"Švietimą Lietuvoje iš esmės keisti
yra įmanoma, tik pasikvietus didelius kiekius užsienio specialistų, ir jie,
žinoma, daug ką dėstys anglų kalba. Aš nesitikiu, kad štai kas nors perskaitys
šį tekstą ir sakys, kad po velnių, kokia gera mintis, taip ir darom. Tačiau jei
aš dar dešimt metų tai kartosiu, idėja nebeatrodys tokia absurdiška.
Yra situacija, kai daugybė vaikų,
ypač Vilniuje, tyliai ramiai lanko užsienietiškas mokyklas, nes jų tėvai žino,
kad jeigu nori važinėti automobiliu, turbūt nebus prasminga laukti, kol prie
Pagėgių pastatys naują patriotinį lietuvių autopramonės startapą ir ten pradės
gaminti lietuviškus automobilius „Vytautas“. Reikia tiesiog pirkti
užsienietišką.
Priežastį, kodėl vaikai Lietuvoje
mokosi angliškai, nesunku rasti: arba gyvenome užsienyje (o kas šiais laikais
negyveno užsienyje), arba ruošiamės į užsienį važiuoti, arba aukštoji bus
užsienyje. Tačiau, žinoma, kol kas visi apsimetinėja, kad čia tik išimtis, o
štai normalus mokslas yra lietuviškas. Greitai nebus: greitai lietuviškas
mokslas bus tokia pati retenybė gurmanams, kaip lietuviškas obuolys. Nes jei
nori auginti obuolius, turi sodinti obelynus, juos prižiūrėti, jais rūpintis,
turėti specialistų, kurie tomis obelimis galės užsiimti, ir dar konkuruoti su
užsieniečiais, kurie tuos obuolius augina žymiai sėkmingiau jau daugelį metų."
Lietuva jau nėra tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Tą tiltą mes seniai sugriovėme mūsų švelniomis, nepripratusiomis prie darbo, rankytėmis. Nesakykit, kad Vakarai kalti - vengrai vis dar sėkmingai dirba tokiu tiltu, nors yra ir Europos Sąjungoje, ir NATO. Kas turi noro, tas padaro. Dabar Lietuva yra Palangos tiltas į niekur. Ateinate, palydite saulę vakare ir grįžtate į ten, į kur emigravote. Nieko kito rimtesnio nemokame ir nesiruošiame išmokti.