Įspūdingas filmukas, kaip musulmonai iš Afrikos šturmuoja prestižinį pliažą Ispanijoje

Bėga į Ispanijos gilumą, net pasišokėdami. Va kur tikras darbas laukia Lietuvos pasieniečių, profesionalių kariškių ir žvalgybos - ginti mūsų bendras Šengeno sienas. Nėra ko stovėti prie taikios Lenkijos sienos ir žvilgčioti į pravažiuojančias moteriškes. Po jų sijonais seniai nėra blokų su cigaretėmis. Kyšio nebus, tie laikai pasibaigė.

Kiek sutaupome Lenkijoje?

Už prekes sumokame du kartus mažiau:

"Draugai Gintaras ir Tadas teigia nesantys žemesnių kainų medžiotojai, todėl perka viską, ko reikia. Bet nepaneigsi, sako jie, sutaupyti apsiperkant Lenkijoje įmanoma mažiausiai dukart.„Tam, kad nuvažiuotumėme iki „Maximos“, turime sukarti penkis kilometrus, o iki „Biedronkos“ – dar 15 km. Tačiau šioje parduotuvėje išleisime perpus mažiau."

  Kas 15 km. šių dienų automobiliui? Niekas. Nepavydžiu Maximai ir kitiems Lietuvos kraugeriams.

Dauguma JAV jaunimo arba dirba papildomai, arba nori dirbti papildomai

"Pasak vieno neseniai atlikto tyrimo, beveik 40 proc. amerikiečių šiuo metu turi "šalutinį uždarbį" ar turi pajamų šaltinį už savo dieninio darbo ribų, o daugelis iš amerikiečių bent jau svarsto tokią galimybę. Iš tiesų "Deloitte" tūkstantmečio kartos ir "Z" kartos darbuotojų apžvalga parodė, kad beveik du trečdaliai šių respondentų mano, kad būtų gerai, jei  šalutiniai uždarbiai papildytų per visą darbo dieną uždirbtus pinigus."

Don Kichotai, valdantys Lietuvą

Don Kichotas yra Servanteso romano herojus, kuris raitas su ietimi puolė vėjo malūnus, pasirodžiusius jam pavojingais milžinais. XX ir XXI amžiaus nepriklausomos Lietuvos valdžia yra tokia pat išprotėjusi. Smetonos laikų valdžia negailestingai nusavino žymią ekonomikos dalį, reikalingą žmonių išgyvenimui, ir vystė kavaleriją, neva kovosiančią su arklių pagalba. O kaimynės Vokietija ir Rusija vystė tankų ir karo lėktuvų pajėgas. Rezultate karo metu tie kaimynai vokiečiai ir rusai karo metu darė Lietuvoje tai, ką norėjo.

Dabar ir vėl Lietuvos valdžia negailestingai nusavina žymią ekonomikos dalį (kalbama jau apie 2,5 procentų nuo visos Lietuvos ekonomikos produkcijos), nuskurdindama mus, šiandieninės Lietuvos gyventojus. Kur eina šie pinigėliai? Nota bene auksiniams šaukštams, aišku. O kas liečia karo dalykus, tai šiandien mes remiamės vergauti verčiamais šauktiniais, ginkluotais medžioklei skirtais ginklais su optiniais taikikliais. Tuo tarpu rimtos valstybės ginkluojasi branduoliniais ginklais. Remiantis branduolinių ginklų panaudojimo galimybės atgrąsymu, seniai nusistovėjo pusiausvyra tarp šiuolaikinių karo galybių. Branduolinio karo nėra ir nebus, nes to karo pasekmės yra katastrofiškos visiems jo dalyviams, nepaisant nuolatinių fantazijų apie žvaigždžių karus. Todėl besaikis Lietuvos ginklavimąsis yra bereikalingas, dar daugiau, pražūtingas lietuvių tautai. Todėl lietuvių tauta išvažiuoja į neutralią Airiją ir nuosaikią ginklavimosi klausimu Vokietiją, kur žmonių turtas nešvaistomas veltui, kur gyvenimas geresnis.

Yra apie ką pagalvoti išprotėjusiai Lietuvos valdžiai, jei dar nevėlu.

Kiek mūsų dyzeliniai automobiliai sutrumpina mūsų gyvenimą?

Netiesioginiai skaičiavimai rodo, kad prarandame apie pusę metų gyvenimo. Ir Lietuvoje, ir Rusijoje dauguma automobilių yra dyzeliniai. JAV dyzelinių automobilių yra visai nedaug. Todėl galima skaičiuoti, kad skirtumas tarp mirtingumo JAV ir Rusijoje rodo dyzelinių automobilių dūmų poveikį Rusijoje ir Lietuvoje. Štai duomenys:

"Tokie teršalai sumažina vidutinę Egipto gyvenimo trukmę iki 1,9 metų, o Indijos gyventojų - iki 1,5 metų. Rusijoje - apie devynis mėnesius.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms yra mažesnis tokios taršos poveikis, šiuo metu gyvenimo trukmė ten mažėja vidutiniškai šiek tiek daugiau nei keturis mėnesius.

Tyrime žurnale "Environmental Science & Technology Letters" buvo atsižvelgta į lauko ar aplinkos oro taršos matavimus. Autoriai surinko duomenis iš ankstesnių tyrimų, kuriuose buvo naudojami palydovai ir antžeminės taršos matuokliai, siekiant apskaičiuoti aplinkos kietųjų dalelių, vadinamų PM 2,5, kiekį.
 Tokių kietųjų dalelių kiekis "yra vienintelis svarbiausias aplinkos teršalas, daugiausiai kaltas dėl mūsų blogos sveikatos ir mirties".

Valstiečiai teisingai norėjo sutrukdyti dar labiau užversti Lietuvą kenksmingais ir todėl praradusiais vertę dyzeliniais automobiliais iš Vakarų Europos. Gaila. kad šios idėjos dabar nerealizuojamos dėl artėjančių Prezidento rinkimų.

Kaip pasiruošti darbo rinkai Lietuvoje?

"Lietuvoje paklausiausia specialybė yra švogeris."

Kas tai yra? - paklaustų mano pažįstamas trimetis. Atsakymas:

"1. žmonos ar vyro brolis.
2. sesers vyras.
3. žmonos ar vyro sesers vyras."

Būna ir išimčių. Gabrielius Landsbergis yra tautos patriarchui Vytautui Landsbergiui ne švogeris, bet anūkas. Tokia Gabrieliaus Landsbergio specialybė yra vistiek labai populiari - Gabrielius Landsbergis jau Seime ir konservatorių partijos viršūnėje, neturėdamas žalio sugebėjimo šiems darbams.

Kokius mentorius mums pasirinkti? Kaip mums organizuoti gerą dėstymą?

Lietuvoje neturime normalių profesorių. Ką gali padaryti žmonės, kurie visą laiką bėgioja po darbovietes, bandydami uždirbti duonos kasnį? Todėl galime Lietuvoje pradėti dėstymo organizavimą nuo pat pradžių, nuo gerų pagrindų:

"Pirma, atkreipkite dėmesį į tai, kiek laiko praėjo nuo to momento, kai jūsų potencialus mokytojas išnagrinėjo medžiagą. Elitiniai universitetai mėgsta pasigirti tuo, kaip daugumoje jų moko aukščiausio lygio profesoriai. Tačiau dauguma mano puikių mokytojų buvo doktorantai. Kadangi jie ką tik išmoko medžiagą patys, jiems buvo lengviau prisiminti, kas buvo pradedantiesiems. Užuot mokytis iš žmonių, kurie išmoko daugiausiai, gali būti protinga mokytis iš žmonių, kurie išmoko neseniai.

Antra, pagalvokite, kaip mokytojui sunku buvo įvaldyti medžiagą. Mes dažnai gravituojame į tokius talentus iš prigimties, kaip Einšteinas, nes jų patirtis atrodo taip lengva. Tai klaida. Mes turėtume mokytis iš  žmonių, kurie turi mažiausiai natūralių talentų ir galimybių. Tokie gerai susigaudo, kokie realūs maži žingsneliai atveda prie didelės sekmės.

Trečia, atkreipkite dėmesį į tai, kaip gerai mokytojas išpasakoja medžiagą, greta to, kaip gerai mokytojas žino medžiagą. Komunikacija yra ypač sunki ekspertams, dėstantiems pradmenis. Tai gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių aptinkama, kad kai universiteto studentai mokosi pas dėstytoją, kuris pasamdytas laikinai, tai tie studentai gauna geresnius pažymius vėliau, aukštesnio lygio studijose  toje temoje. Štai kodėl aš rekomenduoju kurti atskirus karjeros kelius pedagogams ir tyrėjams."