Apsimetame šventaisiais

Vokiečiai perka ir ruošiasi dar daugiau pirkti dujų iš rusų. Mes prigalvojame visokių kvailysčių, kurios gerai atrodo dažnai balsuojančioms piktoms kaimo boboms, bet realiai trukdo mums normaliai gyventi Lietuvoje. Viena iš tokių kvailysčių yra suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGD).Jo atsiradimas prie Lietuvos krantų sutampa su naftos ir dujų kainos kritimu visame pasaulyje. Tikėti, kad didžiuliame pasaulyje mūsų gelda - terminalas - sukėlė kainų kritimą yra kvailystė. Dar didesnė kvailystė yra bereikalingos išlaidos tos geldos dujų pirkimui:

"Pabrėžtina, kad ne tik SGD terminalo išlaikymo našta, bet ir šio projekto verslo rizika yra perkeliama vartotojams. Būtent vartotojai privalo 25 proc. dujų pirkti iš SGD terminalo, t. y. vartotojai moka dar ir už tai, kad terminalas veiktų. Taigi, valstybinis verslas, turėdamas tokį garantuotą finansavimo šaltinį, nėra suinteresuotas ieškoti kitų galimų finansavimo šaltinių, pritraukiant ir privačius investuotojus. Skaičiai, kiek iš viso kainuos „Independence“ projektas, turėtų varyti į neviltį ne tik dujų vartotojus, bet ir mus visus. Dėl mažėjančio dujų vartojimo šalyje ir nuostolingos norvegiškų dujų prekybos pagal vis dar galiojančią sutartį SGD terminalo mokestis dujų vartotojams kasmet didėja. Štai, 2015 m. buvo surinkta 70 mln. eurų, o šiemet planuojama surinkti net 93,7 mln. eurų šio mokesčio. Apytiksliais paskaičiavimais, manome, per 29 metus SGD terminalas dujų vartotojams kainuos beveik 1 mlrd. eurų."

Neturime lyderių, kurie darytų gerai tautai, o ne kelioms piktoms boboms.

Kodėl Vakaruose visi kovoja su žema infliacija, ir palūkanų normos yra plintuso lygyje?

"Dažnai kartojamas pasakojimas, kuris dar kartą kyla visiems į lūpas šiuo metu, yra „japonifikacija“: „Japonijoje sprogo burbulas, žmonės tapo atsargūs ir ekonomika įstrigo per žemai, kad kainos ir palūkanų normos nenukristų iki plintuso“. Pati stipriausia forma japonifikacija yra gryna tragedija, kurios metu turtingoms, skolų turinčioms ekonomikoms lemta eiti Japonijos keliu. Tuo tarpu kitoje, švelnesnėje versijoje tokia nelaimė tenka tik sparčiai senstančios darbo jėgos šalims, tokioms, kaip Vokietija [1]."

Mums, pririštiems prie Vokietijos ekonomikos, abi šios teorijos vienodai šviečia - nieko gero.


1. The Economist(Vol. 432, Issue 9157, Aug. 24, 2019)

Ir Lietuvos žmonės nėra tik vartotojai bei akcininkai

"Iki dešimtojo XX a. dešimtmečio paprastos idėjos tapo savotiška Vakarų Evangelija: dėmesys tik pigių prekių vartotojams (daugiausia iš Kinijos) ir dėmesys akcininkų pelnams. Ši paprasta, disciplinuota formulė nėra be patrauklumo daugeliui, be to, ji buvo nepaprastai populiari technikos pramonėje, kuriai patinka paprasta metrika. Tačiau jos centre yra akivaizdus praleidimas: faktas, kad Vakarų žmonės nėra tik vartotojai ir akcininkai. Mes taip pat esame darbuotojai, verslo savininkai, šeimos nariai, piliečiai. Ir sunkus faktas yra tas, kad nėra tokios galimybės, kad didelė pirmenybė teikiama vienam dalykui, nepamirštant kitų."

 Nė viena Lietuvos partija dar nesusigaudė iki šitokio lygio. Amerikoje yra Prezidentas D. Trumpas. Lietuvoje - tylu.

Ko nutilo dainos mylimoj Dzūkijoj?

Lietuvą iš komunistinės vergovės išvedė patriotizmas. Kodėl apie tai tyli šiandieninės mūsų politinės partijos? Nes kosmopolitiniam elitui, kuris dabar valdo Vakarus (ir Lietuvą, ar ne, Jūsų Ekscelencija skandinavų bankų atstove Nausėda?) patriotizmas yra pavojinga atgyvena, trukdanti toliau lobti įprastais būdais:  

„Jau daugelį metų tiek kairiosios, tiek dešiniosios politikos kryptys buvo perduotos politiniu sutarimu, atspindinčiu ne Vakarų viduriniosios klasės interesus, bet elito kosmopolitinius prioritetus. Ši komopolitinė klasė  gyvena Vakaruose, tačiau jie save laiko pasaulio piliečiais ir puoselėja pagrindinę bei vienintelę ištikimybę pasaulinei bendruomenei. Jie siekia pelno, nesirūpindami gimtąja šalimi, sukurdami ekonomiką, kuri palieka Vakarus su nekylančiu darbo užmokesčiu bei prarastomis darbo vietomis“.

Tik kai kosmopolitų ilgai puoselėti Kinijos komunistai pradėjo grąsinti atimti iš Vakarų kosmopolitų verslus ir karinį pasaulio dominavimą, kosmopolitai sunerimo.

Vienykimės. Už Tėvynę Lietuvą! 

Ateis iš miško Greta...

Greta yra paauglė, mobilizuojanti pasaulio jaunimą prieš godžius verslininkus ir valdžios ištroškusius politikus. Lietuvoje ji jau aptariama, bet poveikis Lietuvos gyvenimui dar nesuvoktas.

Vakarai pribunda iš Kinijos melo sapnų. Kada kelsis Lietuva?

"Daugybę metų Vakaruose, ypač politikoje ir pramonėje, sapnavome, kad Kinija ėjo nesustabdomu keliu, vykdydama Deng Xiaopingo modernizavimo programą aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose: pirmiausia priėmė industrializaciją, specialiąsias ekonomines zonas ir užsienio investicijas. Tada didėjo gerovė. Galiausiai - ilgai lauktas ir nesulauktas politinės sistemos atidarymas. Pokyčiai per prekybą buvo raktinis žodis, o universitetuose vyravo sociologo Seymouro Martino Lipseto modernizacijos teorija: ekonominė gerovė sukuria demokratines vertybes ir plačią vidurinę klasę, kuri, savo ruožtu, yra būtina stiprios demokratijos sąlyga. Tokia koncepcija, buvo beveik tapusi užsienio politikos doktrina JAV. Kai 2001 m. Kinijos Liaudies Respublika įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), viskas atrodė taip, kaip prognozavo teoretikai. Tačiau visi teoretikai  Vakarų politikai ir verslininkai klydo - ir Honkongo revoliucijos vargai yra paskutinis įrodymas."

Tas pats ir Lietuvoje - buvęs sovietinis elitas (kolūkių pirmininkai - pvz. Karbauskio turtų pradžia, spekuliantai alkoholiniais gėrimais - pvz. Mockus ir Numavičius, skandinavų bankų klapčiukai - pvz. Nausėda ir kiti panašūs) sutelkė visus Lietuvos turtus savo rankose ir laiko politinę valdžią jų įkaite. Todėl gerovė nesukuria politiškai tvirtos vidurinės klasės Lietuvoje. Todėl demokratija Lietuvoje ir nekvepia, visai kaip komunistinėje Kinijoje. 

Kodėl mūsų tvarka yra negera visiems?

"Skurdas nėra blogai tik jį kenčiantiesiems, nors jiems tai tikrai yra pakankamai blogai. Skurdas kenkia ir pasiturintiems Vakarų gyventojams. Kai turtas sutelktas nedaugelio rankose, tyrimai rodo, kad bendras suvartojimas mažėja ir investicijos atsilieka. Korporacijos ir turtingi namų ūkiai vis labiau primena Scrooge'ą McDucką, sėdintį ant krūvos pinigų, kurių jie negali produktyviai panaudoti.

Sąmoningas abejingumas gerovės pasiskirstymui per pastarąją pusę šimto metų yra svarbi priežastis, dėl kurios liberaliosios demokratijos išlikimą dabar išbando nacionalistai. Neturiu specialių įžvalgų, kiek laiko virvė gali išlaikyti ar kiek svorio ji gali išlaikyti. Bet aš žinau, kad mūsų bendras gyvenimas truks ilgiau, jei rasime būdų, kaip sumažinti įtampą."

Lietuvoje viskas tas pats, kaip Vakaruose. Net prezidentais renkame tik ekonomistus. Bet prabangių bereikalingų automobilių skaičius Vilniuje vis auga, o dauguma tautos jau seniai skursta. Kiek dar išlaikys ta mūsų virvė?