Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2014 m. spalio 13 d., pirmadienis

Ar visada reikia versti atiduoti visas skolas?

Dauguma pasakytų, kad taip. Bet tuo atveju, jei tas skolų atidavimas pratęsia krizę, yra kenkiantis visiems, įskaitant ir tuos, kurie paskolino? Čia nuomonės išsiskiria.

Istorija rodo, kad krizės metu skolų atidavimo absoliutizavimas kenkia. Jungtinė Karalystė po Pirmojo pasaulinio karo prisilaikė šio reikalavimo, labai taupė, darė didžiules aukas, bet smunkanti ekonomika tik didino skolas, nieko neišėjo.

Dabar kyla klausimas, ar taupymo režimo ES sukelta recesija Vokietijoje privers Vokietiją suabejoti tokio perdėto taupymo verte, ar ne [1].

1. So the policy response to a crisis of excessive debt has, in effect, been a demand that debtors pay off their debts in full. What does history say about that strategy? That’s easy: It doesn’t work. Whatever progress debtors make through suffering and saving is more than offset through depression and deflation. That is, for example, what happened to Britain after World War I, when it tried to pay off its debt with huge budget surpluses while returning to the gold standard: Despite years of sacrifice, it made almost no progress in bringing down the ratio of debt to G.D.P.
And that’s what is happening now. A recent comprehensive report on debt is titled “Deleveraging, what deleveraging?”; despite private cutbacks and public austerity, debt levels are rising thanks to poor economic performance. And we are arguably no closer to escaping our debt trap than we were five years ago.
But it has been very hard to get either the policy elite or the public to understand that sometimes debt relief is in everyone’s interest. Instead, the response to poor economic performance has essentially been that the beatings will continue until morale improves.
Maybe, just maybe, bad news — say, a recession in Germany — will finally bring an end to this destructive reign of virtue. But don’t count on it.

Kaip apsisaugoti nuo Ebolos?

Kai sergančių skaičius išauga nekontroliuojamai, ligonius pradeda palikinėti namie. Paprastos taisyklės padeda apsisaugoti tokiu atveju (žr. čia).

Kiek patikimos yra mūsų vyriausybės, kurių ministrai viena ranka kerpa išlaidas mokslui ir sveikatos apsaugai, o kita ranka rašo rožinius pranešimus apie pasiruošimą priimti Ebola sergančius (premjere Butkevičiau, visi žiūri į jus)? Apie tą patikimumą galima sužinoti iš straipsnelio čia.

2014 m. spalio 12 d., sekmadienis

Skirtumas tarp verslininko ir pardavėjo: verslininkas rizikuoja paties verslininko pinigais [1]

Todėl verslininkas gyvena žymiai geriau, negu pardavėjas.


1.After I graduated, I worked in an industrial design shop in Los Angeles. But a year in, I realized this isn’t what I should be doing for the rest of my life. Part of it was that I was working with entrepreneurs on small projects, and I started to think, “Why are they doing that and not me?” I realized the difference is that they took the chance and I didn’t. I needed to take the risk, too.

Krapola apie Ebolą

Argi taip verčiamos naujienos į lietuvių kalbą? Štai rašo mūsiškiai apie Ebolos atvejį Teksase. Neparašo svarbiausio, kad sveikatos apsaugos darbuotojas užsikrėtė, naudodamas apsaugos priemones pagal visas taisykles. Tai atsitiko geriausiai išsivysčiusioje pasaulio šalyje - JAV [1]. Reiškia, mūsų taisyklės yra nepakakamos.

Nereikia rusų propagandos. Mes patys nesiorientuojame realybėje. Gerai žmonės sako, kad prastam šokėjui ir vienas organas trukdo.


1. DALLAS — A health care worker here who helped treat the Liberian man who died last week of the Ebola virus has tested positive for the disease in a preliminary test, state health officials said Sunday.
Dr. Daniel Varga, chief clinical officer of Texas Health Resources, which oversees Texas Health Presbyterian Hospital in Dallas, told reporters on Sunday that the worker came into contact with Mr. Duncan during his second visit to the emergency room. The person was wearing protective gear when he or she came into contact with Mr. Duncan, although Dr. Varga did not elaborate on the type of contact or the type of job the person has at the hospital.
“This individual was following full C.D.C. precautions,” Dr. Varga said, adding, “Gown, glove, mask and shield.”

2014 m. spalio 10 d., penktadienis

Kur nori išvažiuoti daugiausia gabaus pasaulio jaunimo?

Į JAV, Kanadą ir Jungtinę Karalystę (žr. pav. 1).

Mes kritiškai vertiname mūsų valstybę

Aš gaunu geriausius atsiliepimus, jei mano rašiniuose kliūva Premjerui, Prezidentei, ar vargšui daugumos nekenčiamam opozicijos lyderiui Andriui Kubiliui. Tik koks  profesorius (Povilas Gylys) yra pakankamai drąsus parašyti, kad valstybė yra ir mums reikalinga.

Todėl užsieninės kompanijos Lietuvoje jaučiasi, kaip Jungtinėje Karalystėje: jas daugelis gerbia už žiauriai teršiančias skalūnų dujas, už dėl saugumo reikalavimų nuostabiai pabrangusią branduolinę elektros energiją, už fantastiškai šaltas ir brangias suskystintas dujas, už kalnus pinigų, skolinamų vargšei studentei, įsigyjančiai abejotinos vertės išsilavinimą, Lietuvoje blogesnį, negu tūkstančiuose pasaulio universitetų.

Na o ką daro mūsų nekenčiami, visų niekinami, valstybės atstovai? Jie tik žemai lenkiasi, priima dovanas kabutėse (vistiek jų niekas negerbia) ir leidžia visą užsienietišką šlamštą Lietuvon be problemų.

Bet juk yra problema: tvarką eurozonoje nulemia Vokietijos rinkėjai, kurie labai gerbia jų valstybę, o, kai atsiranda bėda, pradeda gerbti dar daugiau. Prisileisime šlamšto Lietuvon, mums ta tvarka atsirugs, prasidės ES tyrimai, teismai, didžiulės baudos. Andrius Kubilius nemokės. Jis praleido daug laiko, apie tai galvodamas, ir apdairiai nieko neturi. Mokėsime mes visi. Todėl, jei matome labai jau apgailėtiną ir nekenčiamą politikę ar politiką, tai nerinkim tokių politikės ar politiko valdžion.

2014 m. spalio 9 d., ketvirtadienis

Verta kaupti atsargas

Europos, Kinijos ir Japonijos ekonomikos lėtėja. Investuotojai ieško saugesnės vietos kapitalui ir juda į JAV, bėgdami iš besivystančių šalių. Tai gali sukelti dideles krizes, panašiai kaip 1982 ir 1997 metais, nes visuotinio nepasitikėjimo laikais kapitalas nenoriai investuojamas, to kapitalo trūksta, o jam pabėgant į Ameriką, pradeda trūkti katastrofiškai [1].

Europą sukausto paralyžius, kuris trunka Japonijoje dešimtmečius. Taupymo entuziastai Vokietijoje daro išėjimą iš to paralyžiaus politiškai neįmanomu. Vis sunkiau įsivaizduoti, kaip ši krizė Europoje gali baigtis nekatastrofiškai. Beje, sveikinu mūsų valdžią su įstojimu į euro zoną. Dabar mes esame pirmame vagone, traukinyje, kuris visu greičiu skuba į uolą. Duris užkalame, devalvuoti litą ir išgelbėti Lietuvos ekonomiką nuo kracho galimybės jau nėra.

Mus laukia didelis krizės paaštrėjimas. Verta kaupti atsargas.


1. Investors turned against debt-ridden Latin American countries in 1982. Then they ran from East Asia’s fixed-exchange-rate tigers in 1997.