Lietuvos elitas prabilo apie visuotinį šaukimą. O Ukrainos gatvėse – vis žiauresnė mobilizacijos realybė: kalbama apie išpuolius

 

“Ukrainoje mobilizacijos pareigūnai vis dažniau susiduria su visuomenės pykčiu, fiziniu pasipriešinimu ir net mirtinu smurtu, nors šalis negali sau leisti lėtinti karių šaukimo į ginkluotąsias pajėgas, rašo „Kyiv Independent“.

 

Po aštuonių mėnesių gydymosi nuo karo sužeidimų buvęs būrio vadas Mykola, kurio pavardės redakcija saugumo sumetimais neskelbia, grįžo į tarnybą ne rytiniame fronte, o į šaukimo įstaigą šalies vakaruose. Dar iš naujo mokydamasis vaikščioti, jis greitai suprato, kaip smarkiai visuomenė kitaip vertina jo naują vaidmenį. „Daugelis žmonių, įskaitant kai kuriuos mano pažįstamus, dabar, regis, laiko šaukimo pareigūnus priešais“, – „Kyiv Independent“ pripažino buvęs būrio vadas.

 

Nors tarnyba šaukimo įstaigose vyksta toli nuo fronto linijų, ji gali būti ne mažiau pavojinga. Pranešama, kad šios įstaigos atlieka apie 90 proc. Ukrainos mobilizacijos darbo, o jų pareigūnai nuolat susiduria su civiliais, kartais konfliktams peraugant į smurtą, sužeidimus ir net mirtis. Praneštų išpuolių prieš šaukimo pareigūnus, kurių daugelis yra buvę fronto kariai, skaičius smarkiai išaugo. Nacionalinė policija „Kyiv Independent“ nurodė, kad tokių atvejų padaugėjo nuo 5 atvejų 2022 metais iki 341 atvejo 2025 metais, o vien per pirmus keturis 2026 metų mėnesius užfiksuota 118 incidentų. Per visą šį laiką žuvo ir 3 šaukimo pareigūnai. Vienas jų buvo nužudytas šiemet, kai vyras vakariniame Lvive mirtinai peiliu dūrė 52 metų kariui į kaklą.

 

Įtemptą visuomenės požiūrį į šaukimo įstaigas, kuris taip pat kursto konfliktus, pastaraisiais metais lėmė blogėjantis jų įvaizdis. Susirūpinimą didino korupcijos skandalai regioniniuose padaliniuose, dokumentų klastojimo atvejai, įskaitant suklastotas medicinines pažymas, taip pat kaltinimai dėl smurtinių neteisėtų šauktinių sulaikymų ir pranešimai apie mušimus šaukimo centruose.

 

Socialinius tinklus taip pat užplūdo vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip civiliai prieš savo valią, dažnai panaudojant smurtą, išvežami tiesiai iš gatvių. Tuo pat metu civiliai dažnai priešinasi dokumentų patikroms, mėgindami išvengti tarnybos. Tokia dinamika neretai perauga į fizinius susirėmimus, o kai kuriais atvejais prieš karius panaudojami ir ginklai.

 

Nors šaukimo pareigūnai turi teisę naudoti tarnybinius šaunamuosius ginklus, kai jų gyvybei gresia pavojus, praktiškai jie dažnai negali apsiginti. Dėl to Ukraina atsidūrė aklavietėje: mobilizacijos tempo lėtinti negalima, tačiau ją vykdantys žmonės tapo vieni labiausiai visuomenės nekenčiamų ir susiduria su mirtina rizika giliame užnugaryje.

 

Problemos esmė

 

Ukraina sunkiai užpildo savo ginkluotųjų pajėgų gretas. Pagal dabartinę mobilizacijos sistemą šaukimo pranešimai siunčiami paštu, o šaukimai taip pat gali būti įteikiami asmens gyvenamojoje arba darbo vietoje. Po to šauktiniai privalo atvykti į šaukimo įstaigas. Tokie pranešimai, įskaitant siunčiamus į gyvenamąją vietą, dažnai ignoruojami, todėl praktikoje vis dažniau taikoma alternatyvi procedūra.

 

Kariai kartu su policijos pareigūnais gatvėse tikrina karinei tarnybai tinkamų asmenų dokumentus. Tie, kurie neatnaujino savo duomenų, yra įtraukti į ieškomų asmenų sąrašus arba kitaip pažeidė mobilizacijos taisykles, policijos gali būti tiesiogiai nuvežti į šaukimo įstaigą. Tokius incidentus dažnai lydi kaltinimai žmogaus teisių pažeidimais, o teisėsauga juos ne visada tinkamai dokumentuoja.

 

Kai kuriais atvejais šauktiniai išsiunčiami į bazinius karinius mokymus net neleidus jiems informuoti šeimų. Teisėsaugos institucijos taip pat yra užfiksavusios atvejų, kai šauktiniai esą buvo mušami ir laikomi netinkamomis sąlygomis šaukimo įstaigose.

 

Nepaisant to, įtampa tarp kariškių ir civilių dažnai paaštrėja net tada, kai procedūros vykdomos pagal įstatymą. Buvęs šaukimo įstaigos Volynės srityje darbuotojas prisiminė incidentą, kai turėjo asmeniškai patikrinti ieškomo vyro dokumentus. Įtariamojo namuose nebuvo, tačiau duris atidarė jo motina. „Ji iš karto pradėjo ant mūsų šaukti ir keiktis“, – pasakojo buvęs karys. Pasak jo, moteris piktinosi, kad jie tuo užsiima, užuot kovoję fronte, nors jis pats tik neseniai buvo pradėjęs vėl vaikščioti po sužeidimo. Buvęs karys teigė pats šaukimo įstaigoje fizinio smurto nepatyręs, tačiau jo kolegos su tuo susidūrė. Vieno incidento metu, lydint šauktinius į brigadą, kariui buvo durta peiliu šiek tiek žemiau kepenų. Šis sužeidimas vėliau lėmė neįgalumą. „Žmonės į tokius incidentus reaguoja skirtingai. Tai gali būti stresas arba panika“, – sakė buvęs karys. „Įsijungia jų gynybos mechanizmas, jie padaro tai, ką padaro, o tik vėliau viską apgalvoja“, – pridūrė jis.

 

Valdžios reakcija

 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskyis sausio 14 dieną pristatė Mykhailo Fedorovą kaip naująjį gynybos ministrą ir sakė, kad vienas jo prioritetų bus spręsti „sistemines problemas“, susikaupusias šaukimo įstaigose. Tačiau praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo M. Fedorovo kadencijos pradžios, reformos nebuvo įvestos. Tuo pat metu gegužės pradžioje V. Zelenskyis sakė nurodęs pareigūnams stiprinti samdomos tarnybos sistemą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. Tai turėtų apimti fiksuotų tarnybos terminų įvedimą ir laipsnišką dalies anksčiau mobilizuotų karių paleidimą nuo 2026 metų. Vis dėlto neaišku, kaip ir kokia kaina tai turėtų vykti. Balandžio 23 dieną Kyivo saugumo forume Prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas sakė, kad mobilizacija yra karo vykdymo sąlyga ir negali būti panaikinta. „Vienintelis dalykas, kurį iš tikrųjų galime bandyti reformuoti, yra tokios nežmoniško elgesio su žmonėmis per šaukimą apraiškos, o ne pats šaukimo faktas“, – kalbėjo K. Budanovas. „Nes yra dar viena baisi tiesa.

 

Turime milijonus žmonių, kurie vengia tarnybos“, – pridūrė K. Budanovas.”