2011 m. birželio 6 d., pirmadienis
D. Grybauskaitė: nesitikėkime ES paramos AE statyboms
Galų gale aišku. Uždarys mus į rezervatą, vadinamą nepriklausoma energetika, ir mes iki gyvenimo pabaigos mokėsime didžiules kainas už elektrą, kad užsieniečiams apsimokėtų ši avantiūra su atomu.
2011 m. birželio 5 d., sekmadienis
Ką vogsime dabar: V. Landsbergis teigia, jog Lietuvai paskelbtas psichologinis branduolinis karas
Kiekvieną kartą, kai skaitau sustiprintą antirusišką ar antilenkišką propagandą, žinau, jog ir vėl, rėkdami, kad laikytume vagį, valdantieji ruošiasi ką nors stambaus pavogti iš Lietuvos žmonių.
Ką pavogs dabar? Švarų vandenį, bandydami chemikalais išspausti iš Tėvynės žemės dujas? Dar pabranginti dujas, įsteigdami monopoliją tų dujų išgavimui? Gryną orą, užteršdami jį radiacija? Galimybę rinkos kaina pigiau nusipirkti elektrą, užkraudami dar vieną monopoliją? Galimybę gauti pensijas senatvėje, padarydami pensijinį amžių vėlesniu, negu dirbančiojo mirtis?
Nejaugi jie visa tai spės?
65 metų pensinį amžių abiem lytims planuojama pasiekti 2026 metais.
Kaime vyrai gali tikėtis išgyventi vidutiniškai iki 65,9 metų.
Ką tik kubilinis iš vyriausybės per radiją pasakė, kad jei žmogus numirė, tai jo dirbti neversime. Koks rūpestis...
Gal jau nustokite balsuoti už Kubilių?
Ką pavogs dabar? Švarų vandenį, bandydami chemikalais išspausti iš Tėvynės žemės dujas? Dar pabranginti dujas, įsteigdami monopoliją tų dujų išgavimui? Gryną orą, užteršdami jį radiacija? Galimybę rinkos kaina pigiau nusipirkti elektrą, užkraudami dar vieną monopoliją? Galimybę gauti pensijas senatvėje, padarydami pensijinį amžių vėlesniu, negu dirbančiojo mirtis?
Nejaugi jie visa tai spės?
65 metų pensinį amžių abiem lytims planuojama pasiekti 2026 metais.
Kaime vyrai gali tikėtis išgyventi vidutiniškai iki 65,9 metų.
Ką tik kubilinis iš vyriausybės per radiją pasakė, kad jei žmogus numirė, tai jo dirbti neversime. Koks rūpestis...
Gal jau nustokite balsuoti už Kubilių?
2011 m. birželio 4 d., šeštadienis
Iš kur atsiranda sunkią ligą sukeliančios E. coli bakterijos?
Ispanijos agurkų augintojai prarado dešimtis milijonų eurų, kai buvo neteisingai apkaltinti užkrėstų agurkų pardavinėjamu. Panašiai nekaltai nukentėjo ir salotoms skirtų pupelių daigų augintojas Vokietijoje. Per keturias savaites nuo šių bakterijų sukeltos ligos protrūkio pradžios susirgo tūkstantis septyni šimtai trisdešimt žmonių, daugiausiai apie Hamburgo uostą Vokietijoje. Iš jų net 520 turėjo rimčiausią ligos komplikaciją, vadinamą ūmiu inkstų nepakankamumu. Aštuoniolika žmonių mirė.
Daug šių neretai pavojingų bakterijų gyvena grūdais šeriamų karvių žarnyne. Iš ten jos patenka į jautieną bei daržoves, ypač dažnai žmonės užsikrečia nuo špinatų bei salotų. Ligos su epicentru Hamburge sukelėjas turi neįprastai ilgą inkubacinį periodą - net iki dvylikos dienų nepastebimi jokie ligos požymiai. Todėl konkretus šių bakterijų kelias ant vartotojų stalo šiuo atveju taip sunkiai išsiaiškinamas.
Šeši E. coli bakterijos štamai dažniausiai sukelia tokias ligas. Grūdais šeriamos sveikos karvės pastoviai gauna nedidelį antibiotikų kiekį, kad nesusirgtų nuo šios neįprastos karvėms dietos.Todėl šios bakterijos įgauna dar atsparumą antibiotikams.
Paprasčiausias būdas apsisaugoti ligos protrūkio metu - valgyti ne žemesnėje negu 71°C temperatūroje apdorotą maistą, tinkamai plauti rankas ir indus. Ir valstybės lygiu įmanomos kovos su šia liga priemonės. Verta kruopščiau produktus tirti, uždraudžiant pardavinėti maistą , kuriame randami tie toksiški E. coli štamai. Galima stengtis sunažinti galimybę apkrėsti mėsą skerdyklose, daržoves laukuose, ar užterštu vandeniu, bei kitokio paruošimo prekybai metu. Reikėtų plačiau panaudoti Danijos patirtį, kai ūkininkai padidina šieno kiekį karvių pašare, sumažindami E. coli bakterijų skaičių tų karvių žarnyne, bei nustodami duoti antibiotikus sveikiems galvijams. Dauguma šių priemonių šiek tiek pabrangina daržoves, mėsą bei pieno produktus, bet daro mūsų stalo gėrybes saugesnėmis.
Daug šių neretai pavojingų bakterijų gyvena grūdais šeriamų karvių žarnyne. Iš ten jos patenka į jautieną bei daržoves, ypač dažnai žmonės užsikrečia nuo špinatų bei salotų. Ligos su epicentru Hamburge sukelėjas turi neįprastai ilgą inkubacinį periodą - net iki dvylikos dienų nepastebimi jokie ligos požymiai. Todėl konkretus šių bakterijų kelias ant vartotojų stalo šiuo atveju taip sunkiai išsiaiškinamas.
Šeši E. coli bakterijos štamai dažniausiai sukelia tokias ligas. Grūdais šeriamos sveikos karvės pastoviai gauna nedidelį antibiotikų kiekį, kad nesusirgtų nuo šios neįprastos karvėms dietos.Todėl šios bakterijos įgauna dar atsparumą antibiotikams.
Paprasčiausias būdas apsisaugoti ligos protrūkio metu - valgyti ne žemesnėje negu 71°C temperatūroje apdorotą maistą, tinkamai plauti rankas ir indus. Ir valstybės lygiu įmanomos kovos su šia liga priemonės. Verta kruopščiau produktus tirti, uždraudžiant pardavinėti maistą , kuriame randami tie toksiški E. coli štamai. Galima stengtis sunažinti galimybę apkrėsti mėsą skerdyklose, daržoves laukuose, ar užterštu vandeniu, bei kitokio paruošimo prekybai metu. Reikėtų plačiau panaudoti Danijos patirtį, kai ūkininkai padidina šieno kiekį karvių pašare, sumažindami E. coli bakterijų skaičių tų karvių žarnyne, bei nustodami duoti antibiotikus sveikiems galvijams. Dauguma šių priemonių šiek tiek pabrangina daržoves, mėsą bei pieno produktus, bet daro mūsų stalo gėrybes saugesnėmis.
Mykolas Drunga: Europos ūkio politiką veda „skausmo brigada“
Puiki apžvalga. Ir, kadangi visas A.Kubiliaus išgirtas Lietuvos ekonomikos atsigavimas yra paremtas tik eksportu, sunkumai Vakaruose tiesiogiai atsilieps Lietuvos ūkiui. Gerai padarys tie, kurie sustiprins savo atsargas.
Mūsų laukia duobėtas kelias geriausiu atveju. Blogiausiu - grįšime atgal į recesiją.
Mūsų laukia duobėtas kelias geriausiu atveju. Blogiausiu - grįšime atgal į recesiją.
2011 m. birželio 3 d., penktadienis
Progresiniai
Iš Lietuvos važiuoja ne specialistai, kurie yra gerai apmokami, įsitvirtinę Lietuvoje ir pilnai patenkinę visus šeimos poreikius. Važiuoja gabus jaunimas, nes valstybei neužtenka finansų tą jaunimą paremti. Todėl progresiniai mokesčiai tik sumažins emigraciją.
Tai,kad ministras G.Steponavičius taip aštriai pasisako prieš progresinius mokesčius, parodo jo nesubrendimą valdymui. Kas trukdo atstatydinti šį ministrą, tas daug pakenkia Lietuvai, sustiprindamas tautos naikinimą ir ūkio griovimą.
Tai,kad ministras G.Steponavičius taip aštriai pasisako prieš progresinius mokesčius, parodo jo nesubrendimą valdymui. Kas trukdo atstatydinti šį ministrą, tas daug pakenkia Lietuvai, sustiprindamas tautos naikinimą ir ūkio griovimą.
2011 m. birželio 1 d., trečiadienis
Afrika, Lietuva ir Vokietija: kaip judėsime į priekį
Vokietija atsisako atominių elektrinių, kurios dabar duoda ketvirtadalį vokiečių sunaudojamos elektros energijos. Vokietija pakeičia tai saulės, vėjo ir biologinių medžiagų energija. Kaip tai atrodo? Vokietijos gyventoja elektromobiliu atvažiuoja į darbą. Kol ji dirba, saulės ar vėjo generuojama elektros energija yra superkama iš gyventojų ir parduodama tos dirbančiosios automobiliui pakrauti. Jei ši Vokietijos pilietė nori ir gali, ji jos namų valdose taip pat gamina elektros energiją, kurią superka bendras tinklas. Sumaniai valdomas, toks tinklas perduoda energiją iš ten, kur ji pagaminama, įskaitant ir biologinių medžiagų pagrindu generuojamą energiją, į ten, kur yra jos poreikis. Vokietija vysto vandenilio gamybą, naudojant saulės ir vėjo energiją. Tas vandenilis ir yra pagrindinės energijos atsargos. Vokiečiai išplečia tokios ekonomikos mastą, todėl šių technologijų kainos krenta.
Tai vokiečių ir, manyčiau, visų mūsų ateitis. Anglies dvideginį atmosferoje kaupiančios technologijos yra vis labiau ribojamos ir toliau brangsta. Galų gale reikia mokėti tikrą kainą ir už branduolinių atliekų saugojimą. Pigiai niekas nenori jas priimti. Vokiečiams ši ateitis prasideda šiandien. Jie neslepia galvas į radioaktyvų smėlį, o drąsiai eina pasitikti tą ateitį. Mes gi gyvename jų vakarykščia diena. Bandome nusipirkti didžiulę atominę elektrinę, užkraudami jos draudimo riziką mūsų mažai valstybei ir mūsų vaikams. Jokia draudimo kompanija neturi pakankamai kapitalo tokio brangiai kainuojančio įvykio, kaip galima atominės elektrinės avarija, draudimui. Tai turi daryti mūsų valstybė. Ar tikrai norime imtis šio brangaus draudimo? Ar tikrai norime turėti dar vieną monopoliją šalyje ir mokėti už elektrą dar brangiau, negu mokame dabar. Monopolijos mažose valstybėse naudojasi padėtimi ir užlaužia kainas. Palyginkime benzino, kurį perkame iš monopolistų, kainas Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose.
V.Landsbergio duomenimis Rusijos strateginiuose planuose yra idėja karo atveju sunaikinti tikslesnio pataikymo raketa Ignalinos elektrinę, užteršiant radiacija žymią Lietuvos teritorijos dalį. Vykime iš valdžios tuos, kurie didina Lietuvos strateginį pažeidžiamumą, parsiduodami japonų monopolijai.
O ką mes galime padaryti kitaip? Ar įmanoma atsisakyti rizikos smarkiai užteršti mūsų aplinką? Galime peršokti per vystymosi stadiją. Afrikoje ir kitose vargingose pasaulio dalyse nėra pakankamai išvedžiotų telefoninių linijų, nėra ir pakankamai banko skyrių. Tų kraštų žmonės nekopijuoja laidų vedžiojimo ir bankų skyrių statymo. Jie masiškai naudojasi mobiliaisiais telefonais ir mobilia bankininkyste su tų telefonų pagalba. Afrikiečiai taip sugeba peršokti kelias vystymosi stadijas. Nejaugi mes nesugebėtume peršokti vieną, panaudodami mūsų kuklius resursus toms pačioms technologijoms, kuria atpigina Vokietijos ekonominis aktyvumas? Kartu vokiškas decentralizuotas energijos gaminimas sukurtų Lietuvoje žymiai daugiau pastovių darbo vietų, negu didžiulis atominis kompleksas, valdomas keleto žmonių, užsilikuių Lietuvoje nuo okupacijos laikų.
Paklauskime dar kartą A.Kubiliaus, A.Sekmoko ir kitų atominės energetikos Lietuvoje entuziastų. Ar tikrai norime dabar pradėti tai, ką jau baigia daryti labiausiai išsivysčiusi, ekonomiškai stambiausia ir sėkmingiausia valstybė mūsų kaimynystėje, Vokietija?
Atominės elektrinės projektas Lietuvoje tampa ne vien komerciniu, tačiau ir politiniu, nukreiptu prieš Rusiją ir Lukošenko. Ar apsimoka mums tokia brangiai kainuojanti politika? Ar pajėgūs mes ja užsiimti?
Akmens amžius pasibaigė ne dėl akmenų trūkumo. Iškastinio kuro amžius baigiasi ne dėl iškastinio kuro trūkumo. Vokietijos sprendimas rodo to amžiaus pabaigą. Norite likti akmens amžiuje? Prašom. Bet nedejuokite, kad jus išstumia danų kiaulės.
Tai vokiečių ir, manyčiau, visų mūsų ateitis. Anglies dvideginį atmosferoje kaupiančios technologijos yra vis labiau ribojamos ir toliau brangsta. Galų gale reikia mokėti tikrą kainą ir už branduolinių atliekų saugojimą. Pigiai niekas nenori jas priimti. Vokiečiams ši ateitis prasideda šiandien. Jie neslepia galvas į radioaktyvų smėlį, o drąsiai eina pasitikti tą ateitį. Mes gi gyvename jų vakarykščia diena. Bandome nusipirkti didžiulę atominę elektrinę, užkraudami jos draudimo riziką mūsų mažai valstybei ir mūsų vaikams. Jokia draudimo kompanija neturi pakankamai kapitalo tokio brangiai kainuojančio įvykio, kaip galima atominės elektrinės avarija, draudimui. Tai turi daryti mūsų valstybė. Ar tikrai norime imtis šio brangaus draudimo? Ar tikrai norime turėti dar vieną monopoliją šalyje ir mokėti už elektrą dar brangiau, negu mokame dabar. Monopolijos mažose valstybėse naudojasi padėtimi ir užlaužia kainas. Palyginkime benzino, kurį perkame iš monopolistų, kainas Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose.
V.Landsbergio duomenimis Rusijos strateginiuose planuose yra idėja karo atveju sunaikinti tikslesnio pataikymo raketa Ignalinos elektrinę, užteršiant radiacija žymią Lietuvos teritorijos dalį. Vykime iš valdžios tuos, kurie didina Lietuvos strateginį pažeidžiamumą, parsiduodami japonų monopolijai.
O ką mes galime padaryti kitaip? Ar įmanoma atsisakyti rizikos smarkiai užteršti mūsų aplinką? Galime peršokti per vystymosi stadiją. Afrikoje ir kitose vargingose pasaulio dalyse nėra pakankamai išvedžiotų telefoninių linijų, nėra ir pakankamai banko skyrių. Tų kraštų žmonės nekopijuoja laidų vedžiojimo ir bankų skyrių statymo. Jie masiškai naudojasi mobiliaisiais telefonais ir mobilia bankininkyste su tų telefonų pagalba. Afrikiečiai taip sugeba peršokti kelias vystymosi stadijas. Nejaugi mes nesugebėtume peršokti vieną, panaudodami mūsų kuklius resursus toms pačioms technologijoms, kuria atpigina Vokietijos ekonominis aktyvumas? Kartu vokiškas decentralizuotas energijos gaminimas sukurtų Lietuvoje žymiai daugiau pastovių darbo vietų, negu didžiulis atominis kompleksas, valdomas keleto žmonių, užsilikuių Lietuvoje nuo okupacijos laikų.
Paklauskime dar kartą A.Kubiliaus, A.Sekmoko ir kitų atominės energetikos Lietuvoje entuziastų. Ar tikrai norime dabar pradėti tai, ką jau baigia daryti labiausiai išsivysčiusi, ekonomiškai stambiausia ir sėkmingiausia valstybė mūsų kaimynystėje, Vokietija?
Atominės elektrinės projektas Lietuvoje tampa ne vien komerciniu, tačiau ir politiniu, nukreiptu prieš Rusiją ir Lukošenko. Ar apsimoka mums tokia brangiai kainuojanti politika? Ar pajėgūs mes ja užsiimti?
Akmens amžius pasibaigė ne dėl akmenų trūkumo. Iškastinio kuro amžius baigiasi ne dėl iškastinio kuro trūkumo. Vokietijos sprendimas rodo to amžiaus pabaigą. Norite likti akmens amžiuje? Prašom. Bet nedejuokite, kad jus išstumia danų kiaulės.
JAV ir Japonijos bendrovės nori statyti mums atominę elektrinę
Puikus pozityvas, gera žinia. Nerasi kompanijų su geriau įrodytais sugebėjimais užtikrinti saugumą. Būtent JAV ir dar Japonijos. Ar ilgai ieškojote?
Dabar iš Lietuvos emigruos ne tik norintys uždirbti ir užtikrinti normalų gyvenimą, bet ir susirūpinę savo vaikų saugumu. Sveikinu.
Dabar iš Lietuvos emigruos ne tik norintys uždirbti ir užtikrinti normalų gyvenimą, bet ir susirūpinę savo vaikų saugumu. Sveikinu.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)