Šiomis dienomis reikia daug ko, kad nužudyti žmogų, todėl sunku iš to uždirbti: gynybos pardavimai stringa, nepaisant Ukrainos pastangų

„Ginklų kiekiai, kuriuos JAV siunčia Ukrainai, traukia akį: tūkstančiai artilerijos sviedinių ir raketų bei šimtai tūkstančių šovinių, kad būtų galima paminėti tik kelis. Bendras saugumo pagalbos paketas, kurio dabar vertė viršija 27 mlrd. dolerių, teoriškai turėtų reikšti didelę atlyginimo dieną pagrindiniams ginklų gamintojams.

 

     Tačiau didžiausia sausumos karinė operacija Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo neperauga į JAV gynybos rangovų pakilimo laiką. Dėl tiekimo grandinės sutrikimų, įtemptos darbo rinkos ir Pentagono viešųjų pirkimų proceso, kuris gali užtrukti ne vienerius metus, ginklų gamintojai sunkiai reaguoja į didėjančią paklausą.

 

     „Lockheed Martin Corp.“, didžiausia pasaulyje pagal pajamas gynybos įmonė, kurios prieštankinės raketos „Javelin“ ir „Himars“ raketų paleidimo įrenginiai buvo pagrindiniai Vakarų paramos Ukrainai elementai, praėjusią savaitę pranešė, kad tikisi, kad metiniai pardavimai mažės antrus metus iš eilės. .

 

     Ginklų tiekėjai, tokie kaip „Lockheed“ ir „Raytheon Technologies Corp.“, kuri bendrai gamina „Javelin“ ir gamina priešlėktuvines raketas „Stinger“, nesitiki, kad iki 2024 m. sumažės Ukrainos pardavimai.

 

     Tai prieštarauja investuotojų nuomonei konflikto pradžioje. „Lockheed Martin“ akcijos per dvi savaites po Rusijos karinės operacijos Ukrainoje vasario 24 d. pabrango maždaug 20 proc. Panašiai pakilo ir kitos gynybos įmonės, nes pasaulinės gynybos akcijos per 2022 m. išaugo 32 proc.

 

     „Kol gynyba juda per metus, akcijų rinka juda per kelias sekundes“, – sakė Robas Stallardas iš Vertical Research Partners, akcijų konsultacinės įmonės.

 

     Vėliau nuotaikos atvėso, kai investuotojai laukė, kol Ukrainos skatinama paklausa virs užsakymais ir pelnu, ir perikėlė dėmesį į galimą ekonomikos nuosmukį.

 

     Gynybos sektorius šiais metais iki šiol smuko apie 6%, o tai yra prastesnis už platesnę akcijų rinką. „Lockheed“ akcijos atpigo beveik 5%, o „Northrop Grumman Corp.“, kuri stato naująjį bombonešį B-21, – prarado apie 18%. Nuogąstavimai dėl federalinio biudžeto ginčų dėl suskilusio Kongreso apsunkino gynybos atsargas.

 

     Paskutinis JAV gynybos rangovų akcijų kainų mažėjimas prieštarauja tendencijoms tarp Europos ginklų gamintojų. „Rheinmetall AG“, bendrai gaminanti „Leopard“ tankus, nukreiptus į Ukrainą, yra viena iš Europos gynybos akcijų, kurios tebėra rekordinės. Europos vyriausybės atsakė Ukrainai su planais padidinti karines išlaidas, o Vokietija pažadėjo padvigubinti savo gynybos biudžetą per ateinančius trejus metus.

 

     Didelis iššūkis JAV ginklų gamintojams yra atotrūkis tarp to, ką Pentagonas teigė ketinantis siųsti į Ukrainą, ir to, kiek iš tikrųjų išleidžia naujai ginkluotei iš gynybos įmonių. Pasak Gynybos departamento, Pentagonas įsipareigojo nusiųsti į Ukrainą beveik 30 milijardų dolerių karinių atsargų ir papildyti savo atsargas, tačiau iki šiol su gynybos įmonėmis buvo sudaryta mažiau, nei 10 milijardų dolerių, sutarčių.

 

     Pentagono lyderius nustebino didžiulis Ukrainoje naudojamų ginklų kiekis. „Viena iš didžiausių JAV gynybos pramonės bazės pamokų yra dideli vartojimo rodikliai“, – sakė Jungtinio štabo viršininkų tarybos pirmininkas generolas Markas Milley.

 

     Daugelis į Ukrainą siunčiamų ginklų buvo paimti iš esamų atsargų, o tų ginklų gamybos linijos buvo atšalusios arba nebuvo pritaikytos reaguoti į naujų užsakymų antplūdį.

 

     Kai rugpjūtį Pentagonas užsakė naujas Ukrainoje plačiai naudojamas priešlėktuvines raketas „Stinger“, tai buvo pirmasis JAV užsakymas iš „Raytheon“ per 18 metų. Gruodžio mėn. Ukraina išdegino jų 13 gamybos metų, sakė „Raytheon“ generalinis direktorius Gregas Hayesas. Konflikto metu taip pat buvo panaudotos penkerių metų vertės raketos „Javelin“.

 

     Prieš Ukrainą „Raytheon“ vis dar gamino kai kuriuos „Stingers“ užjūrio klientui, tačiau pastebėjo, kad kai kurie tiekėjai pasitraukė iš verslo ir turėjo pertvarkyti dalis, kad padidintų gamybą.

 

     „Turite iš naujo sukurti visą šią sistemą, kuri iš esmės buvo uždaryta ir pasklido vėjais“, – sakė Pentagono vyriausiasis ginklų pirkėjas Billas LaPlante'as.

 

     Ponas LaPlante'as sakė, kad pramonei ir Gynybos departamentui reikia persvarstyti ginklų pirkimo būdus. Taikos metu dalis pinigų, numatytų bomboms ir kulkoms, buvo reguliariai mažinama, kad būtų galima įsigyti egzotiškesnių pirkinių, tokių, kaip hipergarsinės raketos ar oro lazeriai.

 

     Per pastaruosius 20 metų amunicijos atsargos buvo laikomos pakankamomis, nes JAV sutelkė dėmesį į konfliktą Artimuosiuose Rytuose, kuriam reikėjo daugiau iš oro paleidžiamų ginklų, ir inicijavo didžiules programas, įskaitant kovinį lėktuvą F-35. Sumažėjus amunicijos užsakymams, įmonės pasitraukė iš verslo, gamyklos buvo uždarytos, o JAV dažnai liko tik vienas pagrindinių dalių tiekėjas. Pavyzdžiui, metaliniai artilerijos sviedinių korpusai gaminami vienoje gamykloje Ajovoje.

 

     Kai užklupo Covid-19,  įmonės pirmosiomis pandemijos dienomis užsitikrino išimtis, dėl kurių jų gamyklos buvo atidarytos, išvengiant daugelio tiekimo grandinės iššūkių, su kuriais susiduria platesnis gamybos sektorius. Tai tęsėsi iki 2021 metų rudens, kai pradėjo ryškėti įtrūkimai. Kai kurie darbuotojai perdegė dėl darbo „Covid“ metu, kai reikėjo apsaugos priemonių ir dėl ligos dažnai trūko darbuotojų, sakė vadovai.

 

     Be to, dėl kelionių atsigavimo oro transportu įmonės, kurios buvo pasiryžusios gaminti mechanines ir elektronines gynybos įrangos dalis, grįžo prie „Boeing Co.“ ir „Airbus SE“ reaktyvinių lainerių tiekimo.

 

     Gynybos įmonės pradėjo pranešti apie pristatymo vėlavimus

 

     „Lockheed Martin“ generalinis direktorius Jimas Taicletas buvo vienas garsiausių gynybos kompanijų ir Pentagono būtinybės reaguoti į gynybos gamybos įtrūkimus ir užtikrinti, kad JAV galėtų padaryti tai, ko nori, kada nori, šalininkų.

 

     Gegužės mėnesį J. Taiclet priėmė prezidentą Bideną Lockheed Martin Javelin surinkimo gamykloje Trojoje, Ala. Bendrovė pažadėjo padvigubinti Javelin gamybą, tačiau apskaičiavo, kad prireiks dvejų metų, kad pasiektų šį rodiklį, iš dalies dėl to, kad jai neužteks raketų variklių iki 2024m.

 

     „Lockheed Martin“ ir „Raytheon“ dalijasi maždaug 4,2 milijardo dolerių iš 7 milijardų dolerių ginklų ir įrangos sutarčių, kurias iki šiol Pentagonas sudarė ginkluoti Ukrainai ir papildyti JAV atsargas." [1]

1. Defense Sales Stall Despite Ukraine Effort
Cameron, Doug.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 01 Feb 2023: B.1.

It Takes A Lot To Kill A Person These Days, So It Is Difficult To Make A Profit Out Of It: Defense Sales Stall Despite Ukraine Effort

"The quantities of arms the U.S. is sending to Ukraine are eye-catching: thousands of artillery shells and missiles, and hundreds of thousands of rounds of ammunition, just to name a few. The total security assistance package, now worth more than $27 billion, should in theory mean a big payday for major weapons producers.

Yet the largest ground military operation in Europe since World War II isn't translating into boom times for U.S. defense contractors. Hobbled by supply-chain disruptions, a tight labor market and a Pentagon procurement process that can take years, arms makers have been struggling to respond to the soaring demand.

Lockheed Martin Corp., the world's largest defense company by revenue -- and whose Javelin antitank missiles and Himars rocket launchers have been central to Western support for Ukraine -- said last week that it expects annual sales to shrink for the second year in a row.

Weapons suppliers, such as Lockheed, and Raytheon Technologies Corp., which coproduces the Javelin and makes Stinger antiaircraft missiles, don't expect a bump in Ukraine-driven sales to emerge until 2024.

That contrasts with investor's views early in the conflict. Lockheed Martin shares rose around 20% in the two weeks following Russia's military operation in Ukraine on Feb. 24. Other defense companies experienced similar surges as global defense stocks rose 32% over the course of 2022.

"While defense moves in years, the equity market moves in seconds," said Rob Stallard at Vertical Research Partners, an equity consulting firm.

Sentiment later cooled as investors waited for Ukraine-driven demand to turn into orders and profits and repositioned themselves for a potential economic recession.

The defense sector is down about 6% so far this year, underperforming the broader stock market. Lockheed shares have fallen almost 5%, while those of Northrop Grumman Corp. -- which is building the new B-21 bomber -- have lost about 18%. Fears over federal budget wrangling with a split Congress have weighed on defense stocks.

Recent share price retreats for U.S. defense contractors contrast with the trend among European arms makers. Rheinmetall AG, which coproduces the Leopard tanks headed for Ukraine, is one of the European defense stocks that remain around record highs. European governments responded to the Ukraine with plans for higher military spending, with Germany pledging to double its own defense budget over the next three years.

A big challenge for U.S. weapons makers is the gap between what the Pentagon has said it plans to send to Ukraine, and what it is actually spending to buy new armaments from defense companies. While the Pentagon has pledged to send nearly $30 billion in military supplies to Ukraine and refill its own stocks, less than $10 billion has so far been awarded in contracts to defense companies, according to the Defense Department.

The sheer amount of weapons being used in Ukraine surprised Pentagon leaders. "One of the big lessons learned for the U.S. defense industrial base is the significant consumption rates," said Gen. Mark Milley, chairman of the Joint Chiefs of Staff.

Many of the arms being sent to Ukraine have been drawn from existing inventories, and the production lines for those weapons had gone cold or weren't equipped to respond to a surge in new orders.

When the Pentagon ordered new Stinger antiaircraft missiles -- widely used in Ukraine -- in August, it was the first U.S. order from Raytheon for the weapons in 18 years. By December, Ukraine had burned through 13 years of production, said Greg Hayes, chief executive of Raytheon. Five years' worth of Javelin missiles had also been used in the conflict.

Raytheon was still making some Stingers for an overseas customer before Ukraine, but found some suppliers had gone out of business and had to redesign parts to boost production.

"You have to re-create this entire system that was basically shut down and went scattered to the winds," the Pentagon's chief weapons buyer Bill LaPlante said.

Mr. LaPlante said the industry and the Defense Department needed to rethink the way it buys weapons. In peacetime, some of the money budgeted for bombs and bullets was routinely cut to make way for more exotic purchases, like hypersonic missiles or airborne lasers.

Over the past 20 years, stocks of munitions were deemed to be adequate as the U.S. focused on conflict in the Middle East that required more air-launched weaponry and initiated huge programs including the F-35 combat jet. With munitions orders down, companies pulled out of the business, factories closed and the U.S. was often left with one supplier for key parts. For example, the metal cases for artillery shells are produced in a single plant in Iowa.

When Covid-19 hit, defense companies secured exemptions in the early days of the pandemic that kept their factories open, avoiding many of the supply-chain challenges facing the wider manufacturing sector. That lasted until the fall of 2021, when cracks started to appear. Some workers became burned out amid the pressures of working during Covid, which required protective equipment and caused frequent staff shortages due to sickness, executives said.

Also, the rebound in air travel saw companies that had pivoted to making mechanical and electronic parts for defense equipment switch back to supplying Boeing Co. and Airbus SE jetliners.

Defense companies started to report delays in deliveries

Lockheed Martin Chief Executive Jim Taiclet has been one of the most vocal proponents of the need for defense companies and the Pentagon to react to the cracks that have appeared in the defense production and to ensure the U.S. can make what it wants, when it wants.

In May, Mr. Taiclet hosted President Biden at Lockheed Martin's Javelin assembly facility in Troy, Ala. The company pledged to double Javelin production, but estimated it would take two years to reach that rate, in part because it won't have enough rocket motors until 2024.

Lockheed Martin and Raytheon share around $4.2 billion of the $7 billion in weapons and equipment contracts so far awarded by the Pentagon to arm Ukraine and replenish U.S. stocks." [1]

1. Defense Sales Stall Despite Ukraine Effort
Cameron, Doug.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 01 Feb 2023: B.1.

Pelningi ir populiarūs vaistai nuo reumatoidinio artrito, psoriazės ir kitų autoimuninių ligų susiduria su pirmąja JAV kopija

  „AbbVie Inc. artrito gydymo priemonė Humira susidurs su savo pirmąja konkurencija JAV dėl beveik identiško kopijavimo, o tai baigs ilgus metus daugiausiai parduodamo vaisto šalyje viešpatavimą.

 

     Po dviejų patentų apsaugos dešimtmečių ir daugiau, nei 135 milijardų JAV dolerių pardavimų JAV, Humira nuo antradienio pradėjo kovoti su Amgen Inc. versija, pranešė Amgen. Kiti Humira kopijavimai turėtų pasirodyti vėliau šiais metais.

 

     „AbbVie“ daugelį metų kovojo, kad apsaugotų „Humira“ ir jos pardavimus nuo kopijavimo. Atsiskaitydama su įvairiais konkurentais, „AbbVie“ nebegali sulaikyti beveik identiškų konkurentų. Agresyvi jo gynyba turėtų padėti išlaikyti didžiąją dalį pardavimų kelis mėnesius, tačiau tikimasi, kad „Humira“ dominavimas pradės skilti vėliau šiais metais, kai bus parduodami kiti modeliai.

 

     Analitikai teigia, kad konkurencija galiausiai turėtų sumažinti kainas ir sutaupyti sveikatos draudikams milijardus dolerių per metus, o „AbbVie“ turėtų ieškoti naujų pardavimo šaltinių.

 

     Darbdaviai ir sveikatos planai nekantriai laukė „Humira“ kopijų, žinomų, kaip biologiškai panašios medžiagos, atvykimo, nes, anot analitikų ir konsultantų, „AbbVie“ vaistas paprastai yra tarp trijų didžiausių vaistų išlaidų. Metų pasiūla dabar siekia apie 90 000 dolerių vienam pacientui.

 

     Senesni biologiškai panašūs preparatai sumažino sveikatos planų vaistų sąnaudas 20–30 % pagal receptą, sakė Katie Asch, JAV vaistinių vadovė iš Willis Towers Watson PLC, kuri konsultuoja darbdavius dėl vaistinių naudos.

 

     „Amgen“ imasi neįprasto žingsnio siūlydama savo naują biologiškai panašią medžiagą „Amjevita“ dviem kainomis: apie 40 500 dolerių už tiekimą metams, 55 % nuolaida Humira sąrašinei kainai; ir versija, kurios kaina būtų 5 % mažesnė (už 85 494 dolerių). Kainos nurodytos prieš draudimą ir kitas nuolaidas.

 

     Mažai tikėtina, kad „Amjevita“ iš karto smarkiai sumažins „Humira“ naudojimą, nes „AbbVie“ teigė, kad sumažino savo kontraktų kainą, kad išlaikytų apimtį, sakė analitikai.

 

     „AbbVie“ prognozavo, kad „Humira“ pardavimai JAV per metus gali sumažėti maždaug 45%. „SVB Securities“ analitikai neseniai padidino „AbbVie“ galimo pardavimo sumos prognozę, iš dalies todėl, kad sveikatos planai ir toliau apims vaistą.

 

     Humira, kuri yra leidžiama gydyti reumatoidinį artritą, psoriazę ir kitas autoimunines ligas, pirmą kartą gavo JAV maisto ir vaistų administracijos patvirtinimą 2002 m.

 

     Šis vaistas daugelį metų buvo perkamiausio vaisto titulas, kol Covid-19 vakcinos užėmė mantiją. 2021 m. „Humira“ pardavimai visame pasaulyje siekė maždaug 21 milijardą dolerių, įskaitant 17 milijardų dolerių JAV . Vasario 9 d. „AbbVie“ planuoja pateikti visų 2022 m. pardavimų ataskaitą.

 

     Šis vaistas sudaro maždaug trečdalį „AbbVie“ pardavimų.

 

     Humira žinomas, kaip biotechnologinis arba biologinis vaistas, nes jis gaminamas iš gyvų ląstelių, panašiai, kaip alaus gaminimas.

 

     Daugelį metų biotechnologiniai vaistai, kurių didžioji dalis yra švirkščiami arba infuzuojami, buvo neįveikiami, nes, net pasibaigus jų patentų galiojimui nesusidurdavo su konkurencija, kaip kad tabletės su generiniais vaistais. Įmonės, norinčios pristatyti konkuruojantį produktą, turėtų jį išbandyti ir gauti patvirtinimą, tarsi tai būtų visiškai naujas vaistas.

 

     2010 m. Įperkamos priežiūros įstatyme Kongresas nustatė procesą, pagal kurį konkuruojančios įmonės parduoda biologiškai panašius vaistus, daugiausia remiantis turimomis žiniomis apie originalaus vaisto saugumą ir veiksmingumą. Mainais originalams buvo suteikta 12 metų apsauga nuo konkurencijos.

 

     FDA patvirtino 40 biologiškai panašių vaistų, tačiau jų naudojimas buvo mažesnis, nei tikėtasi, nes vaistų gamintojai, tokie, kaip „AbbVie“, išėmė papildomų patentų ir sudarė sutartis su vaistų naudos valdytojais, siūlydami nuolaidas pagal kiekį.

 

     Pagrindinis JAV patentas, susijęs su Humira, pasibaigė 2016 m., tačiau AbbVie gavo daugiau, nei 100 papildomų JAV patentų. „AbbVie“ citavo tuos patentus, kurie, bendrovės teigimu, buvo pratęsti iki 2020 ir 2030 m., bylinėjimusi siekiant apsaugoti Humira nuo biologiškai panašios konkurencijos. Kritikai teigia, kad „AbbVie“ piktnaudžiavo JAV patentų sistema, kad išlaikytų pardavimus.

 

     Teisinė strategija neleido biologiškai panašių versijų kūrėjams pristatyti savo gaminių JAV, net kai FDA juos patvirtino ir kai kurie kopijuotojai pradėjo pardavinėti Europoje 2018 m.

 

     FDA patvirtino „Amjevita“ 2016 m., tačiau jos paleidimas buvo atidėtas, nes „Amgen“ ir „AbbVie“ buvo susietos su bylinėjimusi. Bendrovės teisinį ginčą išsprendė susitarimu, kuris atvėrė kelią antradienio „Amjevita“ paleidimui.

 

     Pagal kitus susitarimus šiais metais turėtų būti pristatyti mažiausiai aštuoni papildomi FDA patvirtinti Humira biologiškai panašūs preparatai.

 

     Remiantis Cowen & Co, Amjevita šiais metais galima parduoti už maždaug 1 milijardą dolerių, atsižvelgiant į jos pranašumą, kaip pirmasis biologiškai panašus Humira vaistas." [1]

1. Business News: Blockbuster Drug Faces First U.S. Copycat
Hopkins, Jared S.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 01 Feb 2023: B.6.

Blockbuster Drug For Rheumatoid Arthritis, Psoriasis And Other Autoimmune Diseases Faces First U.S. Copycat

"AbbVie Inc.'s arthritis therapy Humira is set to face its first competition in the U.S. from a nearly identical copycat, the end of the exclusive run of what was for years the country's biggest-selling drug.

After two decades of patent protection and more than $135 billion in U.S. sales, Humira has begun contending with a version from Amgen Inc. as of Tuesday, Amgen said. Other Humira copycats are due to become available later this year.

AbbVie had fought for years to protect Humira and its sales from copycats. Under settlements with the various competitors, AbbVie can't hold off nearly identical rivals any longer. Its aggressive defense should help it hold on to most sales for several months, but Humira's dominance is expected to start cracking by later this year when other copycats go on sale.

The competition should eventually drive down prices and save health insurers billions of dollars a year while sending AbbVie searching for new sources of sales, analysts said.

Employers and health plans have been looking forward to the arrival of Humira copycats, known as biosimilars, because AbbVie's drug usually is among their top three drug costs, according to analysts and consultants. A year's supply now lists for about $90,000.

Older biosimilars have reduced drug costs of health plans by 20% to 30% a prescription, said Katie Asch, the U.S. pharmacy leader at Willis Towers Watson PLC, which advises employers on pharmacy benefits.

Amgen is taking the unusual step of offering its new biosimilar, Amjevita, at two prices: about $40,500 for a year's supply, a 55% discount to the list price of Humira; and a version that would list for 5% less at $85,494. The prices are before insurance and other discounts.

Amjevita is unlikely to cause a major decline in Humira use immediately because AbbVie has said that it has reduced its price in contracts to maintain volume, analysts said.

AbbVie has projected that Humira U.S. sales may drop by roughly 45% during the course of the year. SVB Securities analysts recently raised its forecast for the amount of sales AbbVie could retain, partly because health plans will keep covering the drug.

Humira, which is cleared to treat rheumatoid arthritis, psoriasis and other autoimmune diseases, first earned approval from the U.S. Food and Drug Administration in 2002.

The drug held the title of the top-selling pharmaceutical for years until Covid-19 vaccines took the mantle. In 2021, Humira generated roughly $21 billion in sales worldwide, including $17 billion in the U.S. On Feb. 9, AbbVie is scheduled to report full-year sales for 2022.

The drug accounts for about one-third of AbbVie's sales.

Humira is known as a biotech drug, or biologic, because it is made from living cells in a process that resembles brewing.

For years, biotech drugs, which are largely injected or infused, didn't face competition even after their patents expired, like pills did with generics. Companies seeking to introduce a rival product would have to test it and get it approved as if it were an entirely new drug.

In the 2010 Affordable Care Act, Congress established a process for rival companies to sell biosimilars based largely on existing knowledge about the safety and effectiveness of the original drug. The originals got 12 years of protection from competition in exchange.

The FDA has approved 40 biosimilars, but their use has been less than expected because drugmakers like AbbVie have taken out additional patents and kept contracts with drug-benefit managers by offering volume-based discounts.

The main U.S. patent related to Humira expired in 2016, but AbbVie obtained more than 100 additional U.S. patents. AbbVie cited those patents, which the company said extended into the 2020s and 2030s, in litigation seeking to protect Humira from biosimilar competition. Critics say AbbVie abused the U.S. patent system to preserve sales.

The legal strategy prevented the developers of biosimilar versions from launching their products in the U.S., even after the FDA had approved them and while some copycats began selling in Europe in 2018.

The FDA approved Amjevita in 2016, but its launch was held up as Amgen and AbbVie were tied up in litigation. The companies resolved their legal dispute in an agreement that paved the way for Tuesday's Amjevita launch.

Under other settlements, at least eight additional FDA-approved Humira biosimilars are due to launch this year.

Amjevita could generate roughly $1 billion in sales this year given its advantage as the first Humira biosimilar, according to Cowen & Co." [1]

1. Business News: Blockbuster Drug Faces First U.S. Copycat
Hopkins, Jared S.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 01 Feb 2023: B.6.

I. Šimonytė: Lithuanian society is poisoned by Russian culture

 On the one hand, we need more culture, any kind. On the other hand, it is already clear that there is too much fascist, pedophile, drug addict conservative culture in Lithuania. Deliver monuments to Smetona,  take drugs and rape children. Life is great for you, isn't it, Šimonyte?  

I. Šimonytė: Lietuvos visuomenė yra apsinuodijusi rusų kultūra

 Iš vienos pusės mums kultūros trūksta, bet kokios. Iš kitos pusės, jau aišku, kad Lietuvoje pernelyg daug fašistinės, pedofilinės, narkomanininės konservatorių kultūros. Pristatykit paminklų Smetonai, prisivarykit narkotikų ir prievartaukit vaikus. Jums gyvenimas puikus, ar ne, Šimonyte?