Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2014 m. kovo 26 d., trečiadienis

Ką tyrinėja mokslininkai Lietuvoje?

JAV vyksta skalūnų dujų gamyba ir brangūs tokios gamybos paveikio aplinkai bei žmonių sveikatai  tyrimai. Žmonės nekantriai laukia dar nepaskelbtų šių tyrimų rezultatų.

O Lietuvoje?  Lietuvoje skalūnų  dujų gamyba nevyksta. Tyrinėjimų todėl jokių nėra. Bet Lietuvos parsidavę naivūs mokslininkai jau pareiškia, kad  skalūnų dujų žvalgyba nėra pavojinga nei aplinkai, nei žmogaus sveikatai [1]. Tai tikras skandalas.

Ką tie Lietuvos mokslininkai tyrinėja? Juk skalūnų dujos Lietuvoje yra giliau, negu pasiekia bet koks lietuvis mokslininkas, lazdele maišantis ežero dumblą. O gal mūsų mokslininkai tyrinėja dujas, kurios išsiskiria iš tų jų vietų, kuriose jų kūno dalys nesueina? Didžkukulių prisivalgius, tos dujos yra tikrai gana nemalonios. Gal pauostykite dar kartą, gerbiamieji mokslininkai?.

Kur jūsų gėda?

1. Lietuvos mokslininkų išvada: skalūnų dujų žvalgyba nėra pavojinga nei aplinkai, nei žmogaus sveikatai

Kaip lengviausiai išmokti mintinai?

Profesionalo gyvenime dažnokai tenka mokytis mintinai, ypač kalbas.

Lengviausias būdas išmokti mintinai gerai ir greitai yra paprastas: reikia pakartoti, kai tik pradedame užmiršti. Taigi, kartojimo atvejai turi būti atskirti laike (išskirstytas kartojimas, spaced repetition (angl.)). Intervalai pakartojimui, pavyzdžiui, gali būti tokie:

penkios sekundės, dvidešimt penkios sekundės, dvi minutės, dešimt minučių, viena valanda, penkios valandos, viena diena, penkios dienos, dvidešimt penkios dienos, keturi mėnesiai ir du metai.

Aišku, jei medžiagos kartojimui paskiriame tiek pastangų ir laiko, tai toje medžiagoje turi būti labai kruopščiai atskirta tai, ką kartosime ir įsiminsime, nuo tos medžiagos, kuri yra neverta tokio pasišventimo. Yra kompiuterinių programų, tame tarpe ir nemokamų, kurios padeda taip išmokti mintinai [1].

Taip pat gana naudinga yra pakartoti prieš chirurginę operaciją, egzaminą ar kitą žinių patikrinimą, paskaitą, svarbų susitikimą ir kitais panašiais atvejais, nes neseniai pakartotos žinios ypač gerai atsimenamos.

1.http://www.economist.com/blogs/prospero/2014/03/language-learning-tools



2014 m. kovo 25 d., antradienis

Kur rasti pinigų tyrimams?

Sugebantys gerai dirbti žmonės emigruoja, nes lengvai uždirba žymiai daugiau emigracijoje ir gyvena ten geriau. Dirbančiųjų trūkumas Lietuvoje kelia atlyginimus tiems, be kurių pagalbos apsieiti sunku. Todėl kuo toliau, tuo mažiau galime konkuruoti pasaulyje mažų atlyginimų dėka (kaip mes darome iki šiol).

Turime išmokti konkuruoti naujais produktais bei patarnavimais. Tam reikia tyrimų. Pinigų tyrimams Lietuvoje yra mažai. Bet tai nėra užburtas ratas. Galime sukurti valstybinius fondus, kurie investuotų į reikalingus tyrimus. O praktiniai tokių tyrimų rezultatai (išradimai, komercinės paslaptys, know-how) galėtų būti perduodami į tuos fondus. Fondai perduotų tai verslininkams už dalį pajamų, gautų panaudojant tyrimų rezultatus praktikoje. Reikia tik suvienyti atsakingų už tai biurokratų, mokslininkų bei sunkesnio darbo nebijančių verslininkų, pedagogų bei besimokančio jaunimo pastangas. Jei tyrimai atliekami privačiai, naudojant valstybinių grantų lėšas, tai galima sutarti, kad dalis pelno iš tytrimų rezultatų taip pat pereitų valstybei [1].

Jei valstybė nesiims finansuoti rizikingiausius tyrimus, tai tikrai svarbių naujovių mūsų ekonomikoje ilgai nesulauksime, nes visos naujovės išmaniajame telefone Iphone yra išrastos valstybės finansuotuose tyrimuose. Kitaip, deja, nebūna.

1.America’s Underappreciated Entrepreneur: The Federal Government

2014 m. kovo 21 d., penktadienis

Pavojus Lietuvos vyrams

Kai senoji karta, kuri moka gyventi švariai ekologiškai, pasigamindami savo maistą, išeina Anapilin, mūsų berniukai ir vyrai pereina prie pirktinio maisto, iš kurio pakuočių išeinatys ftalatai daro tuos berniukus ir vyrus impotentais. Ftalatai sumažina testosterono gamybą [1]. Kam tos pakuotės? Paklauskite Maximoje. Beje, šildykite maistą popierinėse lėkštėse, jei reikia, nes popierius tų ftalatų neturi.

Kadaise lietuvės moterys skundėsi Vytautui ir Jogailai, kad, iškirtus tvirtai stovinčius šventųjų giraičių medžius, vyrai negalės daryti vaikus. Dabar Lietuvos vyrams tikrai iškyla toks pavojus. Kodėl tyli Lietuvos moterys šiandien? O gal nėra Vytauto ir Jogailos lygio vadovų, kurių galėtume paprašyti pagalbos? Ar ne laikas išrinkti rūpestingesnį žmogų į Dalios Grybauskaitės vietą?

1. Poison Pen: A Threat to Male Fertility

Išlindo Lietuvos Napoleonai I

Ne, aš nekalbu apie durnių namų kontingentą.

Kalbu apie dalį mūsų visuomenės, kuri reikalauja žymiai didinti gynybos išlaidas, tikėdamiesi Graikijos pavyzdžiu tuos pinigus išvogti tiesiogiai ir otkatų metodu. Argumentuoja jie kartais gana įdomiai. Štai Šarūnas Liekis pareiškė, kad mūsų toli šaudantys pabūklai šaudo ne taip toli, negu Rusijos [1]. Raketų, branduolinio ginklo, aviacijos, įskaitant bepilotinės, specialiųjų pajėgų laikais mums Šarūnas Liekis siūlo ruoštis Napoleono I laikų karui pabūklais.

Jei čia ne idėja iš durnių namų, tai aš nežinau, ką kitą pasirinkti. Liūdna.  Juk tai dabar yra mūsų oficiali politika...

1. Kaip pritraukti užsienio investicijų, kai nuo Rusijos patys apsigintume tik kelias valandas

2014 m. kovo 20 d., ketvirtadienis

Pasirodė filmukas, demaskuojantis Ukrainos valdančiuosius [1]

Yra gana objektyvus aprašymas, kaip elgiasi Ukrainos nacionalistai valdžioje [2]. Ir taikūs protestuotojai Maidane turi dabar atiduoti ginklus, jei nori gauti mūsų (ES) mokesčių mokėtojų pinigų, kad nusipirkti lašinių maistui [3].

1. Ukrainos televizijos vadovą užpuolę aktyvistai sulaukė pasmerkimo 

2014 m. kovo 19 d., trečiadienis

Andrius Navickas. Ko mus moko įvykiai Ukrainoje? [1]

Posovietinių šalių valdančiųjų elgesio palyginimas šiame straipsnyje yra drąsus ir būtinas žingsnis. Juk visur pagyvenusiems aktyviausiems rinkėjams patinka vienas ir tas pats. Laikas atvirai pasakyti, kas rūpinasi tauta, o kas ieško pigių būdų užsitikrinti pagyvenusių rinkėjų balsus. Juk pagyvenusieji irgi nėra tokie naivūs. Reikia tik atvirai kalbėti apie mūsų bėdas.

1. Andrius Navickas. Ko mus moko įvykiai Ukrainoje?