Alexei Anatolievich Navalny

This guy could try to pull of the feat, done by Japan's Abe: stronger than anybody's else nationalism combined with reforms that are good for the middle class in the city. Then there will be no force to stop him. It seems, that he is trying to do exactly that.

Valio! Lietuvoje pasirodė specialistai

Specialistai: atviri maudymosi kostiumėliai demonstruoja skurdą ir psichologines problemas

Gera naujiena Vokietijai, kuri gamina daug saulės ir vėjo energijos

Kad kaupti nepastovią saulės ir vėjo energija, būtų naudingi pigūs akumuliatoriai. Dauguma akumuliatorių elektros energijos saugojimui generuoja energiją, kuri kainuoja nuo keturių šimtų iki tūkstančio dolerių kilovatvalandei. Eos sukūrė akumuliatorius, kurių energijos kaina yra žymiai mažesnė - apie šimtą šešiasdešimt dolerių kilovatvalandei [1]. Eos akumuliatorių elektra yra pigesnė, negu gauta, deginant dujas tokiose vietose, kaip Elektrėnai. Šie akumuliatoriai naudoja cinką, kuris yra gana gausus ir pigus metalas. Konkrečiai, akumuliatoriuose naudojami cinko hibrido katodai [2].

Tokios saugomos žemos enegijos kainos yra nelabai gera naujiena mums, varantiems mūsų ribotus pinigėlius daugiausia į senamadiškas sistemas, naudojančias iškastinį kurą. Grybauskaitė, Kubilius, Mazuronis ir Butkevičius yra tariami geriausi technologijų žinovai ir pagrindiniai mūsų ūkio bei gamtos naikintojai, realybėje tik besivaikantys godžių monopolijų kyšius. Vienintelis būdas mūsų elito atstovus sustabdyti - tai piketuoti prie jų namų. Nebeliko meilės, teliko godumas ir baimė. Šaunuoliai žemaičiai, jūs mums rodote kelią.

1. Battery Seen as Way to Cut Heat-Related Power Losses

By DIANE CARDWELL

2. http://www.eosenergystorage.com/technology

Mazuronis batų kokybę tikrino, šaudamas sau į koją

Susitikęs su piketuotojais aplinkos ministras Valentinas Mazuronis patikino, kad kiekvienam naujam gręžiniui bus daromas atskiras projektas, kuris prasidės nuo poveikio aplinkai vertinimo [1]. Kiekvienas dujų gręžinys sunaudoja tarp 7,5 ir 26 milijonų litrų vandens per dieną [2].


1. „Chevron“ atėjimui prieštaraujanti bendruomenė piketavo netoli premjero namų

• 2. Shale gas: Surface water also at risk

  • Guangming Zeng,
  • Ming Chen &
  • Zhuotong Zeng

Kas galite, prisisekite diržus

Krizė gilėja. Šiuo metu Kinijoje jau trūksta kaimiečių aprūpinti ekonomiką pigia šviežia darbo jėga. Atlyginimai Kinijoje kyla. Investicijos darosi nebe tokios pelningos rezultate. Todėl investicijų augimas jau nebegali traukti pirmyn visą Kinijos ekonomiką. Vartotojai dar neturi pinigų pakeisti investicijų augimo variklį. Kinija brenda į krizę. Tokia padėtis vadinama Lewis tašku.

Na o mes dar sėdime Minskio momente: kas daug skolinosi pirkti būstus, dabar tiek nesiskolina, todėl mūsų (ES ir JAV) ūkis buksuoja [1].

1. PAUL KRUGMAN Hitting China’s Wall

Ar tikrai turi Lietuvos universitetai kelią, kuriuo vertėtų eiti?

Staponkutė siūlo leisti klestėti anarchijai, nevykusioms reformoms, postsovietizmui mūsų universitetuose [1]. Girdi, tai yra mūsų savitumas, ir tokiame drumstame vandeny mes mokame gaudyti žuvį. Kas ta žuvis? Abejotini kultūros paisekimai, keistos, iš viso pasaulio atkeliaujančios mados, kelių tariamų intelektualų svaičiojimai?

Svarbiausia Staponkutės siūlymo bėda - ji nemato ryšio tarp universitetų sklaidžiamos kultūros ir Tėvynės išlikimo. Geriausiai tai atskleidžia Staponutės teiginys, kad ir tokie supuvę mūsų universitetai sugeba gerai mokyti mūsų jaunimą. Ko jie išmoko? Emigruoti kaip galima greičiau? Tapti nereikalingais teisininkais? (Paklauskite gerbiamą ministrą Pavalkį apie tai [2]). Prasibrauti į vastybės aparatą ir pardavinėti Lietuvą kiekvienam, kas šiek tiek sumoka, įskaitant Chevroną bei  Hitachi? Imti kyšius, didelius ir mažus, visur ir visada? Nusirašinėti?

Tokie universitetai yra Lietuvos prapultis. Laikas mums vienytis, ginti lauk Steponavičius, Kubilius ir Staponkutes bei susitvarkyti mūsų namuose.

1. D. Staponkutė. Lietuvos universitetai turi kelią, bet nedrįsta juo eiti  (33)

2.

D. Pavalkis: aukštosios mokyklos ne visada ruošia tuos specialistus, kurių reikia

Kaip surasti kūrybingus žmones tarp jaunų?

Sugebėjimas įsivaizduoti ir manipuliuoti daiktus dvimatėje bei trimatėje erdvėje, aptiktas bandymuose su trylikos metų jaunimu, koreliuoja su kūrybiškumu ir ateities dideliais pasiekimais darbe [1].

1. Study Finds Spatial Skill Is Early Sign of Creativity

Vyriausybė, priimdama sprendimus dėl skalūnų gavybos, vadovaujasi mokslininkų išvadomis [1]

Kuo remiasi mistiniai Lietuvos mokslininkai, kurie pasakė Butkevičiui, kad skalūnų dujų gamyba nekenkia aplinkai?  Juk Lietuvoje skalūnų dujų gamyba dar nevyksta. Tai ką mūsų mokslininkai tyrinėjo? JAV dabar atliekami stambūs, gerai finansuojami, poveikio aplinkai tyrimai. Visi laukiame jų rezultatų. O Lietuvos mokslininkai viską žino ir be tyrimų. Kas ir kiek sumokėjo tariamiems mokslininkams ir juos pasamdžiusiam Butkevičiui už tokį mokslininko vardo išniekinimą?

1.A. Butkevičius apie skalūnų dujas: aplinkai nepakenksime (papildyta)
12

Attention, Shoppers: Your Toilet Is Tracking What You are Doing [1]

• Yes, stop doing, whatever you are doing.

  
  

  
  

  
  

  1. Attention, Shoppers: Store Is Tracking Your Cell

Gera naujiena tiems, kas augina kviečius biokurui, bloga naujiena auginantiems rapsus

Įskaitant anglies dvideginio gamybą naujai išartose žemėse (ILUC), rapsų dyzelis (Rapeseed) pagamina daugiau anglies dvideginio, negu iškastinis kuras (Fossil fuel). Gaminti bioetanolį iš kviečių (Wheat) pagal šį modelį dar apsimoka. (EU debates U-turn on biofuels policy)

Truputis nostalgijos

Neseniai persikrausčiau. Ką tik pavalgėm vakarienės su krapais, kalendra, baziliku ir  žirneliais iš mūsų pirmojo naujoje vietoje daržo. Aromatas ir skonis neišpasakyti. Kai valgai tai kasdien, nesupranti, ką turi, ir ko gali netekti. Kai kraustaisi, ir tenka metus praleisti, tik tada suvoki, ką buvai praradęs.

Įdomus dalykas, kad mūsų tėvai ir protėviai valgė tai kasdien. Tos išplautos chemizuotos maisto medžiagos (kurios atrodo geriau, negu tikras maistas) yra jūsų kartos eksperimentas. Norėtųsi greičiau pamatyti, kuo jis baigsis jums ir jūsų vaikams. Kuo baigiasi Vakaruose, mes jau žinom.

Kuo galime padėti pagyvenusiems ir neįgaliesiems?

Dažnai kalbame apie laisvę. Jei kova už laisvę neša mums asmeninius turtus, tai su malonumu kovojame už laisvę. Ar gali būti didesnė laisvė mūsų pagyvenusiems ir neįgaliesiems, kaip išlipti iš lovos ir patiems pasirūpinti maistu bei kitais reikalais. Egzistuoja plieniniai turėklai, kurie tam padeda. Du variantai pavaizduoti paveikslėliuose žemiau.

Kodėl mūsų elito karas su Rusija nesibaigia tiek daug metų?

Mūsų elitas gyvena pagal savo idėjas. Nesirūpina mūsų gerove. Kariauja su Rusija. Kadangi tikras karas neišeina (prisimenat Saakašvilį), kariauja energetikoje. Visos pasaulio vištos juokiasi, kiek brangių ir ekonomiškai nuostolingų energetikos projektų Lietuvos elitas prigalvojo, kad konkuruoti su Rusija [1].

Didžiulis japoniškas branduolinis reaktorius, kuris neapsimoka net dabar, kai dar Fukušimos iškelti reikalavimai saugumui nesuformuluoti, ir atliekų saugojimo sistemos nėra. Teroristų taikinys.

Brangios elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, įskaitant ir po jūra. Brangios dėl brangių dujų elektros generavimo pajėgumų statybos Elektrėnuose.

Žemaitijos pavertimas atliekų krūva, kad išgauti dujas iš skalūnų, nors dar neaišku, kiek kainuos tikras gręžinių sandarinimas bei globalinį atšilimą skatinančio metano sugaudymas. Brangus dujotiekis į Lenkiją. Dabar dar vienas teroristų taikinys: pilni skystų dujų laivai mūsų svarbiausiame transporto mazge - Klaipėdos uoste. Amerikiečiai apie tai rašo mokslo skyriuje [2]. Eksperimentas, nieko sau.

Kas už visą tai moka? Mes. Ką padaryti, kad nemokėti? Emigruoti. Ką mes darom? Masiškai emigruojam. Ką daro elitas? Gauna otkatus nuo kiekvieno stambaus projekto. Kol otkatus neuždrausime, karas su Rusija ir didžiulė emigracija tęsis.

1. Analitiko iš Estijos versija, kokiais keliais nuėjo Baltijos šalys (32)

2. Science 

• At Anchor Off Lithuania, Its Own Energy Supply

Kur mes atsidursime, jeigu neinvestuosime nieko papildomai į mūsų ateitį?

Kas galite, pasiskųskite gerbiamam profesoriui Juodkai, kuris yra dabar Seime. Pasirodo, kad mes lygiuojamės su Graikija pagal rekordinį universitetų finansavimo sumažinimą Europos Sąjungoje [1]. Kodėl? Ar mes vagiame, kaip graikai? O gal turime pernelyg biudžeto mažinimą garbinančią Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę?

1.  University funding cuts

Krizė sustiprino aukštojo išsilavinimo suteikiamus privalumus konkurencijoje

Nepaisant to, kad vis daugiau žmonių gauna aukštąjį išsilavinimą, poreikis kvalifikuotai darbo jėgai išsivysčiusiose šalyse išlieka aukštesnis, negu pasiūla, nes žmonės su aukštuoju vidutiniškai gauna pusantro karto didesnį atlyginimą, negu žmonės nebaigę vidurinės, ir net ketvirtadaliu daugiau, negu turintys vidurinį išsilavinimą [1]. Per visą gyvenimo darbingą laikotarpį susidaro didžiulės sumos. Išsilavinimo vertę rinkoje patvirtina ir tai, kad bedarbystė tarp neturinčių aukštojo išsilavinimo yra žymiai didesnė (13 procentų), negu tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą (4 procentai).

Paveikslėlis parodo, kiek vidutiniškai gauna naudos vyriškis, turintis aukštąjį išsilavinimą (juodi stulpeliai), ir kiek gauna šalis, kurioje jis dirba (mėlyni stulpeliai) [2]. Matome, kad šalys gauna daug, todėl sakyti, kad studentai patys turi sumokėti už universitetinį išsilavinimą yra netoliaregiška. Taip mes siūlome papjauti vištą, kuri deda auksinius kiaušinius.


1.Financial Crisis Amplifies Education's Value
2.The Return on College, Around the World

Pauostysim daug dujų iš tų skalūnų

Seniai nerašiau apie uolienų skaldymą. Nebuvo naujienų. Bet dabar pasirodė.  Lietuvoje Ševronas (jis taip vadinamas lietuviškai) pradėjo kalbėti, kad pirmoje eilėje išgaus greičiausiai naftą. Ta nafta yra Trojos arklys (apgavystė). Klauskite,ar jie skaldys skalūnus hidrauliniu būdu. Jei skaldys, tai koks skirtumas, ką jie ten išgaus. Patyliukais terš mūsų vandenis ir pavers Žemaitiją pramoniniu peizažu. Jei nenorite būti apgauti, stabdykite apgavikus dabar.

Tai buvo lengva suprasti. O dabar bus sunkiau. Pasirodė nauji tyrimų rezultatai. Jie yra blogesni, negu aš tikėjausi. Girdėjote, kaip truputį atsukus vandenį, iš čiaupo netoli skalūnų skaldymo vietos išeina degios dujos? Pasirodo, tai yra neretas atvejis (keturi iš penkių vandens šulinių). Ir tų dujų būna daugiau, negu šiuolaikinės JAV normos leidžia [1]. Teršalų šuliniuose sudėtis taip pat rodo, kad jie pateko į šulinius iš kilometro ar daugiau nuotolyje esančių uolienų skaldymo gręžinių [2]. Išvada, kad amerikiečiai dar nemoka padaryti sandarius gręžinius.

Va kaip atrodo žmogus, hidrauliniu būdų skaldantis skalūnus [1]:



1. "New research just published in the Proceedings of the National Academy of Sciences by Robert Jackson, from Duke University, and his colleagues will add fuel to the controversy. Dr Jackson studied water samples from 141 private drinking-water wells in an area home to 5,000 or so drilling sites sitting atop the Marcellus shale, a gas-rich geological formation stretching from northeastern Pennsylvania to southeastern New York. He found that four out of five wells contained methane, the chemical signature of which suggested that it originated from the Marcellus, rather than being the product of biological processes closer to the surface.

Concentrations of the gas were six times higher for homes located less than 1km (0.6 miles) from the nearest drilling site than for those farther away. Levels of ethane and propane, other ingredients of natural gas, were higher, too. All were well above the levels the Department of Interior considers safe. The relationship cannot be put down to gasmen's penchant for plonking their drills in spots where natural gas is most abundant in the first place. In the absence of drilling the gas, being trapped in the shale beds 1,500-2,500 metres beneath the countryside, would stay put; concentrations nearer to the surface would remain unaffected." (Fracking: Fire water)
2. Gas drilling taints groundwater

Kaip mes kovojame su jaunimo emigracija?

Kiekvienas penktas iš jaunųjų Lietuvoje ieško darbo [1]. Mielieji panele Prezidente, tamsta Premjere, ponai ministrai, rektoriai ir verslininkai bei kiti šalies elito atstovai! Tvirtai paspauskime vieni kitiems rankas. Mes tikrai toli nuėjome, valydami Lietuvą nuo jaunų lietuvių. Sparčiai įgyvendiname mūsų protėvių svajonę. Greitai Kumpiškiuose stovės tik amerikoniški dangoraižiai, o juose - daugybė Western Union kompiuterių. Lai gyvuoja Kumpiškiai! Amerikoniškai tariant: hip, hip, hurray, lietuviškai tariant: valio, valio, valio!


1. Bendras nedarbo lygis –  net 12,5 procento, bet darbo šalyje ieško 21,2 proc. jaunimo. (Šiuo metu darbo šalyje neturi 21,2 proc. jaunimo)

Kaip mes galime pasiekti pakankamai aukštą išsivystymo lygį iki tol, kol emigracija dar nesunaikino tautą?

Turime pasinaudoti Azijos modeliu. Kai japonai išėjo iš panašaus kaip mūsų feodalinio sąstingio, jie suprato, kad japonai nesiskiria nuo Vakarų žmonių dauguma savybių, kad svarbiausias skirtumas yra išsilavinimas ir sveikata. Japonijoje tai sutvarkė per keletą dešimtmečių, pradedant nuo 1868 metų (Meidži restauracija). Po Antrojo pasaulinio karo Singapūras, Pietų Korėja, Taivanas, galiausiai net Kinija įsivedė šiuolaikinį išsilavinimą bei sveikatos apsaugos sistemą. Rezultate matome stebinantį šių Azijos kraštų augimą, paremtą išsilavinusia ir sveika darbo jėga.

Mes jau keletą dešimtmečių nepriklausomi nuo rusų, bet vis dar palaikome rusišką feodalinę tvarką. Katastrofiška padėtis su sveikatos apsauga visiems aiški. Andriukaitis teisus, turime sistemą, kur ligoninių valdžia išnaudoja gydytojus, o gydytojai išnaudoja ligonius. Mirtingumo rodiklis Lietuvoje yra tarp Europos Sąjungos aukščiausių. Sveikatos apsauga čia ir nekvepia. Su švietimu yra dar blogiau.


1 pav. Išsilavinimas Lietuvoje 2009 metais [1].

Kaip matome paveikslėlyje, dauguma gyventojų Lietuvoje turi vidurinį (su profesine kvalifikacija ar be jos) išsilavinimą. Nesant profesinių įgūdžių formavimo sistemos, generuojančios aukštos kvalifikacijos vidurinės grandies specialistus, bendradarbiaujant švietimo sistemai ir darbdaviams, kaip daroma Vokietijoje, dauguma šių vidurinio išsilavinimo žmonių neturi šiuolaikinei rinkai reikalingų įgūdžių. Neturėdami ir universitetinio išsilavinimo pagrindų, jie negali ir savarankiškai pasitobulinti iki tokio lygio, kad tiktų šiuolaikinėje rinkoje. Belieka tik emigruoti.

Laikas ir mums pakartoti Meidži restauraciją,  susikaupiant tie žmonių išsilavinimu ir sveikata, tam tikslui sutvarkius bendradarbiavimą tarp valdžios ir verslo. Reikalingi geri valstybės lyderiai, kurie tai supranta.

1. http://investar.lt/ekonomika/tendencijos/1438-lietuvos-gyventoju-issilavinimo-lygis-es-tarp-pirmaujanciu

Kaip dirba Turkijos kubiliniai, arba moteriškė, išmaudyta ašarinėse dujose [1]

1. AUGENBLICK - Die Bilder des Tages, http://www.spiegel.de/

A.Butkevičius laimėjo bylą prieš I.Degutienės vyrą [1]

To neužtenka. Jei norite, kad žmonės patikėtų Lietuvos ateitimi ir mažiau emigruotų, reikia pasodinti Degučių mafiją (įskaitant ponią Degutienę) iki gyvenimo pabaigos už vogimą iš Snoro banko. Kokiam dar krašte banko vagys atsiima ieškinius ir tyčiojasi iš nesugebančių ar nenorinčių vogti? Šią istoriją gerai primena tokia citata:

„Kaip G. Degutis sugebėjo iš sustabdžiusio veiklą banko sąskaitos pervesti 652 tūkst. Lt klausėme tiek jo paties, tiek I. Degutienės, tiek banko „Snoras“ administratoriaus, tačiau šio visai visuomenei svarbaus atsakymo negavome, – yra pranešime spaudai teigę televizijos TV3 atstovai. – Primename, kad pats G. Degutis 2012 m. sausio 25 d. pripažino, jog jau sustabdžius banko veiklą jis paprašė banko „Snoras“ administratorių padengti paskolą sąskaitoje turėtais pinigais, kas ir buvo padaryta. Esame įsitikinę, kad ši informacija yra labai svarbi visuomenei, o TV3 ją paskelbdama laikėsi įstatymų ir nepasidavė politinėms įtakoms [2]“

1. A.Butkevičius laimėjo bylą prieš I.Degutienės vyrą 

2. I.Degutienės sūnus konfliktą su A.Butkevičiumi sutinka išspręsti taikiai 
.

Kodėl buvusios socialistinės šalys kenčia nuo talentingų darbuotojų emigracijos? Nes buvusios socialistinės šalys turi didžiausią nelygybę Europoje

Horizontali ašis rodo, kiek dienų reikia dirbti mažiausiai apmokamam (rausvi  taškai) ar vidutiniškai apmokamam (melsvi taškai) šalies darbuotojui, kad jis gautų tiek, kiek svarbiausi kompanijų vadovai toje šalyje gauna per valandą. Atkreipkime dėmesį, kad viršininkų atlyginimai, nurodyti dešinėje paveikslėlio pusėje doleriais per valandą, nesiskiria vieni nuo kitų dešimt kartų, o pavaldinių - skiriasi.



Jauni, net ir labai gabūs, dažniausiai pradeda nuo mažiau apmokamo  darbo. Aišku, kad lengviau pradėti tokioje šalyje, kaip Norvegija, negu tokioje, kaip Lietuva. Naivu stebėtis pražūtinga Lietuvai emigracija iš Lietuvos.

(Daugiau apie tai: http://www.economist.com/blogs/graphicdetail/2013/06/daily-chart-6)

Kiek ilgai mes galime gyventi taip, kaip gyvename dabar?

Naujiena: 24,8 procentų jaunesnių negu 25 metų amžiaus Lietuvoje [1], 40 procentų - Italijoje,   50 procentų - Ispanijoje 60 procentų - Graikijoje [2] niekur nesimoko, nedirba ir ieško darbo. Lietuvoje šis skaičius yra dirbtinai sumažintas dėl precedento Europoje neturinčios jaunimo emigracijos. Ką veikia panelė Dalia Grybauskaitė? Kodėl taip kietai miega ant laurų ponas Algirdas Butkevičius?

Kiek ilgai gali egzistuoti visuomenė, nurašanti beprasmiam gyvenimui ir demoralizacijai tokią didelę dalį jaunimo?

1. Grįžti į naujieną

2. Douthat: Euro Prisoners

Kas atsitiko praeitų Seimo rinkimų metu?

Politika Lietuvoje pradėjo griauti ekonominę tvarką. Dauguma, pamačiusi, kad konkuravimui su rusais kuriamos monopolijos turtina tik oligarchus ir išvaro emigracijon jaunimą, išvijo iš valdžios agresyviausius šios ekonomikos kūrėjus kubilinius ir blokavo Hitachi atsikraustymą.

Ta dauguma ir toliau nenurimsta. Kliūva ir kitiems monopolijų gynėjams. Panašiai vyksta ir Amerikoje su Obamos koalicija [1]. Politiniai vėjai išsklaido oligarchinį tvaiką.

1. Why Can’t America Be Sweden? By THOMAS B. EDSALL

Mes esame ne vieni: štai kaip turtingi kaimiečiai Anglijoje protestuoja prieš gamtinių dujų paieškas prie jų kaimo

Ant popieriaus parašyta: Laisva nuo uolienų skaldymo erdvė [1].

1. British Villagers, Fearing Fracking, Protest Plan for Drilling

Ar mums reikia po rusų valdymo emigravusių iš Lietuvos JAV lietuvių pagalbos?

Ne. Jeigu jie paklausys mūsų, neims JAV pilietybės, atvažiuos į Lietuvą padėti su lietuviškais pasais, tai, pabuvę Lietuvoje ilgiau, praras JAV žaliąją kortą, nuolatinį leidimą dirbti JAV. Todėl tie lietuviai mums padėti dabar negali. Žodžiais mes juos kviečiame. Darbais mes juos atstumiame.

O jeigu mus vėl Rusija užpuola? O, tada JAV lietuviai mums padėti gali. Vaikščioja į demonstracijas, rašo senatoriams, vienu žodžiu, kariauja už Lietuvą. Mes jiems tai leidžiam. Mes to iš jų maldaujam. Mes ateiname į protą, tik kai Rusija mus užpuola. O kodėl? Nežinau.

Analitikai: Lietuvoje studijos prieinamos ne kiekvienam [1]

Ką tai reiškia? Yra sugebančių studijuoti ir gerai dirbti, bet neturinčių tam pinigų. Pernelyg gerai gyvename? Turime pernelyg daug kvalifikuotų jaunų žmonių? O gal turime pernelyg mažai proto?

1. Analitikai: Lietuvoje studijos prieinamos ne kiekvienam

Maži atlyginimai, žmonių įsitikinimas, kad jie yra bejėgiai, atveda prie tikėjimo sąmokslų teorijomis

Ir jeigu manote, kad vyriausybės ar korporacijos slepia įrodymus, kad vakcinos žaloja vaikus, mažiau tikėtina, kad jūsų vaikai yra skiepijami. Rezultatas:  klesti tymų ir kokliušo infekcijų židiniai, ir pasirodo keletas mirties atvejų tose vietovėse, kur mažai vaikų skiepijami.

Ko liūdi, berželi?

Sirijos jaunimas nustojo sau auginti daržoves dėl sausros, kurią sukėlė globalus atšilimas. Lietuvos auksinis jaunimėlis nustojo auginti sau daržoves dėl to, kad lietuvius apgavo meksikietiški serialai, parodę gražų gyvenimą kavinukėse, ir prekybos tinklai, kaip Maxima, įsiūlę nesveiko industrinio maisto malonumus.

Sirijoje toks maisto šaltinio pasikeitimas sukėlė revoliuciją [1]. Lietuvoje - ligas, katastrofišką bedarbystę, trečdalio gyventojų skurdą, biblinio masto emigraciją, jaunimo nusivylimą gyvenimu.

1. Without Water, Revolution By THOMAS L. FRIEDMAN

Ar reikia mums euro?

Tie iš mūsų, kurie dažnai naudojamės euru jau dabar, mokame už pinigų keitimą. Euras mums būtų patogiau.  Bet didžiausia mūsų laikų ekonominė bei politinė krizė tęsiasi ir gali dar paaštrėti. Ar gerai būtų mūsų mažai valstybėlei įšokti į euro traukinį? Ne.

Euras yra tinkamas instrumentas patogiai pardavinėti pramonines Vokietijos prekes euro zonoje. Bet tik tiek. Be bendros ūkio politikos, be rimtos paramos toms tautoms, kurios šiuo momentu dar neišlaiko konkurencijos bendros valiutos zonoje, euras yra netinkama mums valiuta. Didelės krizės akivaizdoje, smukus trims svarbiausiems bankams, Islandijos krona neteko vertės, bet islandai iš esmės išsaugojo ūkį ir turėtą tautos sveikatingumą. Islandai referendumo keliu atsisakė staigaus  taupymo šoko. Dabar Islandijos ekonomika  pagrindinai atsigavo. O Graikijos, pririštos prie euro, ekonomika depresijoje, bedarbystė, su ja susietos savižudybės ir ligos naikina graikų tautą [1]. R.Šadžius, vienas iš mūsų ministrų, sako, kad įvedus eurą, pas mus per naktį pribėgtų investicijų [2]. Ar daug investicijų kiekvieną naktį dabar bėga Graikijon?

Buvom pririšę litą prie dolerio. Atrišom. Pririšom prie euro. Krizė tęsiasi. Prireiks, litą nuo euro taip pat atrišim.

Mūsų, lietuvių, yra pernelyg mažai, kad dėl saujelės mūsų pačių bei vokiečių patogumo, galėtume prisimti eurą su visa jo rizika.

1. How Austerity Kills
2. R. Šadžius: Lietuvos įstojimas į euro zoną parems šalies ekonomiką ( http://kauno.diena.lt/#ixzz2TBcOpp2Z)

Šio mano rašinėlio vertimas į anglų kalbą (esantis žemiau) yra paskelbtas komentarų skyriuje žurnale The Economist:
Charlemagne: After austerity, what? 


ŠMDo we, Lithuanians, need the euro?

Those of us who use the euro currency now, pay for the conversion. We would be more comfortable with the euro instead of our own money, Litas. But the greatest economic and political crisis of our time continues and may even worsen. Is it good for our little country to jump into the euro zone? No.

The euro is an instrument designed to sell the German industrial goods in the euro area conveniently. That is all there is. The euro is not appropriate for us currency without fiscal union, without a substantial aid to those nations, which at the moment struggle to compete in the single currency area. During this crisis, during the crash of the three main banks in Iceland, their Krona has lost a lot of value, but Icelanders basically retained their economy and supported the nation's health. Icelanders' referendums stopped the plans for sudden-austerity shock. Now, Iceland's economy has mainly recovered. In Greece, tied to the euro, the economy is depressed. Unemployment, producing high suicide numbers and illness destroys the Greek people. R.Šadžius, one of the Lithuanian cabinet members, said that with the introduction of the euro, we will get overnight a lot of investment. Are many investment money bags running to Greece now?

Lithuania is too small to take the euro, with all the risks and tiny benefits. Please, do not tell me, that the euro will protect us from Russia. This joke is not funny anymore.

Turintieji aukštąjį išsilavinimą JAV kenčia nuo bedarbystės mažiausiai

 Nevisada jie gauna jų išsilavinimo vertus darbus šiais krizės laikais. Bet darbdaviai juos pasirenka pirmus, nes studijos parodo tam tikrą rimtumo ir sugebėjimo dirbti lygį. Mažiau išsilavinę piliečiai ir Amerikoje dabar dar kenčia nuo aukštos bedarbystės (Pav. 1). Beje, kai krizė baigsis, bedarbystė nuslugs, baigusieji universitetus užims jiems tinkančias geresnes darbo vietas, jiems bus dar geriau. Negailėkite laiko ir pinigų studijoms šiais neramiais laikais.




Pav.1. Bedarbystės kitimas JAV nuo recesijos pradžios priklauso nuo išsilavinimo lygio. X ašis rodo laiką, Y ašis rodo padidėjusį darbo vietų skaičių (procentais, į viršų) arba sumažėjusį darbo vietų skaičių (procentais, į apačią, po X ašimi), kurį turi tam tikro išsilavinimo žmonių grupė. Viršutinė kreivė rodo baigusių universitetus darbo vietų prieaugį. Žalia kreivė atspindi darbo vietų skaičiaus pokyčius tiems, kurie kurį laiką mokėsi universitete, bet negavo bakalauro. Raudona kreivė - baigusieji vidurinę, o mėlyna kreivė - tie, kurie ir vidurinės nebaigė. (Life Is O.K., if You Went to College By CATHERINE RAMPELL)

Baltijos šalių taupumas nesusidorojo su bedarbyste ir neatstatė BNP

Oranžinė kreivė rodo bedarbių procentą darbo jėgoje (bedarbystės skaičiai yra kairėje pusėje ant vertikalios ašies). Mėlyna kreivė rodo BNP išreikštą, imant pastovias kainas (BNP skaičiai yra dešinėje pusėje ant vertikalios ašies).

1. PAUL KRUGMAN Baltic Brouhaha

Ką daro JAV turtingieji, kad jų vaikai išliktų turtingi?

Greitai besikeičiančiame pasaulyje net turtingiems reikia turėti geresnį išsilavinimą, kad išsaugti jų turtus šeimoje. Todėl turtingieji nuo pat gimimo kuria jų vaikų galimybes gauti gerą išsilavinimą: negaili laiko skaityti ikidarželinukams, užsiimti jų sugebėjimu vystymų asmeniškai ir samdydami brangius korepetitorius, kad tinkamai paruošti gabių vaikų darželiams. Skiriamas didesnis dėmesys ir pasiturinčių vaikų socialinei brandai: turtingieji vaikai daugiau dalyvauja savanorių veikloje, komandų sporte, dažniau lanko pamaldas. Bendras rezultatas: turtuolių vaikai patenka į geriausius universitetus ir dažniau juos sėkmingai baigia, kuria stabilias šeimas [1].

Mes irgi vienais universitetais Lietuvos darbo jėgos vystymo problemų neišspręsime. Lietuvos verslas ir valdžia turi ieškoti būdų, kaip įstatymų keliu padidinti laiką, kurį tėvai gali praleisti su vaikais. Turime skirti daugiau dėmesio tėvų mokymui,  kurti vaikams geras ikimokyklinio ugdymo įstaigas, parengdami gabius ir brangiai apmokamus pedagogus darbui tose įstaigose, skirti didelį dėmesį lavinimo priemonių, tame tarpe ir knygų vaikams, prieinamumui lietuvių kalba, sustiprinti bažnyčios vaidmenį vaikų ugdymui.

1. No Rich Child Left Behind By SEAN F. REARDON

Galų gale išėjo aikštėn tiesa apie A.Kubiliaus atominės elektrinės statybos planus

Tiesa labai paprasta: vagis A.Kubilius norėjo, kad mes mokėtume už atominę elektrą brangiau, negu elektra kainuoja rinkoje [1] ir melavo, kad atominė elektra mums bus pigi. Jam mat parūpo dideli atkatai.

Sodinti į kalėjimą vagį ir apgaviką A.Kubilių. Anksčiau už pavogtą arklį bausdavo. Arklys buvo energijos šaltinis vienam žmogui.  Dabar reikia ir visos Lietuvos skriaudiką nubausti.

1. Mokslininkų išvados Seime jaukia atominės energetikos planus 

Balčytis išplepėjo, kodėl Gintarinė Ledi Prunskienė gydėsi Maskvoje

Prunskienė, vadovavusi mūsų Vyriausybei perėjimo prie kapitalizmo metu, gydėsi nuo insulto Maskvoje. Kodėl? Štai Balčyčio, buvusio mūsų ministro, dabar europarlamentaro, atsakymas:

_...Nereiktų tikėtis, kad jau šį rudenį .... Lietuvą užplūs pacientai iš turtingų valstybių. Priežastis – nepakankamai išvystyta ir patraukli infrastruktūra. Todėl jau šiandien būtina ieškoti inovatyvių metodų, taikyti viešąją ir privačią partnerystę, t.y. kada valstybė su privačiu kapitalu steigtų modernius sveikatingumo/gydymo centrus, kurių teikiamų paslaugų kokybė tenkintų iš Vakarų atvykstančius pacientus [1]._

Gydymas Maskvoje tikrai vertas mūsų dėmesio: 

_K. Prunskienė Maskvoje gydoma jau daugiau nei 3 mėnesius. Didelis šio centro privalumas, kad jis turi įrangos, kokios Lietuvoje nėra. Pavyzdžiui, čia yra įrenginys, kuris formuoja taisyklingą eiseną. Žmogus turi eiti valandą, o įrenginys, paremdamas įvairias kūno vietas, taip paskirsto kūno svorį, kad ėjimas būtų taisyklingas [2]._

Maskva yra vienas iš artimiausių daugiau nei dešimt milijonų gyventojų turintis miestas netoli nuo mūsų namų. Maskva turi daug naftos dolerių šiuolaikiniams prietaisams pirkti, šiuolaikinius pastatus statyti. Maskva turi gerai išsilavinusį medicininį personalą. 

Kai kas sako, kad mums toks gydymas yra neįperkamas. Pagrindinis klausimas jiems yra paprastas: kam tokiems "mums" neįperkamas? Kas čia tokie "mes"? Yra žmonių, kuriems niekas neįperkama. 

Prunskienės giminė turi pinigų, todėl, kaip visi, turintys pinigų, jie yra informuoti:  neis gydytis, kur daug brangiau, o kokybė yra blogesnė.

Sakykim, kad dalis medicinos talentų lieka Lietuvoje. 

1. Tada pinigų turintys, kaip Pruskienės giminė, gydytųsi Lietuvoje pas tuos talentus. Deja, taip nėra, Prunskienė gydosi Maskvoje. 

2. Dar daugiau, kadangi medicininės paslaugos dabar pavirto pasaulinės rinkos dalimi, ir žmonės randa geros kokybės medicinines paslaugas net Indijoje ir panašiose vietose, tai, esant gerai tų paslaugų kokybei Lietuvoje, atvažiuotų turtingi žmonės iš Vakarų gydytis į Lietuvą ( ne vien vargstantys neseniai emigravusieji lietuviai.Turime remtis informuotų ir pasiturinčių žmonių žiniomis. Durnių yra visur, tame tarpe ir tarp mūsų emigrantų.) Deja, Balčytis sako, kad vakariečiai Lietuvon gydytis nevažiuoja, ir nėra ko greitu laiku tikėtis, kad pas mus važiuos.

Šie du faktai prieštarauja mūsų prielaidai, kad Lietuvoje turime talentų, kurie sugeba gydyti šiuolaikiniu lygiu. Reiškia, mūsų prielaida yra neteisinga.

 Su gydymu Lietuvoje tokia problema: šūdas siūlomas, kaip tikras gydymas, kurio Lietuvos realybėje nėra. Juk tikri medicinos talentai juda tik viena kryptimi: iš Lietuvos į Vakarus. Pas ligonį Lietuvoje ateina toks  "profesorius", kuris nieko nežino. Aišku, jei geltoną šūdą parduosi aukso kaina, tai bus per brangu.

Todėl jei jūsų gydymui reikalinga šiuolaikinė įranga, ar jei slaugote močiutę, kuriai sunku nuvažiuoti toli, o Lietuvoje nėra tinkamo gydymo, reikia pagalvoti apie gydymą Maskvoje.


1. Z.Balčytis. Plačiau atverti duris medicinos turistams iš kitų valstybių 
2. 70-metį Maskvoje švenčianti K.Prunskienė - iš arti - DELFI Žinios

Middle class is going down the drain

Hello everybody,

Middle skilled jobs are becoming scarce. Your choice is: to take low skill (low pay) jobs and to be poor, or to work hard, to get a high skill job. I know working hard is not good for your health. Sitting on the beach for days is better. Becoming poor you are risking your health even more. 

Good luck and take a look at the Figures.

T.

http://opinionator.blogs.nytimes.com/2013/04/17/are-the-good-jobs-gone/?hp

Internetu paremtos studijų programos

Konkuruoti su robotais tampa vis sunkiau. Padoriam uždarbiui mums reikia vis daugiau išsilavinimo, kurio siekia ne tik milijonai jaunimo, bet ir milijonai suaugusių kvalifikacijos pakėlimui. Tradicinis universitetinis išsilavinimas tampa labai brangiu, todėl politikai, besimokantieji ir jų tėvai spaudžia mažinti kainas.

Senokai domimės internetu paremtomis studijų programomis (angliškai MOOCs), kurios daugumoje naudoja socialinių tinklų (kaip Facebook) taktiką. Tūkstančiai studentų viename kurse mokosi kartu iš paskaitų filmų bei tų filmų aptarimo tarpusavyje, iš internetinių komentarų bei klausimų, netgi tikrina vieni kitų rašomuosius darbus.

Kadangi tokiose programose galima užrašyti kiekvieną studento kompiuterio veiksmą, gaunami labai dideli duomenų masyvai. Šiuolaikiniais didelių duomenų masyvų tyrimo metodais galima tuos duomenis išnagrinėti, surandant, kokie profesorių veiksmai koreliuoja su geriausiu studentų mokymusi.

 Milijonų milijonus studijuojančių galima drąsiai pavadinti minia (angliškai crowd). Tos studijuojančių žmonių minios veiksmai tampa šių studijų programų augimo šaltiniu (angliškai, source). O jeigu augimo šaltinis yra minios veiksmai (angliškai crowd sourcing), tai tas augimas tampa ypač spartus. Milijoninė minia yra juk didelė.

Už ką tokios studentų mokymo kompanijos (MOOCs) gautų pinigus? Studijos yra ir liks nemokamos. Tai gerai, mes, lietuviai, mėgstame nemokamus dalykus. Vienas iš galimų būdų - išsimokiusiųjų žmonių sertifikavimas. Jei už vieno kurso pabaigimo sertifikavimą prašys po tik po 20-30 dolerių iš vieno studento, tai turint kelis milijonus studijuojančių gaunasi nemažos pinigų sumos. Dabar jau deramasi su reguliuojančia biurokratija, kad būtų galima sertifikuoti ir viso universitetinių kursų rinkinio užbaigimą [1].

Vienu žodžiu, geriausi pasaulio profesoriai kaupia žinias, kaip efektyviausiai mokyti studentus. Mūsų profesoriai tame nedalyvauja. Studentams dalyvauti reikia (tuo labiau, kad nieko nekainuoja), nes sugebėjimais turime konkuruoti pasaulio ekonomikoje, nepaisant to, kad mūsų tautos vadovybė vis dar akmenimis skaldo riešutus. Populiari teorija - rusai pakenkė mūsų vadovų smegenis, ir dabar mūsų vadovai nusirito į žemesnį išsivystymo lygį, arčiau beždžionių.

1. Online learning: Campus 2.0

B.Rasimas pateikė pluoštą gerų argumentų, kadėl mums dabar kenksminga susitelkti visas mūsų jėgas į vieno didžiulio branduolinio reaktoriaus statybą

B.Rasimas. Ar viskas gerai mūsų energetikos strateginiame planavime? 

Kaip uždarbiauja chirurgai?

JAV ligoninė gauna du-tris kartus daugiau pinigų už chirurginio ligonio gydymą, jeigu gydoma nekokybiškai ir susidaro komlikacijos [1]. Pinigų dabar visiems trūksta, todėl bandymai pagerinti chirurginių operacijų kokybę JAV ligoninėse yra nepopuliarūs. Ar Lietuvoje chirurgai naudojasi tokiu pat metodu uždirbti? Galite palikti jūsų nuomonių aprašymus komentarų skyriuje.

1. Hospitals Profit From Surgical Errors, Study Finds By DENISE GRADY

Kaip George Soros investuoja, kad gautų pelno?

George Soros naudojasi tais atvejais, kai daugelis žmonių klaidingai supranta realybę ir tas klaidingas supratimas per tų daugybės žmonių veiksmus atveda prie laikinų iškreipimų pačioje realybėje.

Pavyzdžiui, jei daug žmonių klaidingai galvoja, kad nekilnojamo turto kainos gali žymiai kilti neribotai, daug aplenkdamos infliaciją, tai tos kainos laikinai pradeda žymiai kilti, daug aplenkdamos infliaciją, nes ta daugybė žmonių perka tokius pernelyg brangius būstus.  George Soros bando nustatyti momentą, kai tos kainos neišvengiamai kris, ir pasinaudoti šiomis žiniomis investicijose [1].

1. Brooks: What You’ll Do Next

Proto bokštas - A.Kubilius?

Kipro gyventojai, siekdami prisivilioti turtingesnius rusus, tiesiog dalina jiems Europos Sąjungos pilietybę [1]. A.Kubilius, norėdamas išvengti kelių turtingesnių anksčiau Lietuvoje gyvenusių rusų ar lenkų atvažiavimo, pasiruošęs atkirsti nuo tautos kamieno milijonus užsienio lietuvių [2]. Kažkas čia yra durnas? Kaip galvojate, kas?

1. Kipras turtingiems rusams siūlo pilietybę  

2. A. Kubilius: iniciatyva dėl dvigubos pilietybės gali sukelti nemažai grėsmių

Kur pirmiausia turi investuoti mūsų valstybė?

Reguliariai girdime gerbiamų, protingų, patyrusių Lietuvos universitetų atstovų pasisakymus, kad mums būtina paruošti šimtą gerų darbininkų vienam gabiam inžinieriui, tada Lietuvon ateis užsienio kapitalas. Tas kapitalas sukurs daug fabrikų. Visi uždirbsime. Lietuva suklestės [1]. Kvepia tokios idėjos dvidešimtojo amžiaus pirmos pusės svajonėmis.

Dabar gi matome, kad, kai tik paruošiame gabesnį inžinierių ar geresnį darbininką, tuoj dauguma tų žmonių atsiduria Vakaruose, kur jie gali dirbti pagal sugebėjimus ir normaliai uždirbti. Turime sukurti tokią verslų ir darbų ekosistemą, kurioje žmonės vieni kitus paremtų ir norėtų čia dirbti. Tam reikia panaudoti viską, ką turime: ir unikalios kultūros vystymą, ir gražią bei palyginus švarią gamtą, ir ekstremalių skirtumų tarp turtuolių bei vargšų mažinimą, ir to, ko mes mokome dirbančiuosius, suderinimą.

Matome, kad darbininkus ištumia konkurencija su Azijos ir Afrikos darbininkais bei robotais, todėl visur ir visada tarp aukštąjį mokslą baigusių bedarbių yra mažiau, negu tarp darbininkų. Valstybės finansuojamus tyrimus suvokiame kaip visos šiuolaikinės ekonominės ekosistemos pagrindą. Tai ir karinių projektų metu atliktų darbų pritaikymas ekonomikoje, ir grantai, ir valstybės finansuojami tyrimai bei studijos universitetuose, ir daugelis kitų metodų.  Kyla naujas gamybos būdas - unikalių gaminių darymas, naudojant kompiuterio valdomą trimatį spausdinimą. Taigi, apgalvotas valstybės investicijų derinimas su mažais, judriais, lengvai prisitaikančiais prie naujovių, verslais yra būtinybė.

Matome, kad internetinių studijų dėka aukštojo mokslo prieinamumas tik didėja, konkurencija tarp universitetų tik auga. Jeigu nesugebame prisivilioti brangiai apmokomų mokytojų-profesionalų bei profesorių-profesionalų, kurie galėtų didelę jų darbo laiko dalį skirti mokinių bei studentų kūrybingumą skatinančio mokymo vystymui, tai mes šioje pasaulinėje konkurencijoje pirmiausia žymiai atsiliekame. Visus studentus reikia mokyti verslo išminties. Visiems studentams ir profesoriams reikia leisti pradėti verslus, remiantis universitetuose sukurtomis idėjomis. Verslininkai turi būti reguliarūs svečiai paskaitose [2].

Grėsmė mūsų valstybei privers mus keistis, bet daug kas bus jau prarasta, kaip daugybė gabių bei energingų emigrantų, taip ir laiko. Gerinti mokymą bei dėstymą turime dabar, sumaniai naudodami valstybės lėšas ir tų lėšų paskirstymo pertvarkymą.

1. Universitetus būtina jungti ir skubiai pertvarkyti  
2. Building a Better Tech School

Aiškus Thatcher palikimo įvertinimas

Thatcher padarytas pernelyg radikalus verslo išlaisvinimas iš visuomenės kontrolės katastrofiškai sumažino padorumo reikalavimus žmonių poelgiams ir  atvedė prie globalios krizės, kurioje mes dabar gyvename. Kaip ji tai padarė? Sunaikindama didžiausią dalį valstybės kontrolierių bei profsąjungų įtakos ir kitas balansuojančiais jėgas, kurios stabilizavo mūsų gyvenimą, [1, 2, 3].

Thatcher reformos išlaisvino kelią godumo ir savanaudiškumo siautėjimui. Kai pamatėme to siautėjimo rezultatus, praradome tarpusavio pasitikėjimą, ir prasidėjo krizė, kuri dabar dar čia. Kaip sako gerbiama Prezidentė D.Grybauskaitė, valstybė šioje krizėje yra ne prie ko.

Thatcher sustiprino mūsų pagarbą technologijai ir polinkiui į verslą [4].

O dabar mano mintys apie Thatcher angliškai:

And now on to polygamy... Margaret Thatcher’s reforms destroyed economic and political equilibrium and decency in today's society. The crisis that is raging now is based on the lost trust as a result of the Margaret Thatcher’s reforms. Only removing the Margaret Thatcher’s reforms from our life we will get to the end of this crisis.
Margaret Thatcher’s reforms were helpful for entrepreneurs and inventors though. This part of her legacy we should keep.

AntiWinstonSmith wrote:
" Thatcher’s reforms destroyed economic and political equilibrium and DECENCY in today's society . "

I think this is the essence of Thatcherism :

If it is worth , if it generates PROFIT we do it , no matter how indecent it is . . . [5].


1._But the commemorations were accompanied by more acerbic, even vitriolic, remembrances from those who saw her as a destructive figure who had ruptured the economic and social fabric of postwar Britain and left a country that was more divided, more selfish and, for the have-nots, more resentful than at any time in its recent history._

 Thatcher’s Hard Policies Are a Tough Sell in Hard Times By JOHN F. BURNS and ALAN COWELL

2. _Her legacy is of public division, private selfishness and a cult of greed, which together shackle far more of the human spirit than they ever set free._

British Newspapers Reflect Divided Views of Thatcher Legacy By ALAN COWELL 

3. _She began the deregulation of banking that led ultimately to Britain’s contribution to the global financial crisis of 2008._

Thatcher’s Divided Isle

4. Brooks: Thatcher’s Vigorous Virtues
5. Margaret Thatcher -  

Freedom fighter

Kaip valgyti raudoną mėsą?

Bakterijos, kurios gyvena mūsų pilve, naudoja mėsos komponentą, vadinamą karnitinu, kaip energijos šaltinį. Todėl, kai mes pavalgome mėsos, kraujyje pasirodo daug medžiagos, vadinamos TMAO, kuri sulaiko cholesterolį mūsų ląstelių membranose ir žymiai didina širdies bei kraujagyslų ligų tikimybę.

Vietoje raudonos mėsos geriau  valgyti dažniau žuvies, vištienos bei pieno produktų, kurie turi mažiau karnitino. Raudonos mėsos geriau valgyti retai. Kas yra retai? Kartą per dvi savaites, nedidelę porciją, yra pakankamai retai. Sunkiai sergantiems gali būti verta tapti vegetarais, kaip padarė Prezidentas B.Clintonas. Tai yra rizikingas žingsnis, ir  brangiai kainuojantis, todėl būtina tartis su gydytoju. [1].

1. Culprit in Heart Disease Goes Beyond Meat’s Fat

D.Grybauskaitė apie pasisakymus prieš atominę: Vyriausybės atstovai menkina Lietuvos įvaizdį [1]

• Tik Prezidentė, niekindama piliečių aiškiai išreikštą valią prieš atominę elektrinę, gerina kabutėse valstybės įvaizdį, statydama mūsų valstybę į vieną gretą su Prezidentės draugo, diktatoriaus, Lukošenkos despotija.
  
  
  1. Sakė prezidentė D.Grybauskaitė  (894)
  
  
  
  

Pasirodė dar vienas paukščių gripas

Virusas vadinasi H7N9. Kol kas šis virusas aptinkamas tik Kinijoje. Virusas yra agresyvus, nes kas antras susirgęs žmogus miršta. Nuo šio viruso jau mirė šeši žmonės. Virusas perduodamas nuo sveikai atrodančių paukščių žmonėms. Mutacijų, kurios įgalintų infekcijos perdavimą tarp žmonių, šis virusas, atrodo, dar neturi [1].Plaučių uždegimas, septinis šokas, inkstų, smegenų problemos - šio viruso poveikis žmogaus organizmui yra išties sunkus [2]. Ankstesniuose bandymuose grupės H7 virusai buvo atsprūs mėginimams apsisaugoti nuo jų vakcinomis. Bet standartiniai antivirusiniai cheminiai vaistai padeda nuo H7N9 [3].

1. Alarm Grows in China as Flu’s Death Toll Rises to 6

2. Report on 3 in China Who Died From Bird Flu Points to Severity of Strain
3. Another Bird Flu Outbreak

Ką svarbiausio mus gali išmokyti universitetas internetinių studijų laikais?

Tvirtai laikytis savo numonės [1], sekti ir suvokti pokalbių mintį, žinoti, kada pertraukti kitų kalbas, o kada neverta, žinoti, kaip pakeisti žmonių nuomonę, kaip prieštarauti maloniai, kaip pritraukti mentorius, suvokti, ką galima pakeisti ir ką - negalima, orientuotis situacijose.

Geriausia to mokytis seminaruose, pirmiausia smulkiai nagrinėjant nufilmuotus kitus seminarus [2].

1. How to Be Assertive: 8 Steps (with Pictures) - wikiHow
2. Brooks: The Practical University

Ko reikėjo praeituose nacionaliniuose JAV rinkimuose, kad laimėti?

Republican National Committee

Kompiuterinė programa, vertinanti universitetinio lygio rašomuosius darbus

Pasaulio studentai ir kiti besimokantieji dabar gauna galimybę tokia programa naudotis. Kadangi vis daugiau studentų siekia aukštojo išsilavinimo, o valstybių galimybės finansuoti universitetus yra ribotos ar net mažėja, tai studentai patenka į vis didesnes grupes ir, bent jau neelitiniuose universitetuose, studentai neturi galimybės pakankamai dažnai rašyti tikrinamus kontrolinius darbus bei negauna adekvačios informacijos iš dėstytojų, kiek geras yra kiekvienas konkretus studento darbas. Kompiuterinė programa, kurią nemokamai universitetams duoda organizacija EdX (bendrasHarvardo  universiteto bei Massachusettso  technologijos instituto darinys), išsprendžia tokią studentų problemą. Tai nėra primityvi programa, kuri įvertintų, ar teisingą kvadratėlį ekrane pažymėjote.

Pagrindinis programos privalumas studentams: ji iškart išanalizuoja rašomąjį darbą ir įvertina jį, nurodydama net, ar studentų darbai atitinka temą, ar ne. Studentai gali čia pat perrašyti ir bandyti dar kartą. Taigi, studentams rašymas tampa žaidimu. Tai ypač gerai tiems studentams, kurie mokosi internetiniuose kursuose.

Pirmuosius šimtą studentų darbų turi įvertinti dėstytojai. Dirbtiniu intelektu paremta EdX programa mokosi iš šių studentų darbų vertinimų ir toliau vertina pati. Šios studentų darbų vertinimo programos pagrindinis trūkumas - dar nėra pakankamai statistikos, rodančios, kiek gerai sutampa žmonių atlikti ir programos atlikti studentų darbų vertinimai [1]. Tačiau neelitinių universitetų studentams, ir tiems, kurie naudojasi internetiniais kursais, bei savišvieta visą gyvenimą, ši programa yra didelė paspirtis.

Mūsų universitetų rektoriams, kurių dauguma iš aukšto žiūri į internetinį išsilavinimą, priminsiu: nepamirškite daugybės Lietuvos bedarbių, kuriųdaugelis yra jūsų buvusieji studentai. Jiems tikrai praverstų gauti šiuolaikinių žinių, tinkamų šių dienų ekonomikai.

Siunčiu šį atvirą laišką ministerijai ir Vilniaus universitetui. Jei turite idėjų, kaip geriau tai pritaikyti Lietuvoje, tai galite surašyti jas komentarų skyriuje, randamame, suvedant į Google paieškos sistemą žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

1. New Test for Computers: Grading Essays at College Level By JOHN MARKOFF 

Ar jums neateina į jūsų galvas paklausti, kaip žmonės Lietuvoje išgyvena

Juk vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2012 m. IV ketvirtį buvo 1730 Lt, per metus - apie 20 tūkst. Lt. Tai yra 7433 doleriai per metus, 619 dolerių per mėnesį. O visko kainos yra vakarietiškos arba didesnės (šildymo - didesnės, ačiū tau, Andriau Kubiliau). Padėtį komplikuoja didžiulė nelygybė - du trečdaliai mūsų Tėvynėje negauna net to vargano vidutinio atlyginimo. 

_2012 m. spalio mėn. pirmas ketvirtadalis visų visą darbo laiką dirbusių šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 1 125 litų, antras ketvirtadalis – nuo 1 126 iki 1 775 litų, trečias − nuo 1 776 iki 2 694 litų, paskutinis ketvirtadalis − 2 695 litus ir daugiau.

Didžiausia darbo užmokesčio vidurkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse ir sudarė 3 125 litus, mažiausias – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonėse, kur siekė 1 000 litų [2]._

1. A.Mockus. Žemės mokesčiai neturi skriausti žmonių  (47)
2. Lietuvių atlyginimai: du trečdaliai neuždirba nė vidutinės algos  (191)

Kaip sunaikinti korupcinę užsieninio verslo įtaką Lietuvos valstybės aparatui?

Be jau dabar veikiančio korumpuotų valdančiųjų gaudymo būtinos dar kelios priemonės, kurios užtikrintų, kad valdžia rūpintųsi valstybės, o ne užsienio monopolijų interesais.

 Pirma priemonė yra paremta tuo, kad būtina visą likusį gyvenimą neleisti ne tik oficialios, bet ir slaptos, išaiškinamos tik slaptųjų tarnybų pagalba, buvusių seimūnų, Vyriausybės narių bei Prezidentų lobistinės veiklos, tai yra, bet kokio privataus verslo interesų atstovavimo valstybės institucijose.

 Antroji priemonė yra tame, kad reikia rinkimų bei partijų finansavimui naudoti tik mokesčiais surinktus valstybės pinigus.

 Trečioji ir paskutinė priemonė yra paremta tuo, kad būtina išnaikinti galimybę, jog valstybės aparatas ar korupciniai verslo pinigai būtų nukreipti valdančiųjų perrinkimui. Tam reikia visiškai sunaikinti perrinkimo galimybę. Visi Prezidentai, seimūnai, Konstitucinio teismo teisėjai bei miestų merai turi būti išrenkami tik vienam šešių metų laikotarpiui be išimčių, rinkiminėse kompanijose, kurios trunka tik du mėnesius, ne ilgiau [1].

 Ar bus mažoje Lietuvos piliečių grupėje pakankamai talentų, norinčių vadovauti valstybei, jei korupcijos galimybės bus taip žymiai apribotos? Šie žmonės gauna labai gražius atlyginimus. Norinčių šešis metus gauti tokius atlyginimus visada bus. Na, o talentų mums daugiau reikia privačiame versle, kur jie generuotų mokesčius valstybės išlaikymui. Įsivaizduojate, kaip gerai dirbtų kepykla, jeigu jai vadovautų buvusi Prezidentė, įpratusi raginti kiekvieną matyti tik šviesiąją gyvenimo pusę, ir dar buvusi partorgė bei ekonomistė? Pirštelius aplaižysi, tokį pyragą bevalgydamas...

Tikiu, kad turime pakankamai mažą valstybę ir pakankamai daug norinčių ją išsaugoti piliečių, kad korupcinė užsieniečių valdžia Lietuvoje taptų sunaikinta. Galite palikti siūlymus, kaip tai padaryti politikos priemonėmis, naudodami komentarų skyrių mano internetiniame puslapyje, randamame, surašius Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

 1.State-Wrecked: The Corruption of Capitalism in America

By DAVID A. STOCKMAN