Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2014 m. rugsėjo 11 d., ketvirtadienis

Kodėl mažos šalys taip skursta?

Sunku suteikti visas reikalingas paslaugas, kai ekonomika yra tokia mažutė. Didesnė mažos šalies bendro produkto dalis nueina išsilavinimo, tvarkos palaikymo, sveikatos apsaugos ir kitiems bendruomeniniams reikalams. Tai sulėtina ūkio vystymąsi. Ir visos jėgos metamos į kurio nors vieno pasaulinės rinkos sektoriaus užkariavimą (vežam morkas į Rusiją, broliai lietuviai...). Todėl pasikeitusi rinkos situacija atveda prie didelių nuostolių. Kur tie zuikiai, kad sugraužtų tas tonas ir tonas morkų dabar?

Ar įmanoma Fukushima Lietuvoje?

Iki tragedijos Ukrainoje, sakyčiau, kad ne. Dabar tvirtai sakau, kad Fukushima Lietuvoje įmanoma.

Fukushimos pagrindas yra ne reaktorių sprogimai, bet tvarkos visuomenėje pairimas. Elitas susivienija ir viską daro taip, kaip gerai elitui, nepaisant kitų žmonių sveikatos, interesų ir net gyvybių. Prieš branduolinę katastrofą kontroliuojantys biurokratai nekontroliuoja kompanijas, kurios daro atominėse elektrinėse, ką nori. Kai ateina katastrofa, 650 atominę valdančios kompanijos darbuotojų nepaklūsta įsakymams ir pabėga. Laikraščio, kuris apie tai praneša, redaktorius atleidžiamas iš pareigų už pranešimą. Taip primena mūsų aukščiausio lygio ir net komentarų cenzūrą Ukrainos karo metu...

Taip. Tvarka Lietuvoje yra tokia pat ar net daugiau pairusi, negu Japonijoje. Taip, bet kokios didesnės nelaimės atveju, mūsų gyvenimas lengvai tampa košmarišku bei pridengtu bjauraus melo ir akiplėšiškos propagandos šydu.

Skaitmeniniai pinigai

Niekas, jokie bitkoinai, neduoda tokio anonimiškumo, kaip popieriniai pinigai. Todėl popieriniai pinigai išliks visada. Bet galimybė naudoti skaitmeninius pinigus su iPhone, kurią Apple pristatė pasauliui vakar, jei prigis, atvers mums galimybę kovertuoti vienus į kitus daugybę mūsų turimų pinigų (dolerių, eurų, rublių, įvairių prekybos tinklų duodamų lojalumo taškų, avialinijų sąskaitose mūsų sukauptų kilometrų, bitkoinų ir panašiai).  Todėl pirkimas su išmaniuoju telefonu bus labai patogus, bet lengvai valstybių sekamas ir patikrinamas.

2014 m. rugsėjo 10 d., trečiadienis

Rusų „Gazprom“ daugeliui jau prisuko dujas

Todėl Lenkija jau sustabdė dujų reeksportą į Ukrainą, nes patiems lenkams trūksta dujų. Tas lenkų reeksportas buvo dalis sąmokslo masiškai pirkti dujas iš rusų ir pardavinėti tas pačias dujas į Ukrainą, kuri nesumokėjo už jau gautas dujas rusams, todėl daugiau nebegauna. Sąmokslas neišdegė.

Atrodo, ukrainiečiams žiemą prireiks daug lašinių, nes bus šalta gyventi. Gerai, kad rusai iš mūsų lašinių nebeperka.

Persipaišėme liberalią tvarką aukštąjam išsilavinimui.

 Kadangi esame maža tauta, tai tampriai priklausome vienas nuo kito. JAV turintieji neblogą universitetinį išsilavinimą uždirba 74 proc. daugiau, negu turintys vidurinės mokyklos diplomą [1]. Jei dauguma iš mūsų uždirbtų 74 proc. daugiau, tai ir mokesčių daugiau sumokėtume. Būtų 74 proc didesnės pašalpos jaunoms šeimoms, didesnės pensijos, geresnė lavinimo ir medicinos sistemos. Turėtume geresnį kultūrinį gyvenimą, geresnius kelius, mandagesnę policiją ir daug kitų dalykų, darančių gyvenimą Lietuvoje geresniu, sulainačiu mus nuo emigracijos.

Dabar Lietuvoje išsilavinimas yra labai brangus. Universitetai Lietuvoje turi du tikslus: priimti kuo daugiau turtingų žioplių ir pasistengti, kad tie žiopliai neiškristų. Todėl studijuojame keturis metus vietoje trijų. Todėl išsilavinimo kokybė smuko iki minimumo. Todėl universitetai visas jėgas skiria apgaulingai reklamai, o ne studijų organizavimui. Juk reikia tuos žioplius apgauti ir prisivilioti.

Turime pasiekti, kad dauguma Lietuvoje gautų gerą universitetinį išsilavinimą. Negalime pasmerkti skurdui gabesnių iš daugumos, kurie dabar neturi jokių šansų konkuruoti su aprūpintais privačiomis vidurinėmis mokyklomis ir privačiais mokytojais.    


1. _American workers with a college degree are paid 74 percent more than those with only a high school degree, on average._

Koks skirtumas tarp Lietuvos ir Kazachstano?

Labiausiai mane spaudžia, kai užsiminu, kad korupcijos, demagogijos bei despotizmo kiekiu mes esame panašūs į kokį nors Kazachstaną. Juk skurstame, tai demokratijos vaizdavimas yra vienintelis Lietuvos pasiekimas. Kaip galima iš vaikų atimti vienintelį jų žaislą? Vaikai kūkčioja ir bando mane visaip įskaudinti.

Brangieji, juk vagiame, todėl ir skurstame. Tarp vagių negali būti jokios demokratijos. Kad vagiame, žinom kiekvienas, bet retkarčiais skambios vagystės, kaip buvusios Seimo pirmininkės Degutienės šeimoje, išnyra net į mūsų spaudą [1].

Pažymima, kad virš milijono litų pervedimas buvo neteisėtas, o kaltų tarsi ir nėra. Priminsiu, kad pinigai buvo pervesti į tuometinės Seimo pirmininkės I. Degutienės sūnaus įmonės sąskaitą.
Kad tai atsitiktinumas gali patikėti tik visiškai naivus pilietis. Juolab, kad ir įstaiga, kurioje dirbo Seimo pirmininkės vyras, per stebuklingą kasininkės "įžvalgumą" paskutinę akimirką iš banko Snoras išsiėmė milijonines sumas._

2014 m. rugsėjo 8 d., pirmadienis

Didžiulis Versalio pobūdžio Janukovyčiaus rūmų kompleksas yra naudojamas privačiam pasipelnymui Ukrainoje

Janukovyčius išvažiavo į Rusiją, o prastai apmokami ir korumpuoti biurokratai, kokius mes taip gerai pažįstame asmeniškai, liko Ukrainoje. Naujoji valdžia Kijeve niekuo nesiskiria nuo senosios, išskyrus ekstremalų nacionalizmą.