Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2020 m. sausio 9 d., ketvirtadienis

Menas klausytis pašnekovo

"Jūs taip pat norite vengti užduoti žmonėms asmeninius ir vertinamus klausimus, tokius kaip „Ką jūs darote pragyvenimui?“ Arba „Kurioje miesto dalyje jūs gyvenate?“, „Kokioje mokykloje lankėtės?“ Arba „Ar esate vedęs? „Ši apklausos linija nėra sąžiningas bandymas sužinoti, su kuo jūs kalbate, o bandymas priskirti juos socialinei hierarchijai. Tai daugiau kaip tardymas ir, kaip buvusis C.I.A. atstovas man pasakė, kad tardymas duos jums informacijos, tačiau ji nebus patikima ar teisinga.
Socialinėse situacijose žmonių įtraukimas į tokius klausimus greičiausiai pakeis pokalbį į paviršutinišką, save reklamuojantį lifto pasisakymą. Kitaip tariant, tokie pokalbiai, dėl kurių norisi anksti išeiti iš vakarėlio ir skubėti namo pas savo šunį.



Verčiau paklauskite apie žmonių pomėgius. Pabandykite išsiaiškinti, kas juos jaudina ar sunkina - jų kasdieniai malonumai ar tai, kas juos laiko be miego naktį. Paklauskite apie paskutinį matytą filmą ar istoriją apie papuošalą, kurį jie nešioja. Taip pat geri yra ekstensyvūs klausimai, tokie kaip: „Jei galėtumėte mėnesį praleisti bet kurioje pasaulio vietoje, kur eitumėte?“

Tyrimai rodo, kad kai žmonės, kurie vienas kito gerai nepažįsta, užduoda vienas kitam tokio tipo klausimus, jie jaučiasi labiau susiję, nei jei praleidžia laiką kartu, atlikdami užduotį. Tai yra tos pačios rūšies klausimai, išvardyti plačiai išplatintame straipsnyje „36 klausimai, kurie veda į meilę“, ir yra panašūs į pokalbio pradmenis, kuriuos pasiūlė „Family Dinner“ projektas, kuriame skatinama valgyti be prietaisų ir nusiteikti į klausymą.

Kadangi mūsų smegenys gali mąstyti daug greičiau, nei žmonės gali susikalbėti, saugokitės polinkio imtis protinių šalutinių kelionių, kai turėtumėte klausytis. Protingi žmonės yra ypač linkę atitraukti savo mintis. Jie taip pat labiau linkę manyti, kad jie jau žino, ką kitas asmuo ketina pasakyti.Žmonės, turintys aukštesnį I.Q., taip pat linkę būti neurotiškesni ir susikoncentravę į save, o tai reiškia, kad nerimas labiau linkęs užvaldyti jų dėmesį. Jei patenkate į šią kategoriją, gali būti naudinga apsvarstyti galimybę klausytis, kaip tam tikrą meditaciją, kai priversite save suvokti blaškantis ir tai pripažįstate, tada grįžkite prie dėmesio. Užuot susikoncentravę ties kvėpavimu ar mantra, atkreipkite dėmesį į kalbėtoją."

2020 m. sausio 8 d., trečiadienis

Kaip Lietuvos verslininkai vagia darbuotojų atlyginimus

Brexitas rodo, kad Vakarų gyventojai neilgai taikstosi su Rytų Europos gyventojų kenkimu Vakarų gyvenimo būdui. Ši istorija iš Danijos tai patvirtina:
"Visi skandalingi įvykiai prasidėjo gruodžio pradžioje. Gruodžio 2 d. į Tikøbgade esančią statybvietę, kurioje darbus atliko „DS Byggeri“ įmonė, atvyko keli šimtai Danijos pastolių montuotojų klubo narių, kurie norėjo surengti taikią demonstraciją, tačiau prisimenant tai, kad vakarą prieš tai buvo sumušti du profesinių sąjungų atstovai, demonstracija peraugo į išpuolį, kurio metu buvo nuversti pastoliai, taipogi buvo apverstas prabangus „Porsche Cayenne“ automobilis, kuris priklausė Lietuvos statybų įmonės vadovui. 

Statybininkas Petras statybinėje įmonėje „DS Byggeri ApS“ dirbo balandžio–lapkričio mėnesiais, iki gruodžio mėnesio įmonė darbus vykdė Tikøbgade ir Lundtoftegade Kopenhagos Norrebro rajone, todėl jis pats skandalinguose gruodžio įvykiuose jau nedalyvavo. Tačiau pasakojo apie darbo sąlygas, kuriomis jam teko dirbti Lietuvos statybų įmonėje. Petras sakė: „Saugios darbo sąlygos užtikrintos nebuvo, o dirbant visada reikėjo skubėti. Darbuotojai buvo spaudžiami dirbti visas savaitės dienas, dažnai sulaukdavome ir spaudimo dirbti vakarais kiek įmanoma ilgiau nesumokant uz viršvalandžius“.



„DS Byggeri“ šiam darbuotojui nėra įmokėjusi įmokų į pensijų ir atostoginių pinigų fondus."
O kaip Lietuvoje? Lietuvoje yra tie patys vagiantys atlyginimus Lietuvos verslininkai. Nėra tik žmonių, sugebančių apversti prabangų vagies automobilį. Todėl nėra skandalo. Todėl apsimetam, kad nieko nežinom.

Telefonų gamyba Kinijoje


2020 m. sausio 7 d., antradienis

Vietoje normalių pensijų badaujantiems, sunkiai sergantiems, gilios senatvės sulaukusiems, mokėjimo, mokomės gaudyti elektronus laukuose

"KTU rengs studiją, kaip riboti baltarusiškos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros importą. Konkrečiai, Lietuvai siekiant riboti šios AE pagamintos elektros patekimą į šalį, Kauno technologijos universitetas už 54,45 tūkst. eurų (su PVM) rengs studiją, kaip tai būtų galima padaryti techniškai."
54,45 tūkst. eurų... Lietuvos valdžia ir mokslininkai yra bepročiai ir žmogžudžiai. Kadangi Astravo elektrą pirks Latvija, ir mes esame vienoje elektros rinkoje su Latvija, tai jokių šansų techniškai tai padaryti nėra.

Oi, bet palaukit, juk yra variantas - "sėdėt ant laido ir klumpėm numušinėt baltarusiškus elektronus..."