Didžiulė bankų galia Rytų Europoje

„Rytų Europos kapitalo rinkos yra silpnos, bet bankai stiprūs. Šis derinys netgi kelia nerimą finansų industrijoje.

 

Skundai dėl mažų valstybių, susiskaidžiusių ir dėl to neefektyvių kapitalo rinkų Europos rytuose ir pietryčiuose, „pasiskirstytų pagal nacionalines sienas“, yra seni. Austrijos „Erste Group“ 2020 m. pažymėjo, kad įmonėms trūksta „svarbaus šaltinio diversifikuoti finansavimą“, o investuotojams – patrauklių investavimo galimybių. Be to, integruotos kapitalo rinkos galėtų geriau sušvelninti netikėtus ekonominius sukrėtimus.

 

Po dviejų krizių – Koronos ir Ukrainos – mažai kas atsitiko, kaip neseniai su apgailestavimu pažymėjo „Erste“ vyriausiasis ekonomistas Fritzas Mostböckas: „Regiono kapitalo rinkos tebėra nepakankamai išvystytos“. Italijos Unicredit, vienas iš pirmaujančių regiono bankų, praėjusiais metais dar kartą pasišaipė iš susiskaidžiusių akcijų rinkų kraštovaizdžio. Europos investicijų bankas (EIB) yra susirūpinęs dėl to, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms trūksta galimybės gauti ekologišką finansavimą. Yra ir daugiau pavyzdžių.

 

Visa tai nekenkia Rytų ir Vidurio bei Pietryčių Europos bankams. Jie gerai uždirba pagal esamas sąlygas. Jų pelno augimas, kurį skatino perteklinės pajamos iš palūkanų, praėjusiais metais gerokai pranoko konkurentų Vakarų Europoje, o ir šiemet viskas klostosi neblogai. Nuolatinis susidomėjimas perėmimais ir konsolidacija finansų rinkose byloja apie viską. Tačiau tolesnė bankų galios koncentracija atrodo dviprasmiška.

 

„Įvairūs finansavimo šaltiniai“

 

Deborai Revoltellai nepatinka tai, kad „Rytų-Vidurio ir Pietryčių Europos finansai yra beveik vien bankais pagrįsti“. Artėjantys struktūriniai ekonominiai pokyčiai ir naujovės – raktiniai žodžiai yra ekologiškas perėjimas ir skaitmenizacija – reikalauja „daugiau diversifikuotų finansavimo šaltinių ir, geriau išvystytų, į ES integruotų, kapitalo rinkų“, ką tik paskelbtoje ataskaitoje teigia EIB vyriausioji ekonomistė. Jame kalbama apie, regione veikiančių, bankų stabilumą. Nes kol vien bankai dominuos prieigą prie finansinių šaltinių didelėms ekonomikos dalims, jų svarba bus dar didesnė, nei dabar.

 

Kaip stipriai svyruojančios finansų institucijos gali paveikti ekonomiką, buvo įrodyta prieš 15 metų finansų krizės įkarštyje. „Vienos iniciatyva“ buvo įkurta, kaip ugniagesių tarnyba 2009 m. Ją sudaro tarptautinės finansų institucijos, tokios, kaip EIB, Rytų Europos bankas ERPB, Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas ir ES Komisija. Palaikomi privačių kreditų pramonės, priežiūros institucijų ir centrinių bankų, jie užgesino daugybę gaisrų. Nuo tada jie rūpinasi, kad gaisras daugiau nekiltų. Pusmetinės pramonės būklės ir kreditų pasiūlos rinkoms studijos yra vienas iš pasirinkimo būdų. Ką tik buvo pristatytos dvi naujos. Jūsų santrauka septyniais žodžiais: padėtis stabili, budrumas išlieka būtinas.

 

Verslo ir vartotojų paskolų paklausa auga, o bankai nori gerokai išplėsti paskolų pasiūlą, rašo EIB. Tarsi tai patvirtindama „Unicredit“ birželio pabaigoje paskelbė, kad iki gruodžio mėnesio išduos 2,6 mlrd. eurų paskolų pirmiausia mažoms ir vidutinėms įmonėms, skirtoms skaitmenizacijai, konkurencingumui ir tvarumui.

 

Didėja būsto paskolų ir verslo investicijų paklausa

 

Augantis augimas regione suteikia papildomą postūmį. 

 

Dėl siauros darbo jėgos pasiūlos realusis darbo užmokestis labai auga. 

 

Jis skatina vidaus vartojimą ir didina vartotojų norą prisiimti skolas. Liepos pradžioje Rytų Europos ekspertai iš Vienos lyginamųjų ekonominių tyrimų instituto tai apibendrino savo vasaros ekonomikos prognozėmis. EIB viceprezidentas Kyriacos Kakouris pažymi, kad didelis pelnas sustiprino bankų kapitalo bazę ir suteikė jiems daugiau lankstumo skolinant. Jis tikisi tolesnės ekonominės konvergencijos regione pažangos, didesnių investicijų, naujų darbo vietų kūrimo ir gyvenimo lygio pagerėjimo trikampyje tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūros.

 

Nuo 2022-ųjų dėl sankcijų Rusijai, infliacijos ir aukštesnių palūkanų nuvilnijęs kreditų pasiūlos stygius baigėsi ir tendencija keičiasi. Labiausiai auga būsto paskolų paklausa, tačiau verslo investicijos taip pat turėtų „atsigauti po lėto augimo laikotarpio“. Pagerėjusios rinkos perspektyvos ir geresnės finansavimo sąlygos paskatino „padidėjusį bankų norą suteikti paskolas jų klientams“.

 

ECB ne vienas sumažino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 4,25 procento. Daugelis euro zonai nepriklausančių centrinių bankų regione palūkanų normas sumažino anksti ir kai kuriais atvejais gerokai. Visų pirma vengrai ir čekai. Tačiau Lenkijoje, Serbijoje ir dabar, tikriausiai, Rumunijoje centriniai bankai taip pat švelnina jų griežtą pinigų politikos kursą – net jei kai kurie, pavyzdžiui, Lenkijoje, šiuo metu atsisako tolesnių mažinimų. Dėl didelių palūkanų normų Varšuvos vyriausybė per ateinančius penkerius metus planuoja subsidijuoti iki 175 000 hipotekų ir taip paskatinti statybų rinką.

 

Taip pat gerėja kiti rodikliai, pavyzdžiui, kredito kokybė regione. Tikimasi, kad po tolesnio mažėjimo praėjusiais metais neveiksnių paskolų palūkanų kiekis regione 2024 m. kris. Jau nebekalbama apie galimą ekonomikos dalių „zombinimą“, turinčią metų metus negrąžintų paskolų ir restruktūrizavimo poreikius, kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) vos prieš pusantrų metų buvo nupiešęs ant sienos. Liepos pradžioje pateiktoje neveiksnių paskolų analizėje padaryta išvada, kad santykis išliko stabilus, nepaisant tebesitęsiančio ekonominio neapibrėžtumo, nors paskolos komerciniam nekilnojamajam turtui buvo pažeidžiamos.

 

Nors paskolų įsipareigojimų nevykdymo apimtys 2023 metais pirmą kartą nuo 2020 metų padidėjo nežymiai – 0,9 proc., jos išliko „kontroliuojamos“ – 27,5 mlrd. eurų. Tiesą sakant, vidutinis blogų paskolų santykis, matuojamas Rytų Vidurio ir Pietryčių Europoje, 2023 m. sumažėjo iki 2,1 procento visos sumos, o tai yra mažiausia iki šiol išmatuota vertė. Tai nereiškia, kad nėra nukrypimų aukštyn (Vakarų Balkanų šalys, Bulgarija) ir žemyn (Čekija, Slovėnija, Estija, Kosovas).“ [1]

 

1. Die große Macht der Banken in Osteuropa. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Jul 8, 2024. Von Andreas Mihm

 

The great power of banks in Eastern Europe

 

"Eastern Europe's capital markets are weak, but the banks are strong. The combination is even raising eyebrows in the financial sector.

 

Complaints about small-state mentality, fragmented and therefore inefficient capital markets in the east and southeast of Europe, "divided along national borders", are old. Companies are thus missing "an important source for diversifying financing" and investors are missing out on attractive investment opportunities, Austria's Erste Group stated back in 2020. In addition, integrated capital markets could better cushion unexpected economic disruptions.

 

Two crises later - Corona and Ukraine - little has happened, as Erste chief economist Fritz Mostböck recently noted regretfully: "The region's capital markets are still underdeveloped." Italy's Unicredit, one of the region's leading banks, once again mocked the fragmented stock market landscape last year. The European Investment Bank (EIB) is concerned about the lack of access to green financing for small and medium-sized businesses. There are more examples.

 

None of this is to the detriment of the banks in Central and Eastern Europe. They are making good money under the existing conditions. Their profit growth, fueled by interest surpluses, far exceeded that of their Western European competitors last year and things are not going badly this year either. The continued interest in takeovers and consolidation in the financial markets speaks volumes. But the further concentration of banking power seems ambivalent.

 

"Diversified sources of financing"

 

Debora Revoltella does not think it is a good thing that "finance in Central and Eastern Europe is almost exclusively bank-based". The upcoming structural economic changes and innovations - key words are green restructuring and digitalization - require "more diversified sources of financing and better developed and EU-integrated capital markets", states the EIB's chief economist in a report that has just been published. The report deals with the stability of banks operating in the region. As long as banks dominate access to financial sources for large parts of the economy, their importance is even greater than it already is.

 

How badly volatile financial institutions can affect the economy was shown 15 years ago at the height of the financial crisis. The "Vienna Initiative" was founded in 2009 as a fire brigade. It consists of international financial institutions such as the EIB, the Eastern European Bank (EBRD), the International Monetary Fund, the World Bank and the EU Commission. Supported by the private credit industry, supervisory authorities and central banks, they have put out many a fire. Since then, they have been making sure that the fire does not break out again. Half-yearly surveys on the state of the industry and the supply of credit to the markets are one of their methods of choice. Two new ones have just been presented. Their summary in seven words: The situation is stable, vigilance remains necessary.

 

Demand for credit from companies and consumers is growing and banks want to significantly expand their credit offering, writes the EIB. As if to confirm this, Unicredit announced at the end of June that it would issue 2.6 billion euros in loans by December, primarily to small and medium-sized companies, for digitization, competitiveness and sustainability.

 

Demand for mortgages and corporate investments is increasing

 

The burgeoning growth in the region is providing an additional boost. 

 

The tight labor supply is causing real wages to rise significantly. 

 

This is driving domestic consumption and increasing consumers' willingness to take on debt. The Eastern European experts at the Vienna Institute for Comparative Economic Research summed this up in early July with their economic forecast for the summer. EIB Vice President Kyriacos Kakouris points out that high profits have strengthened the banks' equity base, giving them more flexibility in lending. He expects further progress in economic convergence in the region, higher investments, the creation of new jobs and an improvement in living standards in the triangle between the Baltic, Black and Adriatic Seas.

 

The shortage of credit supply, which has been triggered by inflation and higher interest rates since 2022 due to the sanctions on Russia, has come to an end and the trend is reversing. Demand for mortgages is growing the most, but corporate investment should also "recover after a phase of slow growth". Improved market prospects and better financing conditions are fuelling the "increased willingness of banks to grant loans to their customers".

 

The ECB is not the only one to have lowered its key interest rate by 0.25 percentage points to 4.25 percent. Many central banks in the region that are not part of the euro area have the interest rates cut early and in some cases significantly. The Hungarians and Czechs led the way. But the central banks in Poland, Serbia and now probably on Friday in Romania are also loosening their strict monetary policy - even if some, such as in Poland, are currently refraining from further cuts. In return, the government in Warsaw plans to subsidize up to 175,000 mortgages over the next five years due to the high interest rates and thus stimulate the construction market.

 

Other indicators such as credit quality in the region are also improving. After a further decline last year, the ratio of non-performing loans in the region is also expected to fall in 2024. There is no longer any talk of a possible "zombification" of parts of the economy with years of non-performing loans and restructuring needs, as the European Bank for Reconstruction and Development (EBRD) had predicted just a year and a half ago. Their analysis of non-performing loans presented at the beginning of July concluded that their ratio remained stable despite ongoing economic uncertainty, although commercial real estate loans appeared to be vulnerable.

 

Although loan default volumes increased slightly by 0.9 percent in 2023 for the first time since 2020, they remained "under control" at EUR 27.5 billion. In fact, the average ratio of bad loans to the total volume measured in Central and Eastern Europe fell to 2.1 percent in 2023, the lowest value ever measured. This does not mean that there are no deviations upwards (Western Balkan countries, Bulgaria) and downwards (Czech Republic, Slovenia, Estonia, Kosovo)." [1]

 

1. Die große Macht der Banken in Osteuropa. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Jul 8, 2024. Von Andreas Mihm

Būstas Airijoje yra sulaužytas

„Frankas O'Connoras ir Jude'as Sherry norėjo man parodyti kitą Korko pusę.

 

 Ponas O’Connoras ir ponia Sherry po dvejų metų darbo Nyderlanduose 2018 metais persikėlė į Korką, miestą Airijos pietuose. Juos iškart nustebino aptiktų laisvų ir apleistų nekilnojamojo turto objektų skaičius. 

 

(Amsterdame ponas O'Connoras pastebėjo, kad jei pastatas tuščias ilgiau, nei 12, mėnesių, taryba gali įsakyti savininkui paimti nuomininką.) 

 

Jie pradėjo projektą, kuriame nufotografavo tuščius nekilnojamojo turto objektus ir paskelbė juos internete. Iš viso, jų teigimu, maždaug mylios atstumu nuo miesto centro jie rado apie 700 tuščių objektų.

 

 Prieš kelis mėnesius susitikau su jais, kad apžiūrėčiau tuščius ir apleistus Korko pastatus. Mūsų pasivaikščiojimas prasidėjo Šandone, vienoje seniausių miesto vietovių ir buvusios sviesto biržos vietoje – vienu metu XIX amžiuje didžiausias sviesto turgus pasaulyje. Mes persikėlėme į šiaurę nuo miesto ir nusileidome link Korko centro, esančio saloje tarp dviejų Lee upės kanalų. Jie man parodė nekilnojamojo turto objektus su ženklais „Parduodama“, kurie atrodė taip, lyg jie būtų ten buvę dešimtmetį ar ilgiau. Kiti atrodė paskubomis apleisti, ant palangių užmiršti senoviniai augalai. Kai kurie namai iš pradžių atrodė laisvi ir apleistos būklės, bet tada buvo užuomina – praviras langas, užsidega šviesa – kad kažkas ten ramiai gyvena.

 

 Yra įvairių apskaičiavimų apie laisvų ir apleistų nekilnojamojo turto objektų skaičių visoje Airijoje. Viso yra dešimtys tūkstančių. 2022 m. surašymas užfiksavo gerokai daugiau, nei 100 000: seniai apleisti kaimo kotedžai; tušti butai miesto centro kvartaluose arba virš langinių parduotuvių regioniniuose miestuose; nykstantys miesto namai kadaise klestėjusių kaimų centre; ir „dvarų vaiduoklis“ – būsto projektai, kurie buvo statomi 2008 m. finansinės krizės metu ir niekada nebuvo baigti.

 

 Tuo pat metu Airijoje yra sunki, nuolatinė ir giliai įsišaknijusi būsto krizė. Vidutinė nuomos kaina Korke 2023 m. išaugo daugiau, nei 10, procentų. Sostinė Dublinas tapo vienu brangiausių Europos miestų būsto nuomai. Du trečdaliai šalies 18–34 metų amžiaus žmonių gyvena su tėvais.  Šiemet benamystė pasiekė rekordinį lygį.

 

 Taigi, kaip šalyje, kurioje yra dešimtys tūkstančių tuščių pastatų, pritrūko būsto?

 

 Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Airija klestėjo. Jis pasirodė, kaip ryškus galimos gilaus liberalizavimo naudos mažai atvirai ekonomikai pavyzdys. Mokesčių mažinimas ir reguliavimo panaikinimas pavertė tautą tuo, ką akademikas Conoras McCabe'as savo knygoje „Tėvo nuodėmės“ apibūdino, kaip „iššlovintą ofšorinį banką“.

 

 Kurį laiką daug kam sekėsi labai gerai. Privačios statybos klestėjo, o savininkai buvo skatinami pirkti nuomojamą nekilnojamąjį turtą, kaip investiciją. Namų kainos išaugo daugiau, nei dvigubai. Žmonėms buvo pasiūlyta 100 ir net 110 procentų hipoteka – kodėl gi neįsigijus naujo automobilio pasistatyti automobilį prie naujo namo? Tačiau 2008 m., kai ekonomika žlugo, smuko nekilnojamojo turto kainos, daugelis žmonių negrąžino paskolų, o dešimtys tūkstančių namų liko nebaigti.

 

 Praėjus daugiau, nei 15, metų, daugelis patobulinimų buvo baigti; kitose statybos pradėtos iš naujo. Tačiau kai kurie vis dar ramiai sėdi tarp apaugusių kelių ir sodų, kaip filmavimo aikštelės, skirtos postapokaliptinei dramai.

 

 Airijos ekonomika ir namų kainos atsigavo, tačiau būsto nuosavybė – ne. Iki 2023 m. sausio mėn. vidutinė būsto kaina Dubline buvo devynis kartus didesnė už vidutinį darbo užmokestį. Pastatai atsiliko nuo paklausos, dešimtys tūkstančių žmonių yra laukiančiųjų socialinio būsto sąrašuose.

 

 Žmonėms, ieškantiems būsto gyventi dabar, šalia šeimos ar darbo, situacija pradėjo atrodyti, kaip ekstremali situacija.

 

 Skirtingi žmonės turi skirtingus atsakymus, kaip mes čia atsidūrėme. Dvi pagrindinės Airijos partijos – Fianna Fail ir Fine Gael, valdančios koalicijoje su Žaliųjų partija, primygtinai reikalauja palaikyti būsto nuosavybę. Kai Simonas Harrisas pradėjo eiti taoiseach arba premjero pareigas, jis pažadėjo „kartą ir visiems laikams“ išspręsti būsto krizę ir per penkerius metus pastatyti 250 000 namų. 

 

Vyriausybė taip pat ėmėsi veiksmų, kad sumažintų tuščių pastatų skaičių, siūlydama dotacijas renovacijai ir nustatydama mokestį už laisvą nekilnojamąjį turtą, kad atgrasytų vystytojus nuo kaupimo.

 

 Tačiau poreikio lygis sukūrė erdvę, kurią siekia užpildyti tiek kairieji, tiek kraštutiniai dešinieji. Kairiųjų pažiūrų nacionalistinė partija „Sinn Fein“ 2020 m. iškovojo didžiausią visų laikų parlamento mandatų dalį po to, kai savo kampanijoje rėmėsi prieštaravimu kylantiems nuomos mokesčiams. Birželio mėnesį vykusiuose vietos rinkimuose kandidatai iš kraštutinių dešiniųjų ir prieš imigraciją nusiteikusių Airijos laisvės partijos ir Nacionalinės partijos, teigiančios, kad „Airija pilna,“ pirmą kartą iškovojo vietas.

 

 Airija vargu ar yra išskirtinė. Nepasitenkinimas būsto išlaidomis yra didelis turtingose ​​šalyse ir yra kraštutinių dešiniųjų variklis Europoje. Airijos vyriausybė turi skelbti rinkimus iki 2025 m. kovo mėn.,  o pirmalaikiai rinkimai gali vykti jau lapkritį. Kas laimės ginčą dėl to, kas yra šios krizės priežastis ir kaip ją išspręsti? Ir jei kraštutinių dešiniųjų prieš imigrantus nukreiptiems pranešimams gali pasisekti čia, šalyje, kuri giliai supranta, ką reiškia palikti namus, ieškant geresnio gyvenimo, ką tai reiškia kitur?

 

 Vieną saulėtą kovo dieną nuvažiavau laukiniu Atlanto keliu vakarinėje Mayo grafystės pakrantėje – populiarioje turistų zonoje, kurioje parduodami namai, kurių prašoma kaina siekia daugiau, nei pusę, milijono dolerių.

 

 Mačiau, kaip stovėjo nedidelis akmeninis namelis, apsuptas patenkintai besiganančių avių, už jo esančios kalvos matėsi pro tuščius langus. Nebuvo nei ženklo „Parduodama“, nei gyventojų ženklo. Atrodė, kad tai tiesiog buvo pamiršta.

 

 Robas Stothardas yra fotografas ir žurnalistas, gyvenantis Leitrimo grafystėje, Airijoje.“ [1]

 

1. Housing in Ireland Is Broken: Guest Essay. Stothard, Rob.  New York Times (Online) New York Times Company. Sep 6, 2024.