Kaip mes konkuruojame su Rusija?

Rusija aplenkė JAV aukštojo išsilavinimo siekiančių studentų skaičiumi. JAV pagrįstai nerimauja ir krizės laike didina valstybės finansavimą aukštojo mokslo sistemai. Bet pagrindiniai JAV ekonominiai centrai yra toli nuo Rusijos.

Mes tuo tarpu visi gyvename Rusijos pašonėje ir darome iš universitetų primityvias kontoras, renkančias milžiniškas Skandinavijos bankų paskolas mūsų studentams. Jaunimas vengia tų didžiulių skolų tikimybės ir to primityvumo. Todėl gabiausi abiturientai išvažiuoja iš Lietuvos.

Jei aukštųjų technologijų kompanijoms reikės mūsų pasaulio kampe daug sukoncentruotos vienoje vietoje išsilavinusios bei gabios darbo jėgos, ką jos pasirinks: Lietuvą ar Rusiją? Bijau, kad Rusiją, nes ten jaunų, gabių ir išsilavinusių koncentracija yra didesnė. Tuo metu mūsų gabūs nemokamai ir aukštame lygyje studijuoja bei dirba Skandinavijos šalyse ir kitur.

Taigi, universitetų finansavimo klausimas yra svarbus konkurencijos bei ekonomikos augimo klausimas. Mes jį sprendžiame iki šiol ne tik studentų, bet ir visos Lietuvos interesų sąskaita. Spėjant iš tos padėties, kurią turime dabar, mūsų kalbos apie atsilaikymą prieš Rusijos ekonominį, politinį bei kultūrinį diktatą, apie aukštas technologijas Lietuvoje yra nevertos to popieriaus, ant kurio jos surašomos.

Kur išeitis? Esame mažas kraštas, vidutinio miesto dydžio gyventojų skaičiumi. Naudokimės tuo. Kiekvieną kartą kai D.Grybauskaitė, A.Kubilius, G.Steponavičius ar kiti, gražiai kalbantys bei už mokesčių mokėtojų pinigus gyvenantys, valstybės veikėjai pasisako apie ekonomiką arba apie Rusiją, klauskime, kaip konkrečiai jie pasieks žadamus aukso puodus, eidami tuo keliu, kuriuo jie mus dabar veda. Galvokime kartu. Kalba čia ne tik apie mūsų jaunimą. Kalba apie kiekvieno iš mūsų ir visos Lietuvos gyvenimą.

Gera nuomonė Bernardinuose

Bernardinų elektroniniame puslapyje perskaičiau nuomonę, kuri gerai paaiškina, kam reikalingos mano žemiau aprašytos idėjos. Štai ji:

_Tikiman 2010-08-09 14:16
to Kęstas

Gražu skaityt tamsos komentarą. Džiugu, kad ant Lietuvos dar ne visi žmonės pasidavė stereotipų ir išankstinių nuostatų kvailybei. Kuo daugiau taip mąstančių, tuo greičiau tą Lietuvėlę ant kojų pastatysim._

Pagrindinė emigracijos aptarimo klaida yra svarstymai: būti ar nebūti emigracijai.

Tokie svarstymai yra bereikalingas darbas. Klaidos esmė tame, kad kol Lietuvoje tęsis dabartinio lygio betvarkė ir korupcija, tol mūsų emigracija bus stipriausia Europos Sąjungoje.

Emigraciją galima sumažinti ar net susigrąžinti dalį emigrantų Tėvynėn, tik susitvarkius Lietuvoje. Susitvarkyti galima tik suvienijus daugumos ir gimtinėje likusių, ir iš jos išvažiavusių lietuvių jėgas.

Todėl susivienykime. Atiduokime lietuviškus pasus tiems emigrantams, iš kurių atėmėme. Leiskime paskaitas aukštosiose mokyklose skaityti anglų kalba. Nustokime pravardžiuoti mūsų seseris ir brolius užsienyje. Padarykime bent pradžios lietuviškas mokyklėles nemokamomis, kad mažieji lietuviukai turėtų didesnes galimybes bent gyvenimo pradžioje pabendrauti su jų tautybės bendraamžiais.

Siūlykime ir darykime visi tokius ar panašius paprastus darbus. O bėdavoti dėl emigracijos yra tuščias reikalas. Rusija jau negrįš. Rytietiško despotizmo Lietuvoje daugiau nebebus. Nebėra tų, kurie gali uždrausti emigravimą. Reikia išmokti gyventi su emigracija.

Vargu ar jaučia mūsų valdžios žmonės kokią nors neapykantą emigrantams. Ši istorija su pasų atiminėjimu yra tik ciniškas komunistinių metodų panaudojimas, bandant ką nors išgąsdinti. Nedirba tas gąsdinimas. Teks mokytis šiuolaikinių metodų, kaip pritraukti reikalingus specialistus.

Kova su bedarbyste, tinkanti Europos Sąjungai

Pagal Berklio patentų apžvalgą [1] vienas patentas yra susietas su nuo trijų iki dešimties naujų darbo vietų sukūrimu. Kai kurie patentai duoda tūkstančius vietų, o kai kurie - nei vienos.

Patentavimui padeda mokslinių tyrimų finansavimas, leidimas dėstyti anglų kalba, bei patentavimo procedūros subsidijos, kai valstybė padeda apmokėti patentuojančiojo išlaidas.

Ką mums reikėtų padaryti, kad prasidėtų tokia kova su bedarbyste, garantuojanti Lietuvai ilgalaikę ateitį?

1. Berkeley Patent Survey

Gėda Lietuvos talibanui

Turime pareikalauti, kad Lietuvos valdantieji nustotų skleisti propagandą apie tariamą užsienio lietuvių išdavystę, kad nustotų komunistiniu metodu atiminėti užsienio lietuvių pasus.

Monopolisto laiškas

Bedarbystė yra didelė ir auga toliau. Todėl yra daug žmonių, pretenduojančių į kiekvieną laisvą darbo vietą. To pasekoje atlyginimai krenta bei yra daug ilgalaikių bedarbių, kurių įsijungimas įdarbo rinka tampa vis mažiau tikėtinas, nes jie per ilgą laikotarpį visai praranda sugebėjimus, reikalingus tai rinkai.

Na o spauda yra pilna teigiamos informacijos apie tai, kas daroma. Melagiai klesti, visai kaip komunistų laikais.

Yra ir melagingų optimistų tarp mano nuolatinių skaitytojų. Jų mintys paprastos. Monopolistas rašo man:

_MOKYTOJAU, aš tavimi labai nepatenkintas. Tiek surinkau pinigėlių banko sąskaitose, nugirdydamas daugybę Lietuvos žmonių degtine iš Maksimų, prisidengdamas invalidais ir nusukdamas mokesčius, prisidengdamas tariama rusų elektros grėsme ir monopolizuodamas elektros ūkį, bei prasukdamas Leo aferą. O tu sakai, kad Lietuvos žmones dar naikina krizė. Nematau krizės, riebalų raukšlės akis užspaudė. Negadink nuotaikos. Džiaukis milijardais mano ir mano giminių bankų sąskaitose._

Daugelis kartoja kubilinių propagandos žodžius, kad Lietuvos politika dabar yra sąžininga, kad mes turime vieną iš geriausių pasaulyje internetą. Tik skandinavų bankams Lietuvos politika dabar atrodo veikianti neblogai ir sąžiningai. Už tų bankų klaidas ir viliones sumokėjome didelę kaina mes visi, ypač tie, kurie nekilnojamo turto burbulo metu nesiskolinome. Tik vienos, nors ir įtakingos, užsieniečių grupės patenkinimas nėra sąžiningas mūsų visų atžvilgiu.

Ką gero Lietuva padarė internete? Klauskime užsienio lietuvių, ar perka žmonės pasaulyje Lietuvos interneto paslaugas. Kiek žinau iš mano paties kelionių, tai neperka. Nieko ypatingo internete mes nepadarėme.

Mūsų uždaroje visuomenėje tiesa vis dar sunkiai randa kelią spaudoje ir mūsų mintyse.

Vienykimės

Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės korupcijos mastas, kurį atskleidžia LPK atstovas Vyriausybėje, buvęs europarlamentaras Šarūnas Birutis [1], yra pritrenkiantis. Ypač bjauru yra tai, kad korumpuotų valdančiųjų siautėjimas vyksta krizės metu, kai pats valstybės išlikimas yra pavojuje.

Seniai laikas mums tartis ir vienytis, pašalinant iš mūsų tarpo korumpuotus tariamus politikus.

1. http://lrt.lt/news.php?strid=31489&id=5539663