Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2017 m. birželio 3 d., šeštadienis

Visa Europa valgo su auksinėmis šakutėmis, ne tik mes

Atsimenate, Landsbergių lopšelio (kur stovi garsioji nusiraminimo kėdutė) vienos iš vadovių vyras pardavė mūsų kariuomenei auksines šakutes? Sakote, bjaurus pasipelnymas, mūsų kariuomenės silpninimas? Deja, mes nesame kuo nors ypatingi Europoje.

Vienam gyventojui mes, Europos Sąjunga, išleidžiame gynybai šiek tiek daugiau nei 40 proc. nuo to, ką išleidžia Amerika , tačiau turime tik apie 10 - 15 procentų nuo Amerikos operacinių pajėgumų. Tai rodo, kad vien didelės karinės išlaidos  neužtikrina aukštos kokybės operacinių pajėgumų. Kaip Judie Dempsey Carnegie Europoje  teisingai atkreipia dėmesį,  mes, Europos Sąjunga turime  17 skirtingo dizaino  pagrindinių tankų, 20 skirtingo dizaino naikintuvų, 29 skirtingo dizaino laivus-naikintojus ar fregatas ir 20 skirtingo dizaino torpedų sistemas. Toks struktūrinis kintamumas yra išlaidavimas. Kartu šis kintamumas sumažina sistemų sąveiką, o ne skatina ją (smulkiau apie tai čia).

Po Amerikos raginimų padidinti išlaidas  gynybai, Vokietijos Merkel dar spyriojasi, o Lietuvos Grybauskaitė jau skubiai prisipirko auksinių šakučių (suprantu jūsų pasipiktinimą, bet kas atsako už jėgos struktūras Lietuvoje?). Aišku, Landsbergiams brangiai kainuoja jų gyvenimo būdas, bet kada nors kas nors turi jiems pasakyti, jog, brangieji, tiesiogine to žodžio prasme, jau gana.
 


Vilniaus aukštuomenė aštuonioliktame ir devynioliktame amžiuje sirgo ateroskleroze ir tuberkulioze, kaip ir mes dabar

Tai mumijų, išsaugotų Dominikonų Šventosios Dvasios bažnyčios kriptoje, tyrimų rezultatas (aptariama čia).

Nelengva mūsų Vilniuje buvo gyventi net ir tada, kai neegzistavo dyzeliai - didelė problema sveikatai dabar.

Kaip ilgiau atsilaikyti prieš chroniškas ligas ir katastrofišką Lietuvos mediciną?

 Mūsų miestai daugiau, negu bet kas, užteršti dyzelinių variklių padarytomis smulkiomis dulkelėmis, kurios gadina plaučius ir širdį. O ką daryti už miesto? Gulėti ir kaitintis? Ne. Pasirodo, mums reikia fizinio aktyvumo, kad sumažinti daugelio chroniškų ligų tikimybę. Reikia paprakaituoti. Užsiauginti daržovių, sportuoti, vaikščioti ir bėgioti, medžioti. Tokio fizinio aktyvumo dėka susidaro reaktyviosios deguonies rūšys, kurių cheminė prigimtis yra panaši į vandenilio peroksidą. Reaktyviosios deguonies rūšys gali pereiti iš ląstelės į ląstelę.  Reaktyviosios deguonies rūšys padeda stabilizuoti baltymus, oksidavimu sudarydamos disulfidines jungtis. Geresni baltymai padeda išvengti uždegimo, kuris galėtų sukelti diabetą, kraujagyslių ligas ir vėžį.


2017 m. birželio 2 d., penktadienis

Neužtenka smegenų ir klasterių

Mažutėje Lietuvoje mūsų sveikatos apsaugos sstema turi tikslą gydyti pacientą su širdies infaktu ne vėliau, negu po dviejų valandų nuo iškvietimo . Normaliose šalyse tikslas yra pradėti gydymą ne vėliau, negu po 90 minučių nuo iškvietimo (smulkiau surašyta čia). Papildoma pusė valandos reiškia didesnę mirties ar invalidumo tikimybę, nes per tiek laiko numiršta daug daugiau širdies audinio. Neužtenka Lietuvai jūsų klasterių, neužtenka jums smegenų sutvarkyti mūsų sveikatos apsaugą. Stebitės, kodėl mes emigruojame? Nes gyventi greta jūsų nėra saugu.

Kaip gauti gerą darbo vietą?

Interneto dėka lengva tą gerą darbo vietą rasti. Todėl atsirado nauja problema: visi tą darbo vietą randa ir bando į ją patekti. Iškyla klausimas, kaip išsiskirti iš minios. Todėl dauguma dabar gauna geras darbo vietas buvusių bendradarbių rekomendacijų dėka (smulkiau aprašyti tyrimo rezultatai yra čia).

Slaugė Kanadoje slaptai ir tyčia užmušė aštuonis jos pacientus.

Tai ji padarė, panaudodama bereikalingas ir mirtinas insulino injekcijas. Vienas iš motyvų - ši slaugė pergyveno dėl darbo sąlygų ir dėl galimybės likti be darbo (plačiau apie tai - čia). Liberalizmas, kurį stumia Seimas su naujuoju Darbo kodeksu, kelia didelį pavojų mums visiems.

2017 m. birželio 1 d., ketvirtadienis

Kodėl ruoštis karui su Rusija yra tuščias pinigų ir žmogiškojo kapitalo švaistymas?

Nes tarp Rytų ir Vakarų to karo nėra ir būti negali. Sakykime, jei Grybauskaitei parūptų gruzino Saakašvilio garbė ir ji pultų Rusiją. Kas būtų toliau? Iš Grybauskaitės kariuomenės liktų tik šlapia vieta, kaip liko šlapia vieta iš Saakašvilio kariuomenės. Bet daugiau neatsitiktų nieko. Karo tarp Rytų ir Vakarų nekiltų. Kodėl? Nes tame kare būtų sunaikinti ir Rytai, ir Vakarai. Kodėl? Nes abi pusės panaudotų, pabrėžiu, būtinai panaudotų, branduolinius ginklus. Kaip juos nepanaudoti, jei tauta pavojuje?

O kas būtų su tais priešraketinės gynybos kompleksais, kurie yra jau ir Lenkijoje, ir Rumunijoje ir daug kur kitur? Apie kuriuos Grybauskaitei kabina makaronus kiekvienas iš Vakarų Lietuvą aplankantis generolas?

Tie priešraketiniai kompleksai yra Potiomkino kaimai mokesčių pinigėliams išvilioti. Realiai gynybai jie nieko neduoda. Pirma, nuo klaidingo priešraketinių kompleksų paskelbimo tinkamais gynybai JAV 2004 metais buvo 10 testų. Šeši nesunaikino taikinius. Kodėl? Nes tai yra taip pat, kaip su kulka pataikyti į kulką. Antra, ta priešraketinės gynybos sistema yra žymiai brangesnė, negu puolamosios raketos. Priešininkui yra pigiau pagaminti kelias puolamąsias raketas vienai mūsų gynybinei. Dėl šių kelių priežasčių visada praeis daugiau branduolinio puolamojo ginklo vienetų, negu mūsų galimybės nuo jų apsiginti (plačiau aprašyta čia). Patinka mums tas, ar nepatinka - mes visi būsime sunaikinti. Visi, ir Rytai, ir Vakarai. JAV prezidentas Trumpas teisus, kad ruošiasi tartis su Rusija. O mūsų šlapios vištos yra tokios pat neteisios, koks neteisus buvo Saakašvilis, kramtydamas kaklaraištį iš nusiminimo Gruzijoje. Eikim, broleliai, sūrių pardavinėti. Iš didelio debesies - mažas lietus. Neveltui profesionalūs Lietuvos kariai, priversti už 600 eurų nuomotis butus ir išlaikyti šeimas, bei kęsti vadų pasityčiojimus, masiškai palieka kariuomenę ir emigruoja į užsienį.