose planuose yra idėja karo atveju sunaikinti tikslesnio pataikymo raketa Ignalinos elektrinę, užteršiant radiacija žymią Lietuvos teritorijos dalį. Vykime iš valdžios tuos, kurie didina Lietuvos strateginį pažeidžiamumą, parsiduodami japonų monopolijai.
O ką mes galime padaryti kitaip? Ar įmanoma atsisakyti rizikos smarkiai užteršti mūsų aplinką? Galime peršokti per vystymosi stadiją. Afrikoje ir kitose vargingose pasaulio dalyse nėra pakankamai išvedžiotų telefoninių linijų, nėra ir pakankamai banko skyrių. Tų kraštų žmonės nekopijuoja laidų vedžiojimo ir bankų skyrių statymo. Jie masiškai naudojasi mobiliaisiais telefonais ir mobilia bankininkyste su tų telefonų pagalba. Afrikiečiai taip sugeba peršokti kelias vystymosi stadijas. Nejaugi mes nesugebėtume peršokti vieną, panaudodami mūsų kuklius resursus toms pačioms technologijoms, kuria atpigina Vokietijos ekonominis aktyvumas? Kartu vokiškas decentralizuotas energijos gaminimas sukurtų Lietuvoje žymiai daugiau pastovių darbo vietų, negu didžiulis atominis kompleksas, valdomas keleto žmonių, užsilikuių Lietuvoje nuo okupacijos laikų.
Paklauskime dar kartą A.Kubiliaus, A.Sekmoko ir kitų atominės energetikos Lietuvoje entuziastų. Ar tikrai norime dabar pradėti tai, ką jau baigia daryti labiausiai išsivysčiusi, ekonomiškai stambiausia ir sėkmingiausia valstybė mūsų kaimynystėje, Vokietija?
Atominės elektrinės projektas Lietuvoje tampa ne vien komerciniu, tačiau ir politiniu, nukreiptu prieš Rusiją ir Lukošenko. Ar apsimoka mums tokia brangiai kainuojanti politika? Ar pajėgūs mes ja užsiimti?
Akmens amžius pasibaigė ne dėl akmenų trūkumo. Iškastinio kuro amžius baigiasi ne dėl iškastinio kuro trūkumo. Vokietijos sprendimas rodo to amžiaus pabaigą. Norite likti akmens amžiuje? Prašom. Bet nedejuokite, kad jus išstumia danų kiaulės.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)