Vienintelė, valstybės remiama, pramonė Lietuvoje yra vogti pinigus: C.Ž.V. Juodoji vieta išlieka jautri Lietuvoje tema

  „Nepaisant Europos teismų sprendimų, kuriuose teigiama, kad šioje Baltijos šalyje buvo slaptas kalėjimas, šis klausimas buvo gaubtas oficialios paslapties šalyje, glaudžiai susijusioje su Jungtinėmis Valstijomis.

 

     Pirmiausia atkeliavo konteineriai, prikrauti įranga nuošaliam miško pakraštyje renovuojamam sklypui. Jame buvo įsikūrusi jodinėjimo akademija ir kavinė, tačiau ji buvo pertvarkyta paslaptingai įmonei.

 

     Tada pasirodė raumeningi jaunuoliai, kurie keistomis valandomis bėgiojo po medžiais ir kalbėjosi angliškai.

 

     Prieš beveik 20 metų mažytėje Antavilių gyvenvietėje atėjimus ir išėjimus stebėjęs Juozas Banevičius prisiminė galvojęs, kad buvo kiek keista, kad atvykėliai išvaikys kiekvieną, priartėjusį prie apsauginės tvoros, kurią jie pastatė aplink jų valdą, kuri anksčiau buvo atvira visuomenei.

 

     „Niekas nežinojo, ką jie veikia viduje“, – prisiminė 66 metų p. Banevičius.

 

     Per daugelį metų atsakymas buvo intensyviai tikrinamas žiniasklaidos ir teismų. Visa tai leido daryti tą pačią išvadą: Antavilių kaime gyveno slaptas C.Ž.V. sulaikymo ir kankinimo centras, viena iš trijų vadinamųjų juodųjų vietų, kurias agentūra įsteigė Rytų Europoje po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių.

 

     Sausio mėnesį Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad tai slaptas kalėjimas kodiniu pavadinimu Site Violet, nors buvo „nepagrįstų abejonių“ Lietuvoje. Netoli sostinės Vilniaus esantys Antaviliai jame nebuvo pavadinti, tačiau kaimas yra vienintelė vieta šalyje, kurią Lietuvos pareigūnai pripažino buvusį C.Ž.V. objektą, nors jie tvirtina, kad tai nebuvo kalėjimas.

 

     „Site Violet“ buvo pristatyta Senato žvalgybos komiteto ataskaitoje 2014 m. po tyrimo dėl CIA naudojimosi vandenlentėmis ir kitais „patobulintais tardymo būdais“. Remiantis ataskaita, svetainė veikė nuo 2005 m. vasario mėn. iki 2006 m. spalio mėn., kai buvo uždaryta dėl nenurodytų „medicininių problemų“.

 

     Sausio mėnesio teismo nutartyje padaryta išvada, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją „dėl bendrininkavimo C.Ž.V. slapta sulaikytųjų programa“.

 

     Lenkija, kuri iš pradžių neigė patalpinusi slaptą Amerikos kalėjimą, vadinamą „Site Blue“, po Senato tyrimo pripažino, kad leido C.Ž.V. jos teritorijoje laikyti įtariamus terorizmu. Tuometinis Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis tvirtino nežinojęs apie žiaurius amerikiečių tardytojų metodus.

 

     Priešingai, daugybė teismų bylų ir tyrimų tik sustiprino Lietuvoje tarnybinės paslapties dangą – pažeidžiamos Baltijos valstybės, bijančios Rusijos, ir lojalumo JAV demonstravimą.

 

     Gerai dokumentuotas Lietuvos bendrininkavimas C.Ž.V. kankinimuose, – sakė Vilniaus universiteto istorikas Kęstutis Girnius, – čia niekas nenori kalbėti. Jie palaidojo visą problemą pradžioje ir toliau laidojo."

 

     Didelė to priežastis, anot jo, buvo jo šalies, NATO narės, įspraustos tarp Baltarusijos ir smarkiai militarizuoto Rusijos anklavo Kaliningrado, priklausomybė nuo JAV dėl saugumo. Tačiau jis paklausė: „Ar tikrai turime būti tokie paklusnūs? Kai Amerika sako šokinėti, mes tik klausiame: „Kiek aukštai?

 

     Taip pat pasipiktinęs Europos žmogaus teisių teismo teisėjas lietuvis Egidijus Kūris Strasbūre (Prancūzija). „Įrodymai, kad ten buvo kalėjimas, yra akivaizdūs. Įrodymai, kad ten buvo žmonių, yra akivaizdūs. Čia negalima apsimetinėti, kad taip nebuvo“, – sakė jis po 2018 m. prieš jo šalį priimto sprendimo. „Ir vis tiek mes klausiame: „Ar manote, kad ten buvo kalėjimas?“

 

     Dalis to paaiškinimo, pasak jo, buvo ta, kad niekas valdžioje nenori gilintis į tai, kas atsitiko daliai iš milijonų dolerių, kuriuos suteikė C.Ž.V. finansuoti slaptą kalėjimą Lietuvoje, už kurią šalies parlamentas nustatė, kad nebuvo tinkamai atsiskaityta. „Reikia identifikuoti, kas Lietuvoje sunešė pinigus į jų kišenę“, – sakė p. Kūris.

 

     2009 m., kai „ABC News“ identifikavo Antavilius, kaip buvusią C.Ž.V. juodąją vietą, Lietuvos Seimas sudarė komitetą tirti. Joje padaryta išvada, kad šalies Valstybės saugumo departamentas arba V.S.D. gavo pinigų už nenurodytus „bendrus veiksmus“ ir kad jo apskaita buvo „netinkama“.

 

     V.S.D. paneigė tai sakydamas, kad „griežtai“ atsiskaito už visas lėšas ir kad „niekur nebuvo nutekintų milijonų“.

 

     Ar slaptas kalėjimas egzistavo, parlamentinis tyrimas nepriėjo išvados. Skrydžių duomenys ir kiti netiesioginiai įrodymai rodo, kad sulaikytieji į Lietuvą galėjo būti įvežti slapta, tačiau, ar taip atsitiko, nustatyti nepavyko.

 

     Artimiausia tam, kai Lietuva pripažino, kad C.Ž.V. paleido suėmimo centrą jos teritorijoje, buvo 2009 m., kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pradėjusi eiti pareigas praėjus trejiems metams po amerikiečių pasitraukimo, pareiškė turinti „netiesioginių įtarimų“ dėl slapto kalėjimo.

 

     Jei tie įtarimai pasitvirtintų, ji sakė: „Lietuva turi apsivalyti, prisiimti atsakomybę ir atsiprašyti“. Ji pridūrė, kad atėjo laikas Jungtinėms Valstijoms „duoti atsakymus“.

 

     Jos komentarai suglumino JAV ambasadą Lietuvoje, kuri ilgus metus sėkmingai dirbo, kad ši problema nebūtų viešumoje. Laiške, kurį vėliau internete paskelbė „WikiLeaks“, buvo rašoma, kad Prezidentė „nepaaiškinamai suteikė naują gyvenimą nepagrįstai istorijai, atspindinčiai politinio paruošimo trūkumą“.

 

     „Užuot padėję nutildyti istoriją, kuri Lietuvai nepalankiai atsispindi, jos komentarai rodo, kad kaltinimuose gali būti tiesos branduolys“, – rašoma laiške.

 

     Nuo tada pareigūnai tylėjo. Kalbant apie Violetinę vietą, kiltų klausimų apie dingusius pinigus ir būtų pateikta medžiaga Rusijai, kuri džiaugiasi amerikietiškų nuodėmių nurodymu.

 

     Europos teismas Strasbūre sausį priimtu sprendimu įpareigojo Lietuvą sumokėti 100 000 eurų, arba apie 108 000 JAV dolerių, Saudo Arabijos piliečiui, kuris, teisėjų nuomone, buvo laikomas Baltijos šalyje. Lietuvos teisingumo ministerija praėjusią savaitę pareiškė, kad vykdys įsakymą, sakydama, kad privalo tai padaryti „nepriklausomai nuo to, ar sutinka, ar nesutinka su teismo motyvais“.

 

     Europos Teismas kovą pranešė Lietuvai, kad priėmė trečiąją bylą, susijusią su „Site Violet“. Tai atnešė įtariamas Qaeda teroristas Abd al-Rahimas al-Nashiri, kuris dabar yra sulaikytas JAV kariniame kalėjime Gvantanamo įlankoje ir teigia, kad jį penkis mėnesius laikė ir kankino C.Ž.V. Lietuvoje. Jis laimėjo ankstesnes bylas prieš Lenkiją ir Rumuniją dėl neteisėto sulaikymo tose šalyse.

 

     Teisingumo ministerija pranešė planuojanti užginčyti naujus ieškinius ir argumentuoti, kaip ir anksčiau nesėkmingai, „kad visi įrodymai dėl pareiškėjo sulaikymo Lietuvoje yra netiesioginiai ir kad įrodinėjimo standartai turėtų būti kitokie“.

 

     Violetinė vieta Lietuvoje buvo uždaryta 2006 m. pabaigoje po to, kai vietiniai apsaugos pareigūnai, bijodami atkreipti dėmesį, atsisakė paguldyti į ligoninę C.Ž.V. sulaikytą Mustafa al-Hawsawi, kuriam prireikė skubios medicinos pagalbos, teigiama Senato pranešime.

 

     Po to, kai C.Ž.V. paliko, turtą – be galimai smalsių kaimynų, išskyrus J. Banevičių ir šalia esančių senelių globos namų gyventojus – kuriam laikui perėmė Lietuvos saugos tarnyba, kuri jį perdavė Valstybinei turto agentūrai. Ši agentūra 2022 m. paskelbė, kad aukcione pateiks šią vietą – ilgą dviejų aukštų biurą ir gyvenamąją erdvę su dideliu tvartu gale.

 

     Ji stovi ant to, kas tapo vertingu nekilnojamuoju turtu. Kadaise tuščia žemė skersai purvo kelio nuo komplekso dabar nusėta neseniai pastatytais namais turtingiems lietuviams, ieškantiems kaimo oro ir miško ramybės.

 

     Tačiau užuot pardavusi sklypą pertvarkymui, nekilnojamojo turto agentūra pernai nusprendė jį perduoti Lietuvos kalėjimų tarnybai, kad ji galėtų naudotis mokymo centru.

 

     Tvarte buvo įrengti langai, kur, pasak buvusių suimtųjų, nurodytų Europos teismų sprendimuose, kaliniai buvo laikomi surakinti tamsoje ir buvo verčiami nemiegoti, mušami ir laistomi vandeniu.

 

     Skundų šėlsmas iš Lenkijos ir kitų priimančių šalių lėmė, kad iki 2006 m. C.Ž.V. buvo priversta uždaryti visas, išskyrus dvi, iš aštuonių juodųjų vietų užsienyje – paliko „Site Violet“ ir antrą kalėjimą neįvardytoje šalyje, teigiama Senato pranešime, kuriame nurodytos vietos. Tuo metu bendras kalinių skaičius buvo 28.

 

     Kaimynas, ponas Banevičius, tuo metu dirbęs komunalinėje įmonėje ir matęs, kiek vandens sunaudoja buvęs jojimo centras, teigė niekada nematęs ir negirdėjęs jokių piktnaudžiavimo kalinių atžvilgiu įrodymų. Tačiau jis visada įtardavo, kad pastate yra daugiau žmonių, nei bėgikų ir saujelė kitų įeinančių.

 

     „Jie sunaudojo daug vandens tokiam mažam skaičiui žmonių“, - prisiminė jis.

 

     Tomas Dapkus prisidėjo prie reportažų iš Vilniaus, Lietuvos.“ [1]

1. A C.I.A. Black Site Remains a Touchy Subject for Lithuania. Higgins, Andrew.  New York Times (Online)New York Times Company. Apr 7, 2024.

The Only Government Supported Industry in Lithuania Is Stealing Money: A C.I.A. Black Site Remains a Touchy Subject for Lithuania

"Despite rulings in European courts saying the Baltic country was home to a secret prison, the issue has been shrouded in official secrecy in a nation closely allied with the United States.

First came containers loaded with equipment for a secluded property under renovation on the edge of the forest. It had housed a horseback riding academy and a cafe, but was being reconfigured for a mysterious enterprise.

Then muscular young men appeared, jogging through the trees at strange hours and speaking to one another in English.

Juozas Banevicius, who watched the comings and goings in the tiny settlement of Antaviliai, Lithuania, nearly 20 years ago, recalled thinking it a bit odd that the newcomers would shoo away anyone who came close to the security fence they had put up around their property, which was previously open to the public.

“Nobody knew what they were doing inside,” recalled Mr. Banevicius, 66.

The answer has been subjected to intense news media and judicial scrutiny in the years since. It has all pointed to the same conclusion: The village of Antaviliai was home to a secret C.I.A. detention and torture center, one of three so-called black sites that the agency set up in Eastern Europe after the Sept. 11, 2001, attacks.

In January, the European Court of Human Rights ruled that a secret prison code-named Site Violet had “beyond reasonable doubt” been located in Lithuania. It did not name Antaviliai, which is near the capital, Vilnius, but the village is the only place in the country that Lithuanian officials have acknowledged as a site of a former C.I.A. facility — although they insist it was not a prison.

Site Violet featured in a report by the Senate Intelligence Committee in 2014 after an investigation on the C.I.A.’s use of waterboarding and other “enhanced interrogation techniques.” According to the report, the site operated from February 2005 until October 2006, when it closed because of unspecified “medical issues.”

The court ruling in January concluded that Lithuania had violated the European Convention on Human Rights “because of its complicity in the C.I.A. secret detainee program.”

Poland, which initially denied hosting a secret American jail known as Site Blue, acknowledged after the Senate investigation that it had let the C.I.A. hold terrorism suspects on its territory. The Polish president at the time, Aleksander Kwasniewski, insisted he was unaware of the harsh techniques used by American interrogators.

By contrast, multiple court cases and investigations have only reinforced in Lithuania a carapace of official secrecy — and displays of loyalty to the United States by a vulnerable Baltic country fearful of Russia.

Lithuania’s well-documented complicity in C.I.A. torture, said Kestutis Girnius, a historian at Vilnius University, “is not something anyone here wants to talk about. They buried the whole issue at the start and have continued to bury it.”

A big reason for that, he said, was the dependence of his country, a NATO member sandwiched between Belarus and the heavily militarized Russian enclave of Kaliningrad, on the United States for its security. But, he asked: “Do we really have to be so obsequious? When America says jump, we only ask, ‘How high?’”

Also exasperated is Egidijus Kuris, a Lithuanian judge on the European Court of Human Rights, in Strasbourg, France. “The evidence that there was a prison is obvious. The evidence that there were people there is obvious. There’s no pretending here that it wasn’t,” he said after a ruling against his country in 2018. “And yet we still ask, ‘Do you think there was a prison?’”

Part of the explanation for this, he suggested, was that nobody in power wanted to dig into what happened to a portion of the millions of dollars provided by the C.I.A. to finance a secret prison in Lithuania that the country’s Parliament found was not properly accounted for. “Whoever pocketed the money in Lithuania must be identified,” Mr. Kuris said.

In 2009, when ABC News identified Antaviliai as a former C.I.A. black site, the Lithuanian Parliament formed a committee to investigate. It concluded that the country’s State Security Department, or V.S.D., had received money for unspecified “joint actions” and that its accounting had been “inappropriate.”

V.S.D. denied this, saying that it had “strictly” accounted for all funds and that “there were no millions leaked anywhere.”

The parliamentary investigation did not reach a conclusion on whether the secret prison had existed. While flight data and other circumstantial evidence indicated that detainees could have been brought into Lithuania secretly, it found, whether this had happened could not be determined.

The closest Lithuania has come to acknowledging that the C.I.A. ran a detention center on its territory was in 2009, when President Dalia Grybauskaite, who took office three years after the Americans had left, said she had “indirect suspicions” of a secret prison.

If those suspicions were true, she said, “Lithuania must cleanse itself, take responsibility and apologize.” It was also time, she added, for the United States “to give answers.”

Her comments dismayed the U.S. Embassy in Lithuania, which had been working successfully for years to keep the issue out of the public eye. It wrote in a cable that was later posted online by WikiLeaks that the president had “inexplicably given new life to an unsubstantiated story, reflecting a lack of political seasoning.”

“Rather than help quiet a story that does not reflect favorably on Lithuania, her comments instead have suggested that there may be a kernel of truth to the allegations,” the cable said.

Since then, officials have stayed silent. Talking about Site Violet would raise questions about the missing money and give material to Russia, which delights in pointing out American sins.

In its ruling in January, the European Court in Strasbourg ordered Lithuania to pay 100,000 euros, or about $108,000, to a Saudi citizen who judges determined had been held in the Baltic country. Lithuania’s Justice Ministry said last week that it would comply with the order, saying it was obliged to do so “regardless of whether it agrees or disagrees with the court’s reasoning.”

The European Court notified Lithuania in March that it had accepted a third case relating to Site Violet. This was brought by a suspected Qaeda terrorist, Abd al-Rahim al-Nashiri, who is now detained in the U.S. military prison in Guantánamo Bay and claims he was held and tortured for five months by the C.I.A. in Lithuania. He won previous cases against Poland and Romania for illegal detention in those countries.

The Justice Ministry said it planned to challenge the new claims and argue, as it has previously without success, “that all the evidence regarding the applicant’s detention in Lithuania is indirect and that the standards of proof should be different.”

Site Violet in Lithuania was shut down in late 2006 after local security officers, wary of attracting attention, refused to admit to a hospital a C.I.A. detainee, Mustafa al-Hawsawi, who needed treatment for a medical emergency, according to the Senate report.

After the C.I.A. left, the property — free of potentially prying neighbors except for Mr. Banevicius and residents of a nearby old people’s home — was taken over for a time by the Lithuanian security service, which handed it over to the state property agency. That agency announced in 2022 that it would put the site — a long, two-story office and living area with a big barn attached at the back — up for auction.

It sits on what has become valuable real estate. Once empty land across a dirt road from the compound is now dotted with recently built homes for wealthy Lithuanians seeking country air and forest calm.

Instead of selling the site for redevelopment, however, the property agency decided last year to turn it over to Lithuania’s prison service for use as a training center.

Windows have been added to the barn, where, according to former detainees cited in European court rulings, prisoners were kept shackled in the dark and subjected to sleep deprivation, beatings and waterboarding.

A squall of complaints from Poland and other host countries meant that by 2006, the C.I.A. had been forced to close all but two of its eight black sites overseas — Site Violet and a second prison in an unnamed country, according to the Senate report, which redacted locations. It put the total number of prisoners at that time at 28.

Mr. Banevicius, the neighbor, who was working at the time for the utility company and saw how much water the former equestrian center consumed, said he never saw or heard any evidence of abuse of prisoners. But he always suspected there were more people in the building than the joggers and a handful of others he saw entering.

“They used a lot of water for so few people,” he recalled.

Tomas Dapkus contributed reporting from Vilnius, Lithuania." [1]

1. A C.I.A. Black Site Remains a Touchy Subject for Lithuania. Higgins, Andrew.  New York Times (Online)New York Times Company. Apr 7, 2024.