Chip Makers Catch AI Wave

"Tech giants are moving fast on artificial intelligence, even if they have to hit the brakes elsewhere.

The latest confirmation of that trend came from an unexpected source: Broadcom used its fiscal first-quarter results late last week to discuss an increase in business from customers scrambling to beef up their networks for generative AI -- the technology made popular by the ChatGPT chatbot tool that Microsoft is wrapping into its Bing search engine to take on Google. Google is responding by working to integrate its own generative AI technology into its search tool.

The search announcements from both companies took place last month and don't seem to have been the result of years of quiet planning. Broadcom Chief Executive Hock Tansaid on Thursday's earnings call that a jump in AI-driven demand for his company's data-center components "happened over the last 90 days." He expects sales of the company's Ethernet switch products deployed for AI uses to exceed $800 million this year compared with $200 million last year.

Broadcom is hardly the only chip maker looking to capitalize on the AI boom. The computational demands of generative AI are such that even those running already massive cloud-computing networks need to boost their capabilities to handle the extra load. In its own earnings call two weeks ago, Nvidiaprojected a pickup in sales for its data-center segment and announced a new business to provide access to its AI software tools. Nvidia's shares have jumped 13% since those results and are now up 61% for the year. Broadcom's shares rose nearly 6% on Friday -- the stock's biggest postearnings move in more than a year.

Still, data-center suppliers won't be getting blank checks this year. The tech titans that operate the largest networks -- Amazon.com, Microsoft, Google parent Alphabet and Facebook parent Meta Platforms -- spent $99 billion combined last year on data-center capital expenditures, according to estimates from Dell'Oro Group. That is up 36% from the year before, setting up a major step down this year as those companies digest their spending and deal with their own slowing core businesses. Dell'Oro Research Director Baron Fung estimates that data-center capital expenditures by those four companies will rise only in the high-single-digit percentage range this year.

That deceleration won't be shared equally, though. Marvell Technology's shares slipped nearly 5% on Friday following its own results that included a disappointing revenue forecast for the current fiscal quarter ending in April. The company says data-center customers are working through inventory in areas such as controllers for data storage, though CEO Matt Murphy noted on the company's call that the same customers are "prioritizing key growth areas such as AI and [machine learning], with potentially much larger investment over the next few years."

That is a good situation for Broadcom, which has been relatively quiet about its AI efforts and is sometimes penalized by investors for its heavy exposure to Apple Inc. given the iPhone maker's well-known desire to design more of its own chips. Analyst Stacy Rasgon of Bernstein says Broadcom's latest disclosures makes it an underappreciated play in AI, with a valuation far cheaper than other chip makers such as Nvidia and AMD that have ridden high on the market's hype about the technology.

It is a good time to have some chips in the AI game." [1]

1. Chip Makers Catch AI Wave
Gallagher, Dan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 07 Mar 2023: B.12.

 

 

Real estate sky-high prices in Lithuania are a threat to national security

   "Promises distributed. The choices made. The voices counted. The municipal elections occurred but the problems remain.

 

     One of them, although little discussed, especially sensitive. It is about real estate prices in space in Lithuania.

 

     To say that prices are high, there is only part of the truth. The other part is to see what part of society can buy at this price. It looks like a small one.

 

     The fierceability of real estate is not only a personal problem that cannot do so, but also for national security. It's serious here. Let's take a closer look at the problem.

 

     Demographs have long noticed a chain of people's actions. First, a person graduates from school. He then acquires a profession, finds employment, creates a family, buys real estate, and only then has children.

 

     Of course, there may be other, individual cases, but the most important word here is individual. Consequently, these are isolated cases that do not create general trends. According to demographers, most people pass the path described above before having children.

 

     If there is a problem somewhere on this road, the final stop of the children is increasingly moving to the future. Today's real estate prices seem to act as the most effective contraceptive. There is no way to buy an apartment -  families without separate living place, unborn children.

 

     Recently, students had to do a thought experiment. Young people had to answer a dozen questions hypothetically. Do they think of buying real estate in the future? How much would it cost? Where will the money be received from? What will their salary be?

 

     If from the bank, what size should the loan be, how much money should you pay for interest? Finally, when would the loan be repaid and what part of the salary would the loan eat monthly?

 

     The findings of the thought experiment did not delight the students. Summarizing the answers, it can be said that real estate money needs a lot. Students do not have them, so they will have to borrow and pay back a loan for many years if the bank gives it at all.

 

     And now ask yourself another question. Why are such high real estate prices in Lithuania? Expensive building materials? Excellent work of builders? Missing land on which houses can be built? In other words, the prices are high because the real estate market dictates this way?

 

     An uncritical evaluation could be "swallowed" by this traditional interpretation.

 

     If there are few residents in the country, the market is not working. Agreements, adjustment of actions arise. It is accessible to the right people to make "correct" decisions and to look  the other way.

 

     This is simply achieved - you just need two components:  indifferent society and active propagandists lobbyists. It is enough to issue fewer permits for construction and look - real estate prices rise.

 

     Later, it will be explained to the public that everybody is innocent, so the market dictated.

 

     High real estate prices can be reduced by individual actions where a person is looking for more money, cheaper borrowing, building himself or buying inexpensive. However, such a path is not sustainable.

 

     The individual problem of man, but not society, is addressed. 

 

High prices are a common problem. Consequently, it is necessary to look for collective solutions to reduce real estate prices. One of the answers is municipal housing.

 

     An example would be the city state Singapore. Own dwellings are practically too expensive to Singapore citizens. Six of the seven million people of Singapore live in municipal apartment blocks.

 

     They are managed by a state -owned housing and development board company to provide ordinary Singapore residents with cheap and quality housing. For the final price of a housing squares, entire neighborhood quarters, are being built.

 

     All residents need infrastructure: schools, supermarkets, outpatient clinics, sports grounds. The famous Singapore Parks are landscaped. Finally, apartments for 99 years are leased to residents.

 

     Municipal housing is one of the most realistic options to address high real estate prices. And at the same time for a demographic problem.

 

     The biggest challenge in Lithuania in adapting Singapore's housing solution formula is not a lack of capital or knowledge. The main barrier is in our heads.

 

     Need to get rid of neoliberal cliché thinking about what the state can and what it cannot. It is now not universally questioned that the state should not enter into the real estate construction market. Business will better arrange everything. We see that better arrangement is not possible.

 

     We see that better arrangement is not possible. Problems are systemic. The real estate market operates ineffectively, but no one wants to consider this issue, and what about the search for solutions.

 

     With the efficient and sustainable resolution of real estate availability, the demographic growth of the country is impossible. People will look for individual solutions.

 

     Part will try to earn more. Others will buy housing away from cities, where it will be relatively cheaper. Still others will emigrate to seek better earnings.

 

     The consistent decline in the population in Lithuania causes serious economic and social problems. In the long run, the popular song "Three Millions" will have to turn into "two million".

 

     Together with this transformation of the song, the decline in the population will become the greatest and constant threat to the country's national security issue.

 

     Today you can run behind problems. Take them to deal with them. It is only that requires not only the will to do something, but also the courage to change the established thinking.

 

     Some people expect all problems to solve somehow spontaneously. It is known that somehow will resolve. The desire to buy your home will not go away. As with the desire to have children.

 

     The problem is that the way of self -resolution may be dismissed by either specific people or society in general. "

 

The British made a powerful state apparatus in Singapore. Therefore, the state in Singapore is building apartments for residents. The Lithuanian state apparatus does not exist, it is bought by business. Therefore, the state would not build housing for our children in Lithuania. We do not have the Lithuanian state. This is the true cause of the threat to the nation. The only way out is to join the Polish state, using referendum.

 

Nekilnojamojo turto pasiutpolkė – grėsmė nacionaliniam saugumui

"Pažadai išdalyti. Pasirinkimai padaryti. Balsai suskaičiuoti. Savivaldos rinkimai įvyko, bet problemos liko.

Viena iš jų, nors ir plačiosios visuomenės mažai aptarinėjama, ypač opi. Kalba eina apie į kosmosą išskridusias nekilnojamojo turto kainas Lietuvoje.

Pasakyti, kad kainos didelės, yra pasakyti tik dalį tiesos. Kita dalis – pažiūrėti, kokiai daliai visuomenės yra pakeliamos šios kainos. Panašu, kad nedidelei.

Nekilnojamojo turto neįperkamumas ne tik asmeninė to padaryti negalinčių žmonių problema, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Čia rimtai. Pažiūrėkime į problemą atidžiau.

Demografai seniai pastebėjo žmonių veiksmų grandinę. Pirmiausia žmogus baigia mokyklą. Tuomet įgyja profesiją, įsidarbina, sukuria šeimą, perka nekilnojamąjį turtą ir tik tuomet susilaukia vaikų.

Žinoma, gali būti ir kitokių, individualių atvejų, bet svarbiausias žodis čia – individualūs. Vadinasi, tai pavieniai atvejai, nesukuriantys bendros tendencijos. Anot demografų, dauguma žmonių prieš susilaukdami vaikų praeina pirmiau aprašytą kelią.

Jei kažkur šiame kelyje iškyla problema, tai galutinė vaikų gimimo stotelė vis labiau nukeliama į ateitį. Panašu, kad šiandieninės nekilnojamojo turto kainos veikia kaip efektyviausia kontraceptinė priemonė. Nėra galimybės įsigyti buto – nekuriamos šeimos, negimdomi vaikai.

Neseniai su studentais teko atlikti minties eksperimentą. Jauniems žmonėms reikėjo sau hipotetiškai atsakyti į keliolika klausimų. Ar ateityje jie galvoja pirkti nekilnojamąjį turtą? Kiek jis kainuotų? Iš kur bus gauti pinigai? Koks bus jų atlyginimas?

Jei iš banko, tai kokio dydžio turėtų būti paskola, kiek pinigų reikėtų sumokėti palūkanoms? Galiausiai, kada būtų grąžinta paskola ir kokią atlyginimo dalį jį kas mėnesį suvalgytų?

Minties eksperimento išvados studentų nepradžiugino. Apibendrinant atsakymus, galima pasakyti, kad pinigų nekilnojamajam turtui reikia daug. Studentai jų neturi, tad teks skolintis ir ilgus metus išmokinėti paskolą, jei apskritai bankas ją duos.

O dabar paklauskite savęs kito klausimo. Kodėl Lietuvoje tokios aukštos nekilnojamojo turto kainos? Brangios statybinės medžiagos? Brangus statybininkų darbas? Trūksta žemės, ant kurios būtų galima statyti namus? Kitaip sakant, kainos aukštos, nes nekilnojamojo turto rinka taip diktuoja?

Nekritiškai vertinant būtų galima „praryti“ šį tradicinį aiškinimą.

Jei šalyje mažai gyventojų, rinka neveikia. Atsiranda susitarimai, veiksmų koregavimas. Prieinama prie reikiamų žmonių, kad pastarieji priimtų „teisingus“ sprendimus, o valstybinės rinką reguliuojančios institucijos žiūrėtų į kitą pusę.

Kita vertus, jei šalyje mažai gyventojų, rinka neveikia. Atsiranda susitarimai, veiksmų koregavimas. Prieinama prie reikiamų žmonių, kad pastarieji priimtų „teisingus“ sprendimus, o valstybinės rinką reguliuojančios institucijos žiūrėtų į kitą pusę.

Tai pasiekiama paprastai – tereikia dviejų sudedamųjų dalių: viskam abejingos visuomenės ir aktyvių propagandistų lobistų. Užtenka išduoti mažiau leidimų statybai ir žiūrėk – nekilnojamojo turto kainos sukyla.

Vėliau apatiškai visuomenei bus paaiškinama, kad niekas nekaltas, taip rinka padiktavo.

Sumažinti aukštas nekilnojamojo turto kainas galima individualiais veiksmais, kuomet žmogus pats ieško, kaip daugiau uždirbti, pigiau pasiskolinti, pačiam pasistatyti ar nebrangiai nusipirkti. Tačiau toks kelias nėra tvarus.

Sprendžiama individuali žmogaus, bet ne visuomenės problema. Aukštos kainos yra bendra problema. Vadinasi, būtina ieškoti kolektyvinių sprendimų nekilnojamojo turto kainų mažinimui. Vienas iš atsakymų – municipalinis būstas.

Pavyzdys būtų miestas valstybė Singapūras. Nuosavas būstas Singapūro piliečiams praktiškai neįperkamas. Šeši iš septynių milijonų Singapūro gyventojų gyvena municipaliniuose daugiabučių namų kvartaluose.

Juos valdo valstybinė Būsto ir plėtros valdybos bendrovė, kurios tikslas – aprūpinti pigiu ir kokybišku būstu eilinius Singapūro gyventojus. Kad galutinė būsto kvadrato kaina būtų „adekvati“, statomi ištisi mikrorajonų kvartalai.

Statoma visa gyventojams reikalinga infrastruktūra: mokyklos, prekybos centrai, poliklinikos, sporto aikštynai. Šalia apželdinami garsieji Singapūro parkai. Galiausiai butai 99 metams išnuomojami gyventojams.

Municipalinis būstas yra vienas iš realiausių variantų aukštų nekilnojamojo turto kainų klausimui spręsti. O kartu ir demografinei problemai.

Didžiausias iššūkis Lietuvoje pritaikant singapūrietišką būsto sprendimo formulę – ne kapitalo ar žinių trūkumas. Pagrindinis barjeras – mūsų galvose.

Reikia atsikratyti neoliberalaus klišinio mąstymo apie tai, ką gali valstybė ir ko ji negali. Dabar visuotinai nekvestionuojama, kad į nekilnojamojo turto statybų rinką valstybė neturėtų lįsti. Verslas viską sutvarkys geriau. Matome, kad geriau sutvarkyti nepavyksta.

Reikia atsikratyti neoliberalaus klišinio mąstymo apie tai, ką gali valstybė ir ko ji negali. Dabar visuotinai nekvestionuojama, kad į nekilnojamojo turto statybų rinką valstybė neturėtų lįsti. Verslas viską sutvarkys geriau.

Matome, kad geriau sutvarkyti nepavyksta. Problemos sisteminės. Nekilnojamojo turto rinka veikia neefektyviai, bet šio klausimo niekas nenori nė svarstyti, o ką jau kalbėti apie sprendimų paieškas.

Efektyviai ir tvariai neišsprendus nekilnojamojo turto prieinamumo klausimo – neįmanomas demografinis šalies augimas. Žmonės ieškos individualių sprendimų.

Dalis bandys daugiau uždirbti. Kiti pirks būstą toliau nuo miestų, ten, kur jis bus santykinai pigesnis. Dar kiti – ieškodami geresnio uždarbio emigruos.

Nuoseklus gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje kelia rimtas ekonomines ir socialines problemas. Ilgainiui populiari daina „Trys milijonai“ turės virsti „Dviem milijonais“.

Kartu su šia dainos transformacija gyventojų skaičiaus mažėjimas taps didžiausią ir nuolatinę grėsmę šalies nacionaliniam saugumui keliančiu klausimu.

Šiandien galima problemoms užbėgti už akių. Imtis jas spręsti. Tik tam reikia ne tik valios kažką daryti, bet ir drąsos keisti nusistovėjusį mastymą.

Dalis žmonių tikisi, kad visos problemos išsispręs kažkaip savaime. Žinoma, kad kažkaip išsispręs. Noras įsigyti savo būstą – niekur nedings. Kaip ir siekis susilaukti vaikų.

Bėda ta, kad savaiminio išsisprendimo būdas gali netenkinti nei konkrečių žmonių, nei visuomenės apskritai."

Britai Singapūre padarė pajėgų valstybės aparatą. Todėl Singapūre valstybė stato gyventojams butus. Lietuvos valstybės aparatas neegzistuoja, jis verslo nupirktas.  Todėl nepastatys valstybė butų mūsų vaikams Lietuvoje. Neturime mes Lietuvos valstybės. Tai yra tikroji grėsmės nacijai priežastis. Vienintelė išeitis - vėl prisijungti prie Lenkijos valstybės referendumo keliu.

Vienas iš būdų, kaip JAV studentai gali sutaupyti pinigų už mokslą koledže: skriskite į Europą

  

Kubilius ir Steponavičius Lietuvoje sukūrė brangias amerikietiško stiliaus studijas be išskirtinės amerikietiškos kokybės. Tai žudo geriausius Lietuvos darbdavius. Na, ką tu gali padaryti dabar?

 

„Kolegijos laipsnis ir skendimas skolose neturi būti sinonimai.

 

     Mokslas Europos Sąjungoje paprastai yra daug pigesnis, nei JAV, ne tik vietiniams gyventojams, bet ir studentams, atvykusiems iš ne ES. Iš tiesų, tiek bakalauro, tiek magistrantūros studijų laipsniai Europoje dažnai gali būti gauti už žymiai mažiau, nei kainuoja JAV.

 

     Dar viena galima atrakcija besilankantiems amerikiečiams: daugelis Europos universitetų siūlomų programų yra dėstomos anglų kalba.

 

     „Akivaizdu, kad galimybė baigti studijas be šios skolos yra naudinga“, – sako Melissa Torres, ne pelno siekiančios organizacijos „Forum on Education Abroad“, įsikūrusios Karlailyje (Pa.), prezidentė ir generalinė direktorė.

 

     Išlaidos yra viena lygties dalių. Užsienio studijos yra geresnis būdas suprasti pasaulį, palyginti su paviršutiniškais susitikimais, kurie nutinka keliaujant, sako ponia Torres. „Jie taip pat lavina įgūdžius, kad galėtų konkuruoti tarptautinėje aplinkoje“, – sako ji.

 

     Tarp daugiau, nei dviejų dešimčių, galimų ES priimančiųjų šalių išskirtinė yra Vokietija, kurioje net užsieniečiams studijų kaina valstybiniuose universitetuose paprastai yra lygi nuliui, be to, galimos darbo vizos po studijų.

 

     Privačios Vokietijos kolegijos ima mokestį už mokslą, tačiau paprastai jie yra tik dalis JAV universitetų mokesčių. Norėdami gauti vizą, tarptautiniai studentai turi parodyti, kad gali padengti pragyvenimo išlaidas, kaip nustatė Vokietijos vyriausybė, kurios šiemet buvo 11 208 eurai (apie 11 950 dolerių) per metus. (Apskritai, studentai neprivalo laisvai mokėti vokiečių kalbos, taiau šiek tiek padeda tam tikros jos žinios.)

 

     „Tai buvo geriausias sprendimas mano gyvenime iki šiol“, – sako 27 metų Samuelis Morrisas iš Alamedos, Kalifornijos, Berlyno laisvojo universiteto bakalauro studijų studentas. Dalis šio sprendimo, anot jo, buvo tai, kad nereikėjo imti didelių paskolų.

 

     Didelės bakalauro klasės Vokietijos valstybiniuose universitetuose yra norma. Registruojantis ar pasirenkant kursus, konsultantai dažnai mažai pataria. Nuosekli žinia: mokiniai turi būti iniciatyvūs ir patys viską išsiaiškinti.

 

     26 metų Annie Atkins, kilusi iš Mineapolio srities, o dabar besimokanti magistrantūroje Kylio universiteto tvarumo mokykloje, sako, kad jos programos studentai paprastai rašo 10 puslapių esė kas antrą savaitę. Pasak jos, darbo krūvis gali atrodyti mažesnis, nei įprastoje bakalauro studijų programoje JAV, tačiau spaudimas gali būti didesnis. „Jūsų pažymys priklauso nuo vieno rašinio ar didelio projekto semestro pabaigoje“, - sako ji.

 

     Kitas kontrastas tarp valstybinio aukštojo mokslo Vokietijoje ir JAV: nors M. Atkins sako, kad jos magistrantūros studijų programos profesoriai palaiko, kitur stebėtojai teigia, kad tarp dėstytojų ir kitų bakalauro studijų dalyvių gali būti emocinis atstumas.

 

     „Esate nukritęs į gilumą ir paskęstate arba plaukiate“, – sako Ericas Raymondas (36 m.), buvęs Džordžijos koledžo studentas Milledgeville mieste, Ga., kalbėdamas apie laiką Magdeburge, Vokietijoje. „Yra paskaitų, kuriose galima pasirodyti, bet nėra jokios sąveikos, tik paskaita“, – sako jis. Ponas Raymondas sako, kad tai buvo šokas, ypač kai jam sunkiai sekėsi matematikos kursai.

 

     Bradas Farnsworthas, Vašingtone įsikūrusios „Fox Hollow Advisory“, teikiančios konsultavimo paslaugas tarptautinės aukštojo mokslo politikos ir tarptautinio studentų įdarbinimo klausimais, direktorius teigia, kad Vokietijos ir kitose Europos mokyklose gali trūkti tokio stipraus bendravimo su dėstytojais, koks paprastai yra JAV kolegijose. Tokie ryšiai gali padėti studentams puoselėti bendraminčių tinklą ir pasikliauti jais dar ilgai po studijų baigimo, sako jis.

 

     Kitas galimas trūkumas: JAV vokiškas koledžo laipsnis gali nepadaryti įspūdžio įdarbintojams. Daugelis didžiųjų JAV korporacijų teikia pirmenybę įstaigų, iš kurių samdo, sąrašams. Tai gali apsunkinti darbo paieškas, nors tikrai ne neįmanoma.

 

     „Kai reikės, kirsiu tą tiltą“, – sako ponas Morrisas.

 

     Už laisvąjį Berlyno universitetą jis moka apie 330 dolerių per semestrą, į kurį įeina nemokamas transportas viešuoju transportu. Dėstytojai dažniausiai pateikia knygas PDF formatu, o tos, kurias reikia įsigyti, paprastai kainuoja ne daugiau, kaip 15 dolerių, sako p. Morrisas.

 

     „Aš mokausi to, kas man rūpi, – sako jis, – ir man nereikia jaudintis, kad visą likusį gyvenimą būsiu skolingas.

     --

     P. Konsteblis yra rašytojas iš Prancūzijos Oksitanijos regiono. Su juo galite susisiekti adresu reports@wsj.com.“ [1]

 

1. Investing Monthly (A Special Report) --- One Way U.S. Students Can Save Money On College Tuition: Head to Europe: Colleges in Europe are generally much less expensive, although going to school there may require a new mind-set
Constable, Simon.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 06 Mar 2023: R.7.

One Way U.S. Students Can Save Money On College Tuition: Head to Europe

 Kubilius and Steponavičius designed in Lithuania expensive American style studies without outstanding American quality. This is killing the best Lithuanian employers.

 Oh well, what you can do now?

"A college degree and drowning in debt don't have to be synonymous.

Tuition in the European Union tends to be far less than in the U.S., not only for locals but for students who come from outside the EU as well. Indeed, both undergrad and graduate-school degrees in Europe often can be earned at a fraction of what it costs in the U.S.

Another possible attraction for visiting Americans: Many of the programs offered by European universities are taught in English.

"Clearly, there's a benefit to being able to graduate without that debt," says Melissa Torres, president and chief executive officer of the Forum on Education Abroad, a nonprofit based in Carlisle, Pa., that, among other activities, promotes degree study at foreign institutions.

Costs are one part of the equation. Foreign study is a better way to understand the world versus the superficial encounters that happen while traveling, Ms. Torres says. "They are also developing skills to compete in an international environment," she says.

Among the more than two dozen potential host countries in the EU to choose from, one standout is Germany, where tuition costs at public universities are typically zero, even for foreigners, and poststudy work visas are available.

Private German colleges do charge tuition fees, but generally they are a fraction of those at U.S. universities. To get a visa, international students need to show they can cover living expenses, as determined by the German government, which this year were set at 11,208 euros (about $11,950) a year. (In general, students don't have to be fluent in German; some knowledge helps.)

"It's been the best decision of my life so far," says Samuel Morris, 27, from Alameda, Calif., an undergraduate student at the Free University of Berlin. Part of that decision, he says, was the absence of needing to take out huge loans.

Large undergrad classes at public universities in Germany are the norm. There often is little guidance from counselors when enrolling or picking courses. The consistent message: Students must be proactive and figure things out themselves.

Annie Atkins, 26, originally from the Minneapolis area and now on a master's course in the school of sustainability at the University of Kiel, says students in her program typically write a 10-page essay every other week. The workload can seem lighter than in a typical undergraduate curriculum in the U.S., she says, but the pressure may be higher. "Your grade comes down to one paper or a big project at the end of the semester," she says.

Another contrast between public higher education in Germany and the U.S.: While Ms. Atkins says professors in her master's program are supportive, elsewhere observers say there can be an emotional distance between faculty and undergrads.

"You are dropped into the deep end, and you sink or swim," says Eric Raymond, 36, a former student at Georgia College in Milledgeville, Ga., speaking of his time in Magdeburg, Germany. "There are lectures available to show up at, but there is no interaction, just lecture," he says. Mr. Raymond says this was a shock, especially when he struggled with math-based courses.

Brad Farnsworth, principal of Washington, D.C.-based Fox Hollow Advisory, a provider of consulting services on international higher-education policy and international student recruitment, says German and other European schools can lack the kinds of strong communication with faculty that is generally found at U.S. colleges. Such bonds can help students foster and rely on a network of like-minded people long after graduation, he says.

Another possible drawback: In the U.S., a German college degree might not impress recruiters. Many major U.S. corporations have preferred lists of institutions from which they hire. That could make finding a job more difficult, although certainly not impossible.

"I'll cross that bridge when I have to," Mr. Morris says.

For Free University of Berlin, he pays about $330 a semester, which includes free transportation on public transit. Books are largely provided by professors in PDF form, and those that need to get purchased tend to be at most $15, Mr. Morris says.

"I am learning what I care about," he says, "and I don't have to worry about being in debt for the rest of my life."

---

Mr. Constable is a writer in the Occitanie region of France. He can be reached at reports@wsj.com." [1]

 

1. Investing Monthly (A Special Report) --- One Way U.S. Students Can Save Money On College Tuition: Head to Europe: Colleges in Europe are generally much less expensive, although going to school there may require a new mind-set
Constable, Simon.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 06 Mar 2023: R.7.