Izraelis nesugeba sunaikinti „Hamas“

   „Izraelio pajėgos nukovė 20–30 % Hamas kovotojų, JAV žvalgybos agentūrų skaičiavimais, o tai yra mažesnis skaičius, nei Izraelio tikslas sunaikinti grupuotę ir rodo Hamas atsparumą po kelis mėnesius trukusio karo, kuris sugriovė Gazos ruožą.

 

     JAV atliktas grupuotės aukų skaičiaus tyrimas taip pat parodė, kad „Hamas“ vis dar turi pakankamai amunicijos, kad galėtų kelis mėnesius smogti Izraeliui ir Izraelio pajėgoms Gazos ruože, ir kad grupuotė bando atkurti savo policijos pajėgas kai kuriose Gazos miesto dalyse, sakė JAV pareigūnai, kurie patvirtino įslaptintas pranešimas.

 

     Izraelio pareigūnai pripažino, kad nepaisant agresyvios oro ir sausumos kampanijos Gazos ruože, per kurią žuvo tūkstančiai civilių, jie nepasiekė savo tikslo sunaikinti Hamasą, kuris valdė Gazą nuo Palestinos valdžios nuvertimo 2007 metais. 

 

Grupės kovotojai prisitaikė. 

 

Kariniai analitikai teigė, kad Hamas taktika – veikti mažesnėmis grupėmis ir slėptis tarp pasalų prieš Izraelio karius, o pavieniai kovotojai greičiausiai imsis daugiau užduočių, kad pakeistų žuvusius bendražygius.

 

     Izraelis išvedė tūkstančius karių iš Gazos ruožo po to, kai JAV spaudė pereiti prie labiau chirurginio karo prieš Hamas etapą, tačiau kariškiai teigia, kad karas gali tęstis dar daug mėnesių. „Hamas“ išlikimas kėlė klausimų Izraelyje, Palestinos teritorijose ir užsienyje, ar Izraelis gali pasiekti savo karo tikslus.

 

     Tuo tarpu Bideno administracijos pareigūnai pradėjo mažinti savo lūkesčius dėl karo tikslo: tęsti karą iki Hamaso degradacijos, kaip grėsmės saugumui, o ne iki visiško jo sunaikinimo. Ir JAV paragino Izraelį nukreipti karą į tikslesnes operacijas, nukreiptas prieš „Hamas“ vadovybę.

 

     Nors „Hamas“, remiantis JAV ir Izraelio vertinimais, patyrė tūkstančius aukų, siekia tiesiog išgyventi šį konfliktą, sakė dabartiniai ir buvę Izraelio kariuomenės pareigūnai.

 

     Spalio 7 d. per Hamas išpuolį prieš Izraelį žuvo daugiau, nei 1 200 žmonių, daugiausia civilių, ir daugiau, nei 200 buvo paimti įkaitais. Tai paskatino Izraelį pirmą kartą pabandyti visiškai išrauti grupuotę ir pašalinti ją, kaip grėsmę. Prieš tai dauguma Izraelio ir Amerikos pareigūnų ir analitikų manė, kad grupė kelia įveikiamą grėsmę Izraeliui.

 

     Sekmadienį Palestinos sveikatos ministerija pranešė, kad nuo karo pradžios Gazoje žuvo daugiau, nei 25 tūkst. Šie skaičiai neskiria kovotojų ir civilių. Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų biuro duomenimis, iš apie 1,9 milijono Gazos gyventojų, apie 85 % Gazos gyventojų, paliko savo namus.

 

     „Hamas“ neigė, kad jos pajėgos patyrė didelių nuostolių.

 

     JAV apskaičiavo, kad grupuotė, amerikiečių į sąrašą įtraukta teroristinė organizacija, prieš karą turėjo nuo 25 000 iki 30 000 kovotojų, be tūkstančių policijos ir kitų pajėgų. Izraelis taip pat apskaičiavo, kad grupuotėje yra 30 000 ar daugiau kovotojų.

 

     JAV sąmata, įtraukta į šį mėnesį įslaptintą ataskaitą, buvo sudaryta iš perimtų ryšių, Gazos griuvėsių analizės, teritorijos stebėjimo bepiločiais orlaiviais ir izraeliečių pateiktos žvalgybos informacijos." [1]

1. World News: Israel Falls Short In Quest to Destroy Hamas, U.S. Says.Youssef, Nancy A.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 22 Jan 2024: A.7. 

Israel Falls Short In Quest to Destroy Hamas

"Israeli forces have killed 20% to 30% of Hamas's fighters, U.S. intelligence agencies estimate, a toll that falls short of Israel's goal of destroying the group and shows its resilience after months of war that have laid swaths of the Gaza Strip to ruin.

The U.S. estimate of the group's casualties also found that Hamas still has enough munitions to continue striking Israel and Israeli forces in Gaza for months, and that the group is attempting to reconstitute its police force in parts of Gaza City, said U.S. officials who confirmed a classified report.

Israeli officials have conceded that, despite an aggressive air and ground campaign inside Gaza that has killed thousands of civilians, they haven't achieved their goal of destroying Hamas, which has run Gaza since ousting the Palestinian Authority in 2007. The group's fighters have adjusted their tactics, operating in smaller groups and hiding between ambushes on Israeli troops, while individual fighters are likely taking on more tasks to pick up the slack from their dead comrades, military analysts said.

Israel has withdrawn thousands of troops from Gaza following pressure from the U.S. to transition to a more surgical phase of its war against Hamas, but military officials say the war could continue for many more months. Hamas's survival has raised questions within Israel, the Palestinian territories and abroad about whether Israel can achieve its war aims.

Meanwhile, Biden administration officials have begun to scale down their expectations for the war, to Hamas's degradation as a security threat from its utter destruction. And the U.S. has urged Israel to shift the war toward more targeted operations aimed at Hamas's leadership.

Though Hamas has suffered thousands of casualties, according to U.S. and Israeli assessments, it aims simply to survive this conflict, current and former Israeli military officials said.

Hamas's Oct. 7 attack on Israel killed more than 1,200 people, mainly civilians, and took more than 200 others hostage. It prompted Israel to attempt for the first time to uproot the group entirely and eliminate it as a threat. Before that, most Israeli and American officials and analysts regarded the group as posing a manageable threat to Israel.

On Sunday, the Palestinian health ministry said that more than 25,000 people have been killed in Gaza since the war began. Those figures don't distinguish between combatants and civilians. Some 1.9 million Gazans, about 85% of the population of Gaza, have fled their homes, according to the United Nations' humanitarian-affairs office.

Hamas has denied that its forces have suffered heavy losses.

The U.S. estimated that the group, an American-designated terrorist organization, had between 25,000 and 30,000 fighters before the war in addition to thousands of police and other forces. Israel also estimated the group had 30,000 or more militants.

The U.S. estimate, included in a classified report this month, was drawn from intercepted communications, analysis of the ruins in Gaza, drone surveillance of the territory, and intelligence provided by the Israelis." [1]

1. World News: Israel Falls Short In Quest to Destroy Hamas, U.S. Says.Youssef, Nancy A.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 22 Jan 2024: A.7. 

AI-generated content is raising the value of trust

"It is now possible to generate fake but realistic content with little more than the click of a mouse. This can be fun: a TikTok account on which—among other things—an artificial Tom Cruise wearing a purple robe sings "Tiny Dancer" to (the real) Paris Hilton holding a toy dog has attracted 5.1m followers. It is also a profound change in societies that have long regarded images, video and audio as close to ironclad proof that something is real. Phone scammers now need just ten seconds of audio to mimic the voices of loved ones in distress; rogue AI-generated Tom Hankses and Taylor Swifts endorse dodgy products online, and fake videos of politicians are proliferating.

The fundamental problem is an old one. From the printing press to the internet, new technologies have often made it easier to spread untruths or impersonate the trustworthy. Typically, humans have used shortcuts to sniff out foul play: one too many spelling mistakes suggests an email might be a phishing attack, for example. Most recently, ai-generated images of people have often been betrayed by their strangely rendered hands; fake video and audio can sometimes be out of sync. Implausible content now immediately raises suspicion among those who know what AI is capable of doing.

The trouble is that the fakes are rapidly getting harder to spot. ai is improving all the time, as computing power and training data become more abundant. Could ai-powered fake-detection software, built into web browsers, identify computer-generated content? Sadly not. As we report this week, the arms race between generation and detection favours the forger. Eventually ai models will probably be able to produce pixel-perfect counterfeits—digital clones of what a genuine recording of an event would have looked like, had it happened. Even the best detection system would have no crack to find and no ledge to grasp. Models run by regulated companies can be forced to include a watermark, but that would not affect scammers wielding open-source models, which fraudsters can tweak and run at home on their laptops.

Dystopian possibilities abound. It will be difficult, for example, to avoid a world in which any photograph of a person can be made pornographic by someone using an open-source model in their basement, then used for blackmail—a tactic the fbi has already warned about. Perhaps anyone will be able to produce a video of a president or prime minister announcing a nuclear first strike, momentarily setting the world on edge. Fraudsters impersonating relatives will prosper.

Yet societies will also adapt to the fakers. People will learn that images, audio or video of something do not prove that it happened, any more than a drawing of it does (the era of open-source intelligence, in which information can be reliably crowdsourced, may be short-lived). Online content will no longer verify itself, so who posted something will become as important as what was posted. Assuming trustworthy sources can continue to identify themselves securely—via urls, email addresses and social-media platforms—reputation and provenance will become more important than ever.

It may sound strange, but this was true for most of history. The era of trusted, mass-produced content was the exception. The fact that people may soon struggle to spot the invisible hand of ai does not mean the marketplace of ideas is doomed. In time, the fakes that thrive will mostly be the funny ones." [1]

·  ·  · 1. "AI-generated content is raising the value of trust." The Economist, 18 Jan. 2024, p. NA.

Ką Izraelio veiksmai daro mums?

   „Nuo ATIDARYMO 1869 m. Sueco kanalas pakeitė prekybą tarp Azijos, Europos ir Artimųjų Rytų.

 

     Praėjusiais metais apie 24 000 laivų įplaukė į Viduržemio ir Raudonąją jūrą jungiantį kanalą, gabendami 10 % pasaulio jūrinės prekybos.

 

      Tačiau šiam svarbiam vandens keliui gresia pavojus. Jemene įsikūrusi kovotojų grupuotė Houthis paleido dešimtis bepiločių orlaivių ir raketų į laivus Raudonojoje jūroje, tariamai remdami palestiniečius Gazoje. Jų išpuoliai išplėtė konflikto Artimuosiuose Rytuose mastą ir kelia grėsmę pasaulinei prekybai.

 

     Naudodamas duomenis iš MarineTraffic, kuris seka ir analizuoja laivų judėjimą, The Economist gali vizualizuoti sutrikimą.

 

     Praėjusių metų sausio 4–11 dienomis Raudonąja jūra ir Sueco kanalu plaukė daugiau, nei 200 konteinerių laivų. Per tą pačią 2024 m. savaitę į tokią kelionę išdrįso tik 122 laivai. Konteinerių įmonės, sudarančios 95 % pajėgumų, kurios paprastai plaukioja Suecu, sustabdė savo paslaugas šioje srityje. Kai kurios energetikos įmonės, tokios, kaip BP ir Equinor, taip pat laikinai nustojo naudoti kanalą.

 

     Tai didžiausias laivybos sutrikimas Raudonojoje jūroje pastaraisiais metais. Vokietijos ekspertų grupės Kylio instituto duomenys rodo, kad dabartinis krovinių kiekis yra 66 % mažesnis, nei būtų galima tikėtis kitu atveju, remiantis 2017–2019 m. vidurkiais. Iki sausio mėnesio vandens keliu plaukė tik 200 000 standartinių konteinerių per dieną, palyginti su maždaug 450 000 2022 m. gruodžio mėn. – žemiausiu pandemijos tašku.

 

     Užuot plaukę per Raudonąją jūrą, laivai, plaukiojantys tarp Azijos ir Europos, dabar nukreipiami aplink Afriką ir Gerosios Vilties kyšulį. Praėjusiais metais buvo užfiksuotas tik 51 laivas, vykdantis šią kelionę per savaitę iki sausio 11 d.; per tą patį šių metų laikotarpį šis skaičius išaugo daugiau, nei tris kartus.

 

     Ilgesnis maršrutas padidins pristatymo laiką. Pavyzdžiui, plaukimas iš Šanchajaus į Roterdamą užtrunka papildomai dešimt dienų, kai vengiama Sueco. Dėl šių vėlavimų atsiranda tiesioginis poveikis likusiai tiekimo grandinės daliai ir susidaro kliūtys krantinėse ir uostuose. Ilgesnis maršrutas taip pat reikalauja, kad laivai sudegintų daugiau degalų. Tai padidins žinomai nešvarios pramonės anglies pėdsaką ir padidins kainas.

 

     „Freightos Baltic Index“ (FBX) duomenimis, standartinio konteinerio pristatymo kaina per 30 dienų iki sausio 17 d. išaugo 146 proc. Konsultacijų įmonė „Drewry“ pažymi, kad maršruto Šanchajus–Roterdamas kaina per panašų laikotarpį šoktelėjo 160 proc.

 

     Šios išlaidos gali dar kartą daryti spaudimą vartotojų kainoms. Pandemijos metu pasaulinės infliacijos augimas ir kritimas lėmė laivybos išlaidas. Tačiau dabartinis šuolis nublanksta, palyginti su koronaviruso metais: FBX vis dar siekia tik ketvirtadalį 2022 m. pasiekto piko. Ir metinės laivybos sutartys paprastai nebus nuspręstos iki šio ketvirčio pabaigos, o tai suteikia laiko paskutiniam sutrikimui nurimti.

 

     Amerika ir Didžioji Britanija surengė jūrų ir oro atakas prieš husių taikinius Jemene, siekdamos atkurti atvirą praėjimą. Prezidentas Joe Bidenas pagrasino tolesniais kariniais veiksmais, kad apsaugotų, jo teigimu, vieną iš svarbiausių pasaulyje komercinių kelių. Tačiau husiai, remiami jų rėmėjo Irano, buvo užgrūdinti, ilgus metus trukusio, karo su Saudo Arabija ir Jungtiniais Arabų Emyratais. Jie nebus greitai sutramdyti." [1]

 

·  ·  · 1. "Tracking ships in the Red Sea." The Economist, 18 Jan. 2024, p. NA.

What are Israel's actions doing to us?

"SINCE OPENING in 1869 the Suez Canal has transformed trade between Asia, Europe and the Middle East. 

Last year around 24,000 vessels took the passage linking the Mediterranean and Red Seas, carrying 10% of the world's seaborne trade by volume.

 But this critical waterway is under threat. The Houthis, a militant group based in Yemen, have fired dozens of drones and missiles at ships in the Red Sea, ostensibly in support of the Palestinians in Gaza. Their attacks have widened the scope of the conflict in the Middle East and threaten global trade.

Using data from MarineTraffic, which tracks and analyses ship movements, The Economist is able to visualise the disruption.

More than 200 container ships travelled through the Red Sea and the Suez Canal between January 4th and 11th last year. During the same week in 2024 only 122 dared to make the journey. Container firms accounting for 95% of the capacity that usually sail the Suez have suspended services in the area. A few energy firms, such as BP and Equinor, have also temporarily stopped using the canal.

This is the biggest disruption to shipping in the Red Sea in recent years. Data from the Kiel Institute, a German think-tank, show that the current volume of cargo is 66% lower than would have otherwise been expected, based on averages between 2017 and 2019. By January only 200,000 standard containers were passing through the waterway per day, compared with around 450,000 in December 2022—the lowest point of the pandemic.

Instead of sailing through the Red Sea, ships travelling between Asia and Europe are now being re-routed around Africa and the Cape of Good Hope. Last year only 51 ships were recorded making this journey in the week to January 11th; that figure more than tripled in the same period this year (see maps 3 and 4).

The longer route will add to shipping times. Sailing from Shanghai to Rotterdam, for example, takes an extra ten days when avoiding the Suez. These delays create a knock-on effect for the rest of the supply chain and lead to bottlenecks at berths and ports. The longer route also requires ships to burn more fuel. That will add to the carbon footprint of the notoriously dirty industry and push up prices.

According to the Freightos Baltic Index (FBX) the cost of shipping a standard container rose by 146% in the 30 days to January 17th. Drewry, a consultancy, notes that costs for the Shanghai to Rotterdam route jumped by 160% over a similar period. 

These costs could once again put pressure on consumer prices. During the pandemic, the rise and fall in global inflation tracked the cost of shipping.The current spike, however, pales in comparison with the covid years: the FBX is still only at a quarter of the peak reached in 2022. And annual shipping contracts will typically not be decided until the end of this quarter, which allows time for the latest disruption to subside.

America and Britain have carried out sea and air attacks on Houthi targets in Yemen in an attempt to restore open passage. President Joe Biden has threatened further military action to protect what he called one of the world's most critical commercial routes. But the Houthis, backed by their sponsor Iran, have been hardened by years of war with Saudi Arabia and the United Arab Emirates. They will not quickly be subdued.” [1]

·  ·  · 1. "Tracking ships in the Red Sea." The Economist, 18 Jan. 2024, p. NA.