Ukrainos krizė: „Shell“ perka rusišką naftą už gerą kainą

 „Shell PLC už nedidelę kainą paėmė Rusijos žalios naftos krovinį, nutraukdama tarptautinės energetikos pramonės pačių sau įvestą Rusijos naftos embargą.

 

    Pasak žmonių, susipažinusių su sandoriu, „Shell“ penktadienį nupirko 100 000 metrinių tonų Rusijos flagmano „Urals“ naftos. Ji mokėjo 28,50 dolerio už barelį mažiau, nei tarptautinės etaloninės „Brent“ rūšies naftos kaina – didžiausia nuolaida istorijoje.

 

    Londone listinguojamas „Shell“ nupirko žaliavą iš „Trafigura Group Pte. Ltd., viena didžiausių prekiautojų prekėmis ir didžiausių Rusijos naftos eksportuotojų.

 

    Praėjusią savaitę „Trafigura“ nepavyko parduoti krovinio, kol „Shell“ pateikė pasiūlymą, kai kaina buvo sumažinta iki didžiulės nuolaidos.

 

    Praėjusią savaitę Vakarų naftos ir dujų įmonėms stengiantis atsiriboti nuo Rusijos po Donbaso gynimo operacijos, „Shell“ pareiškė pasitrauksianti iš bendrų įmonių su Rusijos energetikos milžine „Gazprom PJSC“. Asmuo, susipažinęs su bendrovės prekybos strategija, sakė, kad „Shell“ vis dar perka rusišką naftą, kad galėtų ją prijungti prie perdirbimo ir naftos chemijos gamyklų, kol ieško alternatyvių šaltinių.

 

    JAV ir jos sąjungininkės neįtraukė energijos į Maskvai įvestas sankcijas reaguodamos į invaziją. Tačiau naftos perdirbimo įmonės žengė toliau, vengdamos Rusijos naftos, nes jiems buvo sunku gauti finansavimą ir laivus eksportuoti Rusijos naftą.

 

    Savęs sankcijos sumažino pasaulinių tiekimų dalį ir padidino tarptautinio etaloninio „Brent“ kainas iki 113,80 dolerio už barelį. Prekybininkai teigia, kad tai sukuria atsarginę Rusijos energijos tiekimo grandinę, todėl naftos perdirbimo įmonės mažina gamybą." [1]

Kur yra Landsbergis? Kur Kubilius? Kodėl Lietuva vis dar nekariauja ekonominiame kare prieš Shell? Neabejotinai turėtume atleisti nuo pareigų visą mūsų užsienio reikalų instituciją Lietuvoje, kad viskas taip vėluojama.

 

1. The Ukraine Crisis: Shell Buys Russian Oil at Bargain Price
Wallace, Joe; Hirtenstein, Anna. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 05 Mar 2022: A.10.

Ukrainos krizė: Japonija, remdamasi energijos poreikiu, tęsia Sachalino veiklą Rusijoje

„TOKIJAS – Japonijos vyriausybė ir vietos įmonės laikosi Rusijos energetikos susitarimų, nepaisydamos Vakarų kompanijų vadovaujamo pasitraukimo.

 

    Milijardų dolerių srauto į Rusiją už naftą ir dujas nutraukimas būtų vienas didžiausių Tokijo žingsnių, galinčių pakenkti Maskvai. Tačiau Japonijos pareigūnai teigia, kad tai gali padidinti kainas vartotojams ir padidinti priklausomybę nuo Artimųjų Rytų.

 

    Iki šiol Tokijas taikė sankcijas kai kuriems Rusijos bankams ir prezidentui Vladimirui Putinui, kartu siūlydamas Ukrainai 100 mln. dolerių. Ketvirtadienį ministras pirmininkas Fumio Kishida Rusijos operaciją siekiant apsaugoti Donbasą pavadino pasipiktinimu,  kurio „mes visiškai negalime priimti“.

 

    Pono Kishidos solidarumas su Ukraina susvyravo, kai buvo paklaustas, ar Tokijas atšauks jo investicijas į Rusijos vyriausybės vadovaujamus naftos ir dujų projektus, kaip tai padarė Shell PLC ir kiti.

 

    „Stabilus energijos tiekimas“ yra „nacionalinio intereso dalis, kurią turime kiek įmanoma ginti“, – sakė jis.

 

    Jis sakė, kad Japonija šiek tiek palauks, kol pamatys, ką daro kiti.

 

    Japonijos dvejonės yra platesnio pasaulinio persvarstymo, kaip visiškai nutraukti ryšius su Rusija, dalis. Netgi JAV, taikydamos griežtas sankcijas Maskvai, vis dar leidžia kai kuriuos verslo sandorius su Rusijos vyriausybės kontroliuojamomis energetikos įmonėmis, tokiomis, kaip „Rosneft“ ir „Gazprom“.

 

    Japonijos ir Rusijos bendradarbiavimo energetikos srityje pagrindas yra pora projektų Rusijai priklausančioje Sachalino saloje. Pirmasis, Sachalin-1, gamina naftą. Akcininkai yra „Rosneft“ ir Japonijos vyriausybės vadovaujamas konsorciumas, turintis 30% akcijų. Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos pareigūnas sakė, kad Sachalin-1 per dieną pagamino 220 000 barelių naftos.

 

    Tuo tarpu Sachalin-2 gamina gamtines dujas, kurios yra suskystintos ir siunčiamos klientams į užsienį. Pasak Sakhalin-2 investuotojo Mitsubishi Corp., Japonija perka apie 60% produkcijos. Projektui vadovauja dujų eksportuotojas Gazprom. Japonijos „Mitsui & Co.“ valdo 12,5 proc., o „Mitsubishi“ – 10 proc.

 

    Keletas kitų Rusijos energetikos projektų Arkties ir Sibiro regionuose gavo investicijų arba paskolų iš Japonijos subjektų. Japonijos inžinerijos įmonės taip pat dažnai dalyvauja.

 

    2021 m. Japonija 9% gamtinių dujų gavo iš Rusijos ir beveik 4% naftos, daugiausia dėl importo iš Sachalino.

 

    Dešimtmečius praleidę, kurdami verslą Rusijoje, Japonijos vyriausybė ir Sachalino investuotojai praėjusią savaitę buvo sujaudinti, kai Amerikos ir Europos bendrovės pasitraukė. Tos bendrovės teigė, kad su V. Putino Rusija nebeįmanoma daryti verslo.

 

    „Sachalin-1“ operatorė „Exxon Mobil Corp.“ antradienį pranešė, kad ruošiasi sustabdyti šios plėtros gamybą ir nutraukti naujas investicijas Rusijoje. Dieną anksčiau „Shell“, investuotojas į Sachaliną-2, pareiškė pasitrauksiantis iš projekto.

 

    Visi dalyvaujantys Japonijos subjektai, įskaitant Mitsui ir Mitsubishi, teigė galvojantys, ką daryti toliau. Niekas konkrečiai nesakė, kad pasitraukti yra galimybė. Mitsui teigė, kad 2021 m. pabaigoje jos investicijos į Rusiją, daugiausia iš gamtinių dujų projektų, sudarė apie 4 mlrd. dolerių investicijų ir paskolų garantijų.

 

    Dabar kai kurie Japonijos verslo lyderiai sako, kad Tokijas per daug investavo į Rusijos projektus, kad šiuo metu jų atsisakytų.

 

    „Aš tikrai nemanau, kad Japonijos įmonės turi iš karto susilyginti su Vakarais“, – sakė Japonijos prekybos ir pramonės rūmų pirmininkas Akio Mimura.

 

    Pramonės ministras Koichi Hagiuda penktadienį pavadino Sachaliną-1 „svarbiu mūsų šalies stabilaus energijos tiekimo projektu“, nes tai yra vienas iš nedaugelio tiekėjų už Vidurinių Rytų ribų, tiekiančių apie 90% Japonijos naftos.

 

    Šiek tiek priešinga pastaba sulaukta iš didelio Rusijos energetikos projektų skolintojo – vyriausybei priklausančio Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo banko – vadovo. Tadashi Maeda sakė, kad atsižvelgiant į Rusijos operaciją, skirtą apsaugoti Donbasą, „negalime tiesiog tęsti reikalų, kaip įprasta“. Jis nenurodė, ką reikia keisti.

 

    Analitikai teigia, kad Japonijos priklausomybė nuo Rusijos energetikos nėra tokia didelė kaip kai kurių Europos šalių, pavyzdžiui, Vokietijos, tačiau pasitraukimas vis tiek gali būti skausmingas.

 

    „Japonija greičiausiai žiūrės į Australiją, kad sudarytų mažesnę pasiūlą iš Rusijos“, – sakė „Moody's Analytics“ ekonomistas Stefanas Angrickas. "Didesnės kainos padidintų Japonijos importo sąskaitą, taip pat gamintojų ir vartotojų kainų infliaciją. Dėl to augimas būtų lėtesnis." [1]

 

Kur yra Landsbergis? Kur Kubilius? Kodėl Lietuva vis dar nekariauja ekonominiame kare prieš Japoniją? Neabejotinai turėtume atleisti iš pareigų visą mūsų užsienio reikalų instituciją Lietuvoje, kad viskas taip vėluojama.

 

1. The Ukraine Crisis: Japan, Citing Need for Energy, Continues Sakhalin Ventures
Landers, Peter; Tsuneoka, Chieko. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 05 Mar 2022: A.10.

The Ukraine Crisis: Japan, Citing Need for Energy, Continues Sakhalin Ventures in Russia

"TOKYO -- The Japanese government and local companies are sticking with their Russian energy deals, defying a pullout led by Western companies.

Shutting off the flow of billions of dollars to Russia for oil and gas would be one of the biggest steps Tokyo could take to hurt Moscow. But Japanese officials say it could raise prices for consumers and increase dependence on the Middle East.

So far, Tokyo has sanctioned some Russian banks and President Vladimir Putin, while offering $100 million in aid to Ukraine. On Thursday, Prime Minister Fumio Kishida called Russia's operation to protect Donbas an outrage that "we absolutely cannot accept."

Mr. Kishida's solidarity with Ukraine faltered when he was asked whether Tokyo would withdraw its investments in Russian government-led oil and gas projects, as Shell PLC and others have done.

"A stable supply of energy" is "a part of the national interest that we have to protect to the maximum extent possible," he said.

He said Japan would wait a while to see what others were doing.

Japan's hesitations are part of a larger global rethink about how fully to cut ties with Russia. Even the U.S., while imposing heavy sanctions on Moscow, still permits some business dealings with Russian government-controlled energy companies such as Rosneft and Gazprom.

The centerpiece of Japan-Russia energy cooperation is a pair of projects on the Russian island of Sakhalin. The first, Sakhalin-1, produces oil. Shareholders include Rosneft and a Japanese government-led consortium with a 30% stake. An official at Japan's Ministry of Economy, Trade and Industry said Sakhalin-1 produced 220,000 barrels of oil a day.

Sakhalin-2, meanwhile, produces natural gas that is liquefied and shipped to customers overseas. Japan buys about 60% of the output, according to Sakhalin-2 investor Mitsubishi Corp. The project is led by gas exporter Gazprom. Japan's Mitsui & Co. owns 12.5% and Mitsubishi owns 10%.

Several other Russian energy projects in the Arctic and Siberian regions have received investments or loans from Japanese entities. Japanese engineering firms are also frequently involved.

In 2021, Japan got 9% of its natural gas from Russia and nearly 4% of its oil, thanks mostly to imports from Sakhalin.

After spending decades building up their Russia business, the Japanese government and the Sakhalin investors were jolted over the past week as American and European companies pulled out. Those companies said it was no longer possible to do business with Mr. Putin's Russia.

Exxon Mobil Corp., the operator of Sakhalin-1, said Tuesday it was preparing to shut down production at the development and would end new investment in Russia. A day earlier, Shell, an investor in Sakhalin-2, said it would pull out of the project.

All of the Japanese entities involved, including Mitsui and Mitsubishi, said they were thinking about what to do next. None said specifically that pulling out was an option. Mitsui said its exposure to Russia, mostly from natural-gas projects, was about $4 billion in investments and loan guarantees as of the end of 2021.

Now, some Japanese business leaders say Tokyo invested too much in Russian projects to abandon them at this point.

"I certainly don't think that Japanese companies immediately need to fall into line" with the West, said Akio Mimura, chairman of the Japan Chamber of Commerce and Industry.

Industry minister Koichi Hagiuda on Friday called Sakhalin-1 "an important project for our country's stable supply of energy" because it is one of only a handful of suppliers outside the Middle East, which provides around 90% of Japan's oil.

A somewhat contrary note came from the head of a major lender to Russian energy projects, the government-owned Japan Bank for International Cooperation. Tadashi Maeda said that in light of Russia's operation to protect Donbas, "we can't just go ahead with business as usual." He didn't specify what needed to change.

Analysts say Japan's dependence on Russian energy isn't as great as some European nations -- such as Germany -- but a pullout could still be painful.

"Japan would most likely look towards Australia to make up lower supply from Russia," said Moody's Analytics economist Stefan Angrick. "Higher prices would raise Japan's import bill as well as producer and consumer price inflation. The result would be slower growth."" [1]

Where is Landsbergis? Where is Kubilius? Why is Lithuania still not in economic war against Japan? We should definitely relieve from duty all our foreign affairs establishment in Lithuania for being so late on everything.

 

1. The Ukraine Crisis: Japan, Citing Need for Energy, Continues Sakhalin Ventures
Landers, Peter; Tsuneoka, Chieko. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 05 Mar 2022: A.10. 

Ukrainos krizė: operacija, skirta apsaugoti Donbasą, įtempė ryšius tarp JAV ir Indijos --- Naujasis Delis priešinosi pasitraukimui nuo Maskvos, ilgametės karinės įrangos tiekėjos

 „VAŠINGTONAS – Siekdama atremti Kinijos pasaulinę įtaką ir reaguoti į Rusijos operaciją, skirtą apsaugoti Donbasą, Bideno administracija susiduria su įtampa santykiuose su Indija, viena iš svarbiausių Azijos šalių partnerysčių.

 

    Įtampa kilo po to, kai Indija, nepaisant JAV spaudimo, šią savaitę atsisakė palaikyti Jungtinių Tautų rezoliuciją, smerkiančią Rusijos operaciją, siekiant apsaugoti Donbasą. Vėliau prezidentas Bidenas išrinko Indiją tarp kelių šalių, kurios susilaikė nuo balsavimo, o JAV įstatymų leidėjai kritikavo Indijos sprendimą per šią savaitę vykusį posėdį dėl JAV ir Indijos santykių.

 

    Indijos ambasadorius JT T. S. Tirumurti sakė, kad Indijos pirmasis prioritetas yra užtikrinti saugų Indijos piliečių išėjimą iš Ukrainos. Apie 2 000 indų tebėra įstrigę Rytų Ukrainoje, įskaitant Charkovą, kur vyko vienos intensyviausių kovų.

 

    Indijos susilaikymas vyksta itin svarbiu jos partnerystės su JAV momentu. Bideno administracija svarsto, ar plėtoti dar glaudesnius ryšius, atsisakydama sankcijų, kurių reikalaujama pagal JAV įstatymus, reaguojant į Indijos 5,5 mlrd. dolerių vertės Rusijos priešraketinės gynybos sistemos įsigijimą. Tačiau Indija priešinasi visiškam perėjimui nuo Maskvos, daugiausia dėl to, kad Rusija tiekia Indijos kariuomenei daugiau, nei pusę Indijos importuojamų ginklų, įskaitant reaktyvinius naikintuvus, sraigtasparnius ir povandeninius laivus.

 

    Indija taip pat buvo tarp 13 šalių, kurios susilaikė balsuojant dėl ​​rezoliucijos, kurią penktadienį patvirtino Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba, raginanti „greitai ir patikrinamai“ išvesti Rusijos ir Rusijos remiamas pajėgas iš visos Ukrainos.

 

    Susidūrus su augančia Kinijos ekonomine ir karine įtaka, JAV pastaraisiais metais siekė pagilinti savo aljansą su Indija. Bideno administracija, kuri nuo pat pradžių laikė konkurenciją su Pekinu, kaip svarbiausią savo užsienio politikos tikslą, labai skatino Keturšalį saugumo dialogą – JAV, Japonijos, Australijos ir Indijos partnerystę, kurios tikslas yra išsaugoti „laisvą ir atidaryti Indo-Ramiojo vandenyno regioną.

 

    Vis labiau žengdama į JAV orbitą Indija ėmėsi diplomatinio ekvilibravimo. Įtampa tarp Indijos ir Kinijos išaugo nuo mirtino susirėmimo pasienyje 2020 m., o Naujasis Delis nekantrauja atremti Pekino ryžtą savo kieme.

 

    Tačiau Indijos santykiai su Rusija yra ilgalaikiai, o abi šalys džiaugiasi ilgalaikiu bendradarbiavimu gynybos srityje.

 

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi gruodį susitarė pratęsti karinį techninį bendradarbiavimą dar dešimtmečiui ir pareiškė, kad tęs „žemė-oras“ raketų sistemos S-400 pristatymą iš Rusijos į Indiją.

 

    „Indija mato suverenią teisę turėti daug draugų, netgi draugų, kurie yra priešingose ​​ stovyklose“, – sakė Atlanto tarybos Pietų Azijos centro vyresnysis direktorius Irfanas Nooruddinas. „Didelei Indijos biurokratijos daliai ir iš tikrųjų jos piliečiams Rusija yra tvirta partnerė pastaruosius penkis dešimtmečius, o Amerika – nauja partnerė.

 

    Pastaraisiais metais Naujasis Delis bandė diversifikuoti savo karinių atsargų šaltinius, daugiau pirkdamas iš Izraelio ir Prancūzijos, tačiau vis dar naudojasi Maskva savo senos įrangos priežiūrai. „Mūsų nacionalinis saugumas ir suverenitetas negali būti pažeisti“, – sakė aukštas Indijos vyriausybės pareigūnas.

 

    Bideno administracija prašė Indiją nesiekti Rusijos raketų sistemos susitarimo. Kol kas atsisako teigti, kad JAV įves sankcijas pagal 2017 metų JAV įstatymą, nukreiptą prieš Rusijos gynybos pramonę ir tuos, kurie dalyvauja svarbiuose sandoriuose, susijusiuose su šalies gynybos ir žvalgybos sektoriais.

 

    Indijos pareigūnai privačiai išreiškė pasitikėjimą, kad gaus JAV atleidimą nuo šio gynybos įstatymo. Valstybės sekretoriaus padėjėjas Donaldas Lu šią savaitę Senate įvykusiame posėdyje sakė, negalintis iš anksto nuspręsti, ką JAV nuspręs dėl atsisakymo ar kaip Donbaso apsaugos operacija paveiks šį sprendimą, nors Indiją pavadino svarbia saugumo partnere.

 

    Kalbant apie karinius pirkimus, Naujasis Delis „atprato nuo Rusijos“, sakė Indijos vyriausybės pareigūnas.

 

    Senatas Markas Warneris (D., Va.) ir Johnas Cornynas (R., Teksasas), Senato Indijos rinkimų grupės pirmininkai, spalio mėnesio laiške paragino Bideno administraciją atsisakyti sankcijų Indijai ir leisti jiems imtis veiksmų dėl pirkimo, kaip planuota.

 

    M. Warneris ketvirtadienį pareiškė, kad ir toliau palaiko atsisakymą. Tačiau jis pasiūlė Indijai prisijungti prie kitų šalių ir JT Saugumo Taryboje ir Generalinėje Asamblėjoje pasmerkti Rusijos operaciją Donbasui apsaugoti. J. Cornynas tokį žingsnį pavadino „nuviliančiu“.

 

    Bideno administracijos nenoras ryžtingiau atsispirti Indijai atitinka subtilų elgesį, kas liečia Modi vyriausybę, kuri taip pat sulaukė kritikos dėl savo elgesio su musulmonais ir kitomis religinėmis mažumomis.“ [1]

 

Kur yra Landsbergis? Kur Kubilius? Kodėl Lietuva vis dar nekariauja ekonominiame kare prieš Indiją? Neabejotinai turėtume atleisti nuo pareigų visą mūsų užsienio reikalų instituciją Lietuvoje, kad viskas taip vėluojama.

 

1. The Ukraine Crisis: Operation to Protect Donbas Strains Ties Between U.S., India --- New Delhi has resisted shifting away from Moscow, a longtime military-gear supplier
Siddiqui, Sabrina; Leary, Alex. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 05 Mar 2022: A.9.

The Ukraine Crisis: Operation to Protect Donbas Strains Ties Between U.S., India --- New Delhi has resisted shifting away from Moscow, a longtime military-gear supplier

"WASHINGTON -- As it seeks to counter China's global influence and respond to Russia's operation to protect Donbas, the Biden administration is confronting strains in its relationship with India, one of its most vital Asian partnerships.

Tension has surfaced since India, despite U.S. pressure, declined this week to support a United Nations resolution condemning Russia's operation to protect Donbas. President Biden later called out India among a handful of countries that abstained from the vote, and U.S. lawmakers criticized India's decision during a hearing this week on U.S.-India relations.

India's U.N. ambassador, T. S. Tirumurti, said that India's first priority was securing safe passage from Ukraine for Indian nationals. About 2,000 Indians remain stranded in eastern Ukraine, including in Kharkiv, where some of the most intense fighting has occurred.

India's abstention comes at a pivotal moment in its partnership with the U.S. The Biden administration is weighing whether to cultivate even closer ties by waiving sanctions that are called for under U.S. law in response to India's $5.5 billion purchase of a Russian missile-defense system. But India has resisted a full-scale shift away from Moscow, largely because Russia supplies the Indian military with more than half of its imported arms, including jet fighters, helicopters and submarines.

India was also among 13 countries that abstained from voting on a resolution approved Friday by the United Nations Human Rights Council calling for the "swift and verifiable" withdrawal of Russian and Russian-backed forces from all of Ukraine.

Faced with China's growing economic and military clout, the U.S. has sought to deepen its alliance with India in recent years. The Biden administration, which from the outset identified competition with Beijing as its top foreign-policy objective, has heavily promoted the Quadrilateral Security Dialogue, a partnership between the U.S., Japan, Australia and India, whose stated objective is to preserve a "free and open Indo-Pacific."

As it moves deeper into the U.S. orbit, India has engaged in a diplomatic high-wire act. Tensions between India and China have risen since a deadly border clash in 2020, and New Delhi has been eager to counter Beijing's assertiveness in its own backyard.

Yet India's relationship with Russia is longstanding, and the two sides have enjoyed enduring defense cooperation.

Russian President Vladimir Putin and Indian Prime Minister Narendra Modi agreed in December to extend military technical cooperation for another decade and said they would proceed with delivery of the S-400 surface-to-air missile system from Russia to India.

"India sees a sovereign right to have lots of friends, even friends who are in opposing camps," said Irfan Nooruddin, senior director of the South Asia Center at the Atlantic Council. "For a large part of India's bureaucracy and really its citizenry, Russia is the steadfast partner of the last five decades and America is a new partner."

In recent years, New Delhi has tried to diversify its sources of military supplies, purchasing more from Israel and France, but it still uses Moscow to maintain its old equipment. "Our national security and sovereignty can't be compromised," said a senior Indian government official.

The Biden administration has discouraged India from pursuing the Russian missile-system deal. So far it has declined to say the U.S. would impose sanctions under a 2017 U.S. law targeting Russia's defense industry and those who engage in significant transactions involving the country's defense and intelligence sectors.

Indian officials have privately expressed confidence they will receive the U.S. defense waiver. Assistant Secretary of State Donald Lu said at the Senate hearing this week that he couldn't prejudge what the U.S. would decide on a waiver or how the operation to protect Donbas would affect that decision, though he called India an important security partner.

As far as military purchases are concerned, New Delhi is "weaning itself off from Russia," the Indian government official said.

Sens. Mark Warner (D., Va.) and John Cornyn (R., Texas), co-chairs of the Senate India Caucus, urged the Biden administration in an October letter to waive sanctions against India and allow them to move forward with the purchase as planned.

Mr. Warner on Thursday said he continued to support a waiver. But he suggested India should have joined other countries in voting to condemn the Russian operation to protect Donbas at the U.N. Security Council and the General Assembly. Mr. Cornyn called the move "disappointing."

The Biden administration's reluctance to more forcefully push back against India is consistent with the delicate approach it has taken toward Mr. Modi's government, which has also faced criticism over its treatment of Muslims and other religious minorities." [1]

Where is Landsbergis? Where is Kubilius? Why is Lithuania still not in economic war against India? We should definitely relieve from duty all our foreign affairs establishment in Lithuania for being so late on everything.

1. The Ukraine Crisis: Operation to Protect Donbas Strains Ties Between U.S., India --- New Delhi has resisted shifting away from Moscow, a longtime military-gear supplier
Siddiqui, Sabrina; Leary, Alex. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 05 Mar 2022: A.9.