"Skepticizmas ne tik atkreipia dėmesį į tai, kad skubėjimas, nuo širdingo sveikinimo atvykus pereinant į galimą deportaciją, būtų įvykdytas pagal įstatymą. Kurkas didesnis ir labiau į ateitį orientuotas rūpestis: ar mes, vokiečiai, galime taip greitai ir gerai integruoti labai daug migrantų iš viso pasaulio, kad lygiagrečios tų migrantų bendruomenės nebūtų Vokietijoje išplėtotos ar net įsitvirtinusios?
"Strasbūro žudiko" byla ir kilmė rodo, kad tuo gali ir turi būti abejojama. Jis yra dar vienas šiuolaikinės "prarastos kartos" narys, kuris negrįžo atgal į savo gimimo šalį ir net nesikreipė į ją - kartos, kuri tačiau nenori ir Vakaruose integruotis. Šis reiškinys gali būti ne tik pastebimas Prancūzijoje. Bet mes, vokiečiai, tikimės suvokti ir viską padaryti daug geriau, integruodami imigrantus, nei prancūzai, britai ir ispanai, kuriems tai nepavyko?"Mes Lietuvoje taip pat rizikuojame sukurti ukrainiečių ir kitų migrantų svetimas mums, paralelias ir, galimai, pavojingas mums bendruomenes. Kaip mums pavyks tai, kas nepavyko, kai bandė
prancūzai, britai ir ispanai? Lietuvos valdžia privalo tai paaiškinti skeptiškai lietuvių tautai.