Dar vienas baltyminio maisto šaltinis badaujantiems su mažytėmis lietuviškomis pensijomis

"Baltųjų dobilų lapai ir žiedai yra ne tik puikus pašaras, skirtas gyvuliams, bet ir vertingas išgyvenimo maistas: jie turi daug baltymų, yra plačiai paplitę ir gausūs. Švieži augalai šimtmečius buvo naudojami, kaip priedai prie salotų ir kitų patiekalų, sudarytų iš lapinių daržovių.  Žmonėms nėra lengva virškinti neapdorotus baltuosius dobilus, tačiau tai lengvai pataisoma, virinant nuimtus augalus 5–10 minučių."

Valgyti reikėtų su duona, makaronais arba kitais javų kilmės produktais kad gautume pilną reikalingų amino rūgščių rinkinį.

Kaip mūsų ūkininkai gali prisitaikyti prie globalaus atšilimo?

„Teko būti Prancūzijoje, kurie, pavyzdžiui, kukurūzams apsaugoti ankstyvą pavasarį naudoja specialias plėveles ir tai sėją paankstina dviem savaitėm. Keičiasi ne tik klimatas, bet ir technologijos bei pačios veislės. Jau Lietuvoje kai kurie ūkininkai augina du bulvių derlius per metus ir pirmąjį kasa gegužės pabaigoje ar birželį“, – kaip keičiasi žemdirbystė pasakoja Žemės ūkio rūmų pirmininkas A. Svitojus.

Jis vardina ir kultūras, kurių mūsų dabartinėmis sąlygomis jau būtų galima gauti du derlius per metus. Tai bulvės, žiemkenčiai, ridikėliai, įvairios salotos. Daržininkystėje du derliai galimi, grūdininkystėje žemė turi daugiau pailsėti. Gerai, kad pas mus kol kas nepasireiškė pernelyg ankstyvo sodų žydėjimo tendencijos. Žiedai būtų žuvę. Taip jau nutiko Italijos persikų soduose. Jie verkia, kad šiemet derliaus nebus.

Be to, keičiantis klimatui atsiranda ir kitų tendencijų. Mėsinių galvijų augintojai, kurie šiemet ganė per žiemą, savikainą sumažino 15 proc. Tačiau tokiam laikymo būdui tinka ne visos pas mus populiarios mėsinių raguočių veislės. Mūsų žiemos panašios į Airijos, tačiau pas juos vasarą lyja kur kas daugiau.

Kalbant apie gyvulininkystę klimato kaita mums gali būti naudinga – kai kur mėsiniai ganėsi lauke ištisus metus. Mes tampame panašūs į airius, kur žolę galima pjauti ne 3, bet 4 kartus per metus. Netgi Baltarusijoje, kur taikomos naujos veislės, žolė pjaunama 4 kartus. Tačiau tai specialios ganyklos, kurios sėjamos specialia sėkla ir prižiūrimos pagal atitinkamas technologijas.

„Daržovės dirvos taip stipriai nenualina kaip kviečiai arkitos kultūros. Tačiau bet kokiu atveju vėliau turime žemei grąžinti anglį irazotą, kuriuos pasiima augalai. Intensyvios grūdų auginimo technologijos galibūti taikomos juodžemio zonose – derlingose Ukrainos, Kazachstano žemėse. Pasmus dar reikia išsiaiškinti, ar tai apsimokėtų“, – dėlioja A. Svitojus."

Kaip atsikratyti Lietuvos žmonių įsitikinimo, kad Lietuvos valstybė ir verslas yra kyšininkų, kaip Eligijus Masiulis, ir parazitų suokalbis?

Galima vokiečių pavyzdžiu padaryti įmonių darbuotojus tų įmonių akcininkais.

"Maždaug 40 procentų iš 33 000 kompanijos darbuotojų visame pasaulyje perka darbuotojų akcijas Vokietijos cheminių gaminių kompanijoje „Evonik“. Dalyviai yra iš visų kompanijos hierarchijos sluoksnių, nuo gamybos darbuotojų iki aukščiausių vadovų. Modelis: už dvi įsigytas akcijas įmonė suteikia jums trečiąją nemokamai. Tai reiškia, kad per daugelį metų galite sukaupti nemažą kapitalą net krizės metu."