O dabar paskalbkime būsimos Lietuvos valdžios – Prezidento Nausėdos ir socialdemokratų partijos apatinius

"Tai lyg dangaus palaiminta ideali partnerystė. Jaunikis – prezidentas Gitanas Nausėda, populiariausias Lietuvos politikas, aiškus Prezidento rinkimų favoritas. Jaunoji – tai Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), šiuo metu populiariausia šalies politinė partija. Gyvename moderniais laikais. Pasipiršo ne jaunikis, bet jaunoji – partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės asmenyje.

Nereikia pervertinti partnerytės reikšmės. Daugelis socdemų būtų balsavę už G. Nausėdą be partijos palaiminimo. G. Nausėda veikiausiai laimėtų rinkimus, jei V. Blinkevičiūtė nebūtų paskelbusi jo išrinktuoju. Vis dėlto Prezidentas gali būti patenkintas, kad LSDP patepė jį, o ne kurį nors varžovą, kaip Igną Vėgėlę ar Dainių Žalimą, kurių kandidatūrą pastiprintų socdemų palaikymas.

Remdama G. Nausėdą, LSDP mažai ko atsisako. Partijos pirmininkė niekada neketino siekti Prezidento posto, o iškelti kurį nors kitą partietį nebūtų solidu. Pirmininkai, vadai turi vadovauti, pagal dabartinį žargoną – „rodyti lyderystę“. Europarlamentaro pareigybė – vienas patraukliausių postų Europos politikoje.

Puiki alga bei pensija, nors atsakomybė – minimali ir beveik nereikia dirbti. Puikus atpildas politikos veteranams, kurie ilgai triūsė savo šalies parlamente už menkus atlyginimus. Visa tai puikiai supranta V. Blinkevičiūtė, jos negundė donkichotiškas kandidatavimas į prezidentus

G. Nausėda pirmadienį padėkojo socialdemokratams už pareikštą paramą ir pasidžiaugė, kad Lietuvoje yra jėgų, kurios „renkasi ne konfrontuoti, o bendradarbiauti“. Po kelių dienų jo entuziazmas padidėjo.

„Tai yra brandžios partijos brandus sprendimas <...>, mes truputį pakeisime mūsų politikos pobūdį, kuomet politinės kultūros aksioma bus ne konkuravimas vardan konkuravimo, o konkuravimas ir bendradarbiavimas dėl strateginių Lietuvos tikslų“. Pagyvensime – pamatysime, bet pirmais naujos kadencijos mėnesiais, gal net pusmetį LSDP galės mėgautis G. Nausėdos malone. Kai Prezidentas vykdys jau tradicija tapusį kelių kandidatų į ministrus vetavimą, socdemų siūlomieji veikiausiai neužklius.

Neginčytina, kad geriau bendradarbiauti negu peštis, bet daugelis Lietuvos politikų savotiškai supranta bendradarbiavimą – bendradarbiaujame, kai JŪS darote, ko AŠ noriu. Priešingu atveju esate užsispyrę, neprotingi, pavydūs, smulkmeniški, savanaudiškai nusiteikę, negebantys valstybiškai mąstyti. Litanijos netęsiu, visi mes ją puikiai žinome.

Kad ir kokie būtų geri norai ar šilti jausmai, prezidentai nesugyvena su Seimu ir Vyriausybe. Jei ne viena pusė, tai kita sugadina santykius. Net tolerantiškasis Valdas Adamkus įsiveldavo į piktus nesutarimus, jau nekalbant apie Lietuvos geležinę ledi, kuri vėliau aiškino, kad smarkiai kritikuodavo gana kompetentingą ir panašiai galvojančią Andriaus Kubiliaus Vyriausybę, nes turėjo vilčių, kad ji dar gali pasitempti ir ko nors pasiekti. Įdomus pedagoginis principas. Kadaise galvojau, kad reikšmingą vaidmenį suvaidino unikalus D. Grybauskaitės būdas, dėl kurio jai nebuvo pasiūlytas atsakingas postas Europos Sąjungos hierarchijoje, pasibaigus jos prezidentavimui.

G. Nausėda ne ką geriau bendrauja ir bendradarbiauja su esamomis vyriausybėmis. Įtemptus santykius su Sauliumi Skverneliu, Ramūnu Karbauskiu ir „valstiečiais“ pakeitė nesibaigiantys kivirčai su Gabrieliumi Landsbergiu, Ingrida Šimonyte ir konservatoriais, kurie, tiesą sakant, nelaimėtų draugiškumo ir geranoriškumo konkurso ir niekuo nenusileido kurstydami tarpusavio nesantaiką. Nežinau, ar Prezidento pareigos sukelia tokias nesutaikomas ir irzlias nuostatas, ar kad asmenys, pasižymintys tokiomis savybėmis, siekia šių pareigų.

Socdemams nutarus paremti G. Nausėdą, pradėta nagrinėti, ar jų vertybės yra panašios ir suderinamos. Kuo mažiau vertybių, tuo daugiau apie jas kalbama. Lietuva nuolat teigia vykdanti vertybinę užsienio politiką, bet kurtinama tyla dėl dešimties tūkstančių vaikų nužudymo Gazoje verčia abejoti tokio teigiamo savęs vertinimo tikslumu.

Nelengva keliais sakiniais apibūdinti socdemų vertybes, ne tas, kurias jie skelbia ir kurios mažiau ar daugiau atspindi kanoninius socialdemokratų principus, bet tas, kurias įžiūrėtų objektyvus stebėtojas. Dabartinė partija yra hibridinis kūrinys, nedideliam būriui socialdemokratų, kaip Aloyzas Sakalas, Vytenis Andriukaitis, Juozas Olekas, susivienijus su gausia Lietuvos demokratų darbo partija (LDDP), sutelkusia daugelį atsakingų kompartijos veikėjų – nomenklatūrininkų, gamyklų direktorių, kolūkių pirmininkų, – kuriems liberalios nuostatos buvo svetimos, net apgailėtinos.

Nebūta stebuklingos metamorfozės, aparatčikai netapo lygybės ir socialinio teisingumo šaukliais, veikiau jie savo požiūrį ir įsitikinimus pervadino socialdemokratija. Verta prisiminti, kad tarpukario metais komunistai laikė socialdemokratiją nuosaikia fašizmo atmaina, su kuria buvo nevalia bendradarbiauti.

Ne paslaptis, kad, kai mokesčiai maži – valstybė skurdi, viešosios paslaugos menkos, pensijos ir socialinės paslaugos neadekvačios, socialinė atskirtis paplitusi. Šių trūkumų negalima pašalinti, nesurinkus daugiau lėšų į biudžetą, taigi, labiau neapmokestinus turtingesnių visuomenės narių. Nors socdemai ilgiausiai valdė Lietuvą, jie neįvedė nei realių progresinių mokesčių, apie kuriuos dažnai kalbėdavo opozicijoje ir prieš rinkimus, nei nekilnojamojo turto mokesčio. Nomenklatūrinė partijos kilmė dažniausiai nusverdavo socialdemokratinius principus ir teisingumo jausmą.

G. Nausėdos vertybės yra chameleoniškos. Kai dirbo finansų sektoriuje, jis galvojo panašiai, kaip jo kolegos. Antai 2015 m. jis skeptiškai vertino progresinius mokesčius, kartodamas trafaretinius pasakojimus, kad juos įvedus, darbdaviai gali naikinti darbo vietas arba pasitraukti į šešėlį. Šie nuogąstavimai buvo perdėti. Rimtos bendrovės nerizikuos dviguba buhalterija, o nesąžiningus verslininkus turėtų pažaboti veiksminga mokesčių inspekcija.

Tapęs valstybės vadovu, G. Nausėda paskelbė gerovės valstybės kūrimą savo svarbiausiu tikslu, nuosekliai ragino pertvarkyti mokesčių sistemą, mažinti socialinį neteisingumą, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, papildomai indeksuoti socialinio draudimo pensijas. Bet prasidėjus įvykiams Ukrainoje, gerovės valstybės kūrimas išnyko iš akiračio, G. Nausėdai tapus "konflikto prezidentu", visas dėmesys buvo nukreiptas į krašto apsaugą.

Socdemų ir G. Nausėdos suartėjimas neturėtų stebinti, nors G. Nausėda laikomas dešiniųjų pažiūrų politiku, o socdemai neva yra socialdemokratai. Bet abiejų nuostatos ir principai yra labiau lankstūs, net nenuoseklūs, negu griežtai apibrėžti ir nekintami. Yra skirtumų, pavyzdžiui, dėl civilinių santuokų.

Tačiau daugeliu klausimų jų požiūriai sutampa, pavyzdžiui, socialdemokratai tvirtai remia reikalavimus gynybai skirti tris procentus bendrojo vidaus produkto. Kai nereikia spręsti esminių nesutarimų (nes mažai kas yra esminis), susitarti neturėtų būti sunku. Bet patirtis primena, kad kivirčai, o ne bendradarbiavimas ženklina Prezidento ir Seimo bei Vyriausybės santykius."

Kinijos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas atrodo arčiau, nei tikėtasi

  „Kinijos atsinaujinančios energijos diegimas spartėja, jos investicijos į šį sektorių auga taip didelės, kad tarptautiniai klimato sergėtojai dabar tikisi, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas šalyje pasieks piką daug metų anksčiau, nei tikėtasi – galbūt jau šiais metais.

 

     Remiantis naujais vyriausybės duomenimis, Kinija pernai įdiegė 217 gigavatų vertės saulės energijos. Tai yra daugiau nei, 500 milijonų saulės baterijų, ir gerokai viršija bendrą JAV įrengtą saulės energijos galią, vėjo energijos papildymas buvo 76 gigavatai, daugiau, nei likusiame pasaulyje kartu sudėjus. Tai sudarė daugiau, nei 20 000 naujų turbinų visoje šalyje, įskaitant didžiausias pasaulyje, pastatytas bokštuose jūroje prie rytinės Kinijos pakrantės.

 

     Analitikai teigia, kad mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantys priedai, įskaitant hidroenergiją ir branduolinę energiją, pirmą kartą buvo pakankamai dideli, kad jų galia galėtų padengti visą metinį Kinijos elektros paklausos padidėjimą. Remiantis Paryžiuje įsikūrusios Tarptautinės energetikos agentūros ir Lauri Myllyvirta, Helsinkyje įsikūrusios pirmaujančios agentūros duomenimis, tai rodo, kad anglimi kūrenama gamyba, kuri sudaro 70 % bendros didžiausios pasaulyje teršėjos šalies išmetamų teršalų kiekio, mažės.

 

     Didėjantis Kinijos atsinaujinančių energijos šaltinių pėdsakas formuoja pasaulinį atsaką į klimato kaitą. Jos įmonės yra pirmaujantys švarios energijos technologijų gamintojai – nuo saulės baterijų ir vėjo turbinų iki elektrinių transporto priemonių.

 

      Tai kelia susirūpinimą likusioje pramoninio pasaulio dalyje.

 

     Tuo pat metu analitikai ir pareigūnai teigia, kad Kinijos atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas namuose įkvepia naujos gyvybės tarptautinei klimato diplomatijai. Spartus išmetamųjų teršalų augimas ilgą laiką davė peno kritikams, kurie teigė, kad Pekinas nėra įsipareigojęs kovoti su klimato kaita ar remti Paryžiaus susitarimą – svarbiausią klimato susitarimą, raginantį vyriausybes pabandyti apriboti atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramonine temperatūra.

 

     Dabar analitikai ir pareigūnai teigia, kad Pekino pastangos suteikia pagreitį Paryžiaus procesui, dėl kurio vyriausybės kas penkerius metus turi parengti naujus išmetamųjų teršalų planus.

 

     „Ankstyvas pikas turėtų daug simbolinės vertės ir siųstų signalą pasauliui, kad pasukome už kampo“, – sakė Osle įsikūrusio Tarptautinio klimato ir aplinkos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Janas Ivaras Korsbakkenas.

 

     2020 metais Kinijos lyderis Xi Jinpingas sakė, kad iki šio dešimtmečio pabaigos Kinija turės 1200 gigavatų saulės ir vėjo energijos. Kinijos elektros taryba praėjusį mėnesį prognozavo, kad iki šių metų pabaigos pajėgumai viršys 1 300 gigavatų.

 

     Pasiekus didžiausią išmetamųjų teršalų kiekį, kai kurie analitikai tikisi, kad po to atsiras plokščiakalnis. Pasak mokslininkų, tai yra problema, nes pagrindiniai pasaulio teršėjai šį dešimtmetį turi smarkiai sumažinti pasaulines emisijas, kad įvykdytų Paryžiaus susitarimą.

 

     Mokslinis konsorciumas „Climate Action Tracker“, vertinantis vyriausybių išmetamųjų teršalų planus, dabartinę Kinijos politiką vertina, kaip „labai nepakankamą“, kad būtų pasiektas Paryžiaus susitarimo tikslas. JAV, kuriose išmetamų teršalų kiekis mažėjo, veiksmai ir politika buvo įvertinti, kaip „nepakankami“.

 

     Kinija vis dar stato anglimi kūrenamas elektrines. Pekinas Vakarų pareigūnams sakė, kad naujos gamyklos nebus tokios taršos, kaip šie bijo. Jis pakeičia senesnes, daugiau teršiančias, elektrines ir dirbs daug mažesniu, nei visu pajėgumu, daugiausia tam, kad išlaikytų elektros tinklo stabilumą, nes Kinija daugiau energijos gamina iš vėjo ir saulės energijos.

 

     Tikslus Kinijos piko laikas priklauso nuo tokių veiksnių, kaip ekonomikos augimas ir orai artimiausiais keleriais metais, teigia analitikai. 

 

Elektromobilių pritaikymas vyksta taip greitai, kad analitikai teigia, kad didžiausia benzino paklausa Kinijoje buvo pasiekta jau praėjusiais metais." [1]

 

Kinija parduoda šias technologijas likusiam pasauliui. Dėl to rinkos kainos yra tokios žemos, kad Vakarai negali konkuruoti. We are left to milk the goats, which is what we did before we started burning fossil fuels.

 

1.World News: China's Emissions Reversal Is Looking Nearer Than Expected. Sha Hua; Dalton, Matthew.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 Feb 2024: A.10.  

China's Emissions Reversal Is Looking Nearer Than Expected

"China's rollout of renewable energy is accelerating, its investments in the sector growing so large that international climate watchdogs now expect the country's greenhouse-gas emissions to peak years earlier than anticipated -- possibly as soon as this year.

China installed 217 gigawatts worth of solar power last year, according to new government data. That is more than 500 million solar panels and well above the total installed solar capacity of the U.S. Wind-energy additions were 76 gigawatts, more than the rest of the world combined. That amounted to more than 20,000 new turbines across the country, including the world's largest, planted on towers in the sea off China's east coast.

The low-carbon additions, which also included hydropower and nuclear, were for the first time large enough that their power output could cover the entire annual increase in Chinese electricity demand, analysts say. That suggests that coal-fired generation -- which accounts for 70% of the country' overall emissions for the world's biggest polluter -- is set to decline, according to the Paris-based International Energy Agency and Lauri Myllyvirta, the Helsinki-based lead analyst at the Centre for Research on Energy and Clean Air.

China's expanding renewables footprint is shaping the global response to climate change. Its companies are the leading manufacturers of clean-energy technology, from solar panels and wind turbines to electric vehicles. 

 That is stoking concerns in the rest of the industrialized world.

At the same time, analysts and officials say, China's deployment of renewables at home is breathing new life into international climate diplomacy. Its rapid emissions growth long provided fodder for critics who said Beijing wasn't committed to fighting climate change or supporting the Paris accord, the landmark climate agreement that calls for governments to attempt to limit warming to 1.5 degrees Celsius over preindustrial temperatures.

Now, analysts and officials say Beijing's efforts are lending momentum Paris process, which requires governments to draft new emissions plans every five years.

"An early peak would have a lot of symbolic value and send a signal to the world that we've turned a corner," said Jan Ivar Korsbakken, a senior researcher at the Oslo-based Center for International Climate and Environmental Research.

In 2020, Chinese leader Xi Jinping said China would have 1,200 gigawatts of solar- and wind-power capacity by the end of this decade. The China Electricity Council forecast last month that capacity would top 1,300 gigawatts by the end of this year.

Once the emissions peak arrives, some analysts expect a plateau to follow. That is a problem, scientists say, because the world's major emitters must sharply cut global emissions this decade to fulfill the Paris accord.

Climate Action Tracker, a scientific consortium that evaluates governments' emissions plans, rates China's current policies "highly insufficient" to meet the Paris accord goal. The actions and policies of the U.S., where emissions have been falling, were graded "insufficient."

China is still building coal-fired power plants. Beijing has been telling Western officials that the new plants won't be as polluting as they fear. They are replacing older, higher-emitting plants, and will run far below full capacity, largely to maintain electric-grid stability as China generates more of its power from intermittent wind and solar.

The exact timing of China's peak depends on factors such as economic growth and weather in the next few years, analysts say. The adoption of electric vehicles is happening so rapidly that analysts say peak gasoline demand in China was already reached last year." [1]

China is selling these technologies to rest of the world. That keeps the market prices so low, that the West is not able to compete. The only thing left for us is to milk goats.

1.World News: China's Emissions Reversal Is Looking Nearer Than Expected. Sha Hua; Dalton, Matthew.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 Feb 2024: A.10.  

Maskva naudoja „Starlink“, teigia Ukraina --- Rusijos prieiga prie Musko sistemos sumažina Kijevo pranašumą

„Kijevas, Ukraina – Rusijos pajėgos naudoja palydovinio interneto sistemą „SpaceX“ netoli fronto linijos kai kuriose Ukrainos dalyse, pranešė Kijevo karinės žvalgybos agentūra, o tai gali sumažinti Ukrainos kariuomenės pranašumą mūšio lauke.

 

     Prieiga prie sistemos, žinomos, kaip Starlink, leido priešakinėms Ukrainos pajėgoms bendrauti saugiomis interneto pokalbių programėlėmis, leidžiančiomis palaikyti ryšį, nepasikliaujant mobiliojo ryšio ar radijo signalais, kuriuos lengviau perimti.

 

     Elonas Muskas, vadovaujantis „SpaceX“ ir didžiausias vienas jos savininkas, atsakė sekmadienį.

 

     "Daugelis melagingų pranešimų teigia, kad "SpaceX" parduoda "Starlink" terminalus Rusijai. Tai kategoriškai klaidinga", - rašė Muskas įraše X, jam taip pat priklausančioje platformoje. „Mūsų žiniomis, nė viena „Starlink“ nebuvo parduota Rusijai tiesiogiai ar netiesiogiai."

 

     „Starlink“ naudotojams reikia tokių terminalų, kad galėtų prisijungti prie tinklo orbitos palydovų parko, kad gautų interneto paslaugą.

 

     Ketvirtadienį paskelbtame pranešime „Starlink“ teigė, kad paslauga neveikia Rusijoje, tačiau nenurodė, ar ji gali būti naudojama rusiškose Ukrainos dalyse. „SpaceX“ atstovas sekmadienį neatsakė į prašymus komentuoti.

 

     Ukrainos karinės žvalgybos agentūros atstovas Andrijus Jusovas sakė, kad Kijevas perėmė radijo ryšį iš Rusijos 83-osios atskiros oro puolimo brigados Donecko srityje, rodantį, kad jie naudojasi „Starlink“ terminalais.

 

     „Tai pradeda darytis sisteminga“, – sakė J. Jusovas apie Rusijos „Starlink“ naudojimą Rusijos teritorijoje.

 

     Gali būti, kad Rusijos pajėgos užgrobė „Starlink“ įrangą iš Ukrainos karių, leidžiant joms prisijungti prie „Starlink“ tinklo. Nors „SpaceX“ turi galimybę sekti „Starlink“ naudotojus konkrečiose geografinėse vietose, įmonei gali būti sunku nustatyti, ar vartotojai yra Rusijos ar Ukrainos kariai, ypač mūšio lauko zonose.

 

     Palydovinio ryšio bendrovės stengiasi valdyti, kur jų tinklai siūlo interneto paslaugas vartotojams vietoje. Teikėjai turi gauti leidimą iš skirtingų šalių reguliavimo institucijų, kad galėtų parduoti palydovinius ryšius, ir nori to nedaryti tose srityse, kuriose jie neužtikrino šių teisių.

 

     Nors „Starlink“ sistemų Rusijoje įsigyti negalima, Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad Rusijos pajėgos perka įrenginius trečiosiose šalyse ir iškelia juos į frontą.

 

     Prieiga prie „Starlink“ buvo politiškai apkrauta problema nuo konflikto pradžios, kai Muskas nusprendė suteikti paslaugą Ukrainoje. „Starlink“ laikoma tokia gyvybiškai svarbia Ukrainos operacijoms, kad praėjusiais metais, kai „SpaceX“ pareiškė nebegalinti finansuoti prieigos prie Kijevo, Pentagonas sutiko sumokėti, kad paslauga veiktų." [1]

1. World News: Moscow Is Using Starlink, Says Ukraine --- Russian access to Musk's system would undercut advantage for Kyiv. Lovett, Ian; Maidenberg, Micah.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 Feb 2024: A.8.