Ko trūksta Lietuvai Ebolos atveju? - Proto.

VU Infekcinių ligų centro direktorius habilituotas biomedicinos mokslų daktaras profesorius Arvydas Ambrozaitis taip atsako į klausimus:

"- Taip suprantu, kad labiausiai trūksta kameros, kurioje būtų pergabenamas ligonis?
- Taip, tos kameros trūksta. Na, ir galbūt dar papildomų aparatų, aparatūros, kuri būtų naudojama tose izoliacinėse palatose. 
- Tai ekstremalios sąlygos, o už jas paprastai yra mokami didesni pinigai, kai žmogus sutinka dirbti tokiomis sąlygomis. Ar tai šiuo metu Lietuvoje yra numatyta?
- Kalbant apie mūsų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninę, tai yra svarstomas klausimas apie tai, kad personalui, kuris dirbs tokiomis ypatingai pavojingomis sąlygomis, bus mokamas priedas prie atlyginimo pusę metų ar metus, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos.
- Kokio dydžio?
- 800–900 litų kiekvieną mėnesį."

Ebola sergančio žmogaus akies paviršius tampa ryškiai raudonas nuo pažeistų kraujo indų ir kraujo, besisunkiančio  iš po akių vokų [1], atsisako kepenys, inkstai, tampa sunku kvėpuoti, prasideda sunkus viduriavimas. 

Ligoniai su Ebola gali pasirodyti bet kurioje Lietuvos ligoninėje šiandien vakare. Ar užteks 900 litų per mėnesį, kad medikai rizikuotų susirgti tokia labai užkrečiama bei mirtina liga, esant visai neparuoštai aplinkai ligoninėje?

 Nejaugi visi protai jau emigravo?


 1. "When a person has Ebola, the eyes can turn brilliant red from blood vessels leaking and blood oozing out of the eyelid."

Kaip Ebola ateina pas jus

Kai epidemija plinta  tokiu greičiu ir tokiais skaičiais, pasaulio ekonomika paprasčiausiai neturi pinigų su tokia epidemija susitvarkyti [1]. Karai valstybėje (tokie, kokį mes dabar kurstome Ukrainoje) žymiai pablogina galimybes susidoroti su sunkia epidemija, kaip parodo mirtinas ispaniškasis gripas Pirmojo pasaulinio metu (iki 100 milijonų aukų, kiekvienas 18-tas žmogus pasaulyje).

Pav. 1. Ligonių skaičius Afrikos Liberijoje. Ant horizontalios ašies nurodyti mėnesiai. Viršutinis skaičius ant vertikalios ašies yra vienas milijonas, keturi šimtai tūkstančių ligonių. Ir geriausias, ir blogiausias scenarijai (apatinė bei viršutinė kreivės atitinkamai) yra blogi. Koks scenarijus realizuojasi, mes dar nežinome.

1. " For a sense of the resources required to raise the tempo, consider that the 70-bed facility in Bong cost $170,000 to build. It needs a staff of 165 to treat patients and handle tasks like waste management and body disposal. It is likely to go through nearly 100 sets of overalls, gowns, sheets and hoods per day. The monthly cost of running the unit comes out at around $1m, which is about $15,000 a bed. The WHO puts the costs of a 50-bed facility at about $900,000 a month. These figures suggest that a 100,000-bed operation would cost in the region of $1 billion-$2 billion a month.
Various countries have promised substantial aid, but not yet on that scale. America has pledged $350m and set aside another $1 billion to fund the activities of its soldiers in the area. Britain has committed $200m. The World Bank has set up a $400m financing scheme; the first $105m reached the governments of the affected countries in just nine days. The UN, of which the WHO is part, has taken in about a third of the $1 billion it says it needs to fund its own efforts in the region; all told, though, Ban Ki-Moon, the UN secretary-general, sees a need for much more than that—“a 20-fold surge” in assistance.
Money is of little use without staff. China has sent some 170 medical workers to the affected countries. Cuba, long focused on medical work overseas, has sent a similar number, and has plans for 300 more. Others have been less forthcoming."

Medikams apsisaugoti nuo Ebolos nelengva

Bent jau žymiai sunkiau, negu apie tai kalba atsakingi asmenys Lietuvoje. Monkauskaitės teiginys, kad šiuo atveju  galioja paprasčiausia  muilo ir švarių rankų taisyklė, yra juokingas.  Net JAV taisyklės yra reikšmingai griežtinamos. Apsauga turi pilnai uždengti galvą ir kaklą. Viršininkai turi asmeniškai prižiūrėti, kaip medikai užsideda ir nusiima apsaugą. Naivu manyti, kad JAV Dallaso ligoninėje turtingiesiems, kur užsikrėtė dvi slaugės, trūksta muilo.

Lietuvos medikams reikia susirūpinti dėl rizikos gyvybei, toliau dirbant Lietuvos medicinoje, jei Monkauskaitė ir kiti mūsų lyderiai nepradės mokytis apie Ebolos pavojų.

Ir mes visi galime užsikrėsti nuo blogai apsaugotų medikų. Reikia rimtai pagalvoti apie tai, ką mes renkame į valdžią.

Kas per liga yra ta Ebola?

Net prasidėjus Ebolos simptomams (temperatūra, skaudanti gerklė, galvos bei raumenų skausmai), ligonis apgaulingai gerai jaučiasi, bet jau yra užkrečiantis. Penktą ar septintą ligos dieną ligoniui ateina katastrofa. Kraujo spaudimas krenta, nes visur atsiveria kraujosrūvos, ir ligonis netenka labai daug skysčių dar ir vemdamas bei viduriuodamas. Tai sutampa su neįtikėtinai (lyginant su kitais virusais, kaip hepatito C) aukšta Ebolos viruso koncentracija visuose ligonio skysčiuose. Todėl, matyt, mažiausi lašeliai su Ebolos virusu yra tokie neįprastai lengvai užkrečiantys.

Jei ligonis yra iš trečdalio laimingųjų, kurie išlieka gyvi, tai sunkiausia ligos stadija tęsiasi apie savaitę. Gero gydymo nėra. Gydytojai stengiasi sustabdyti kraujavimus, vėl pakelti vandens ir druskų kiekį organizme. Blogiausiu atveju duoda gerti pasaldytą vandenį su druska [1]. Tai žymiai pagerina išlikimo šansus.

1. "“Usually, an individual is not sick for three to five days after the onset of symptoms, which will fool you,” Dr. Ribner said. “You say, ‘Oh, you’re not going to be that sick.’ Then, around Day 5 to 7, they really crash. Their blood pressure goes down, they become stuporous to unresponsive, and they start to have renal and liver failure. This correlates with the enormous viral load, which is just attacking every organ in the body.”

Ebola patients lose enormous amounts of fluid from diarrhea and vomiting, as much as five to 10 quarts a day during the worst phase of the illness, which lasts about a week. Doctors struggle to rehydrate them, replace lost electrolytes and treat bleeding problems. Some patients need dialysis and ventilators."

Apiplėšimas ar pasidalijimas?

Jei kas nors panaudoja kito žmogaus daiktus ar pinigus ir neatsilygina, tai yra vagystė. Kad suprasti tai, nereikia nei gilesnės analizės, nei skaičiavimų.

Niekad nemačiau, kad pagautas vagis derėtųsi dėl iš jo laukiamos kompensacijos tiems, kuriuos jis nuskriaudė. Reikia pirmiausia pajusti gėdą, po to atsilyginti ir daugiau taip nedaryti. 

Kodėl tyliai kentėti gėdą? Nes kitaip pakartosi vagystes, kurios labai traukia. Jei vagiliausi nesustodamas, prarasi pasitikėjimą, liksi be verslo ir darbo, bei galimybės naudotis kitais patogumais. Jei pavogsi iš žmonių, kurie nelabai pergyvena dėl tavo sveikatos, tai atsidursi garsiame bjaurumu Lietuvos kalėjime. Tada prasidės tikra tragedija ir jokie skaičiavimai nepadės.

Kodėl verslininkas nuskendo vonioje?

Ši istorija yra svarbi mums pamoka. Pirma, parodo, kad išsvajotas vedusio turtingo verslininko lygis palieka žmogų durną, kaip bato aulas. Jei buvai durnas, tai ir pralobęs liksi durnas. Antra, Lietuvoje statybų išlaidos nesiskiria nuo vakarietiškų. Gabūs statybininkai laisvai juda tarp Lietuvos ir Vakarų. Medžiagos Lietuvoj kainuoja dar brangiau, nes pristatymas yra labai nepatogus ir rizikingas.  Na, o prabangios statybos kainuoja tiek, kad daugumai Lietuvos gyventojų prabanga yra neįkandama. 100 litų parai yra ne prabanga. Man darbas dažnai apmoka prabangius apartamentus, aš žinau kokybę, kuri reikalinga, ir kiek tai kainuoja. 

Išeina, kad jei Lietuvoje padarysi prabangiai, tai niekas neis, nes bus per brangu pagal lietuviškas pajamas. Todėl daro apgaulingai prabangiai. Rezultatas - verslininkas su jo prostitute apsinuodija smalkėmis ir nuskęsta vonioje, nes tikra prabanga tam verslininkui yra per brangi.

Praktiška išvada - venk Lietuvoje prabangos, kaip nuodingos gyvatės. Mokėk 100 litų per parą ir džiaukis gražiu rudeniu.

Nobelio premija už tyrimus, kurie yra labai svarbūs Lietuvai

Mūsų rinka yra tokia maža, kad daugelis svarbių veikėjų mūsų rinkoje yra monopolistai ir oligopolistai. Štai kodėl šių metų ekonomikos Nobelio premijos laureato  Jean Tirole darbai yra tokie svarbūs mums. Šis ekonomistas kaip tik tyrinėjo, kaip reguliuoti monopolijas, parodydamas, nuo ko priklauso pageidaujami reguliavimo būdai. Čia yra geriausia jo rezultatų analizė, kurią aš šiandien mačiau.