Vienintelė, valstybės remiama, pramonė Lietuvoje yra vogti pinigus: C.Ž.V. Juodoji vieta išlieka jautri Lietuvoje tema

  „Nepaisant Europos teismų sprendimų, kuriuose teigiama, kad šioje Baltijos šalyje buvo slaptas kalėjimas, šis klausimas buvo gaubtas oficialios paslapties šalyje, glaudžiai susijusioje su Jungtinėmis Valstijomis.

 

     Pirmiausia atkeliavo konteineriai, prikrauti įranga nuošaliam miško pakraštyje renovuojamam sklypui. Jame buvo įsikūrusi jodinėjimo akademija ir kavinė, tačiau ji buvo pertvarkyta paslaptingai įmonei.

 

     Tada pasirodė raumeningi jaunuoliai, kurie keistomis valandomis bėgiojo po medžiais ir kalbėjosi angliškai.

 

     Prieš beveik 20 metų mažytėje Antavilių gyvenvietėje atėjimus ir išėjimus stebėjęs Juozas Banevičius prisiminė galvojęs, kad buvo kiek keista, kad atvykėliai išvaikys kiekvieną, priartėjusį prie apsauginės tvoros, kurią jie pastatė aplink jų valdą, kuri anksčiau buvo atvira visuomenei.

 

     „Niekas nežinojo, ką jie veikia viduje“, – prisiminė 66 metų p. Banevičius.

 

     Per daugelį metų atsakymas buvo intensyviai tikrinamas žiniasklaidos ir teismų. Visa tai leido daryti tą pačią išvadą: Antavilių kaime gyveno slaptas C.Ž.V. sulaikymo ir kankinimo centras, viena iš trijų vadinamųjų juodųjų vietų, kurias agentūra įsteigė Rytų Europoje po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių.

 

     Sausio mėnesį Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad tai slaptas kalėjimas kodiniu pavadinimu Site Violet, nors buvo „nepagrįstų abejonių“ Lietuvoje. Netoli sostinės Vilniaus esantys Antaviliai jame nebuvo pavadinti, tačiau kaimas yra vienintelė vieta šalyje, kurią Lietuvos pareigūnai pripažino buvusį C.Ž.V. objektą, nors jie tvirtina, kad tai nebuvo kalėjimas.

 

     „Site Violet“ buvo pristatyta Senato žvalgybos komiteto ataskaitoje 2014 m. po tyrimo dėl CIA naudojimosi vandenlentėmis ir kitais „patobulintais tardymo būdais“. Remiantis ataskaita, svetainė veikė nuo 2005 m. vasario mėn. iki 2006 m. spalio mėn., kai buvo uždaryta dėl nenurodytų „medicininių problemų“.

 

     Sausio mėnesio teismo nutartyje padaryta išvada, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją „dėl bendrininkavimo C.Ž.V. slapta sulaikytųjų programa“.

 

     Lenkija, kuri iš pradžių neigė patalpinusi slaptą Amerikos kalėjimą, vadinamą „Site Blue“, po Senato tyrimo pripažino, kad leido C.Ž.V. jos teritorijoje laikyti įtariamus terorizmu. Tuometinis Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis tvirtino nežinojęs apie žiaurius amerikiečių tardytojų metodus.

 

     Priešingai, daugybė teismų bylų ir tyrimų tik sustiprino Lietuvoje tarnybinės paslapties dangą – pažeidžiamos Baltijos valstybės, bijančios Rusijos, ir lojalumo JAV demonstravimą.

 

     Gerai dokumentuotas Lietuvos bendrininkavimas C.Ž.V. kankinimuose, – sakė Vilniaus universiteto istorikas Kęstutis Girnius, – čia niekas nenori kalbėti. Jie palaidojo visą problemą pradžioje ir toliau laidojo."

 

     Didelė to priežastis, anot jo, buvo jo šalies, NATO narės, įspraustos tarp Baltarusijos ir smarkiai militarizuoto Rusijos anklavo Kaliningrado, priklausomybė nuo JAV dėl saugumo. Tačiau jis paklausė: „Ar tikrai turime būti tokie paklusnūs? Kai Amerika sako šokinėti, mes tik klausiame: „Kiek aukštai?

 

     Taip pat pasipiktinęs Europos žmogaus teisių teismo teisėjas lietuvis Egidijus Kūris Strasbūre (Prancūzija). „Įrodymai, kad ten buvo kalėjimas, yra akivaizdūs. Įrodymai, kad ten buvo žmonių, yra akivaizdūs. Čia negalima apsimetinėti, kad taip nebuvo“, – sakė jis po 2018 m. prieš jo šalį priimto sprendimo. „Ir vis tiek mes klausiame: „Ar manote, kad ten buvo kalėjimas?“

 

     Dalis to paaiškinimo, pasak jo, buvo ta, kad niekas valdžioje nenori gilintis į tai, kas atsitiko daliai iš milijonų dolerių, kuriuos suteikė C.Ž.V. finansuoti slaptą kalėjimą Lietuvoje, už kurią šalies parlamentas nustatė, kad nebuvo tinkamai atsiskaityta. „Reikia identifikuoti, kas Lietuvoje sunešė pinigus į jų kišenę“, – sakė p. Kūris.

 

     2009 m., kai „ABC News“ identifikavo Antavilius, kaip buvusią C.Ž.V. juodąją vietą, Lietuvos Seimas sudarė komitetą tirti. Joje padaryta išvada, kad šalies Valstybės saugumo departamentas arba V.S.D. gavo pinigų už nenurodytus „bendrus veiksmus“ ir kad jo apskaita buvo „netinkama“.

 

     V.S.D. paneigė tai sakydamas, kad „griežtai“ atsiskaito už visas lėšas ir kad „niekur nebuvo nutekintų milijonų“.

 

     Ar slaptas kalėjimas egzistavo, parlamentinis tyrimas nepriėjo išvados. Skrydžių duomenys ir kiti netiesioginiai įrodymai rodo, kad sulaikytieji į Lietuvą galėjo būti įvežti slapta, tačiau, ar taip atsitiko, nustatyti nepavyko.

 

     Artimiausia tam, kai Lietuva pripažino, kad C.Ž.V. paleido suėmimo centrą jos teritorijoje, buvo 2009 m., kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pradėjusi eiti pareigas praėjus trejiems metams po amerikiečių pasitraukimo, pareiškė turinti „netiesioginių įtarimų“ dėl slapto kalėjimo.

 

     Jei tie įtarimai pasitvirtintų, ji sakė: „Lietuva turi apsivalyti, prisiimti atsakomybę ir atsiprašyti“. Ji pridūrė, kad atėjo laikas Jungtinėms Valstijoms „duoti atsakymus“.

 

     Jos komentarai suglumino JAV ambasadą Lietuvoje, kuri ilgus metus sėkmingai dirbo, kad ši problema nebūtų viešumoje. Laiške, kurį vėliau internete paskelbė „WikiLeaks“, buvo rašoma, kad Prezidentė „nepaaiškinamai suteikė naują gyvenimą nepagrįstai istorijai, atspindinčiai politinio paruošimo trūkumą“.

 

     „Užuot padėję nutildyti istoriją, kuri Lietuvai nepalankiai atsispindi, jos komentarai rodo, kad kaltinimuose gali būti tiesos branduolys“, – rašoma laiške.

 

     Nuo tada pareigūnai tylėjo. Kalbant apie Violetinę vietą, kiltų klausimų apie dingusius pinigus ir būtų pateikta medžiaga Rusijai, kuri džiaugiasi amerikietiškų nuodėmių nurodymu.

 

     Europos teismas Strasbūre sausį priimtu sprendimu įpareigojo Lietuvą sumokėti 100 000 eurų, arba apie 108 000 JAV dolerių, Saudo Arabijos piliečiui, kuris, teisėjų nuomone, buvo laikomas Baltijos šalyje. Lietuvos teisingumo ministerija praėjusią savaitę pareiškė, kad vykdys įsakymą, sakydama, kad privalo tai padaryti „nepriklausomai nuo to, ar sutinka, ar nesutinka su teismo motyvais“.

 

     Europos Teismas kovą pranešė Lietuvai, kad priėmė trečiąją bylą, susijusią su „Site Violet“. Tai atnešė įtariamas Qaeda teroristas Abd al-Rahimas al-Nashiri, kuris dabar yra sulaikytas JAV kariniame kalėjime Gvantanamo įlankoje ir teigia, kad jį penkis mėnesius laikė ir kankino C.Ž.V. Lietuvoje. Jis laimėjo ankstesnes bylas prieš Lenkiją ir Rumuniją dėl neteisėto sulaikymo tose šalyse.

 

     Teisingumo ministerija pranešė planuojanti užginčyti naujus ieškinius ir argumentuoti, kaip ir anksčiau nesėkmingai, „kad visi įrodymai dėl pareiškėjo sulaikymo Lietuvoje yra netiesioginiai ir kad įrodinėjimo standartai turėtų būti kitokie“.

 

     Violetinė vieta Lietuvoje buvo uždaryta 2006 m. pabaigoje po to, kai vietiniai apsaugos pareigūnai, bijodami atkreipti dėmesį, atsisakė paguldyti į ligoninę C.Ž.V. sulaikytą Mustafa al-Hawsawi, kuriam prireikė skubios medicinos pagalbos, teigiama Senato pranešime.

 

     Po to, kai C.Ž.V. paliko, turtą – be galimai smalsių kaimynų, išskyrus J. Banevičių ir šalia esančių senelių globos namų gyventojus – kuriam laikui perėmė Lietuvos saugos tarnyba, kuri jį perdavė Valstybinei turto agentūrai. Ši agentūra 2022 m. paskelbė, kad aukcione pateiks šią vietą – ilgą dviejų aukštų biurą ir gyvenamąją erdvę su dideliu tvartu gale.

 

     Ji stovi ant to, kas tapo vertingu nekilnojamuoju turtu. Kadaise tuščia žemė skersai purvo kelio nuo komplekso dabar nusėta neseniai pastatytais namais turtingiems lietuviams, ieškantiems kaimo oro ir miško ramybės.

 

     Tačiau užuot pardavusi sklypą pertvarkymui, nekilnojamojo turto agentūra pernai nusprendė jį perduoti Lietuvos kalėjimų tarnybai, kad ji galėtų naudotis mokymo centru.

 

     Tvarte buvo įrengti langai, kur, pasak buvusių suimtųjų, nurodytų Europos teismų sprendimuose, kaliniai buvo laikomi surakinti tamsoje ir buvo verčiami nemiegoti, mušami ir laistomi vandeniu.

 

     Skundų šėlsmas iš Lenkijos ir kitų priimančių šalių lėmė, kad iki 2006 m. C.Ž.V. buvo priversta uždaryti visas, išskyrus dvi, iš aštuonių juodųjų vietų užsienyje – paliko „Site Violet“ ir antrą kalėjimą neįvardytoje šalyje, teigiama Senato pranešime, kuriame nurodytos vietos. Tuo metu bendras kalinių skaičius buvo 28.

 

     Kaimynas, ponas Banevičius, tuo metu dirbęs komunalinėje įmonėje ir matęs, kiek vandens sunaudoja buvęs jojimo centras, teigė niekada nematęs ir negirdėjęs jokių piktnaudžiavimo kalinių atžvilgiu įrodymų. Tačiau jis visada įtardavo, kad pastate yra daugiau žmonių, nei bėgikų ir saujelė kitų įeinančių.

 

     „Jie sunaudojo daug vandens tokiam mažam skaičiui žmonių“, - prisiminė jis.

 

     Tomas Dapkus prisidėjo prie reportažų iš Vilniaus, Lietuvos.“ [1]

1. A C.I.A. Black Site Remains a Touchy Subject for Lithuania. Higgins, Andrew.  New York Times (Online)New York Times Company. Apr 7, 2024.