Lietuvos dešiniųjų ideologai kratosi aukštojo mokslo reformos

Tai reiškia, kad reformos dienos suskaičiuotos.

_Liberalai be amo

O gal Liberalų sąjūdis (LS) gali tapti šviesia Lietuvos dešiniųjų ateitimi? Neatmestina, bet kol kas nelabai tikėtina galimybė. Pirmiausia, kaip jau minėta, šios partijos politikai yra atitrūkę ir nuo idėjinių politikos pagrindų, ir nuo praktinės tų idėjų sklaidos. LS vadovas turi tiek problemų su aviakompanijomis, kad jo galva yra veikiau užimta sparnais, kurių trūksta Lietuvai, nei politine veikla ir idėjomis, kurių trūksta jo vadovaujamai partijai. O kol LS vadovybė vis ieško laiptų į dangų, aršiausi laisvosios rinkos ideologai ir bankininkų lobistai sukurpė tokią aukštojo mokslo (AM) reformą, kuri liberalizmą paprasčiausiai diskredituoja.

Turtingose Skandinavijos valstybėse aukštasis mokslas yra nemokamas. Daugelyje Vakarų Europos šalių visi studentai moka palyginti nedidelį studijų mokestį. Anglijoje besimokantiems sukurta daug palankesnė studijų paskolų sistema, nei Lietuvoje.

Kaip sako Vytautas Radžvilas, mūsų šalyje nebuvo pritaikytas nė vienas iš minėtų studijų finansavimo modelių. AM Reformos gaires, jo žodžiais, kūrė ne akademinės srities ar pripažinti AM problemų žinovai, bet „ideologiškai angažuoti Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai <...> Jų žodis tapo lemiamas, tad Lietuvos AM reforma tapo unikali blogiausia to žodžio prasme“.

Anot V. Radžvilo, Lietuva yra viena iš tų retų šalių, kur studentai priversti imti didžiules studijų paskolas su milžiniškomis palūkanomis. Esame unikalūs tuo, kad „paskolos turi būti pradedamos grąžinti vos baigus studijas, o procentai mokami dar studijuojant. Tad nereikia stebėtis, kad didėja bėgančių iš Tėvynės studijuoti svetur jaunų žmonių srautas. Vienintelis bankams skirtos AM reformos rezultatas – sukurta tobulai veikianti protų išsiurbimo iš šalies mašina“, - tvirtina filosofas (žurnalas „Miškai“).

O štai – ištraukos iš LS programos: „Piliečių respubliką reikia kurti jau dabar, todėl telkiame visus siekti teisingos Lietuvos, išsilavinusios visuomenės... Piliečių respublikos ateitį užtikrins tik išsilavinęs ir kūrybingas žmogus, gebantis konkuruoti šiuolaikinėje žinių visuomenėje. Išsilavinimas iš esmės lemia gyvenimo kokybę“. Matyt, todėl ir vyksta LS programai pritariantis jaunimas išsilavinimo įgyti į tas piliečių respublikas, kuriose gyvenimo kokybė – gerokai aukštesnė[1]._

Mano puslapio skaitytojams šis supratimas seniai nėra naujiena.

1. Lietuviškos dešinės griuvėsiai – ir kas toliau. Vladimiras Laučius, Delfio internetinis puslapis, 2010 lapkričio mėn. 8 d. 00:00

Kauno rajone nuolat badauja per 1,5 tūkst. žmonių

Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai baigė tyrimą „Kauno rajono gyventojų gyvenimo stilius ir sveikata“ [1]. Aptiktas neįtikėtinas badaujančių skaičius. Kauno rajone beveik trys tūkstančiai žmonių gyvena be elektros, o daugiau nei 10 tūkst. atsidūrė žemiau skurdo ribos.

Laikas versti valdžią. Tokia mūsų valstybė neturi jokios geresnės perspektyvos.

Jūs, kubiliniai, jau padėjote badaujantiems, kiek galėjot. Laikas trauktis nuo scenos. Primityvus baidymas Kremliaus žvaigždėmis irgi jau jūsų negelbės. Ir su kaimynais lenkais elgiatės, kaip pasiutę šunys. Neveltui tie pasisuko į Rusiją, ieškodami partnerių bendradarbiavimui energetikoje. Net aš nesitikėjau, kad jūs tokie nevykeliai.

1.Arūnas Dambrauskas, DELFIS, 2010 lapkričio mėn. 6 d. 00:02

Tinkami Lietuvos profesijų žemėlapio kūrėjai

Esminė klaida dabar vykstančiame lietuviškame profesijų žemėlapio sudaryme yra šio projekto vykdytojai. Žemėlapio kūrimui netinka dabar pakviesti dalyviai, nes nei ministerijos, nei „BGI Consulting“ , nei kokie nors kiti ekspertai [1]negali net apytikriai prognozuoti Lietuvos bei pasaulio ekonomikos ateitį. Jie neturi tam reikalingų savybių bei visiškai nenukentės, jei jų prognozės nepasitvirtins.

Tokį profesijų vertę rinkoje prognozuojantį žemėlapį galima sukurti, tik padedant verslininkams, turintiems pinigų verslo plėtimui ir patyrimo Lietuvos bei pasaulio rinkose. Blogos prognozės verslininkams daro nuostolius. Todėl bent jau noro ir galimybių rimtai dirbti planavime mūsų verslininkai turi pakankamai. Panaudokime tai, kurdami Lietuvos profesijų žemėlapį, kuris įgalintų abiturientus bei jų tėvus racionaliau pasirinkti tinkamas studijų kryptis, o patiems verslininkams padėtų išspręsti vis aštresnę kvalifikuotų kadrų trūkumo problemą.

Žemėlapio reikšmė Lietuvai yra milžiniška. Aišku, būtų geriausia, jei toks žemėlapis tik padėtų orientuotis verslininkams, abiturientams ir žmonėms, kurie nori pakeisti specialybę. Deja, turime sistemą su Sovietų valdymo laikų despotizmo liekanomis. Keleto apsnūdusių biurokratų ir tariamų ekspertų sukurtas žemėlapis bus naudojamas krepšelių skaičių ribojimui. Kadangi taip vykdomas valstybės pinigų paskirstymas, nenuostabu, kad toks žemėlapis kuriamas visiškai be aptarimo visuomenėje, vos ne nakties tamsoje. Pripratome tamsoje vogti ir nebegalime sustoti.

1. Pasiūlyti metodai profesijų žemėlapiui sukurti. 2010-10-29, Bernardinų internetinis puslapis.

Ar reikalingas Lietuvai nors vienas universitetas?

Universitetai sukuria universitetinio lygio mokslą ir sudaro sąlygas įsigyti universitetinį išsilavinimą. Išsigandę pasaulinės ekonomikos iššūkių abiturientai ir jų tėvai ieško ko nors praktiško, kas bent kiek padėtų išsilaikyti žiaurioje darbo rinkos konkurencijoje. Jiems geriau tiktų amatų mokyklos, dalinančios universitetinius tik pagal vardą diplomus. Jei mes paliksime tą tvarką, kurią turime šiandien, kai tie išsigandę abiturientai ir tėvai sprendžia universitetų likimus, mes ir turėsime amatų mokyklas su universitetų pavadinimais.

Klausimas aiškus: ar lietuvių tauta nori turėti bent vieną tikrą universitetą, ar ne? Jei taip, tai arba Lietuvos valstybė, arba turtingi privatūs donoriai turi sumokėti už to universiteto išlaikymą.

Kodėl skurstame?

_Neseniai Ministrų Kabinetas politiškai sutarė dėl Energetikos ministerijos siūlymo įstatymu neberiboti elektros įmonių pelno dydžio...

Elektros įmonių pelno maržos didinimas siejamas su strateginių energetikos objektų statybomis ir planais juos finansuoti [1]._

„Reguliavimas turėtų būti taikomas elektros tarifams. O būtent nuo jų priklauso pelno marža,“ - aiškino energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Tikrai, pelnas gaunamas iš tų tarifų, iš mūsų mokesčių. Jei leisite pakelti pelnus, ir tai tarifai turės didėti, reiškia, mes daugiau mokėsim už elektrą. Kad komisijos, ribojančios kainas, yra bedantės, jau įsitikinome. Todėl Andriaus Kubiliaus pažadai, kad, augant pelnams, tarifai mažės, yra bergždi.

Svarsto Andrius Kubilius, kaip neriboti tai, ką atima iš mūsų ir atiduoda monopolijoms. Verskime tokią valdžią.

1. Svarsto neberiboti elektros įmonių pelnų. 2010 10 18 / 15:15 /
Rasa Lukaitytė. Delfio internetinis puslapis.

Atviras laiškas TS gelbėtojams

Tai galvojate, kad jei papostringausite Landsbergio stiliumi, žmonės patikės, kad TS keičiasi. Kokia kryptimi keičiasi? Nuo Kubiliaus technokratinio stiliaus prie Landsbergio dejonių? Tai kad tos Landsbergio dejonės nenutyla ir Kubiliaus laikais...

O ką darysite su žmonių suvokimu, kad apiplėšėte visus, pradedant studentais, baigiant pensininkais, kad padėtumėte svetimšalių bankams ir kitoms monopolijoms sumažinti recesijos nuostolius? Kad visa jūsų politika yra monopolijų ruporo, Lietuvos Laisvosios rinkos instituto, kūrinys?

Jūsų strategija yra kėdžių perstatymo ant Titaniko denio spektaklis. Jau vėlu, laikas trauktis nuo scenos.

Kuo naudinga Radžvilo nuomonė apie Lietuvos universitetus

>šiaip
Be reikalo šaipaisi, kad Radžvilo balsas į dangų neina [1]. Lietuva turi nuostabų savisaugos instinktą. Mes neleidome rusams pristatyti fabrikų ir atvežti daug rusiškos darbo jėgos. Tai buvo geriau, negu turintiems dabar daugybę rusų latviams bei estams.

Mes sustabdysime ir svetimšalių bankus bei jų kolaborantus Lietuvoje, naikinančius Lietuvos jaunimo ateitį. Svarbu suprasti, kas darosi. Radžvilas tai mums padeda, parodydamas, kad universitetų reforma naudinga tik bankams.

1. V.Radžvilas. Po aukštojo mokslo reformos, arba išsivaikščiojančio proto laikas