Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. kovo 14 d., pirmadienis

The surveillance state; Israel.


"Did the police use home-grown spyware on citizens?

UNTIL RECENTLY many Israelis took pride in Pegasus, a fearsome bit of spyware developed by NSO Group, a local firm. The technology exploits weaknesses in a smartphone's digital defences, allowing users to eavesdrop on conversations, access data and control the camera and microphone. While marketed as a means for governments to fight organised crime and terrorism, Pegasus has reportedly been used by authoritarians to target activists, journalists and politicians. But Israelis brushed aside those concerns. The tool's popularity was proof that their country's tech firms are world class.

The mood is changing, though. Pegasus is not only a threat to foreigners, reports Calcalist, a local newspaper. The Israeli police have also used the software, without a court order, to spy on local activists, politicians and businessmen, the paper claims. Its allegations have not been corroborated. But they were enough to convince the government to investigate. Naftali Bennett, the prime minister, said the deputy attorney-general was looking into the matter. The public-security minister, Omer Barlev, who oversees the police, called for a commission of inquiry.

The list of people allegedly targeted by the police has ignited a firestorm of indignation among supporters of Binyamin Netanyahu, the former prime minister (pictured). It includes his aides and one of his sons. It also includes a crucial state witness in the corruption trial of Mr Netanyahu, who pounced on the allegations. He called it a "dark day for Israeli democracy" and said the alleged use of Pegasus by the police was like the army "using planes meant to be used against Iran, Hizbullah and Hamas to blow up Israeli civilians".

Much is still unclear--like who might have chosen the targets of Pegasus and why. Nevertheless, Mr Netanyahu's allies have called for his trial to be dismissed. For now, it has been suspended so that the prosecution can figure out whether Pegasus was used in the gathering of evidence. A commission of inquiry may, eventually, provide some answers. But it also carries risks for Mr Netanyahu, who leads the opposition in the Knesset (Israel's parliament). His critics were quick to note that the alleged abuses by the police are said to have occurred on his watch.

As prime minister, Mr Netanyahu served as NSO Group's chief salesman, offering Pegasus to foreign leaders as a carrot for better relations. The firm's customer list includes the populist leaders of Brazil, Hungary and India, with whom Mr Netanyahu got along, as well as the Sunni Arab regimes--Bahrain, Morocco and the United Arab Emirates--that established relations with Israel during his tenure.

Mr Netanyahu had also urged the Israeli police to do more with the tools at its disposal. In 2015 he chose Roni Alsheikh to lead the force. Mr Alsheikh was an unusual pick, having never served in the police. But he had been the deputy chief of Shin Bet, the internal security agency, which uses cyber-technology in its counter-terrorism operations. At his induction ceremony, Mr Netanyahu urged him to use it "also for policing, also for the daily protection of civilians and for law enforcement". Still, there is no public evidence that Mr Netanyahu was aware that the police were using Pegasus. Mr Alsheikh says the reports are "disconnected from reality".

It will be interesting to see how Mr Bennett's government navigates the scandal, given its ties to the cyber-industry. His interior minister, Ayelet Shaked, is a former tech executive with friends at NSO Group. The prime minister himself made millions co-founding an online-banking security company. As defence minister (under Mr Netanyahu) he proposed giving NSO Group data about Israelis as part of an effort to contain covid-19. That led to a backlash from other lawmakers.

The government may be growing weary of all the controversy surrounding NSO Group. Late last year America blacklisted the company. Weeks later Apple sued it for "weaponising powerful state-sponsored spyware" against its customers. Now Israelis are complaining, too. Perhaps it is time to rein in Pegasus." [1]

·  ·  ·  1. "The surveillance state; Israel." The Economist, 12 Feb. 2022, p. 40(US).

Stuburo implantai leidžia paralyžiuotiems žmonėms vėl vaikščioti, plaukti ir važinėti dviračiu

„Prieš KETURIUS METUS Michelis Roccati pateko į motociklo avariją. Jis patyrė tai, ką neurologai vadina „visišku“ nugaros smegenų sužalojimu – jis prarado visus pojūčius žemiau stuburo pažeidimo vietos ir nebegalėjo pajudinti kojų. Tačiau praėjusių metų gruodį jaunasis italas atsistojo Šveicarijos Lozanos gatvėse ir trumpai pasivaikščiojo.

 

    Įspūdingi R. Roccati žingsniai, paremti ratuotu vaikščiojimo rėmu, buvo daugiau, nei dešimtmetį trukusio Lozanos federalinio technologijų instituto neurologės Grégoire Courtine ir Lozanos universitetinės ligoninės neurochirurgės Jocelyne Bloch darbo rezultatas.

 

    Mokslininkai J. Roccati įtaisė prietaisą, stimuliuojantį jo nugaros nervus, kurie kažkada valdė apatinės kūno dalies ir kojų raumenis, tačiau nuo jo nelaimės neveikė.

 

    Net po sunkaus stuburo sužalojimo nervai, kontroliuojantys veiklą, pvz., vaikščiojimą, dažnai lieka nepakitę po bet kokiu pažeistu audiniu. Tačiau žmonėms, sergantiems paralyžiumi, pažeistas audinys pertraukia arba susilpnina bet kokius elektros signalus, gaunamus iš smegenų.

 

    Dr Courtine ir Dr Bloch sukūrė ploną prietaisą su elektrodais, kurie galėtų nukreipti į miegančius nervus. Įsodintas į R. Roccati nugarą, prietaisas siųsdavo elektros impulsus, kurie imitavo tuos, kurie paprastai būna nesužaloto žmogaus nervuose, kai jis vaikšto.

 

    Tai darydamas prietaisas veikė kaip bet kokių elektros signalų, sklindančių iš R. Roccati smegenų, stiprintuvas. Šiuos signalus paprastai blokuoja jo pažeistas stuburo audinys ir jie negalėtų suaktyvinti apatinės nugaros dalies nervų. Tačiau turėdamas stimuliavimo prietaisą, J. Roccati galėjo savo noru valdyti tuos kadaise neveikiančius nervus, todėl jis galėjo judinti kojas ir vaikščioti.

 

    J. Roccati buvo vienas iš trijų paralyžiuotų savanorių, dalyvavusių nedideliame klinikiniame prietaiso tyrime, kurio detalės buvo paskelbtos šią savaitę žurnale Nature Medicine. Prietaisas veikė pakankamai gerai, kad visi trys bandymo naudotojai galėjo atsistoti ir žengti kelis žingsnius beveik iš karto po to, kai atsigavo po operacijos,

 

    Tai buvo žymus patobulinimas, palyginti su ankstesniais tokios technologijos diegimais, kai mokslininkai perkūrė nervų implantus, paprastai naudojamus lėtiniam skausmui gydyti. Tais keliais atvejais, kai tie eksperimentai buvo sėkmingi, prireikė daug mėnesių treniruotis, kol pacientai vėl išmoko vaikščioti.

 

    Dr. Courtine'o ir Dr. Blocho naujasis prietaisas gali būti sukonfigūruotas taip, kad jis generuotų elektrinius impulsus įvairiais būdais, kurių kiekvienas atitinka skirtingą veiklą. Tyrime dalyvavę pacientai galėjo ne tik stovėti ir vaikščioti, bet galiausiai ir plaukti bei važiuoti dviračiu.

 

    Kad naujasis prietaisas būtų naudojamas klinikose, jį turės patvirtinti medicinos priežiūros institucijos. Jo išradėjai įkūrė įmonę NeuroRestore, kuri bendradarbiauja su Olandijos įmone Onward Medical, siekdama komercializuoti savo naująjį įrenginį.

 

    Tačiau prietaiso įtaka mažame Šveicarijos tyrime dalyvaujančių asmenų gyvenimams jau buvo dramatiška. Ponas Roccati pabrėžia smulkmenas – pavyzdžiui, lipimą laiptais ar stovėjimą duše. Bare jis gali atsistoti ir pabendrauti su draugais. Po treniruotės dabar jis taip pat gali vaikščioti po dvi valandas kasdien. „Su vaikštyne“, – sako jis. „Aš esu laisvas“ [1]

·  ·  ·  1. "Standing ovation; Neurology." The Economist, 12 Feb. 2022, p. 71(US).

Spinal implants allow paralysed people to walk, swim and cycle again

 

"F OUR YEARS ago Michel Roccati was involved in a motorcycle accident. He suffered what neurologists call a "complete" spinal-cord injury--he lost all sensation below the site of the damage to his spine and he could no longer move his legs. In December last year, however, the young Italian stood up on the streets of Lausanne, Switzerland, and took a short walk.

Mr Roccati's remarkable steps, supported by a wheeled walking frame, were the conclusion of more than a decade of work by Grégoire Courtine, a neuroscientist at the Federal Institute of Technology in Lausanne, and Jocelyne Bloch, a neurosurgeon at Lausanne University Hospital.

The scientists had fitted Mr Roccati with a device that stimulated nerves in his back that once controlled muscles in his lower body and legs, but which had lain dormant since his accident.

Even after a severe spinal injury, the nerves that control activities such as walking often remain intact below any damaged tissue. In people with paralysis, however, the damaged tissue interrupts or weakens any electrical signals coming from the brain.

Dr Courtine and Dr Bloch developed a wafer-thin device with electrodes that could target the dormant nerves. Once implanted into Mr Roccati's back, the device sent in pulses of electricity that mimicked those normally present in the nerves of an uninjured person as they walk.

By doing this, the device acted like an amplifier for any electrical signals coming from Mr Roccati's brain. Those signals would normally be blocked by his damaged spinal tissue and be incapable of activating the nerves in his lower back. But with the stimulation device in place, Mr Roccati was able to voluntarily control those once-dormant nerves, allowing him to move his legs and walk.

Mr Roccati was one of three paralysed volunteers who took part in a small clinical trial of the device, details of which were published this week in the journal Nature Medicine. The device worked well enough that all three users in the trial were able to stand up and take a few steps almost immediately after they had recovered from the surgery to have it implanted.

This was a marked improvement on previous implementations of this kind of technology, in which scientists had repurposed nerve implants normally used to treat chronic pain. In the few instances where those experiments had been successful, it had taken many months of training for patients to learn to walk again.

Dr Courtine's and Dr Bloch's new device can be configured to fire its electrical impulses in many different patterns, each of which corresponds to a different activity. Patients in the trial were not only able to stand and walk, but eventually also to swim and cycle.

The new device will need approval from medical regulators before it can be used in clinics. Its inventors set up a company called NeuroRestore, which is working with Onward Medical, a Dutch company, to commercialise their new device.

The impact of the device on the lives of those in the small Swiss trial, however, has already been dramatic. Mr Roccati highlights the little things--walking up stairs, for example, or standing in the shower. At a bar, he can stand up to chat with friends. After training, he is now also able to walk around for two hours every day. "With the walker," he says. "I am free."" [1] 

·  ·  ·  1. "Standing ovation; Neurology." The Economist, 12 Feb. 2022, p. 71(US).

Automation Inc; Pramoninė technologija


    „Mažai žinoma siaura vieta pasaulinėse tiekimo grandinėse

 

    TRŪKUMAS IR kliūtys buvo nuolatinio gamintojų nusivylimo šaltinis visame pasaulyje dvejus pandemijos apimtus metus. Keletui įmonių, užsiimančių gamyklų ir tiekimo grandinių palaikymu, šie nusivylimai buvo džiaugsmo ir pelno šaltinis. Visų pirma Japonijos pramonės įrangos gamintojams užsakymų išaugo, kai įmonės ėmėsi automatizavimo, pirmiausia dėl COVID-19 sukeltų sutrikimų žmonių darbo jėgai, o vėliau dėl įtemptos darbo rinkos ir didėjančių atlyginimų sąnaudų.

 

    Per pastarąjį dešimtmetį pramoninių robotų atsargos pasaulyje išaugo tris kartus. Tarptautinės robotų federacijos, prekybos grupės, duomenimis, Japonija kasmet pristato 45% naujų. Ji taip pat gamina daug kitos automatikos įrangos, nuo lazerinių jutiklių iki tikrinimo rinkinio. Net ir po neseniai įvykusio technologijų akcijų išpardavimo, keturi Japonijos išskirtiniai įrangos gamintojai – Keyence, Fanuc, SMC ir Lasertec – bendrai yra verti du su puse karto daugiau, nei buvo prieš penkerius metus. 

 

Praėjusiais metais Keyence įkūrėjas Takizaki Takemitsu trumpam tapo turtingiausiu Japonijos žmogumi. Jo 29 mlrd. dolerių turtas vėlgi yra perpus mažesnis, nei Son Masayoshi, prabangaus technologijų investuotojo, kuris yra labiausiai pasaulyje atpažįstamas Japonijos veidas. P. Takizaki įmonė ir jos kolegos įrangos gamintojai vargu ar yra buitiniai vardai. Tačiau jų gaminama aparatinė įranga daugeliui pramonės tiekimo grandinių tampa tokia pat svarbi, kaip ir puslaidininkiai.

 

    Nenuostabu, kad Japonija, garsi, kaip mėgstanti robotus, sukūrė stiprią „Automation Inc.“ įmonę. „Reikalingam momentui“ gamyba, kurią pradėjo efektyvumo apsėstos Japonijos įmonės, tokios, kaip „Toyota“ automobilių gamyboje arba „Panasonic“ buitinės elektronikos srityje, pakeitė žmones su mašinomis dešimtmečiais. Šis konkurencinio pranašumo šaltinis tapo egzistencine būtinybe vietiniams gamintojams po to, kai dešimtajame dešimtmetyje Japonijos darbingo amžiaus gyventojų skaičius pradėjo mažėti. Šiandien ji tampa tokia kitoms turtingoms šalims, kai jos patenka į sunkią demografinę padėtį. Dabar Keyence ir SMC daugiau, nei pusę pajamų gauna iš užsienio. „Fanuc“ ir „Lasertec“ yra dar labiau tarptautiniai, daugiau nei 80 % pardavimų gaunama iš užsienio.

 

    Dalis naujos užsienio paklausos yra pasaulyje nepasotinamo kompiuterių lustų bado pasekmė. SMC, parduodanti pneumatinius valdymo įrenginius lustų gamintojams, išgyveno verslo bumą, ypač kai tokiose vietose kaip Amerika ir Europa siekia perkelti daugiau puslaidininkių gamybos į namus, sako SMC valdyboje dirbantis Masahiro Otas. „Lasertec“ turi beveik monopolį pažangiausių puslaidininkinių fotokaukių – plokščių, per kurias grandinės raštai išgraviruojami ant silicio plokštelių – tikrinimo įrankių. Nuo 2020 m. pradžios jos akcijų kaina pakilo keturis kartus, todėl ji tapo viena geriausiai veikiančių „blue-chip“ akcijų Azijoje. Keyence preciziniai jutikliai taip pat yra labai svarbūs puslaidininkių paviršių defektams aptikti.

 

    Be abejo, įmonių įrenginiai yra naudingi ir kituose sektoriuose. „Fanuc“, gaminanti dideles gamykloje sumontuotas robotines rankas, jau seniai tapo automobilių surinkimo linijų įtaisu. Mike'as Cicco, vadovaujantis „Fanuc“ operacijoms Amerikoje, pažymi, kad elektromobilių kūrimui iš automobilių gamintojų reikia daugybės naujų galimybių, o tai savo ruožtu reikalauja naujų robotų tipų. „Fanuc“ šiais metais tikisi „Ford“ gamyklai Kelne (Vokietija) tiekti 500 robotų, kai gamykla taps „Ford Cologne“ elektrifikacijos centru.

 

    Būti nepakeičiamu pasirodė esą pelninga. Visų keturių Japonijos automatikos ir pramonės komplekso žvaigždžių veiklos pelno marža viršija 20%. Keyence, pelningiausios partijos, kaina viršija 50%. Per pastaruosius tris ketvirčius įmonė pranešė apie rekordinį grynąjį pelną. Kaip ir lustų įmonės, tokios kaip „Nvidia“, „Keyence“ negamina produktų, o juos kuria ir padeda klientams juos įdiegti savo gamyklose. „Lasertec“ taip pat mažai gamina savo gaminius. Šis kapitalo mažinimo metodas padeda išlaikyti pelną. „Keyence“ tyrimams ir plėtrai (MTEP) išleidžia tik 3% savo grynųjų pardavimų. Panašiai SMC išleidžia apie 4 proc. „Fanuc“ beveik visus savo produktus gamina savarankiškai ir daugiau investuoja į gamybos pajėgumus bei mokslinius tyrimus ir plėtrą. Tačiau jis efektyviai naudoja tą kapitalą, kaip ir dera robotų gamintojui, įdiegdama daugybę savo robotų, kad sukurtų robotus klientams. Didžiausia „su išjungta šviesa“ gamykla gali veikti ilgiau, nei mėnesį, kai šalia nėra brangiai apmokamų žmonių.

 

    Japonijos automatizavimo įmonės dalį savo sėkmės taip pat skolingos verslo kultūrai. SMC palaiko 6 000 pardavėjų tinklą, kurie yra sistemų inžinieriai, turintys išsamių žinių apie klientų įrangą. „Keyence“ nenaudoja tarpininkų, kad parduotų savo produktus, o visiškai pasikliauja savo pardavimo komanda. Kaip ir SMC, daugelis yra inžinieriai, kurie daug laiko skiria klientų gamyklai identifikuoja trūkumus ir reikalingus pokyčius, kurie kitu atveju galėtų likti nepastebėti. Už pastangas jie gausiai atlyginami. Japonijos leidėjas Nikkei praneša, kad vidutiniai atlyginimai Keyence per praėjusius fiskalinius metus viršijo 150 000 dolerių.

 

    Automatizavimo žvaigždės, kaip ir visa Japan Inc, paprastai yra mažiau dosnios akcininkų atžvilgiu. Dauguma sėdi ant pinigų krūvos; Praėjusiais finansiniais metais „Keyence“ turėjo daugiau nei 10 mlrd. dolerių trumpalaikio turto. Santūrus įmonių pobūdis ir jų griežtumas yra toks nusistovėjęs, kad kai kurie investuotojai teigia, kad bet kokie staigūs šio požiūrio pokyčiai gali būti didelių ir, galbūt, nepageidaujamų pokyčių įmonėse ženklas.

 

    Investuotojai turi pasikliauti tokiu runų skaitymu, nes ne visada aišku, kas vyksta įmonių viduje, bent jau pagal šiuolaikinius vakarietiškus atvirų akcininkų santykių standartus. SMC „tradicinis japonų požiūris į įmonių valdymą“, kaip 2020 m. subtiliai pasakė į technologijas atsakinga britų turto valdytoja Baillie Gifford, siūlo tik ribotą bendravimą su akcininkais. Vienas „Keyence“ akcijų paketą turintis turto valdytojas praneša, kad niekada tiesiogiai nekalba su „Keyence“ vadovybe.

 

    Kadangi įmonės tampa vis labiau tarptautinės, jos susidurs su spaudimu būti nuoširdesnėmis ir mažiau taupančiomis, tiek mokėdamios akcininkams, tiek investuodamos. „Fanuc“ 2015 m. smarkiai padidino dividendus, spaudžiamas Amerikos aktyvistų rizikos draudimo fondo „Third Point“. Kadangi Japonija nemėgsta „gadfly“ investuotojų, „Automation Inc“ turėtų tikėtis daugiau tokių skambučių. Tuo tarpu, kad išlaikytų savo novatorišką pranašumą, įmonėms gali tekti daug daugiau išleisti moksliniams tyrimams ir plėtrai. Dėl technologijų paveiktos geopolitinės įtampos su Vakarais Kinija nori sumažinti savo priklausomybę nuo visų rūšių pažangių technologijų, įskaitant robotiką, tiekėjų iš užsienio. Jei Kinijos strategija pasisektų, iš Japonijos įmonių iš karto būtų atimta didelė rinka ir atsirastų naujų pasaulinių konkurentų. Tapti nepakeičiamu yra vienas dalykas. Pasilikti tokiu yra visai kas kita.“ [1]

 

·  ·  ·  1. "Automation Inc; Industrial technology." The Economist, 12 Feb. 2022, p. 55(US).