A. Kubiliaus siūloma atominė elektrinė vėl pririš mus prie Rusijos elektros rezervų, nes tik rusai mūsų kaimynystėje turi juos pakankamai didelius. Tapsime dar daugiau priklausomi nuo betvarkės Rusijoje.
Ir mes atsisakykime šio politiškai silpno projekto.
2011 m. gruodžio 9 d., penktadienis
2011 m. gruodžio 7 d., trečiadienis
Kaip išlaikyti darbo vietas?
Reikia skatinti ekonomiką, kad iš jos surinktume biudžetą. Ar sunku A. Kubiliui pagalvoti apie smulkaus verslo, sukuriančio daugiausia darbo vietų, palaikymą? Juk, pavyzdžiui,galime tas pačias išmokas, nueinančias bedarbių pašalpoms, nukreipti darbo vietų subsidijavimui. Pinigai nueitų tie patys. Nauda būtų nepalyginama.
2011 m. gruodžio 6 d., antradienis
Partijų negalės finansuoti nei fiziniai, nei juridiniai asmenys
Seniai taip reikėjo. O iki šiol buvo dainelė:
_Sudie, Tėvyne mylima,
Aš išeinu su Maksima._
_Sudie, Tėvyne mylima,
Aš išeinu su Maksima._
2011 m. gruodžio 4 d., sekmadienis
Tėvynės sąjungos atstovai visais ryšio kanalais skleidžia tokią nuomonę:
_Manau, kad Antonovas su Snoru buvo tarpininkai Rusijos oligarchams, kad tie galėtų neaiškius pinigus plauti Europoje: pvz. kaip SAAB ir t.t., prisidengiant Lietuva, ES šalimi, kaip patikimumo garantu._
Tavo nuomonė gali turėti rimtų pasekmių. Jei žinai faktų tai nuomonei paremti, tai gali drąsiai eiti į Seimo rinkimus. Pora pensininkių už tave balsuos. Jei nedaug ateis balsuoti - tapsi Seimo nariu, būsi prie lovio.
Jei faktų neturi, tai būk atsargus. Tave gali nuteisti už šmeižtą. Jei esi A.Kubilius ir tų faktų nežinai, tai tave gali nubausti už svetimo turto sunaikinimą.
Mūsų šalis nedidelė. Vyriausybe prilygsta vidutinio miesto vadovybei. Turės bylinėtis su gana mažais ištekliais. Jei pralaimės, kompensuos Snoro nuostolius visiems iš mūsų mokesčių.
Tavo nuomonė gali turėti rimtų pasekmių. Jei žinai faktų tai nuomonei paremti, tai gali drąsiai eiti į Seimo rinkimus. Pora pensininkių už tave balsuos. Jei nedaug ateis balsuoti - tapsi Seimo nariu, būsi prie lovio.
Jei faktų neturi, tai būk atsargus. Tave gali nuteisti už šmeižtą. Jei esi A.Kubilius ir tų faktų nežinai, tai tave gali nubausti už svetimo turto sunaikinimą.
Mūsų šalis nedidelė. Vyriausybe prilygsta vidutinio miesto vadovybei. Turės bylinėtis su gana mažais ištekliais. Jei pralaimės, kompensuos Snoro nuostolius visiems iš mūsų mokesčių.
Aš ir bankai
Seniai žinomas mano spėjimas, kad Snoro nacionalizavimas yra politiškai naudingas tik tariamiems kovotojams su rusais ir tik todėl buvo organizuotas (galima pasižiūrėti Google paieškoje mano puslapį: mokslas-studijos-ekonomika). Neturiu giminių, susijusių su Snoru. Neturiu jokių ten įšaldytų pinigų. Neturiu ir verslo ryšių su rusais. Kodėl tas Snoras man rūpi? Kodėl jis turi rūpėti kiekvienam lietuviui?
Nes nuo šios istorijos pabaigos žymiai priklauso lietuviško verslo padėtis pasaulyje. Aišku, mes galime ir turime dirbti visur, įskaitant Afriką. Bet Afrika toli. Prancūzų kalba mums sunkesnė. Tvarka ten, žmonių ryšiai ten, mums sunkiau suprantami. O Rusija yra gera tarpinė aikštelė daugeliui mūsų verslų, einančių į pasaulį. Geriausias būdas veikti svetimam krašte - bendradarbiavimas su vietiniais verslininkais. Kaip rusų verslininkai gali bendradarbiauti su mumis, jei pasirodo, kad vieną iš jų, Snoro savininką Antonovą, mūsų valdžia žlugdo trumparegės pasenusios politikos vardan, ypač jei tampa aišku, kad jokio kito pagrindo tam žlugdymui nėra? Visi bankai, dalyvaujantys nekilnojamo turto aferoje, yra finansinės piramidės, kurios nesugriūva tik trumpalaikės mokesčių mokėtojų paramos dėka. Valstybių resursai tam palaikymui baigiasi. Žlugimas yra neišvengiamas. Kodėl mes skubiai nenacionalizuojame kitų stambiųjų bankų filialus, kad sumažintume suirutės poveikį?
Kreipiuosi į mūsų žvalgybos, bankininkystės, teisėsaugos bei žurnalistikos žinovus. Reabilituokime Lietuvą verslo akyse. Išsiaiškinkime, kas kaltas Snoro istorijoje ir nubauskime kaltuosius, kas jie bebūtų. Laikas traukti Lietuvos ūkį iš gilios balos, kurioje jis prašvinksta.
Nes nuo šios istorijos pabaigos žymiai priklauso lietuviško verslo padėtis pasaulyje. Aišku, mes galime ir turime dirbti visur, įskaitant Afriką. Bet Afrika toli. Prancūzų kalba mums sunkesnė. Tvarka ten, žmonių ryšiai ten, mums sunkiau suprantami. O Rusija yra gera tarpinė aikštelė daugeliui mūsų verslų, einančių į pasaulį. Geriausias būdas veikti svetimam krašte - bendradarbiavimas su vietiniais verslininkais. Kaip rusų verslininkai gali bendradarbiauti su mumis, jei pasirodo, kad vieną iš jų, Snoro savininką Antonovą, mūsų valdžia žlugdo trumparegės pasenusios politikos vardan, ypač jei tampa aišku, kad jokio kito pagrindo tam žlugdymui nėra? Visi bankai, dalyvaujantys nekilnojamo turto aferoje, yra finansinės piramidės, kurios nesugriūva tik trumpalaikės mokesčių mokėtojų paramos dėka. Valstybių resursai tam palaikymui baigiasi. Žlugimas yra neišvengiamas. Kodėl mes skubiai nenacionalizuojame kitų stambiųjų bankų filialus, kad sumažintume suirutės poveikį?
Kreipiuosi į mūsų žvalgybos, bankininkystės, teisėsaugos bei žurnalistikos žinovus. Reabilituokime Lietuvą verslo akyse. Išsiaiškinkime, kas kaltas Snoro istorijoje ir nubauskime kaltuosius, kas jie bebūtų. Laikas traukti Lietuvos ūkį iš gilios balos, kurioje jis prašvinksta.
2011 m. gruodžio 2 d., penktadienis
Kainos klausimas Kubiliui
Elektros energijos gavyba, pasinaudojant Saulės energija,pradėjo pigti pagal Moore's dėsnį. Ar tikrai Visagino atominės energijos kaina išliks konkurencinga? Kodėl neskelbiate, kokiose ribose gali svyruoti kaina?
2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
Lietuva tampa lietuviškai kalbančių teisininkų kraštu.
Vidutiniškai kas mėnesį emigravimą į užsienį deklaruoja daugiau nei 4 tūkst. žmonių. Nesukūrę tinkamos šaliai ekonomikos, šio srauto nesustabdysim. Mes, verslininkai, sunkiai galime ką nors rimtesnio kurti, nes trūksta jaunų išsilavinusių kadrų.
Jaunimas teisingai siekia aukštojo išsilavinimo, be kurio sunku normaliai išgyventi informacinėje visuomenėje. Bet tas išsilavinimas brangus. Pigiausias yra teisininkams. Todėl tiek daug tampa teisininkais.
Reikia pasirinkti, kad valstybė šimtu procentų finansuotų universitetus, jei mes tikrai norime tapti aukštų technologijų bei ekologinės žemdirbystės šalimi.
Jaunimas teisingai siekia aukštojo išsilavinimo, be kurio sunku normaliai išgyventi informacinėje visuomenėje. Bet tas išsilavinimas brangus. Pigiausias yra teisininkams. Todėl tiek daug tampa teisininkais.
Reikia pasirinkti, kad valstybė šimtu procentų finansuotų universitetus, jei mes tikrai norime tapti aukštų technologijų bei ekologinės žemdirbystės šalimi.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)