Ramybės Jūsų namams

Goldberg Variations Complete (J.S. Bach BWV 988), with score, Kimiko Ishizaka piano

 
Pagal senovimę legendą Bachas parašė šią muziką nemiga sirgusiam Rusijos diplomatui, kad ši muzika padėtų tam diplomatui užmigti.

Beje, kalbant apie muziką, man patinka mano Bose ausinės, gana tiksliai perduodančios sudėtingus garsus.

Why young people are more worried than older ones about covid-19?

 "Young people reckon they are much more likely to become infected. When asked in May, those under 34 saw their chances of catching the virus as nearly three times those of people over 70. In the, researchers noted that young people are more likely than older ones to live in cities, and to socialise regularly with friends, so may feel more exposed.

Finally, young people have more to lose. Even if few die, those who do fall victim to covid-19 lose more years of life than older folk. Survivors of severe infections may face decades of debilitating conditions, such as lung scarring, about which information is still scarce." [1]

Despite the fears of young people, it is difficult for them to give up the pleasures of life because their hormones work strongly. Therefore, after quarantine, young people really start to get this disease more often than older people. The nightmare becomes a reality for them.

1. "Why young Americans are more worried than older ones about covid-19; Daily chart." The Economist, 1 Sept. 2020, p. NA.

Kodėl jaunimas labiau bijo susirgti nuo koronaviruso, negu pagyvenę žmonės?

 "Jauni asmenys mano, kad jie yra daug labiau linkę užsikrėsti. Gegužės mėn. apklausti jaunesni nei 34 metų žmonės manė, kad jų tikimybė užsikrėsti virusu beveik tris kartus viršija žmonių, vyresnių nei 70 metų, tikimybę. Tyrėjai pastebėjo, kad jauni asmenys dažniau, nei vyresni žmonės, gyvena miestuose ir reguliariai bendrauja su draugais, todėl gali jaustis labiau rizikuojantys užsikrėsti.

Galiausiai jauniems žmonėms tenka daugiau prarasti dėl šios ligos. Net jei nedaugelis miršta, tie, kurie tampa „covid-19“ aukomis, praranda daugiau gyvenimo metų, nei vyresni žmonės. Išgyvenusiems sunkią šios infekcijos eigą, gali pasireikšti dešimtmečius normalų gyvenimą trukdančios būklės, pavyzdžiui, plaučių randai, apie kuriuos informacijos vis dar nėra pakankamai, nes praėjos dar nedaug laiko nuo pandemijos pradžios." [1]

Nepaisant jaunimo baimės, jiems atsisakyti nuo gyvenimo malonumų sunku, nes jų hormonai veikia stipriai. Todėl po karantino jaunimas tikrai pradeda dažniau sirgti šia liga, negu pagyvenę žmonės. Košmaras jiems tampa tikrove. 

1. "Why young Americans are more worried than older ones about covid-19; Daily chart." The Economist, 1 Sept. 2020, p. NA.

Lietuvoje žmonės turi partizanų mentalitetą, slapstosi nuo epidemiologų ir toliau platina virusą

Ką daryti? Galima mažinti sunkumus tiems, kurie yra klusnūs ir izoliuojasi. Žinoma, kad žmonės daugiausia platina infekciją ligos pradžioje. Todėl atsiveria galimybė palengvinti žmonių dalią, taip padidinant klusnesnių skaičių ir sumažinant viruso perdavimo tarp žmonių dažnį.

"Sveikatos priežiūros institucijos nurodo izoliuoti žmones, kurie neabejotinai yra užsikrėtę „Sars-CoV-2“. Taip siekiama užkirsti kelią viruso perdavimui kitiems. Dabar Vokietijos epidemiologas Drostenas siūlo pacientui penkias dienas nuo diagnozės pabūti izoliacijoje namuose. „Tada atliekamas testas ir, jei viruso apkrova yra maža, izoliacija panaikinama“, - rašė jis Vokietijos spaudos agentūrai. Žinoma, tai taikoma tik lengviems atvejams, kurių rizika, kad paciento sveikatos būklė pablogės, yra maža."

Kur pagrindinė daugumos lietuvių politikų klaida Baltarusijos istorijoje?

 Užsižiūrėjo į triukšmingos mažumos kai kuriuose Baltarusijos miestuose demonstracijas. Nesuprato, kad Baltarusijos provincija, kuri sudaro 80 šalies gyventojų procentų, mato, ką oligarchai daro kaimyninėse valstybėse, nenori tokio savivaliavimo ir betvarkės (Mockau, čia apie tave kalbama), todėl remia Lukašenką.

Dabar Baltarusijos kroviniai nukreipiami iš Lietuvos į Rusiją. Lietuvai nuostolis ir ekonomikoje, ir politikoje. Netekome pinigų už tranzitą ir darbo vietų. Lietuvos galimybės paveikti Baltarusijos politiką dar sumažėjo.

Dabar svajojame, kaip čia Liuksemburgo krovinius vežioti per Lietuvą. Naivu ir patetiška.

Krizės metu Lietuvos rinkėjai gali netikėtai imti ir nubausti Lietuvos politikų daugumą už tokią saviveiklą. Pagyvensim - pamatysim.

Lietuvos turtingųjų požiūris į Kiniją

Lengvas susirūpinimas, bet ne daugiau. Tai, kad Kinijos komunistų prispaustų darbuotojų vergiškas darbas išstumia iš pasaulio rinkų Lietuvos darbuotojus (kur mūsų linų pramonė?) - nei žodžio Lietuvoje. Tai, kad kinai vagia technologijas visame pasaulyje - Lietuvoje minėti nemandagu, ką jūs, Lietuvos verslas pats vogtų, jei tik prieitų. Štai tipiškas lietuviškas, šiandieninis Lietuvoje, o pasaulio požiūriu - beviltiškai pasenęs, lietuviškas mąstymas:

"Pastaruosius metus galima stebėti Europos Sąjungos (ES) pozicijos Kinijos atžvilgiu transformaciją. Aukščiausių pareigūnų pasisakymuose vis dažniau pabrėžiamos ne tik bendradarbiavimo kuriamos galimybės, bet ir rizikos, susijusios su augančia Kinijos ekonomine galia. Pernai metais Europos Komisija (EK) pirmą kartą įvardijo Kiniją ne tik kaip partnerę, bet kartu ir kaip „ekonominę konkurentę“ bei „sisteminę varžovę“. Griežtesnė retorika rodo pasikeitusį ES požiūrį – pradedama suvokti, kad Sąjunga privalo imtis aktyvių ir koordinuotų veiksmų, kurie padėtų apsaugoti Europos ekonominius ir politinius interesus.

Kinijos ir ES santykiai labai kompleksiški, turintys stiprią ekonominę ir politinę dimensijas, todėl galima įžvelgti nemažai priežasčių, sąlygojančių ES pozicijos transformaciją. Vis dėlto bene didžiausią ES nepasitenkinimą kelia nevienodos ekonominių santykių sąlygos, apsunkinančios Bendrijos verslo galimybes lygiavertiškai konkuruoti su Kinijos įmonėmis.

Pirma, Kinija teikia vietos įmonėms įvairių formų valstybės paramą, kuri gali apimti tiesiogines perlaidas, mokestines lengvatas, valstybės kredito garantijas ir kt. Valstybės parama grįstas Kinijos ekonomikos veikimo modelis kelia rizikas efektyviam ES bendrosios rinkos veikimui. Subsidijuojamos įmonės, vykdydamos veiklą ES rinkoje, gali iškreipti konkurencinę aplinką ir įgyti nesąžiningą pranašumą prieš Europos verslą, kadangi valstybės parama sukuria dirbtines sąlygas siūlyti žemesnę prekių ar paslaugų kainą ir mobilizuoti didesnius resursus, konkuruojant dėl įmonių įsigijimo.

Antra, Kinija mėgaujasi daug geresnėmis priėjimo prie ES vidaus rinkos sąlygomis, nei Sąjunga prie Kinijos. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinimu, Kinija tebėra viena iš labiausiai tiesiogines užsienio investicijas ribojančių šalių. Šis rinkos uždarumas apsaugo vietos verslą nuo užsienio konkurencijos ir kartu su anksčiau minėta valstybės parama sukuria sąlygas kurtis ypač stiprioms įmonėms – „nacionalinėms čempionėms“, kurios, žengdamos į užsienio rinkas, natūraliai turi konkurencinį pranašumą. Geriausias šios strategijos pavyzdys – informacinių ir telekomunikacinių technologijų sektorius, kuris užsienio investuotojams Kinijoje iš esmės yra uždarytas.

Trečia, ES nepasitenkinimą stiprina skirtingos galimybės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. ES šalyse ši rinka yra atvira ir įmonės iš trečiųjų šalių gali dalyvauti konkursuose lygiomis sąlygomis su vietos įmonėmis, tačiau Kinijoje ši rinka yra iš esmės uždara. Problemą paaštrino Naujojo šilko kelio (NŠK) iniciatyva, apimanti grandiozinius transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros plėtros planus Azijoje, Europoje ir Afrikoje, kurių finansavimas iki 2027 m., skaičiuojama, pasieks 1 trilijoną JAV dolerių. Nepaisant didelės įgyvendinamų projektų vertės, ekonominė nauda ES įmonėms bus ribota, kadangi pastarųjų dalyvavimas vystant projektus yra labai ribotas dėl žemo skaidrumo lygio ir administracinių kliūčių užsienio įmonėms. Remiantis 2018 m. duomenimis, net 89% pagal NŠK iniciatyvą finansuojamų infrastruktūros projektų statybos darbų atlieka Kinijos rangovai.

ES imantis gynybinės taktikos būtina užtikrinti, kad ji nepaskatintų protekcionistinių tendencijų, tačiau veiktų kaip katalizatorius, motyvuojantis spartesnį Kinijos ekonomikos atsivėrimą."

Kinijos ekonomikos atsivėrimas nepasiteisino. Laukėm laukėm, nesulaukėm. Pasenusi ideologija. Kaip rodo patyrimas, su Kinijos komunistais [1] ir Lietuvos buvusiais komunistais (Mobilumo paketas) tik protekcionizmas ir padeda. Taip, kad Lietuvos turtingieji nesiorientuoja Kinijos problemos sprendime. 

1. "Remiantis analitinės bendrovės „Gartner“ atliktu tyrimu, maždaug trečdalis kompanijų, turinčių pasaulines gamybos grandines, perkelia gamybą iš Kinijos į kitas šalis arba planuoja tai padaryti ateinančiais metais. Šiuose tyrimuose dalyvavo daugybė firmų - IT įmonės, sunkiosios pramonės atstovai, taip pat maisto pramonė. Korporacijos, turinčios Amerikos pasus, nustato toną, tačiau du trečdaliai Kinijoje veikiančių Europos firmų taip pat svarsto arba aktyviai vykdo laipsniško perkėlimo politiką."

Tai tik pradžia. Tas trečdalis yra pirmosios kregždutės, skelbiančios komunistinės žiemos pabaigą pasaulyje. Gėda atsilikusiems Lietuvos turtingiesiems.

 

Apsimoka patentuoti tik Amerikos universitetų išradimus, o Vokietijos - ne

Universitetai turi daug laisvės užsiimti fundamentaliais tyrimais, todėl universitetų išradimai turėtų pralaužti ledus perspektyviausiose technologijų virsmuose (pvz., Google - pasaulio informacijos tvarkyme). Deja, Vokietijoje - nepavyksta. 

"Nuo pat pertvarkyto darbuotojų išradimų įstatymo įsigaliojimo 2002 m. pradžioje Vokietijos universitetai galėjo užpatentuoti savo darbuotojų išradimus. Pagal to meto federalinės vyriausybės idėją, komerciškai naudingus universitetų tyrimų išradimus turėtų būti lengviau perkelti į ekonomiką, o universitetai turėtų gauti finansavimo šaltinį iš pardavimo pajamų. Intensyvių mokslinių tyrimų (technikos) universitetų rektoriai ir prezidentai matė artėjančius auksinius laikus. Juk ar patentai nebuvo monopolijos ir, beveik kaip patarlė sako, „licencija spausdinti pinigus“?

Praktika labai anksti pasirodė kitokia. Universitetų patentų paraiškų skaičius laikinai 2015 m. išaugo iki 765, tačiau nuo to laiko 2019 m. pastebimai sumažėjo iki 657. Išduotų universitetų patentų naudojimas iki šiol yra nepelningas. Dažniausiai patentavimo išlaidos yra žymiai didesnės, nei eksploatavimo pajamos, priklausomai nuo skaičiavimo metodo, iki šešių kartų. Išnagrinėjus tiksliau išsamius duomenis laikotarpiui nuo 2002 m. iki 2013 m. iš maždaug 100 universitetų patentų, paaiškėjo, kad  jie uždirbo 84 proc. mažiau pajamų, nei turėjo išlaidų (išeina, kad 6,25 karto mažiau uždirbo šių patentų atveju, negu išleido)."

Ar apsimoka patentuoti Lietuvos universitetų išradimus? To mes nežinome. Bet patentų srityje Lietuvai tenka vos ne paskutinis papas Europoje.

"Skaičiuojant sąlyginį rodiklį – pateiktų patentinių paraiškų 1 milijonui gyventojų – Lietuvai tenka 13,2 paraiškos. Dar daug trūksta iki ES vidurkio – čia milijonui gyventojų tenka 139 paraiškos."

Mūsų išradingumas yra kitur. Va Landsbergiai yra tipiškas pavyzdys - su valdiška parama suka labai pelningą verslą, žiauriai mažai mokėdami jų darbuotojams, ir su visokiais išradimais galvos nesuka. Tokie žmonės išsiurbia visą deguonį ir pinigus Lietuvos padangėje, talentingiems lietuviams lieka tik emigruoti.