Europos Komisija planuoja įvesti iki 38% muitą kinų elektromobiliams

"Trečiadienį Europos Komisija (EK) paskelbė, kad į Bendriją įvežamiems kiniškiems elektromobiliams nustatys iki 38,1% laikinąjį muitą. Tuo metu Kinija grasina, jog muitai kiniškų elektromobilių importui pakenks pačios Europos interesams, ir pasmerkė tai, ką pavadino Bendrijos protekcionizmu.

 

„Reuters“ praneša, kad BYD elektromobiliams bus nustatytas 17,4% muito tarifas, „Geely“ – 20%, o SAIC – 38,1% tarifas. Kitoms tyrime bendradarbiaujančioms bendrovėms būtų taikomas 21% tarifas, o nebendradarbiaujančioms bendrovėms – 38,1% tarifas.

 

EK nurodė preliminariai nustačiusi, kad esama nesąžiningo Kinijos valdžios subsidijavimo, ir pridūrė: „Jei diskusijos su Kinijos valdžia nenuves prie veiksmingo sprendimo, šie negalutiniai kompensuojamieji muitai bus įvesti nuo liepos 4 dienos.“

 

Tai būtų papildomi tarifai prie dabar galiojančio 10% Kinijoje pagamintiems elektriniams automobiliams, o jų taikymas gali būti atšauktas tuo atveju, jei Pekinas ir Briuselis išspręstų subsidijų klausimą.

 

Papildomi muitai laikinai įsigaliotų nuo liepos 4-osios, o galutinai – nuo lapkričio mėnesio, nebent kvalifikuota dauguma ES valstybių narių (15 šalių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65% Bendrijos gyventojų) tam nepritartų.

 

Lin Jianas, Užsienio reikalų ministerijos atstovas, trečiadienį aiškino, tai muitai prieštarauja rinkos ekonomikos principams ir tarptautinės prekybos taisyklėms, kenkia Kinijos ir ES ekonominiam ir prekybos bendradarbiavimui bei pasaulinės automobilių gamybos ir tiekimo grandinės stabilumui.

 

„Raginame ES laikytis savo įsipareigojimo remti laisvąją prekybą ir priešintis protekcionizmui bei bendradarbiauti su Kinija, siekiant palaikyti bendrus Kinijos ir ES ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo interesus“, – sakė Lin Jianas.

 

Vokietijos transporto ministras Volkeris Wissingas. trečiadienį pareiškė, kad dėl ES grasinimo įvesti didesnius importo mokesčius kiniškiems elektromobiliams kyla prekybos karo su Pekinu pavojus.

 

„Europos Komisijos baudžiamieji muitai smogė Vokietijos bendrovėms ir jų pagrindiniams produktams. Automobiliai turi pigti dėl didesnės konkurencijos, atvirų rinkų ir daug geresnių verslo sąlygų ES, o ne dėl prekybos karo ir rinkos izoliavimo“, – socialiniame tinkle „X“ teigė Volkeris Wissingas.

 

Europa nuo seno didžiuojasi savo automobilių sektoriumi – jo reputaciją sukūrė kultiniai prekių ženklai nuo „Mercedes“ iki „Ferrari“. Tačiau dėl artėjančios vidaus degimo variklių eros pabaigos ir Kinijos pranašumo, pereinant prie elektra varomų automobilių, Europa šiame sektoriuje susiduria su egzistencine grėsme.

 

Pernai Briuselis pradėjo tyrimą dėl Kinijos elektromobilių subsidijų, o pareigūnai teigė norintys sustabdyti, jų teigimu, nesąžiningą praktiką, dėl kurios Europos automobilių gamintojai patiria nuostolių, priverstinai mažindami kainas." [1]

Pasirodo ES žaliasis kursas yra tik apgaulė, siekiant sulaužyti Vakarų Europos pramonės ir žemės ūkio stuburą, sudaryti sąlygas didžiausioms pasaulio bendrovėms užversti mūsų rinką jų pasibjaurėtinu šlamštu. Pasirodo, kad ES nerūpi klimato katastrofa, juk atsisakome pigių ir geros kokybės Kinijos elektromobilių. Pasirodo, kad mes, Europos Sąjunga, pasitraukiame iš pasaulinės ūkio konkurencijos, vėl tampame didžiule ožkų ir asilų ganykla.

Prancūzijos politikoje sumaištis: dešiniųjų sparno lyderis išreiškė paramą M. Le Pen partijai

"Prancūzijos tradicinės dešiniojo sparno Respublikonų partijos (LR) lyderis Ericas Ciotti antradienį išreiškė paramą Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų partijai pirmalaikiuose parlamento rinkimuose, tuo sukeldamas krizę savo partijoje ir vyriausybės pyktį. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino visus pasakyti „ne“ kraštutiniams dešiniesiems.

 

Netikėtas E. Ciotti pareiškimas, duodant interviu televizijai, yra pirmas kartas šiuolaikinėje Prancūzijos politinėje istorijoje, kai kurios nors tradicinės partijos vadovas parėmė aljansą su kraštutinių dešiniųjų „Nacionaliniu sambūriu“ (RN).

 

„Turime sudaryti aljansą išlikdami savimi, aljansą su RN ir šios partijos kandidatais“, – televizijai TF1 sakė E. Ciotti, pridurdamas, kad jau kalbėjosi su M. Le Pen, triskart kandidatavusia į prezidentus, ir RN lyderiu Jordanu Bardella.

 

M. Le Pen gyrė E. Ciotti „drąsų pasirinkimą“ ir „atsakomybės jausmą“, ir išreiškė viltį, kad juo paseks nemažai LR narių.

 

J. Bardella savo ruožtu televizijai „France 2“ sakė, kad jo partija rems dešimtis LR kandidatų.

 

„Sanitarinio kordono“ strategijos pabaiga

 

LR šaknys yra susijusios su pokario lyderiu Charles'iu de Gaulle'iu, partijai priklausė tokie buvę Prancūzijos prezidentai kaip Jacques'as Chiracas ir Nicolas Sarkozy.

 

Iki šiol pagrindinės partijos tradiciškai vengė kraštutinių dešiniųjų, laikydamosi vadinamosios sanitarinio kordono strategijos.

 

„Ši 40 metų trukusi strategija, dėl kurio buvo pralaimėta daug rinkimų, nyksta“, – naujienų agentūrai AFP sakė M. Le Pen, šiuo metu vadovaujanti RN frakcijai žemuosiuose parlamento rūmuose.

 

Tačiau E. Ciotti žingsnis, kuriuo, pasak jo, siekiama sukurti svarbią grupę Nacionalinėje Asamblėjoje po rinkimų, gali suskaldyti jo paties partiją.

 

Senato pirmininkas Gerard'as Larcher, priklausantis LR, pareiškė, kad niekada nepriims susitarimo su RN, ir paragino E. Ciotti atsistatydinti.

 

Buvęs N. Sarkozy vyriausybės ministras Xavieras Bertrand'as paragino pašalinti E. Ciotti iš partijos.

 

X. Bertrand'as E. Ciotti apkaltino išdavyste dėl „bendradarbiavimo su kraštutiniais dešiniaisiais“ ir paragino partijos narius balsuoti dėl LR lyderio sprendimo.

 

Po interviu E. Ciotti žurnalistams sakė, kad neatsistatydins, ir pabrėžė, kad jo mandatas priklauso nuo partijos aktyvistų.

 

Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas, praeityje perbėgęs iš LR į E. Macrono aljansą, pasmerkė šį žingsnį kaip „gėdą golistų šeimai“ ir palygino jį su Miuncheno susitarimais su nacistine Vokietija Antrojo pasaulinio karo išvakarėse.

 

E. Macronas: negalime atiduoti valdžios raktų

 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paprašė visų žmonių, „galinčių pasakyti „ne“ kraštutinumams“, paremti jį pirmalaikiuose rinkimuose.

 

„Tikiuosi, kad kai ateis laikas, geros valios vyrai ir moterys, galėsiantys pasakyti „ne“ kraštutinumams, susiburs, užims poziciją kurti bendrą, nuoširdų, šaliai naudingą projektą“, – spaudos konferencijoje Paryžiuje sakė E. Macronas.

 

„Mano nuomone, atsakymo negalima rasti keičiant vyriausybę ar koaliciją, reikėjo paleisti parlamentą“, – teigė E. Macronas.

 

E. Macronas, kuris 2027 metais baigs prezidentavimą po maksimalaus dviejų kadencijų laikotarpio, sakė, jog viena iš priežasčių, dėl kurių jis paskelbė pirmalaikius rinkimus, yra noras 2027-aisiais prezidento rinkimuose užkirsti kelią M. Le Pen vadovaujamai RN.

 

„Nenoriu atiduoti valdžios raktų kraštutiniams dešiniesiems 2027 metais“, – žurnalistams teigė jis.

 

Jis pripažino, kad rinkėjams „sunku pragyventi, net kai jie dirba, tai labai kasdieniai sunkumai“, kurie sukėlė „pyktį, kartais ir nuoskaudą“.

 

Žmonės „jaučia, kad jų nesiklausoma ir kad jie negerbiami. Negalime likti abejingi visoms šioms žinioms“, pridūrė jis.

 

Tačiau jis taip pat užsipuolė konservatorius, kurių lyderis E. Ciotti paskelbė apie aljansą su RN, taip pat ir kairiojo sparno aljansą, į kurį įeina kraštutinė kairioji partija „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI).

 

E. Macrono teigimu, dešinieji „per kelias valandas nusigręžė nuo generolo Charles'io de Gaulle'io ir buvusių prezidentų Jacques'o Chiraco bei Nicolas Sarkozy palikimo."

 

„Nesame tobuli, bet pasiekėme rezultatų“, – tvirtino E. Macronas kaip svarbiausius dalykus nurodydamas darbo vietų kūrimą, perėjimą prie žaliosios energijos ir paramą Ukrainai.

 

Tuo metu pagrindinės kairiojo sparno partijos susivienijo su LFI, kurią prezidentas apkaltino antisemitizmu dėl jos reakcijos į teroristinės grupuotės „Hamas“ spalio 7-osios išpuolį Izraelyje ir karą Gazos Ruože.

 

VŽ primena, kad Prancūzijos prezidentas E. Macronas sekmadienį pranešė apie birželio 30-ąją ir liepos 7-ąją vyksiančius pirmalaikius rinkimus. Juos jis sušaukė po to, kai per Europos Parlamento rinkimus RN surinko dvigubai daugiau balsų nei jo centristų aljansas.

 

Likus mažiau nei trims savaitėms iki pirmojo turo, E. Macronas sulaukia perspėjimų, kad jo sprendimas sušaukti pirmalaikius rinkimus gali būti nesėkmingas, atsižvelgiant į kairiųjų ir dešiniųjų opozicinių aljansų formavimąsi.

 

Pirmadienį paskelbti tyrimų grupės „Harris Interactive-Toluna“ apklausos rezultatai parodė, kad jį palaikytų tik 19%, o RN – 34% rinkėjų.

 

Pats E. Macronas atmetė atsistatydinimo galimybę, kad ir kokie būtų pirmalaikių rinkimų rezultatai.

 

Artėjantys pirmalaikiai rinkimai sukėlė nerimą visoje Europoje, baiminantis, kad jie gali pakenkti Prancūzijos lyderystei. Ji labai svarbi ieškant kompromisų Briuselyje ir remiant Ukrainą."

 

Galų gale Vakarų kolonializmas vėl pradeda pralaimėti. Dabar Lietuvoje pats blogiausias laikas sukišti mūsų varganus pinigus ir mūsų gabiausią jaunimą į pralaiminčio Vakarų kolonializmo ginklavimosi beprotybę. Pasakykime branduoliniam karui ir kišimuisi į Rytų vidinius reikalus: "Ne".

 

Kam siūloma papildomai sumokėti už Landsbergių klikos auksinius šaukštus?

"Pirmieji vadinamojo Gynybos fondo paketo žingsniai Seime parodė, kad jo kelyje nebus apsieita be duobių, – daugeliui Vyriausybės pateiktų siūlymų nepritariantys opozicijos atstovai vakar boikotavo net paketo pristatymą. Galiausiai vakarop nuspręsta – paketas bus svarstomas. Tai lėmė valdančiųjų balsai.

 

Finansų ministrės Gintarės Skaistės ryte pradėtas pristatymas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai paprašius, buvo nutrauktas ir atidėtas: mat opozicijos atstovui nepatiko, kad, viršijęs klausimui skirtą laiką, pernelyg šnekus kalbėtojas buvo nutrauktas.

 

Kartu „valstietis“ Dainius Gaižauskas papriekaištavo, kad svarbiausiu – gynybos klausimu valdantieji sugebėjo supriešinti Seimą, o į gynybos paketą perkėlė „nepavykusią mokestinę reformą“.

 

Atrodo, kad ir vėl papūstos opozicijos lūpos gali lydėti visą minėto paketo svarstymo, galiausiai – ir priėmimo procesą. Jos atstovai savo nuostatą išreiškė dar tuomet, kai premjerė Ingrida Šimonytė pirmą kartą mėgino sukviesti politines partijas tartis dėl šaltinių, iš kurių būtų galima didinti gynybos finansavimą. Jie paprasčiausiai neatvyko.

 

Tiesą sakant, visi reikalai, susiję su didesniu gynybos finansavimu, įstrigę jau senokai. Kalbų būta daug – argumentuotų ir nelabai, bet toliau jų pasistūmėta vangiai. Pavasario sesija krypsta darbinio saulėlydžio link, o Gynybos fondo paketas, kurį sudaro gana rimtos kelių įstatymų pataisos, Seimui pristatytas tik vakar, birželio 11 d.

 

Jei pakeitimams bus spėta pritarti ir juos pasirašys prezidentas iki liepos 1 d., jie įsigalios tik 2025 m. sausio 1 d.  O skubėti reikėjo gerokai seniau.

 

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad iki parlamento pavasario sesijos pabaigos reikėtų priimti tuos Gynybos fondo paketo siūlymus, kurie turi pakankamą palaikymą koalicijoje.

 

„Dabar manyčiau, kad reikėtų priimti tuos sprendimus, kuriems turime balsus, ir ruoštis platesniam politiniam susitarimui“, – praėjusią savaitę Žinių radijui sakė ji.

 

Pasak Seimo pirmininkės, Liberalų sąjūdis pritartų siūlymui 1% procentiniu punktu, iki 16%, didinti pelno mokesčio tarifą, kelti dalį akcizų, taip pat vienas šaltinių gynybai turėtų būti skolinimasis.

 

V. Čmilytė-Nielsen sako, kad Finansų ministerijos pristatytame Gynybos fondo pakete, kurio didžiajai daliai pirmadienį pritarė Vyriausybė, yra daug priemonių, dėl kurių koalicijoje nebuvo sutarta.

 

„Paprasčiau būtų buvę teikti tuos siūlymus, dėl kurių koalicijoje esame aiškiai sutarę“, – teigė ji ir pridūrė, kad priimtus sprendimus dėl papildomų lėšų gynybai kitoje parlamento kadencijoje reikės pildyti ir peržiūrėti. Pasak jos, neteisinga manyti, kad dabar iki pavasario sesijos pabaigos gynybos finansavimo didinimo problema bus išspręsta trejiems metams į priekį.

 

„Po rudens Seimo rinkimų, ar išliks ši koalicija, ar kažkokia jos variacija, ar susidarys nauja koalicija, gynybos finansavimas ir toliau liks pagrindinis klausimas“, – mano ji.

 

VŽ primena: Gynybos fondo pakete planuojamos lėšos bus skirtos nacionalinės divizijos formavimui stiprinant oro gynybos sistemas, vokiečių brigados priėmimui ir infrastruktūrai, kontrmobilumo priemonėms, aktyvaus rezervo aprūpinimui.

 

Ką siūlo Vyriausybė? Kelių įstatymų pakeitimais papildomų lėšų gynybai ketinama surinkti vienu punktu, iki 16%, didinant pelno mokestį, nuo 5% iki 6% padidinant mažų įmonių lengvatinį pelno mokestį, įvesti vadinamąją 6 centų „gynybos dedamąją“ (5 centų akcizas ir 1 cento PVM) automobilių degalams, papildomai didinti alkoholio ir tabako akcizus.

 

Be to, siūloma nuo 45.000 iki 20.000 Eur mažinti metinių pajamų ribą dirbantiesiems su verslo liudijimu, o tai reiškia, kad dalies smulkių verslininkų apmokestinimas didėtų. Verslo liudijimus norima palikti tik smulkiausiems verslininkams.

 

Vyriausybė yra paprašiusi Seimo minėtą Gynybos fondo paketą svarstyti skubos tvarka. Turint omenyje ir taip užsitęsusį procesą, šis prašymas lyg ir suprantamas. Klausimas tik koks bus rezultatas – juolab kad dėl kai kurių pakeitimų nėra sutarimų net valdančiojoje koalicijoje.

 

Pavyzdžiui, Laurynas Kasčiūnas, krašto apsaugos ministras, abejoja, ar politikai vieningai pritars Finansų ministerijos (FM) pasiūlytam papildomam gynybos finansavimo modeliui. 

 

„Vargu ar reikėtų tikėtis, kad visi balsuos už šitą pasiūlytą kompoziciją. Bet mes tikrai vertiname, kad po pateikimo bus pritarta, po to bus registruojama įvairių papildomų pasiūlymų, ir kai susidėlios tam tikras balansas balsų, tokį mes turėsime papildomą gynybos finansavimo priedėlį“, – gegužės pabaigoje teigė ministras.

 

Tačiau jis tikisi, kad po papildomų parlamentarų pasiūlymų priimtuose pakeitimuose didinti gynybos finansavimą išliks ir FM projektuose nubrėžtas tikslas – pasiekti, kad krašto apsaugos finansavimas per artimiausius metus būtų 3% BVP.

 

„Tai leis mums labai rimtai pajudėti su projektais, kuriuos mes dabar planuojame, dėliojame. Pirmiausia, Lietuvos divizijos stiprinimas, oro gynyba ir sunkinimas lygiagrečiai“, – sakė ministras.

 

Valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis vakar teigė, kad Lietuvos gynybos biudžetas dar šiemet gali siekti 3% BVP.

 

„Paketas, kuris yra svarstomas, yra pateiktas, visa savo apimtimi jis mus pastatytų ganėtinai stipriai virš 3% BVP. Manau, kad mes artėjame link 3,5% ar 3,2% BVP. Tai Lietuvą pastatytų į TOP 3 tarp NATO valstybių“, – sakė jis.

 

Reaguodamas į dalies parlamentarų kritiką dėl Vyriausybės siūlymų, ministras tvirtino, kad balsuojant prieš tam tikras paketo dalis kariuomenė prarastų dalį planuojamų papildomų įsigijimų.

 

Kol kas aišku viena – diskusijos Seime dėl Gynybos fondo paketo, tiksliau – dėl mokestinių pakeitimų, bus gana audringos, gal net ir gana aršios. Svarbu, kad kritika ir pasiūlymai būtų konstruktyvūs, o parlamento tribūna nevirstų artėjančių rinkimų platforma. Juolab kad tokių užuomazgų ryškėja, ypač – opozicijos stovykloje. Artėja gyvybiškai svarbaus klausimo svarstymas, būtų labai nepilietiška ir nepatriotiška panaudoti jį dėl galimybės bet kokia kaina atsisėsti į naujojo Seimo kėdes."  

 

The Russians have transformed a captured Ukrainian tank into something unusual - and the result is disturbing

 "Russian media have reported that the Russian military is currently testing remote-controlled tanks (RTKs), including a trophy Ukrainian T-72AMT tank named Vasia," Army Recognition reports.

 

 

 

 The initiative involves modifying existing equipment to incorporate remote control capabilities, marking a strategic step toward integrating unmanned military vehicles, such as the Uran-9 and T-72B3 Sturm, into remotely controlled military operations. In a video shared on Russia's Telegram channel, the T-72AMT tank is operated by a two-man crew: one takes care of the movement and maneuvering of the tank, while the other controls the weapon system using equipment that is usually FPV (first-person view) in drones.

 

 

 

 Remotely operated tanks could provide several strategic advantages to Russian forces in Ukraine. By reducing the need for human operators in high-risk environments, these tanks reduce personnel exposure to frontline battle conditions, thereby conserving manpower and reducing casualties.

 

 

 

 This advantage is especially valuable when carrying out reconnaissance missions in dangerous or unknown areas, increasing the security and effectiveness of reconnaissance operations. Integrating remote-controlled tanks with other unmanned systems, such as drones, allows for a more coordinated battlefield strategy. This interaction between air and ground systems improves target acquisition and operational efficiency. Equipped with advanced technologies such as automated turrets and precision-guided munitions, remotely piloted tanks can perform a variety of roles from direct combat support to logistics tasks, making them a versatile tool for military operations.

 

 

 

 In addition, remotely piloted tanks are a cost-effective solution in protracted conflicts as they reduce the logistical burden associated with human crews. They can conduct long-term operations even in the face of heavy enemy fire or in dangerous environments, thus ensuring continuous operational capability.

 

 

 These advantages make remotely controlled tanks a valuable asset for Russian forces supporting long-term military campaigns in Ukraine."

Rusai perimtą ukrainiečių tanką transformavo į kai ką neįprasto – ir rezultatas kelia nerimą

"Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Rusijos kariuomenė šiuo metu išbando nuotoliniu būdu valdomus tankus (RTK), įskaitant ir trofėjinį Ukrainos tanką „T-72AMT“, pavadintą „Vasia“, skelbia „Army Recognition“.

 

Ši iniciatyva apima esamos įrangos modifikavimą, kad būtų įdiegtos nuotolinio valdymo galimybės, o tai rodo strateginį žingsnį link bepiločių karinių mašinų – tokių, kaip „Uran-9“ ir „T-72B3 Sturm“ – integravimo į karines operacijas. Rusijos „Telegram“ kanale pasidalytame vaizdo įraše matyti, kad tanką „T-72AMT“ valdo dviejų žmonių įgula: vienas jų rūpinasi tanko judėjimu ir manevravimu, o kitas valdo ginklų sistemą, naudodamasis įranga, kuri paprastai būna FPV (angl. first-person view) dronuose.

 

Nuotoliniu būdu valdomi tankai gali suteikti keletą strateginių pranašumų Rusijos pajėgoms Ukrainoje. Sumažindami žmonių operatorių poreikį didelės rizikos aplinkoje, šie tankai sumažina personalo susidūrimą su fronto mūšio sąlygomis, taip išsaugodami gyvąją jėgą ir sumažindami aukų skaičių.

 

Šis privalumas ypač vertingas vykdant žvalgybos misijas pavojingose ar nežinomose vietovėse, didinant žvalgybos operacijų saugumą ir veiksmingumą. Nuotoliniu būdu valdomų tankų integravimas su kitomis bepilotėmis sistemomis, pavyzdžiui, bepiločiais orlaiviais, leidžia įgyvendinti labiau koordinuotą mūšio lauko strategiją. Ši oro ir antžeminių sistemų sąveika pagerina taikinių paiešką ir veiklos efektyvumą. Nuotoliniu būdu valdomi tankai, aprūpinti pažangiomis technologijomis – pavyzdžiui, automatizuotais bokšteliais ir tiksliai valdomais šaudmenimis – gali atlikti įvairius vaidmenis – nuo tiesioginės kovinės paramos iki logistikos užduočių, todėl jie yra universali karinių operacijų priemonė.

 

Be to, nuotoliniu būdu valdomi tankai yra ekonomiškai efektyvus sprendimas užsitęsusiuose konfliktuose, nes sumažina logistinę naštą, susijusią su žmonių įgulomis. Jais galima vykdyti ilgalaikes operacijas net ir esant stipriai priešo ugniai ar pavojingoje aplinkoje, taip užtikrinant nuolatinį operatyvinį pajėgumą.

Dėl šių privalumų nuotoliniu būdu valdomi tankai yra vertingas Rusijos pajėgų privalumas. palaikant ilgalaikes karines kampanijas Ukrainoje.”

 

Kubilius europarlamente?

 Reikia sukurti naują Vakarų Europos pramonę ir žemės ūkį. Reikia išspręsti migrantų antplūdžio problemą. Reikia išspręsti ES valdymo problemą. Lietuvos atsakymas - siunčiame, ekonomikos vadovėlius rašantį, krizę gilinančius mokesčius įvedantį, miegantį, kai reikia galvoti, fizikos laborantą Kubilių. Proto bokštai esame. 

„Boeing“ atnaujina mokymus dėl padidėjusio samdymo --- Patyrusių darbuotojų išvykimas iš lėktuvų gamintojo prisidėjo prie kokybės problemų

"Danielis Horine'as prasiskverbė į mokymo kambarį be langų Boeing besidriekiančioje Evereto gamykloje Vašingtono valstijoje. Ilgametis liejyklos darbuotojas, kurio kaimynas įkalbėjo jį prašyti darbo reaktyvinių mašinų gamintojuje, priklausė šimtinei klasei, kurioje taip pat buvo kibernetinio saugumo ekspertas ir buvęs „Starbucks“ treneris.

 

 Jie turėjo tris mėnesius išmokti statyti lėktuvą.

 

 „Niekas manęs neparengė tam, į ką aš įsitraukiau“, – sakė Horine'as, kuris buvo pasamdytas rugpjūtį ir padeda paruošti „Boeing“ naująjį 777X reaktyvinį lėktuvą gamybai. "Tai nėra automobilis, kuriame vežtų vieną ar du žmones. Žinome, kad, jei susipainiosime, galime sujaukti lėktuvą."

 

 „Boeing“ gamyklos darbo jėga pastaraisiais metais smarkiai pasikeitė.

 

 Legionai vyresniųjų mašinistų išėjo į pensiją, kai prasidėjo pandemija, ir per kelerius metus po to.

 

 Kompanija, skubanti, kad patenkintų naujų lėktuvų paklausą, kai keliautojai sugrįžo į dangų, pradėjo samdyti į savo gretas.

 

 Kaip ir daugelis „McDonald's“ restoranų, Renton, Vašingtone, gamyklos, kurioje „Boeing“ gamina 737, lauke yra plakatas su užrašu: „Samdome“.

 

 Vien pernai Puget Sound rajone „Boeing“ per mėnesį vidutiniškai samdė 800 gamyklų darbuotojų. Tai vis dar pritraukia šimtus naujų darbuotojų per mėnesį, nors tempas šiek tiek sulėtėjo.

 

 Rezultatas: gamyklos, kuriose dirba nauji darbuotojai, daugelis iš jų jaunesni nei jų pirmtakai ir neturintys patirties, susijusios su lėktuvų gamyba. Dingo daug patyrusių darbuotojų, žinančių, kaip elgtis su probleminėmis dalimis ar sugedusia įranga, arba nurodyti naujesniems kolegoms apie tinkamas procedūras, įdėtas giliai į skaitmeninius vadovus.

 

 Tai aplinka, kuri, anot „Boeing“ vadovų, prisidėjo prie kokybės problemų, su kuriomis bendrovė grumiasi po sausio mėnesį įvykusios beveik katastrofos, kai „Alaska Airlines“ skrydžio metu sprogo fiuzeliažo gabalas.

 

 Tolimesnėse sielos paieškose patirties trūkumas gamyklos aukšte viršijo problemų, kurias nurodė darbuotojai, kurių buvo paprašyta nustatyti įmonės gamybos proceso problemas, sąrašą, sakė Elizabeth Lund, neseniai paskirta „Boeing“ komercinių lėktuvų padalinio kokybės vadove. „Mes ne kartą girdėjome iš patyrusių darbuotojų: „Mes sunkiai stengiamės apmokyti šiuos naujus žmones“, – sakė Lund.

 

 Daugiau ir geresnių mokymų poreikis buvo toks akivaizdus, ​​kad po nelaimingo atsitikimo įmonė daugiau, nei mėnesiui, nustojo siųsti naujus darbuotojus į gamyklos patalpas, nes atnaujino mašinistų mokymo režimą.

 

 „Mes atsisėdome ir pasakėme: „Nepridėkime prie šios problemos“, – sakė Lund.

 

 Nepatyrusių darbuotojų antplūdis apėmė beveik visas pramonės šakas, įskaitant gamybą, sveikatos priežiūrą ir klientų aptarnavimą. Daugelis darbuotojų buvo atleisti dėl pandemijos uždarymo, o vėliau susirado naujų darbų ir karjeras istoriškai įtemptoje darbo rinkoje.

 

 Kadangi daugelis kompanijų, įskaitant „Boeing“, naudojosi išankstinio išėjimo į pensiją išpirkimo pasiūlymais, kad sumažintų savo gretas, veteranai sudarė didesnę darbo vietų mažinimo dalį.

 

 JAV ekonomika daugiau, nei susigrąžino 22 mln. darbo vietų, prarastų pandemijos pradžioje. Tačiau daugelis atvykusiųjų buvo nepatyrę darbuotojai ir užduotis juos apmokyti teko mažesniam veteranų būriui, o tai pastaraisiais metais prisidėjo prie mažesnio darbo našumo, teigia vadovai ir ekonomistai.

 

 Kritimas buvo ypač didelis aviacijos ir kosmoso gamybos srityje.

 

 Kelionės lėktuvu buvo viena iš pirmųjų pramonės aukų per pandemiją ir viena iš paskutiniųjų, kuri atsigavo. „Covid“ smogė tuo metu, kai „Boeing“ atnaujino savo geriausiai parduodamų MAX lėktuvų gamybą po 2018 ir 2019 m. katastrofų, dėl kurių šie lėktuvai buvo sustabdyti visame pasaulyje. Nors per šį laikotarpį „Boeing“ darbuotojų neatleido, daugelis nusprendė pasitraukti, o įmonės tiekėjai smarkiai nukentėjo dėl verslo praradimo.

 

 Iš daugiau nei 30 000 „Boeing“ darbuotojų, atstovaujamų Tarptautinės mechanikų ir aviacijos darbuotojų asociacijos 751 apygardoje, maždaug pusė turi mažesnę, nei šešerių metų, patirtį, pranešė sąjunga. Tai dvigubai daugiau, nei prieš pandemiją.

 

 „Kaip tas žinias perduoti kitai darbuotojų kartai, kai tos žinios įgyjamos per patirtį?" - sakė Benas Armstrongas, MIT Industrial Performance Center vykdomasis direktorius.

 

 Lėktuvų ir jų dalių kūrimui, skirtingai, nei žaislų, prietaisų ar net automobilių gamybai, reikia gerai išmanyti mašiną. Vienas žmogus lėktuvo surinkimo linijoje gali turėti dešimtis darbų, kurių kiekvienas turi būti atliktas nepriekaištingai.

 

 „Tai labai didelis, sudėtingas produktas, pagamintas iš dešimčių tūkstančių dalių“, – sakė Justinas Welneris, prižiūrintis „Spirit AeroSystems“, „Boeing 737 MAX“ lėktuvų fiuzeliažų tiekėjo mokymus.

 

 Pasak jo, bet kurią dieną darbuotojai gali susidurti su tokia problema, kaip uždelsta dalis arba netinkamai veikianti įranga. „Tai patyrę vaikinai, kurie tai naršo ir sprendžia“, – sakė jis.

 

 „Boeing“ patirties mįslė kyla be kitų veiksnių, kuriuos nustatė pačios bendrovės vadovai ir išorės reguliavimo institucijos, siekdamos suprasti, kaip „Boeing Renton 737 MAX“ gamyklos darbuotojams nepavyko pakeisti kritinių varžtų fiuzeliažo gabale, kuris sprogo skrydžio viduryje sausio 5 d.

 

 „Boeing“ taip pat pertvarkė atlyginimo paskatas, stengėsi sustabdyti praktiką atlikti darbus ne eilės tvarka ir derasi dėl „Spirit“ įsigijimo, kurio bėdos, „Boeing“ vadovų teigimu, yra daugelio reaktyvinių lėktuvų gamintojo kokybės problemų priežastis.

 

 45 metų Idaho gyventojas Horine'as, kuris daugiau, nei prieš du dešimtmečius, persikėlė į Sietlo rajoną, ilgai manė, kad „Boeing“ darbas nepasiekiamas. „Kai girdi, kad žmonės dirba „Boeing“, tai skamba kaip stebuklinga vieta“, – sakė jis.

 

 Praėjusiais metais kaimynas jam pasakė, kad „Boeing“ labai reikia daugiau darbuotojų. Jis dirbo liejykloje, kūrė raštus, naudojamus medžiagoms lieti, ir norėjo darbo, kuris jaustųsi saugesnis ir būtų profsąjungos atstovaujamas.

 

 „Boeing“ Renton gamyklos orlaivių konstrukcijų mechaniko darbo skelbime įmonė išvardija daugiau nei tuziną pareigų – nuo ​​cheminių tepalų naudojimo iki kompiuterio naudojimo gamybos procese.

 

 Bendrovė reikalauja, kad kandidatai turėtų pagrindinių žinių, kaip naudotis rankiniais elektriniais įrankiais, ir pageidauja, kad jie turėtų bent vienerių metų patirtį, dirbant aviacijos ir panašiose srityse, pavyzdžiui, automobilių pramonėje ar robotikoje. Skelbime pažymima, kad atliekant darbą reikia laipioti, išlaikyti pusiausvyrą ir pritūpimą bei valandų valandas būti prie nuolatinio triukšmo uždaroje erdvėje. Atlyginimas svyruoja nuo 24,50 dolerių iki 43,74 dolerių per valandą.

 

 „Nuo jūros dugno iki kosmoso galite prisidėti prie svarbių darbų“, – rašoma skelbime.

 

 Horine pateikė prašymą liepos mėnesį ir buvo priimtas į darbą rugpjūtį. Atvykęs į mokymus, Horine sakė, kad jį pribloškė jo klasėje dalyvaujančių darbuotojų įvairovė. Kai kurie, kaip ir jis, buvo perkopę 40 ar daugiau metų ir pradėjo antrąją karjerą. Kai kuriems buvo 20 metų. „Buvo žmonių iš visų įmanomų profesijų, kurie bandė susikurti ateitį“, – sakė jis.

 

 Lėktuvų kūrimą jis vertino, kaip natūralų pritaikymą. Jis, kaip pomėgiui, restauruoja automobilius ir visą gyvenimą tobulino mechaninius įgūdžius. Jis manė, kad matė visus egzistuojančius veržliarakčius. Jis manė, kad išmokti veržles ir varžtus, kad kurti reaktyvinį lėktuvą būtų savaime suprantama. Tada treniruočių metu jis buvo supažindintas su svaiginančiu įrankių ir darbų spektru.

 

Pasak jo, išmokti kniedijimo praktikos – naudojant tvirtinimo detales metalinėms dalims sujungti – užtruko dvi savaites. Mokymosi pabaigoje jis jautėsi pasiruošęs šiam darbui, o dabar, praėjus mažiau, nei šešiems mėnesiams nuo patekimo į gamyklą, jis yra profesinės sąjungos vadovas.

 

 Apmokyti tiek daug naujų darbuotojų pasirodė sunkiau, nei tikėjosi „Boeing“. "Tradiciškai mes pasitikėjome mūsų mokymais darbo vietoje ir kolegų patarimais. Tačiau dėl mažesnio patyrusių darbuotojų procentinio skaičiaus tai tikrai apsunkino darbuotojų darbą", - sakė "Boeing" Lund.

 

 Ji pasakojo, kad dar prieš „Alaska Airlines“ incidentą, 2023 metų pradžioje, įmonė subūrė gamybos komandą, kad sustiprintų mokymus.

 

 Tačiau vadovai nesuprato žinių praradimo masto iki pat nelaimės.

 

 Per šešias ar aštuonias savaites, kai „Boeing“ nustojo perkelti naujus darbuotojus į gamyklos aukštą, bendrovė ieškojo būdų, kaip apmokyti ir susisiekti su jaunesniais, mažiau patyrusiais, darbuotojais.

 

 Naujasis „Boeing“ mokymo režimas reikalauja daugiau valandų ir apima dažnesnius bandymus, kad būtų užtikrintas kvalifikacijos kėlimas. Nauji darbuotojai suporuojami su veteranais. Vietoj aštuonių iki 12 savaičių pradinių mokymų dabar darbuotojai mokosi nuo 10 iki 14 savaičių. Visas procesas, įskaitant mokymą, darbuotojams pradėjus dirbti prižiūrint, trunka apie šešis mėnesius.

 

 Įmonė pati stengiasi palengvinti darbą. Pavyzdžiui, skaitmeninė sistema, naudojama darbo instrukcijoms iškviesti, anksčiau reikalavo septynių paspaudimų, kad būtų galima pasiekti konkrečias nuorodas. Dabar reikia dviejų.

 

 Lund teigia, kad bendrovė nuolat stengiasi standartizuoti darbą, kad būtų lengviau mokytis, o darbuotojai mažiau priklausytų nuo institucinių žinių.

 

 Pavyzdžiui, bendrovė nustatė naujus reikalavimus, kaip pašalinti ir pakeisti durų kaiščius, tokius, kaip tie, kurie nuskriejo. Dabar ji įpareigoja ir tiksliai nurodo atitikties patikras prieš kiekvieną pertrauką ir kiekvienos pamainos pabaigoje, kurių jau seniai tikėtasi, bet ne aiškiai reikalaujama. Mašinistai taip pat turi laiko savo tvarkaraštyje užpildyti sąrašą.

 

 „GE Aerospace“ standartizuoti darbo procesai padėjo palengvinti naujų darbuotojų antplūdį, sakė generalinis direktorius Larry'is Culpas šiais metais interviu. Reaktyvinių variklių gamintojas iki šiol išvengė kokybės problemų, kurios kamavo „Boeing“ ir kai kuriuos kitus pagrindinius tiekėjus. „Tiesiog nustatykite geriausią būdą ką nors padaryti kiekvieną kartą ir įsitikinkite, kad niekas nesiima meno llaisvės su šiuo standartiniu darbu, – tai labai svarbu", - sakė Culpas.

 

 Sutrikusios „Spirit“ dalys „Boeing“ kelia problemų jau daugelį metų, nes gamybos trūkumas ir tiekėjo kokybės trūkumai sulėtino „Boeing“ gamybą ir pritrūko lėktuvų, kuriuos jis žadėjo pristatyti oro linijoms.

 

 Įvykių grandinė, privedusi prie „Alaska Airlines“ incidento, prasidėjo nuo „Spirit“ tiekiamo fiuzeliažo sugedusių kniedžių arba tvirtinimo detalių. „Boeing“ darbuotojai atidarė durų kamštį, kad galėtų atlikti remontą.

 

 Pastaraisiais metais „Spirit“ taip pat prarado daugybę institucinių žinių, kai į pensiją išėjo vyresnio amžiaus darbuotojai.

 

 „Spirit“ per MAX krizę ir „Covid“ atleido apie 8 000 darbuotojų. Apie 1000 išvykusiųjų buvo darbuotojai veteranai, kurie pasinaudojo išankstinio išėjimo į pensiją pasiūlymais.

 

 Bendrovė sugebėjo įdarbinti beveik 75 % visų tų darbuotojų, tačiau vis tiek reikėjo pasamdyti tūkstančius naujų, sakė Welneris, Spirit mokymo vadovas.

 

 Bendrovė pernai pasamdė apie 2 500 darbuotojų Vičitoje, Kan., gamykloje, gaminančioje MAX fiuzeliažus, kurioje dirba apie 10 000 darbuotojų.

 

 „Spirit“ atsisakė reikalavimo, kad nauji darbuotojai turėtų bent dvejų metų patirtį aviacijos ir kosmoso gamybos srityje.

 

 „Rekvizicijos atidarymo ir patyrusių mechanikų pasirinkimo laikai baigėsi“, – sakė jis.

 

 Prieš kelerius metus „Spirit“ treniruočių trukmę padidino dvigubai iki 10 savaičių. Pirmiausia darbuotojai išmoksta pagrindinių dalykų, pavyzdžiui, kaip prijungti gręžimo variklį prie oro žarnos. Pirmą ar antrą kartą bandydami atlikti darbą, jie privalo išlaikyti paskutinį testą 100 % tikslumu.

 

 Bendrovė išbando programą, kurioje vadinamieji meistrai mechanikai dirba kartu su naujesniais darbuotojais, kad išmokytų juos įgūdžių. Tikslas yra išlaikyti patyrusius darbuotojus ir toliau naudotis jų patirtimi net ir tada, kai jie nebegali pakęsti fizinių darbo reikalavimų, sakė Welneris.

 

 „Boeing“ Lund, kuriai buvo pavesta pateikti Federalinei aviacijos administracijai bendrovės planą gerinti kokybę, teigė, kad didžioji bendrovės mokymų atnaujinimo dalis atspindi naują „Boeing“ darbuotojų tikrovę. Ji sakė, kad girdėti iš darbuotojų apie proceso trūkumus buvo žeminantis dalykas.

 

 „Mūsų samdymo vamzdynas, kuriame anksčiau buvo gausu žmonių iš kariuomenės, žmonių jau iš šios pramonės, arba žmonių, kurie užaugo, dirbdami mechaninį darbą, pasikeitė gana drastiškai“, – sakė ji." [1]

 

Tai yra amerikietiška sistema. Kai jus ištinka nuosmukis – tiesiog sutaupykite pinigų ir atleiskite gerus žmones. Recesija baigėsi, tiesiog pasamdykite ir apmokykite ką nors. Vokiečiai to nedaro. Gerų žmonių atleidimas iš amerikiečių įmonių yra labai naudingas naujoms, pradedančioms, perspektyvioms įmonėms, kurios turi galimybę juos įdarbinti. Taip pat gražiai atrodo daugiau pinigų, sutaupytų senajai įmonei. Tačiau kai kuriais atvejais greitas gerų žmonių samdymas senose įmonėse neveikia. Nukenčia darbo kokybė, kartais su mirtinomis pasekmėmis. Taip atsitinka, kai inžineriniams darbams valdyti pavedate pupelių skaičiuotojus. Turėsite daug išbertų pupelių ir kartais net mirusių žmonių. Pamirškite norą konkuruoti ar kariauti su kinais.

 

1. Boeing Revamps Training for Surge of Hires --- An exodus of seasoned workers at the jet maker contributed to quality issues. Terlep, Sharon.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 June 2024: A.1.