Kodėl šiandien laimi liberalūs politikai?

"Atrodo, jog vystosi tragedija, kad jaunieji Vakarų piliečiai išmetė pamatinį Vakarų idealą arba, greičiausiai, niekada nebuvo su juo susidūrę. Tradicinė nuomonė, kad politinė pergalė ir pralaimėjimas yra demokratinio proceso dalis ir savitvarkos principo esmė, buvo pakeista leninišku siekiu niekinti savo priešininką. Atrodo, kad dabar šalį vartojančios radikalios politikos principas yra „Aš laimiu, tu dingsi“.

Elitas, ypač profesoriai, turi prisiimti daug atsakomybės už šią padėtį. Dešimtmečius klasėse ir auditorijose jie dėjo pagrindą šiai akimirkai. Netolerancijos politika, skelbiama beveik visose Vakarų gyvenimo srityse, daro prielaidą, kad tie, kurie gyvena „provincijoje“, iš tikrųjų nebėra piliečiai, nes jie nesugeba suvokti globalistinės tarptautinės tvarkos šiboletų. Jie yra negrįžtamai iš kažkur, o kartą netekdami savo bendruomenės - tarkim, dėl to, kad jų darbas buvo išsiųstas į Aziją (kur išnyko lietuviški linai?) - jie tampa šalies viduje pašaliniai, o nei jų pažiūros, nei gyvenimo būdas nėra nusipelnę elito pagarbos. Tie, kurie kalba jų vardu (JAV prezidentas D. Trumpas ir JAV respublikonų partija, Lietuvos valstiečių partija), apskelbiami „populistais“, visai netinkamais, kad juos išklausytume mandagioje visuomenėje.

Vakarų laisvosios rinkos kapitalizmas buvo ir griaunamiausias, ir kūrybingiausias pagrindas, kuriant turtus ir naujoves. Vis dėlto istoriškai jo darbuotojams pražūtingą kokybę sušvelnino klestintis tautos nacionalizmas, kuris galiausiai išstūmė klasės idėją. Rokfeleriai, Fordai ir Carnegiai, o pastaruoju metu Kennedžiai ir Bushai - matė save susietus su savo tauta ir su ja susijusiu įsipareigojimų abipusiškumo principu, grąžindami pinigus ir paslaugas šaliai, kuri leido jiems sėkmingai veikti. Jie pirmiausia matė save kaip amerikiečius, nors turėjo priemonių būti pasaulio piliečiais.

Priešingai, šiandien Vakarų verslo elitas, ypač JAV finansiniai plutokratai JAV rytinėje pakrantėje ir skaitmeninė aristokratija JAV vakarinėje pakrantėje, atrodo, nori dirbti su „pasaulinėmis problemomis“. Įsipareigojimas savo šaliai yra vertinamas kaip retrogradinio populizmo ženklas, kuris turi būti panaikintas, esant pirmai galimai progai.

Verslo elitas pastūmėjo savanaudišką transnacionalizmo pasaulio viziją, nevaržomą vietos kultūrų ir institucijų, kurių daugeliui sukurti ir įtvirtinti prireikė šimtmečių. Naujoji patvirtinta oligarchija - žmonės vienu metu iš visur ir iš niekur - jaučia vis menkesnį pareigos jausmą savo tautiečiams.

Kėsinamasi į konstitucinę piliečių teisę laisvai kalbėti, nebent jie pirmiausia patvirtina, kad vis netolerantiškesnė ortodoksija turi būti nepaliaujama. Tautos laisvę sutrumpina nenutrūkstami struktūrinio rasizmo, baltųjų privilegijos, homofobijos ir nepakantumo kaltinimai, nedaugelis stabteli svarstydami poveikį tikrosioms Vakarų tradicijoms. Šiandien neomarksistai kontroliuoja beveik visas elito diskursų sritis Vakaruose ir taip gali panaikinti bet kokią pasipriešinimą, mesdami kaltinimą „populizmu“ ar „rasizmu“ tiems, kurie atsisako paklusti jų ideologinei linijai." [1]

Nupirkti neomarksistai varo stambiam verslui naudingą propagandą, naikindami tautines valstybes.

Lietuvos konservatoriai, vadovaujami Landsbergių šeimos, yra tipiška šiuolaikinė liberali partija. Už juos ir tikrais liberalais pasivadinusius jų sąjungininkus balsuoja indoktrinuotas Lietuvos miestų  jaunimas.

1. The American Experiment Is on Life Support
Michta, Andrew A. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]27 Oct 2020: A.15.

 

Why do the liberal politicians win today?

 "It is a tragedy that the young seem to have jettisoned this foundational American ideal, or more likely were never exposed to it in the first place. The traditional view that political victory and loss are both part of the democratic process and the gist of a self-constituting polity has been replaced with a Leninist drive to nullify one's opponent. The principle of the radical politics now consuming the country seems to be "I win, you disappear."

Elites, especially the professoriate, bear much of the responsibility for this state of affairs. For decades in classrooms and lecture halls they laid the groundwork for the present moment. The politics of intolerance preached in nearly every realm of American life assumes that those in "flyover country" are in effect no longer fellow citizens, as they are incapable of grasping the shibboleths of the globalist international order. They are irretrievably from somewhere, and once stripped of their community -- say, because their job was shipped off to Asia -- they become internally displaced, with neither their views nor lifestyle deserving of elite respect. Those who speak on their behalf are dismissed as "populists," all but unfit to be heard in polite society.

American free-market capitalism has been both the most destructive and the most creative framework for generating wealth and innovation. Yet historically, its destructive quality was tempered by the regnant nationalism of its people, one that ultimately superseded the idea of class. The Rockefellers, Fords and Carnegies -- and more recently the Kennedys and the Bushes -- saw themselves bound to their nation and the attendant principle of mutuality of obligation, giving back in money and service to the country that made their success possible. They saw themselves as Americans first, even though they had the means to be citizens of the world.

In contrast, America's corporate elite today, especially its financial plutocrats on the East Coast and digital aristocracy on the West Coast, seem keener to work on "global problems." The commitment to one's country is seen as a sign of retrograde populism to be stamped out at the first possible opportunity.

Corporate elites have pushed a self-serving vision of a world of transnationalism unconstrained by local cultures and institutions, many of which took centuries to establish and consolidate. The new credentialed oligarchy -- people simultaneously from everywhere and nowhere -- feels an ever more tenuous sense of obligation to its fellow nationals.

The assault on the constitutional right of citizens to speak freely unless they affirm first the increasingly intolerant orthodoxy has been unrelenting. The nation's freedom is being abridged by incessant charges of structural racism, white privilege, homophobia and intolerance, with few pausing to consider the effect on liberal traditions. Today the neo-Marxists control almost all areas of elite discourse in the U.S., and can thus cancel any opposition by hurling "populism" or "racism" at anyone who refuses to submit to their ideological line." [1]

Lithuanian Conservatives, lead by Landsbergis family are typical contemporary liberal party. Indoctrinated young people are voting for them. 

1. The American Experiment Is on Life Support
Michta, Andrew A. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]27 Oct 2020: A.15.

Atsikratėme liberalų, pasivadinusių socialdemokratais

 "Šie Seimo rinkimai išskirtiniai tuo, kad į Seimą sugrįžta daug dabartinių valdančiųjų. Nors valstiečiai prarado 22 mandatus, bet laimėti 32 – geras rezultatas, palyginti, kas nutikdavo valdantiesiems anksčiau.

Didžiausiais pralaimėtojais vadinama socialdemokratų partija. Šie rinkimai jai vieni nesėkmingiausių. Treji metai po partijos skilimo būnant opozicijoje buvo pakankamas laikas atsitiesti ir bandyti susigrąžinti dešimtmečius turėtą savo, kaip tvirčiausios kairiojo sparno partijos, poziciją. Taip nenutiko: socialdemokratai pelnė vos trylika mandatų. Kairiojo sparno pagrindinės partijos poziciją jie, panašu, užleido valstiečiams."

Socialdemokratai iškrito iš valdžios pelnytai. Jie, kartu su konservatoriais, stūmė liberalią politiką, aptarnavo vien nevykusius Lietuvos verslininkus, sugebančius konkuruoti rinkoje tik mūsų neadekvačiai mažų atlyginimų dėka.Tai yra gerai. Kuo anksčiau rinkėjai susivoks, kas ką mums meluoja, tuo greičiau atsigaus Lietuva. Dabar melagių konservatorių eilė. Valstiečiai nors truputį vertė verslininkus dalintis uždarbiu su darbuotojais, todėl ir liko stipria jėga Seime.

Šimonytė pakeis koronaviruso sulaikymo tvarką

 Išsiaiškinus kiekvieną naują užsikrėtusį, Vilniuje šaudysime iš patrankų. Rodysime tai per televizorių. Ginklų prisipirkome, narkotikai ir alkoholiniai gėrimai bus prieinami laisvai - kodėl nesilinksminti?

Visa kita liks, kaip prie valstiečių. Visur tas pats. Ką čia naujo sugalvosi?

Vartotojai turėtų padengti žalos gamtai kompensavimo išlaidas

"Idealiu atveju čia naudojamos atkūrimo išlaidos: vienos tonos anglies dioksido išmetimo išlaidos turi padengti vienos tonos anglies dioksido išgavimo iš atmosferos sąnaudas; panašiai nustatomi mokesčiai už nuotekų šalinimą ar valymą. Žinoma, nebus įmanoma išsamiai užfiksuoti visų neigiamų verslo ir namų ūkių padarinių gamtiniam kapitalui, tačiau bet kuriuo atveju reikėtų atsižvelgti į didžiausią poveikį atmosferai, biosferai, hidrosferai ir geosferai.

Taigi lieka klausimas, kas pasirūpins natūralaus kapitalo atkūrimu, pasinaudodamas vidinėmis sąnaudomis. Tai gali būti valstybinės institucijos, kurios surenka internalizuotas išorines išlaidas kaip mokesčius, muitus ar rinkliavas. Kita vertus, privačios įmonės taip pat galėtų pasirūpinti šiomis užduotimis ir taip sukurti naują rinkos segmentą."

Šiuolaikinės informacinės technologijos gali padėti kaupti tuos duomenis apie svarbiausius gamtos naikinimo šaltinius, kuriuos reikia būtinai apmokestinti, įtraukiant tuos mokesčius į vartotojų mokamą kainą tiesiogiai. Tie, kurie sugalvos, kaip teršti mažiau, galės prašyti sumažinti mokesčius, todėl galės nuleisti kainas. Konkurentai, kuriems tai nerūpi, išnyks, kaip dinozaurai. Vaikučiai, pamojuokite rankutėmis Lietuvos ūkininkams, tualetinio popieriaus gamintojams ir dyzelinių automobilių vairuotojams. Laikas jau jiems išnykti mums iš akiračio. Nusibodo.

Aspirino vartojimas, sergant Covid-19, gali sumažinti mirtingumą

 "Įskaitant 8 trukdančių veiksnių poveikį, aspirino vartojimas buvo nepriklausomai susijęs su sumažėjusia mechaninės ventiliacijos rizika (koreguotas rizikos santykis 0,56, 95% PI 0,37-0,85, p = 0,007), priėmimu į intensyviosios terapijos skyrių (pakoreguotas rizikos santykis 0,57, 95% PI 0,38-0,85, p = 0,005) ir mirtingumu stacionare (koreguotas rizikos santykis 0,53, 95% PI 0,31–0,90, p = 0,02). Didelio kraujavimo (p = 0,69) ar atviros trombozės (p = 0,82) skirtumų tarp vartojančių aspiriną ir nevartojančių aspirino nebuvo.

Rezultatas turėtų būti patikrintas, atliekant didelį, gerai organizuotą, klinikinį tyrimą. Deja, šiuo metu turime pakankamai pacientų atlikti tokius tyrimus.

Covid-19 patients could try to reduce in-hospital mortality, using aspirin

  "After adjusting for 8 confounding variables, aspirin use was independently associated with decreased risk of mechanical ventilation (adjusted HR 0.56, 95% CI 0.37-0.85, p=0.007), ICU admission (adjusted HR 0.57, 95% CI 0.38-0.85, p=0.005), and in-hospital mortality (adjusted HR 0.53, 95% CI 0.31-0.90, p=0.02). There were no differences in major bleeding (p=0.69) or overt thrombosis (p=0.82) between aspirin users and non-aspirin users."

The result should be tested in a big, well organized, clinical trial. Unfortunately, we have enough patients to do such trials at this moment.