Dyzelinių variklių išskiriamos dalelės ir dujos žudo žmones. "Vokietijoje aktyviai bandoma uždrausti dyzelinių automobilių įvažiavimą į miestus, kurie taip stangiasi išsaugoti gyventojų sveikatą ir gyvybę. Automobilių pirkėjai tai mato, todėl spalio mėnesį naujų dyzelinių automobilių pardavimas Vokietijoje sumažėjo beveik 18 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu." Galima neabejoti, kad taip dramatiškai mažėjantys pardavimai sumažins gamintojų norą tuos automobilius ginti nuo visiško išnykimo Vokietijoje.
Lietuvoje šiuo klausimu mirtina tyla. Kodėl? Nes esame durni? Nes turime svarbesnių reikalų, nei rūpintis mūsų šeimos gyvybe ir sveikata? Nes bijome Skvernelio šarvuočių? Nes bijome Kubiliaus vandens patrankų? Apie du trečdalius Lietuvos automobilių sudaro dyzelinu varomi automobiliai.
2017 m. lapkričio 27 d., pirmadienis
2017 m. lapkričio 25 d., šeštadienis
Emigracija yra vienintelis būdas užauginti konkurencingus šiandieninėje ekonomikoje lietuvių vaikus
Mes, siekdami didelių kyšių, atėmėme daugumos Lietuvos tėvų pinigus ir atidavėme tuos pinigus Numavičiui (iš Maximos, atsimenate, kaip Maxima dangstėsi invalidais, kad sutaupyti daug milijonų litų mokesčių?) ir kitiems stambiems Lietuvos verslininkams. Numavičius su tais pinigais išvažiavo į Londoną. Mes likome prie suskilusios geldos. Kodėl tai padarė Lietuvos vaikus nekonkurencingais šiandienos pasaulyje? Nes konkurencingi vaikai užauga šeimose, kurios turi pinigų. Klausiate, kodėl? Štai atsakymas:
"Per daugiau negu pusę amžiaus atsirado atotrūkis tarp darbo klasės ir viduriniosios klasės tėvų. 1965 metais motinos, turinčios universitetinį išsilavinimą ir be jo, praleisdavo maždaug tokį patį laiką vaikų priežiūrai. Nuo 2012 metų išsilavinę žmonės kasdien su vaikais praleisdavo pusvalandį ilgiau. Amerikoje kita analizė rodo, kad juodi vaikai iki dviejų metų vidutiniškai gauna vieną valandą per dieną mažiau tėvų dėmesio, nei balti vaikai. Atrodo, kad paaiškinimas yra didesnis skurdas tarp juodųjų.
Vidurinės klasės tėvai taip pat skiria savo vaikams kitokį dėmesį. Jie žaidžia su vaikais daugiau. Jie linkę atsakyti į vaikų klausimus su savo klausimais. Jie užpildo savo vaiko aktyvumo valandas muzikos pamokomis, organizuotu sportu ir įvairiapusiškomis proto lavininimo akimirkomis. Kai kurie tėvai turi savo palikuonių tvarkaraštį, kuris nueina 18 mėnesių į ateitį, Amerikoje tai žinoma, kaip "mama planuotoja". Trumpai tariant, jie įsitraukia į tai, ką Pennsylvanijos universiteto sociologas Annette Lareau vadina "suderintu auginimu". Ir vis tiek jų vaikai skundžiasi, kad nuobodu.
Nors šį vaikų auginimo stilių lengva pašiepti, problema su suderintu auginimu yra ne tai, kad tai yra juokinga, bet tai, kad tai yra labai veiksminga. Tokiu būdu išaugę vidurinės klasės vaikai susiduria su daugybe kitų žodžių ir sudėtingų idėjų, nei skurdesni vaikai. L. Lareau, daugelį metų tirianti keliasdešimt šeimų, nustatė, kad vyressniojo amžiaus vidurinės klasės vaikai tampa kur kas geresni derybose su institucijomis, kad gautų tai, ko nori, t.y. turi įgūdžius, kurie vėliau jiems daug padeda.
Tačiau šis vaikų auginimo stilius reikalauja daug laiko ir kultūrinių žinių, neminint daug pinigų. Darbo klasės tėvai, kurie ne mažiau myli jų vaikus, dažniausiai neturi šių dalykų. Jiems taip pat trūksta institucinio supratimo ir įtakingų draugų, kurie padėtų jiems įtraukti korepetirorių, kai vaikas mokykloje suklumpa. Darbo klasės požiūris į vaikų ugdymą linkęs remtis idėja, kad vaikai auga patys, ir pirmiausia reikia išlaikyti laimę ir saugumą."
Numavičiaus ir saujelės kitų dėka Lietuvos vaikai jau nebegauna to, ką turi pasiturintys vaikai konkuruojančiuose su mumis kraštuose. Ir tai yra nebepataisoma. Skurde užaugę Lietuvos vaikai nebeprasimuša ir augina savo vaikus skurde. Emigracija yra vienintelis budas užauginti konkurencingus šiandieninėje ekonomikoje lietuvių vaikus.
"Per daugiau negu pusę amžiaus atsirado atotrūkis tarp darbo klasės ir viduriniosios klasės tėvų. 1965 metais motinos, turinčios universitetinį išsilavinimą ir be jo, praleisdavo maždaug tokį patį laiką vaikų priežiūrai. Nuo 2012 metų išsilavinę žmonės kasdien su vaikais praleisdavo pusvalandį ilgiau. Amerikoje kita analizė rodo, kad juodi vaikai iki dviejų metų vidutiniškai gauna vieną valandą per dieną mažiau tėvų dėmesio, nei balti vaikai. Atrodo, kad paaiškinimas yra didesnis skurdas tarp juodųjų.
Vidurinės klasės tėvai taip pat skiria savo vaikams kitokį dėmesį. Jie žaidžia su vaikais daugiau. Jie linkę atsakyti į vaikų klausimus su savo klausimais. Jie užpildo savo vaiko aktyvumo valandas muzikos pamokomis, organizuotu sportu ir įvairiapusiškomis proto lavininimo akimirkomis. Kai kurie tėvai turi savo palikuonių tvarkaraštį, kuris nueina 18 mėnesių į ateitį, Amerikoje tai žinoma, kaip "mama planuotoja". Trumpai tariant, jie įsitraukia į tai, ką Pennsylvanijos universiteto sociologas Annette Lareau vadina "suderintu auginimu". Ir vis tiek jų vaikai skundžiasi, kad nuobodu.
Nors šį vaikų auginimo stilių lengva pašiepti, problema su suderintu auginimu yra ne tai, kad tai yra juokinga, bet tai, kad tai yra labai veiksminga. Tokiu būdu išaugę vidurinės klasės vaikai susiduria su daugybe kitų žodžių ir sudėtingų idėjų, nei skurdesni vaikai. L. Lareau, daugelį metų tirianti keliasdešimt šeimų, nustatė, kad vyressniojo amžiaus vidurinės klasės vaikai tampa kur kas geresni derybose su institucijomis, kad gautų tai, ko nori, t.y. turi įgūdžius, kurie vėliau jiems daug padeda.
Tačiau šis vaikų auginimo stilius reikalauja daug laiko ir kultūrinių žinių, neminint daug pinigų. Darbo klasės tėvai, kurie ne mažiau myli jų vaikus, dažniausiai neturi šių dalykų. Jiems taip pat trūksta institucinio supratimo ir įtakingų draugų, kurie padėtų jiems įtraukti korepetirorių, kai vaikas mokykloje suklumpa. Darbo klasės požiūris į vaikų ugdymą linkęs remtis idėja, kad vaikai auga patys, ir pirmiausia reikia išlaikyti laimę ir saugumą."
Numavičiaus ir saujelės kitų dėka Lietuvos vaikai jau nebegauna to, ką turi pasiturintys vaikai konkuruojančiuose su mumis kraštuose. Ir tai yra nebepataisoma. Skurde užaugę Lietuvos vaikai nebeprasimuša ir augina savo vaikus skurde. Emigracija yra vienintelis budas užauginti konkurencingus šiandieninėje ekonomikoje lietuvių vaikus.
Tai kaip sekasi Naujuosius Vasiukus, atsiprašau, Vilnių, padaryti Europos finansų sostine?
Atsimenate, kai prasidėjo Brexitas, Lietuvos svajotojai puolėsi kviesti Londono bankus į Vilnių? Bet juk bankams reikalingi talentai. O Lietuvos talentai šauktiniais bėginėja po krūmus, jiems kaimo degeneratai daužo galvas kareivinėse. Aišku, kad Londone esantiems bankams tokio durnių laivo nereikia.
""JP Morgan" nuomoja 200 bankininkų Frankfurte. Didžiausias JAV bankas greitai įgyvendina savo perkėlimo planus iš Londono į Frankfurtą: jis žymiai padidina savo darbuotojų skaičių mieste. Frankfurtas turi tapti investicinės bankininkystės ES centru."Trumpai sakant, prastai sekasi Vilnių padaryti Europos finansų sostine. Kas kaltas? Naivumas.
Amerika žymiai mažina išlaidas diplomatams
Tiesiog diplomatai atleidžiami iš darbo, atėjus į valdžią Trumpo administracijai, kuri supranta išsipūtusios biurokratijos polinkį neribotai augti. Na o Lietuvos diplomatija yra visiškai nepakeliama našta mūsų nuskurdintam kraštui. Lietuvo diplomatai nieko negali padėti lietuvių tautai, jie tik sėdi ir išradinėja darbus sau, kad pateisinti veltui švaistomus jų išlaikymo pinigus. Laikas ir mažytei Lietuvai mažinti diplomatinį korpusą galingosios mūsų sąjungininkės Amerikos pavyzdžiu.
Norėdamas paremti Lietuvos šauktinių gainiojimą ir nepakeliamas mūsų išlaidas kariuomenei žmogus išvardija Gruziją, Ukrainą ir kitus su Rusija nesusitaikančiuspakraščius
Pajausk skirtumą. Mes esame NATO. Visi tavo išvardyti nėra NATO sudėtyje. Rusija NATO niekada nepuolė ir nepuls. Nustok vaitoti.
2017 m. lapkričio 24 d., penktadienis
Žemės ūkio fotoelektros sistema
" Žemės ūkio fotoelektros sistema yra montuojama maždaug 5 metrų aukštyje virš žemės, su dideliu atstumu tarp atskirų modulių. Tik trečdalis lauko uždengtas moduliais, siekiant, kad pasėliai gautų pakankamai erdvės ir šviesos.Žieminiai kviečiai, bulvės, salierai ir dobilai auginami, kaip bandomosios kultūros. Dobilų atveju derlius buvo tik šiek tiek mažesnis (5 proc.), palyginant su kontroliniu plotu, praneša agrarinė ekspertė Petra Högy. Priešingai, bulvių, kviečių ir salierų nuostoliai tarp aukštai iškeltų saulės kolektorių buvo didesni beveik penktadaliu, palyginti su kontroliniu paviršiuni. Saulės elektrai generuoti naudojami "720 Bi-veido moduliai" gali įsiurbti saulės energiją ir ant jų nugarinės pusės, pavyzdžiui, atspindžiuose nuo aplinkos, ypač nuo sniego."
Lietuvoje, kiek žinau, tokios technologijos nėra bandomos. Užtat mes pritaikome IT baracholkoms (panešiotų rūbų prekybai) valdyti. Buvome ūkininkų kraštas, o tapome ubagų kraštas. Net rusų laikais dauguma dirbome žemę ir iš to maitinomės. Dėkui gimtosioms partijoms ir jas remiantiems Lietuvos verslininkams už tuos panešiotus rūbus mūsų gyvenime.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)