Kam to reikia? Žinodami, kad šis pacientas greitai pateks į ligoninę, galime intensyviau jį pagydyti namie, sumažinant tikimybę, kad teks šiam pacientui taikyti brangų ir rizikingą gydymą ligoninėje. Tai gerai ligoniui, gerai ir valstybei, kuri moka už mūsų gydymą.
Kaip tai daroma? Nuo pacientų duomenų pašalinami informacijos šaltiniai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti tų pacientų tapatybę. Likusi medicininė informacija duodama mašinai mokytis. Toje informacijoje yra apie 200 sveikatą liečiančių parametrų. Tas mokymasis yra toks efektyvus, kad, gavusi informaciją apie konkretų pacientą, mašina gali atspėti jo šansus atsidurti ligoninėje net ir prieš metus laiko su 82% tikslumu.
Tai daroma Bostono universiteto Informacijos ir sistemų inžinerijos centre, bendradarbiaujant su Bostono zonos ligoninėmis, įskaitant Bostono medicinos centro bei Brigham ir moterų ligoninę.
Lietuvoje šių ligų gydymas yra apgailėtinoje būsenoje. Todėl jo pagerinimas ir atpiginimas, naudojant mašinų mokymosi algoritmus tikrai praverstų.
2017 m. gegužės 30 d., antradienis
Visa Lietuvos informacinė erdvė verda iš džiaugsmo: mes nesame daugiausia pasaulyje gerianti tauta
Valio. Bet, palauk, kaip toks džiaugsmas pasiektas? Tiesiog Lietuvos statistikos departamentas iš PSO duomenų atėmė pilstuką (neapskaitytą alkoholį), kurį mes išgeriame. Sakote pilstukas realiai egzistuoja, taip daryti negalima? Jeigu tautos girdytojai Mockus, Numavičius ir jų nupirkti politikai bei žurnalistai taip nori, tai su realybe Lietuvoje galima daryti, ką tik jie nori. Jums nepatinka toks pasakų kraštas? Tai pirmyn, sienos atviros. Tada netrukdysite Lietuvos elitui kabutėse siurbti iš likusiųjų jūsų atsiunčiamus pinigus, lobstant iš prekybos alkoholiu.
Vidurio ir Rytų Europos didmeninių dujų kainų palyginimas rodo, kad Lietuvoje didmeninės dujų kainos yra didžiausios
Tai yra Europos Komisijos duomenys. Kodėl mūsų kainos yra didžiausios? Nes Andrius Kubilius tiesiogiai buvo finansuojamas „Dujotekanos“. Socdemai ir valstiečiai laikosi tos pačios Andriaus Kubiliaus konservatorių politikos: negailestingai lupti neregėtus pasaulyje kiekius pinigų iš lietuvių daugumos, atiduodant tuos lobius saujelei turtingųjų. Pagalvokime apie tai rinkimų metu. Turime pirmiausia atsikratyti nuo tautos kraujo prisisiurbusių parazitų.
Turtingieji gyvena 35-kiais metais ilgiau, negu dauguma
Aišku, tai priklauso ir nuo nuolatinio streso. Pirma, vis daugėja įrodymų, kad stresas trumpina mūsų chromosomų telomerus, nuo kurių priklauso mūsų ilgaamžiškumas [1]. Didelis skirtumas streso lygyje - gyventi pilyje miške prie ežero visko pertekus, ar vargti miesto triukšme ir dyzelio dūmuose, ieškant maisto šiukšlių dėžėse, kaip priversti daryti daugelis mūsų pensininkų. Antra, mūsų tradicija primokėti gydytojams daro medicininį aptarnavimą skirtingai prieinamu. Nekalbant apie tai, kad šiuolaikinis širdies ir onkologinių ligų gydymas Lietuvos valdžiai atrodo pernelyg brangus, todėl daugumai mūsų yra neprieinamas.
Mes, lietuviai, esame nelygybės rekordininkai Europoje. Tai mus naikina. Reikia keisti mūsų gyvenimą. Naikinkime mes patys kyšius ir kyšininkus. Tai kad Eligijus Masiulis, tapęs nelygybės ir kyšininkų vėliava, nesėdi kalėjime iki šiol, yra didžiausia paskata emigruoti iš Lietuvos.
1. Nature, 545, 286–287 (18 May 2017)
Mes, lietuviai, esame nelygybės rekordininkai Europoje. Tai mus naikina. Reikia keisti mūsų gyvenimą. Naikinkime mes patys kyšius ir kyšininkus. Tai kad Eligijus Masiulis, tapęs nelygybės ir kyšininkų vėliava, nesėdi kalėjime iki šiol, yra didžiausia paskata emigruoti iš Lietuvos.
1. Nature, 545, 286–287 (18 May 2017)
2017 m. gegužės 29 d., pirmadienis
Lietuvos valdžia švaisto mūsų mokesčių pinigus, žaisdami su tūkstančiu pavojingų musulmonų migrantų
Lietuva įsipareigojusi šįmet iki rudens priimti net 1105 musulmonų migrantus. Iki šiol į Lietuvą buvo perkelti 309 migrantai. Naujausiais duomenimis, iš Lietuvos jau pabėgo 230 migrantų. Pagal migrantų atsigabenimo tempus Lietuva yra tarp penkių stropiausių Europos Sąjungoje. Kodėl taip stengiatės, ponai, atveždami mums pavojingus žmones, kurių net kalbos jūs nežinote, ir idiotiškai semdami vandenį su rėčiu? Ar jums negėda?
2017 m. gegužės 28 d., sekmadienis
Kaip išsirinkti reikalingiausias specialybes?
Kai darbuotojus pakeičia kompiuteriai ir robotai ar kitos naujosios technologijos, iškyla aštrus klausimas, kokias naujas specialybes mums išsirinkti, kad būtų normalus uždarbis.
Tam reikia duomenų apie uždarbius. Tokie duomenys yra renkami Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Tais duomenimis galime pasinaudoti. Kadangi visus atleistus greitai perkvalifikuoti nepavyksta, nes yra brangu, žmones galima atrinkti primaisiais į atskiras perkvalifikavimo programas pagal loteriją. Praėjus vieniems metams po pirmųjų perkvalifikavimo, mokesčių inspekcija gali rezultatus apibendrinti ir paskelbti visiems, tame tarpe ir valstybės tarnautojams, skirstantiems pinigus perkvalifikavimo programoms, kuri iš programų duoda geresnius atlyginimus Lietuvos rinkoje [1].
Tokiu pat duomenų, kurie yra renkami Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, metodu galima atrinkti ir naudingiausias Lietuvai universitetų bei kolegijų programas. Metodas tinka tik toms programoms, į kurias yra didelis stojančiųjų konkursas. Tada priėmimas sustabdomas, kai visos esamos vietos užpildytos. Galima palyginti atlyginimus tų, kurie buvo priimti į programą su atlyginimais tų, kurie panašiai gerai mokosi, bet į programą nepateko dėl didelio konkurso. Jei šie duomenys bus skelbiami būsimiems studentams, tie irgi lengviau atsirinks, ko nori: geresnių atlyginimų ar mielesnio darbo. Na, o švietimo ministerija greičiau susigaudys, kokios programos įgalina surinkti daugiau mokesčių Lietuvos valstybei, ir kurioms skirti daugiau pinigų.
Be abejonės, pokyčiai rinkoje dabar vyksta visą laiką. Todėl toks rinkos tyrimas turi būti nuolatinis. Tik taip išsiugdysime Lietuvoje konkurencingus pasaulio rinkoje darbuotojus ir, to pasekoje, konkurencingus verslus. (Atkreipėte dėmesį, kad nekartoju nuolatinių Lietuvos valdžios aimanavimų, kad mus išgelbės tik žiaurieji ir pelną išvežantys investuotojai iš užsienio. Kas čia pas mus iš rimtų užsieniečių eis? Tesla? Nejuokinkit pasaulio.)
1. Nature, 544, 290–292, (20 April 2017)
Tam reikia duomenų apie uždarbius. Tokie duomenys yra renkami Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Tais duomenimis galime pasinaudoti. Kadangi visus atleistus greitai perkvalifikuoti nepavyksta, nes yra brangu, žmones galima atrinkti primaisiais į atskiras perkvalifikavimo programas pagal loteriją. Praėjus vieniems metams po pirmųjų perkvalifikavimo, mokesčių inspekcija gali rezultatus apibendrinti ir paskelbti visiems, tame tarpe ir valstybės tarnautojams, skirstantiems pinigus perkvalifikavimo programoms, kuri iš programų duoda geresnius atlyginimus Lietuvos rinkoje [1].
Tokiu pat duomenų, kurie yra renkami Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, metodu galima atrinkti ir naudingiausias Lietuvai universitetų bei kolegijų programas. Metodas tinka tik toms programoms, į kurias yra didelis stojančiųjų konkursas. Tada priėmimas sustabdomas, kai visos esamos vietos užpildytos. Galima palyginti atlyginimus tų, kurie buvo priimti į programą su atlyginimais tų, kurie panašiai gerai mokosi, bet į programą nepateko dėl didelio konkurso. Jei šie duomenys bus skelbiami būsimiems studentams, tie irgi lengviau atsirinks, ko nori: geresnių atlyginimų ar mielesnio darbo. Na, o švietimo ministerija greičiau susigaudys, kokios programos įgalina surinkti daugiau mokesčių Lietuvos valstybei, ir kurioms skirti daugiau pinigų.
Be abejonės, pokyčiai rinkoje dabar vyksta visą laiką. Todėl toks rinkos tyrimas turi būti nuolatinis. Tik taip išsiugdysime Lietuvoje konkurencingus pasaulio rinkoje darbuotojus ir, to pasekoje, konkurencingus verslus. (Atkreipėte dėmesį, kad nekartoju nuolatinių Lietuvos valdžios aimanavimų, kad mus išgelbės tik žiaurieji ir pelną išvežantys investuotojai iš užsienio. Kas čia pas mus iš rimtų užsieniečių eis? Tesla? Nejuokinkit pasaulio.)
1. Nature, 544, 290–292, (20 April 2017)
Kinijoje miršta daugiau žmonių nuo oro užteršimo, gaminant mums prekes, negu mūsų, Vakarų gyventojų, mirštame nuo vėjo atneštų teršalų iš Kinijos
Atrodo, kad akivaizdus dalykas. Bet, jei gamyba vyktų ne komunistinėje Kinijoje, o demokratiniuose Vakaruose, tai tų teršalų būtų mažiau visiems [1]. Ir mes turėtume daugiau darbo vietų bei geresnius atlyginimus.
1. Nature,
543,
705–709
(30 March 2017)
1. Nature,
543,
705–709
(30 March 2017)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)