War of Drone Swarms Arrived at US Doorstep: Iran Using Venezuela to Install Drone Tech in Western Hemisphere

 

You need a lot of rare earth magnets to fight in this war seriously that China is unlikely to provide to the US.

 

It is a long-standing concern among U.S. officials and defense analysts that Iran is using Venezuela as a base to expand its military influence and transfer drone technology in the Western Hemisphere, creating a potential strategic challenge to U.S. interests

. The related issue of U.S. dependence on China for rare earth magnets, which are critical for military hardware like drones, is also a significant national security concern.

 

Who has more drones wins the war. 

 

Iran-Venezuela Drone Alliance

 

    Technology Transfer: Since the mid-2000s, Iran has provided technology, training, and components to Venezuela, enabling the latter to establish local assembly lines for unmanned aerial vehicles (UAVs). These efforts, often disguised as civilian projects, have evolved from surveillance drones to armed and "kamikaze" (loitering munition) variants.

    Operational Status: Venezuelan armed forces now operate Iranian-designed drones, such as the Mohajer-6 (designated as the ANSU-100 in Venezuela), which are capable of surveillance and precision strikes using guided munitions. U.S. officials have expressed alarm that this technology could be transferred to other non-state actors in the region.

    U.S. Response: The U.S. has imposed multiple rounds of sanctions on Iranian and Venezuelan entities involved in this drone network, including the Venezuelan state-run aerospace company Empresa Aeronautica Nacional S.A. (EANSA).

 

Rare Earth Magnets and U.S. Defense

 

    Critical Dependency: Rare earth magnets are essential components in numerous defense systems, including drone motors, jet fighter engines, and guidance systems. China currently dominates the global supply chain, controlling approximately 70% of rare earth mining and 90% of processing.

 

    Supply Chain Vulnerability: This heavy reliance on China creates a significant national security vulnerability for the U.S. In late 2025, reports indicated that China was planning to implement a "validated end-user" system to restrict the export of rare earth magnets to U.S. military contractors, while fast-tracking shipments for civilian companies.

 

    Mitigation Efforts: The U.S. Department of Defense is working to establish a domestic "mine-to-magnet" supply chain to reduce its reliance on foreign sources, but experts suggest building a fully independent supply will take significant time (five years minimum). The U.S. government has invested in domestic production facilities, such as MP Materials in California.

 

In essence, while Iran's drone presence in Venezuela is a credible strategic concern in the Western Hemisphere, the U.S. is simultaneously grappling with a significant supply chain vulnerability related to critical materials needed for its own defense technology, a situation potentially exploitable by China, Venezuela, and Iran.

 

 

 

 Concerns about this reached US media: 

 

“Iran is using Venezuela as a launching point in the Western Hemisphere to embed its drone pipeline closer to U.S. territory, the Center for a Secure Free Society (SFS) warned this week.

 

On Tuesday, the U.S. Department of the Treasury’s Office of Foreign Assets Control (OFAC) sanctioned a group of individuals and entities for their role in the weapons trade between Iran and Venezuela on grounds that it constitutes a threat to U.S. interests in the Western Hemisphere.

 

The broader list of sanctioned individuals include Empresa Aeronautica Nacional SA (EANSA) and its chairman, Jose Jesus Urdaneta Gonzalez. EANSA is a Venezuelan company that maintains and oversees the assembly of Iran’s Qods Aviation Industries’ (QAI) Mohajer-series UAVs in Venezuela. OFAC detailed that EANSA’s operations contributed to QAI’s sale of millions of dollars’ worth of Mohajer-6 drones to Venezuela, with Urdatena serving as a coordinator between Venezuelan and Iranian military officials for the production of the Iranian drones in Venezuela.

 

OFAC noted that the sanctions are in line with the terms of President Donald Trump’s February 2025 National Security Memorandum directing the U.S. government to impose maximum pressure on Iran’s Islamic regime, deny it all paths to a nuclear weapon, and countering its malign influence.

 

This week, SFS released a new report titled, “Venezuela as Bridgehead: Treasury Sanctions Expose Iran’s Drone Capability Moving Closer to the United States,” in which the organization applauded the administration of President Donald Trump for the sanctions as it targets the chain of transfer and support of drone capabilities between both anti-U.S. regimes. SFS emphasized the significance of the measure as it marks the first time that the U.S. government has acknowledged that Iran has been using Venezuela as a proxy to wage war against the U.S. in the hemisphere — something that, SFS stressed, is an argument “spearheaded” by the organization over the past five years.

 

“The announcement is not just ‘economic pressure;’ it signals that the Tehran–Caracas relationship now operates as an industrial and logistical architecture with assembly, maintenance, negotiation, payments, and, above all, military capacity installed in the Western Hemisphere,” SFS said.

 

OFAC detailed in its announcement that Venezuela and Iran maintain active drone cooperation since 2006 for the Mohajer series of drones produced by Iran’s QAI and renamed in Venezuela as the ANSU series. The ANSU-100, OFAC explained, is capable of launching Iranian-designed Qaem guided bombs.

 

In addition to EANSA and Urdaneta, Tuesday’s round of sanctions targeted a group of Iran-based individuals for their efforts to procure chemicals used for ballistic missiles for Parchin Chemical Industries (PCI), an element of Iran’s Defense Industries Organization.

 

SFS explained in its report that the sanctions align its documented strategic diagnosis that “Iran’s posture in Latin America is deliberate, cumulative, and conflict-oriented, and Venezuela remains the central axis of that projection.” SFS referred to a June 2025 report in which it described how Venezuela is “the central axis of this projection in the hemisphere.”

 

“The report described how strategic alliances, proxy networks, and criminal convergence create a western platform for operations and sanctions evasion and already accurately pointed to the deployment of military capabilities that the U.S. Treasury is now turning into sanctions,” SFS said.

 

SFS explained that this week’s Iranian drone-related announcements are a “long-term chapter” that began during the rule of late socialist dictator Hugo Chávez, when Venezuela ceased to be “merely an ideological ally” of Iran and began to function as the Islamic regime’s “operational hemispheric platform.”

 

“Several analyses document that it was under Chávez that Tehran gained regional depth through Caracas — which opened channels, expanded Iran’s diplomatic presence, and served as a ‘shepherd’ for Iran’s advance in the Western Hemisphere,” SFS’s report read.

 

The report continued:

 

    Formally, the partnership took the form of a multiplicity of “bilateral agreements” and memoranda, often presented as economic, industrial, and technological cooperation — a volume of instruments that, over time, created political and administrative cover for the flow of people, equipment, and resources. It was in this context that the Caracas–(via) Damascus–Tehran air corridor, nicknamed “aeroterror” in security circles, gained notoriety.

 

At the same time, SFS detailed, both regimes saw advancements in documentary and identity cooperation through the issuance and sale of passports and visas by Venezuelan state structures.

 

SFS encouraged the Trump administration to “go further” by “expanding the list of individuals and entities working in both countries and broadening it to China and Russia which are also working with Iran to prop up the Maduro regime and weaken the U.S. in the region.”

 

“This historical interpretation fits precisely with the paradigm that SFS has been developing for years within the VRIC Transregional Threats Program, which maps how Venezuela, Russia, Iran, and China operate through hybrid warfare, convergence, and geostrategic pressure on critical routes and infrastructure,” SFS said.

 

The organization described OFAC’s sanctions as “necessary” but stressed that it should not be the “end point.” To that end, it presented a list of suggestions, which include — but are not limited to — the blocking of dual-use components, maritime and air routes, commercial facilitates, the reorganization of deterrence, robust customs controls, and frame Iran-Venezuela as not an “anomaly,” but as a “model” that has been pursued elsewhere in the region through political alignment, institutional capture, and the use of “cooperation” as cover for capability transfer.

 

“The central lesson is that Tehran’s presence is not only ideological. It is infrastructural, and increasingly kinetic,” SFS concluded.”

 

Nauja finansų aristokratija – kriptovaliutų pramonė

„Pirmiausia jie tave ignoruoja, tada iš tavęs juokiasi, tada su tavimi kovoja, o tada tu laimi.“ Ši citata dažnai priskiriama Mahatmai Gandžiui, nors Indijos nepriklausomybės lyderis jos niekada nepasakė. Kriptovaliutų pramonei ši apokrifinė frazė yra populiari mantra. Skaitmeniniai pionieriai ištvėrė Volstrito elito pasipūtimą, pašaipą ir pašaipą. Dabar jie galingesni nei bet kada anksčiau.

 

Bankininkai ir skaitmeninio turto tiekėjai turėjo sėkmingus metus. Kriptovaliutų pramonė įsitvirtino, daugiausia dėl liepos mėnesį priimto GENIUS įstatymo suteikto teisinio tikrumo stabilioms monetoms.

 

Nuo Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose bankų akcijos pakilo 34 %, tikintis draugiškesnio reguliavimo. Net tarp bankininkų, kurie mano, kad ponas Trumpas yra nepriimtinas dėl kitų priežasčių, labai mažai kas renkasi Joe Bideno taikomą reguliavimo metodą.

 

Nepaisant to, įtampa tarp seno ir naujo auga, o kriptovaliutų keliama grėsmė yra didesnė, nei daugelis bankininkų kadaise manė. Nors skolintojai gali pasinaudoti dereguliavimu, jų kadaise privilegijuota, kaip Respublikonų partijos finansinės aristokratijos, padėtis atrodo trapesnė nei bet kada anksčiau. Dalijimasis šiuo vaidmeniu su kriptovaliutų pramonės naujokais kelia ilgalaikę grėsmę.

 

Tiesioginis bankininkų rūpestis yra stabiliųjų monetų reguliavimas. „Genius Act“ draudžia stabiliosioms monetoms siūlyti pajamas savo pirkėjams – ši nuolaida buvo skirta tam, kad monetos nesumažintų banko indėlių paklausos ir taip nesumažėtų skolinimas. Tačiau yra būdas apeiti šią problemą – stabiliųjų monetų emitentai, tokie kaip „Circle“ (kuri išleidžia populiariąją USDC monetą), gali dalytis savo pajamomis su tokiomis biržomis kaip „Coinbase“, kurios savo ruožtu moka „atlygį“ vartotojams, perkantiems stabiliąsias monetas. Bankai nori, kad ši spraga būtų uždaryta.

 

Tačiau pajamingumas nėra vienintelė problema. Kitur kriptovaliutos gresia nukristi žemiau aksominės virvės. Spalio mėnesį Christopheris Walleris, Federalinio rezervo valdytojas ir kandidatas į pirmininko postą, suneramino bankininkus, kai užsiminė, kad daugiau įmonių gali gauti prieigą prie centrinio banko mokėjimų. Vėliau ponas Walleris atsiėmė šį pareiškimą, sakydamas, kad tokių FED sąskaitų turėtojams vis tiek reikės banko chartijų.

 

Pagaliau, gruodžio 12 d., kriptovaliuta įkišo koją į federalinės bankų sistemos duris. Amerikos bankų reguliavimo institucija patvirtino naujas nacionalines bankų patikos chartijas penkioms skaitmeninių finansų įmonėms. įmones, įskaitant „Circle“ [1] ir „Ripple“ [2]. Nors šis paskyrimas nesuteikia institucijoms teisės priimti indėlius ar skolinti pinigų, jis leidžia joms teikti turto saugojimo paslaugas nacionaliniu mastu, o ne pasikliauti valstybinio lygio patvirtinimų kratiniu. Bankai spaudė reguliavimo institucijas nepatvirtinti kriptovaliutų įsibrovėlių chartijų.

 

 

Atskirai kiekvienas įvykis – kalba, bankų chartija, kai kurie stabilių monetų emitentų reguliavimo sprendimai – galėtų būti nurašytas kaip menka suma. Tačiau kartu jie kelia rimtą grėsmę tradiciniams bankams. Skolintojai jau atliko svarbų vaidmenį teikiant paskolas ir tarpininkaujant sandoriams, kuriuos nusavino privatūs kreditoriai ir įmantrūs rinkos formuotojai už bankų sistemos ribų. Jie nenori vėl pralaimėti.

 

 

Kriptovaliutų įmonės mano, kad bankų lengvatinis režimas sukuria nelygias sąlygas ir kenkia konkurencijai. Bendras argumentas gali būti pagrįstas, tačiau „atlygio“ siūlymas vietoj stabilių monetų pajamingumo yra įžūlus taisyklių apėjimas. Tai, kad įstatymų leidėjai, kurie vos prieš kelis mėnesius uždraudė turto pajamingumą, nesiima veiksmų, kad nutrauktų šią praktiką, atskleidžia tikrąją bankų problemą: jų aštrias politinės įtakos praradimas.

 

Bankai nebėra pagrindinė Respublikonų partijos finansinė rinkėjų grupė. Vietoj to, kriptovaliuta rado savo vietą tarp naujosios Amerikos dešinės kontrkultūrinės, antielitinės politikos. Didžiausi pramonės politiniai veiksmų komitetai didžiuojasi šimtais milijonų dolerių grynaisiais, paruoštais panaudoti 2026 m. vidurio kadencijos rinkimuose, o tai visada padeda. Kai bankų interesai susiduria su naujokų interesais, rezultatas nebėra aiškus arba galbūt net greičiausiai bus jiems palankus.

 

Bankininkai galbūt ir piktinosi Bideno administracijos reguliavimo spaudimu. Tačiau ironiška, bet dabar jie pasikliauja grupe Demokratų partijos senatorių, kurie labiau nerimauja dėl užmaskuoto stabilių monetų pajamingumo mokėjimo, taip pat dėl ​​su pinigų plovimu susijusios rizikos. Priešindamiesi kriptovaliutų įmonių bankų licencijų gavimui, didžiausi Amerikos skolintojai atsiduria lovoje su profesinėmis sąjungomis ir centro kairės analitiniais centrais. Kaip ir Gandis nepasakė: „Mano priešo priešas yra mano draugas“ [4]

 

1. „Circle“ yra didelė finansinių technologijų įmonė kriptovaliutų srityje, geriausiai žinoma dėl to, kad išleidžia stabilias kriptovaliutas USDC (USD moneta) ir EURC, kurios yra atitinkamai susietos su JAV doleriu ir euru, taip užtikrindamos sklandžius skaitmeninius mokėjimus ir finansines programas. Jos teikia tokią infrastruktūrą, kaip „Circle Payments Network“ (CPN) ir „Arc“ blokų grandinė, jungianti tradicinius finansus su skaitmeniniu turtu įmonėms ir kūrėjams, ir neseniai paskelbė apie savo IPO.

 

 

Pagrindiniai  „Circle“ aspektai:

 

Stabiliosios monetos:

 

Išleidžia USDC ir EURC, reguliuojamas stabiliąsias monetas, užtikrinančias stabilumą kriptovaliutų rinkoje.

 

Infrastruktūra:

Siūlo API ir platformas įmonėms, skirtas integruoti kriptovaliutų mokėjimus, pasitelkiant viešąsias blokų grandines, tokias kaip „Algorand“, ir savo „Arc“ blokų grandinę.

 

Mokėjimų tinklas:

„Circle“ mokėjimų tinklas (CPN) palengvina pasaulinį, beveik momentinį pinigų judėjimą naudojant stabiliąsias monetas.

 

Verslo kryptys:

Pirmiausia aptarnauja finansų įstaigas, įmones ir kūrėjus, siekdama sukurti „interneto ekonominę operacinę sistemą“.

 

Viešas akcijų siūlymas:

2025 m. tapo viešai kotiruojama bendrove (CRCL), kurios tikslas – sujungti kriptovaliutą su pasauliniais finansais.

 

Kaip tai veikia:

 

Kaldinimas / išpirkimas:

Įmonės ir asmenys gali naudoti „Circle Mint“, kad sukurtų (kaldintų) ir išpirktų stabiliąsias monetas, konvertuodami tradicinius pinigus į skaitmeninius dolerius (USDC) ir atvirkščiai.

 

Sandoriai:

USDC ir EURC galima siųsti per skirtingas blokų grandines ir naudoti mokėjimams, o „Circle“ gauna pajamų iš susijusių finansinių paslaugų ir rinkos formavimo.

 

Iš esmės „Circle“ tiesia kelią skaitmeninei valiutai, paversdama stabilias monetas, tokias kaip USDC, tiltu tarp tradicinės bankininkystės ir decentralizuoto interneto.

 

2. Ar „Ripple“ laukia gera ateitis?

 

Į XRP ateitį žiūrima atsargiai optimistiškai, nes institucinės grupės domisi naujais ETF, „Ripple“ dėmesys realaus pasaulio turtui (RWA) / stabilioms monetoms [4] ir su EVM suderinama šalutinė grandinė kūrėjams, tačiau iššūkiai išlieka, įskaitant konkurenciją, neišspręstus reguliavimo klausimus ir jos naudingumo įrodymą už pinigų perlaidų ribų, palyginti su kitais blokų grandinės tinklais.

 

Kainų prognozės labai įvairios – nuo ​​vidutinio augimo iki reikšmingo pelno, jei įvyktų masinis pritaikymas. Kai kurie analitikai mato potencialą besivystančiose finansinėse priemonėse, o kritikai nerimauja dėl jos centralizuotų aspektų ir konkurencijos iš labiau įsitvirtinusių išmaniųjų sutarčių platformų.

 

Ultimate veiksniai (optimizmo priežastys)

 

Institucinis pritaikymas:

 

Našlaičiai ir „The Motley Fool“ pažymi, kad 2025 m. pabaigoje išleisti nauji XRP ETF sulaukė didelių įplaukų, o tai rodo stiprų institucinį tikėjimą XRP ateitimi. „Ripple“ produktų kūrimas:

„Ripple“ plečia savo veiklą RWA tokenizavimo, stabilių monetų (pvz., RLUSD) srityje ir pristatė su EVM suderinamą šalutinę grandinę, kad pritrauktų „Ethereum“ kūrėjus ir padidintų naudingumą, teigia „Benzinga“ ir „The Motley Fool“.

 

Visuotiniai mokėjimai / perlaidos:

„Forbes“ ir „Benzinga“ teigia, kad pagrindinė XRP funkcija – pigūs ir greiti tarptautiniai mokėjimai – išlieka stiprus potencialus panaudojimo atvejis.

 

Techninis pagreitis:

Remiantis „CoinDCX“ ir „TipRanks“ analize, teigiami trumpalaikiai techniniai rodikliai ir institucinis susidomėjimas rodo galimą kainos kilimą.

 

Meškų veiksniai ir rizika (susirūpinimas)

 

Konkurencija:

„The Motley Fool“ ir „Webopedia“ pažymi, kad XRP konkuruoja su nusistovėjusiomis blokų grandinėmis, tokiomis kaip „Ethereum“, dėl RWA ir DeFi plėtros.

 

Centralizacijos / naudingumo įtampa:

Kai kurie kritikai nerimauja, kad „Ripple“ kontrolė arba stabilių monetų iškilimas gali sumažinti tiesioginę XRP operacijų paklausą, teigia „The Motley Fool“ ir „Webopedia“. Rinkos nepastovumas:

Kaip ir visos kriptovaliutos, XRP susiduria su dideliais kainų svyravimais ir makroekonominiais veiksniais, pažymi „CoinTracking“ ir „Yahoo Finance“.

 

Reguliavimo užsitęsęs poveikis:

 

Nors iš dalies išspręsta, nuolatinis reguliavimo aiškumas išlieka labai svarbus, sako Benzinga.

 

Išvada

XRP ateitis priklauso nuo „Ripple“ sėkmės integruojant XRP į pasaulinius finansus, kuriant XRP „Ledger“ ekosistemą ir įveikiant intensyvią rinkos konkurenciją, pažymi Benzinga.

 

3. A new financial aristocracy. The Economist; London Vol. 457, Iss. 9479,  (Dec 20, 2025): 60.

 

4. Realaus pasaulio turtas (RWA) yra materialus arba tradicinis finansinis turtas (pvz., nekilnojamasis turtas, obligacijos, auksas), pateikiamas kaip skaitmeniniai žetonai blokų grandinėje, o RWA stabilios monetos yra specifinis RWA tipas (pvz., USDC, USDT), užtikrintas fiat arba pajamingu turtu, jungiantis DeFi ir tradicinius finansus (TradFi), siūlydamas grandinės likvidumą, skaidrumą ir prieigą prie realaus pasaulio vertės ir pajamų srautų, suteikdamas galimybę dalinę nuosavybę ir pagerinti prieigą prie anksčiau nelikvidžių ar išskirtinių investicijų.

 

Kas yra realaus pasaulio turtas (RWA)?

 

Apibrėžimas: Fiziniai objektai arba tradicinės finansinės priemonės (pvz., akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas, žaliavos, privatus kreditas), konvertuojami į skaitmeninius žetonus blokų grandinėje.

 

Tokenizavimas: Šių skaitmeninių reprezentacijų kūrimo procesas, leidžiantis dalinę nuosavybę, lengviau prekiauti ir padidinti likvidumą turtui, kurį anksčiau buvo sunku dalyti ar prekiauti visame pasaulyje.

 

Kas yra RWA stabilios monetos?

 

Funkcija: Skaitmeniniai žetonai, skirti išlaikyti stabilią vertę, tačiau skirtingai nei įprastos stabilios monetos, užtikrintos grynųjų pinigų rezervais, RWA stabilios monetos yra užtikrintos konkrečiais, pajamas generuojančiais realaus pasaulio turtais, tokiais kaip JAV iždo obligacijos arba pinigų rinkos fondai.

 

Privalumai: Jos siūlo stabilumą, likvidumą ir galimybę gauti pelną iš pagrindinio turto tiesiogiai blokų grandinės ekosistemoje, sujungdamos tradicinių finansų pajamas generuojančią galią su DeFi programuojamumu.

 

Pagrindiniai pavyzdžiai ir privalumai

 

Pavyzdžiai: Tokenizuota JAV iždo obligacija,  žetonais paverstas nekilnojamasis turtas, auksu padengti žetonai, privatus kreditas.

 

Privalumai:

Prieinamumas: atveria išskirtines investicijas (pvz., didelės vertės nekilnojamąjį turtą ar obligacijas) platesnei auditorijai.

 

Likvidumas: leidžia nelikvidų turtą prekiauti visą parą grandinėje.

Pajamingumo generavimas: suteikia realų pelną iš tradicinio turto tiesiogiai kriptovaliutų vartotojams.

 

Skaidrumas: siūlo patikrinamą nuosavybės teisę viešoje registre.

 

Kaip jie veikia kartu

 

Stabilios kriptovaliutos, tokios kaip USDC ir USDT, pačios savaime laikomos didelėmis RWA kategorijomis, veikiančiomis kaip „finansinis kuras“ DeFi.

RWA stabilios kriptovaliutos tai pagerina, įtraukdamos produktyvų ne grandinės turtą į blokų grandinę, sukurdamos labiau diversifikuotą, pelningą skaitmeninį turtą, kuris skatina DeFi programas ir siūlo vartotojams apčiuopiamą ryšį su platesne ekonomika.

 

Kaip konvertuoti realaus pasaulio turtą (RWA) į apčiuopiamą arba tradicinį finansinį turtą (pvz., nekilnojamąjį turtą, obligacijas, auksą), pateikiamą kaip skaitmeninius žetonus blokų grandinėje ir atvirkščiai?

 

Realaus pasaulio turto (RWA) konvertavimas į skaitmeninius žetonus blokų grandinėje ir atvirkščiai yra procesas, apimantis teisinio struktūrizavimo, fizinio turto valdymo ir blokų grandinės technologijos, ypač išmaniųjų sutarčių ir saugojimo, derinį. Skaitmeniniai žetonai reiškia patikrinamą, teisinę nuosavybę arba teises į pagrindinį fizinį turtą, sukurdami ryšį tarp ne grandinėje esančio ir grandinėje esančio pasaulių.

 

Žetonų kūrimo procesas

Žetonų kūrimo procesas paverčia nelikvidų, materialųjį turtą labai efektyviais ir potencialiai daliniais skaitmeniniais vertybiniais popieriais.

 

Turto identifikavimas ir teisinis struktūrizavimas: emitentas (pvz., fondo valdytojas) identifikuoja turtą (nekilnojamąjį turtą, auksą, obligacijas), kurį reikia paversti žetonu. Įsteigiama teisinė struktūra, dažnai specialiosios paskirties įmonė (SPV) arba fondas, fiziniam turtui valdyti. Tai užtikrina, kad skaitmeninis žetonas teisiškai reiškia pretenziją į pagrindinį turtą ir apibrėžia žetono turėtojo teises.

Saugojimas ir patikrinimas: patikimas trečiosios šalies saugotojas, pvz., bankas arba specializuotas skaitmeninio turto saugotojas, fiziškai arba teisiškai perima turto nuosavybę. Žaliavoms, tokioms kaip auksas, trečiųjų šalių auditoriai ir paslaugos, pvz., „Chainlink Proof of Reserve“, periodiškai tikrina, ar ne grandinėje esančios atsargos atitinka grandinėje esančių žetonų tiekimą, užtikrinant, kad žetonai būtų visiškai padengti.

 

Išmaniųjų sutarčių kūrimas ir žetonų išdavimas: išmaniosios sutartys kuriamos ir diegiamos pasirinktoje blokų grandinėje (pvz., „Ethereum“, „Solana“). Šiose sutartyse numatytos nuosavybės, perleidžiamumo, atitikties taisyklės (pvz., KYC/AML patikrinimai („KYC“ (pažink savo klientą) ir AML (kovos su pinigų plovimu) patikrinimas yra privalomi atitikties procesai finansų ir kituose sektoriuose, siekiant užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams, pvz., pinigų plovimui ir teroristų finansavimui)) ir automatizuotos funkcijos, pvz., dividendų išmokėjimas. Tada žetonai kaldinami kiekiu, proporcingu turto vertei.

 

Platinimas ir antrinė prekyba: žetonai platinami investuotojams, paprastai leidimus turinčiose arba viešose biržose, kurios vykdo atitikties taisykles. Tai įgalina dalinę nuosavybę ir sukuria antrinės rinkos likvidumą, leisdama investuotojams pirkti ir parduoti turto dalis 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

 

Išpirkimo procesas (grąžinimas į materialųjį turtą)

 

Išpirkimas yra atvirkštinis procesas ir dažnai yra sudėtingesnis, reikalaujantis grandinėje pateiktų užklausų ir ne grandinėje atliekamų saugotojų veiksmų koordinavimo.

 

Išpirkimo užklausa: žetono turėtojas pateikia išpirkimo užklausą per platformą, inicijuodamas grandinėje esančią išmaniosios sutarties funkciją (pvz., išpirkti(suma)). Tai dažnai apima atitikties ir tinkamumo patikrinimus, o kai kuriais atvejais – ir eilės įvedimą.

 

Atsiskaitymas ir likvidavimas ne grandinėje: saugotojas arba turto valdytojas informuojamas apie užklausą. Tada jie organizuoja atitinkamos fizinio turto dalies likvidavimą arba pervedimą tradicinėje finansų sistemoje. Šis žingsnis gali užtrukti (kelias dienas), priklausomai nuo turto likvidumo ir atsiskaitymo būdo (pvz., SWIFT banko pavedimas).

Žetonų deginimas ir patvirtinimas: Kai turto (arba jo fiat ekvivalento) perdavimas investuotojui už grandinės ribų patvirtinamas, orakulas perduoda šiuos duomenis atgal į blokų grandinę. Išmanioji sutartis tada sudegina išpirktus žetonus, sumažindama bendrą tiekimą ir užtikrindama sinchronizaciją tarp skaitmeninės ir fizinės sričių.

 

Pagrindiniai veikėjai ir komponentai

 

Emitentai: subjektai (pvz., fondų valdytojai arba bankai, pvz., „BlackRock“, „JPMorgan Chase“), kurie įsigyja fizinį turtą ir inicijuoja žetonų įkūrimo procesą.

Saugotojai: patikimos institucijos, atsakingos už saugų pagrindinio fizinio turto laikymą ir valdymą.

 

Išmaniosios sutartys: savaime vykdomas kodas blokų grandinėje, kuris apibrėžia žetono taisykles, valdo išleidimą / išpirkimą ir užtikrina atitiktį reikalavimams.

 

Orakulai: saugios paslaugos (pvz., „Chainlink“), kurios perduoda už grandinės ribų esančius duomenis (turto vertinimus, atsiskaitymų patvirtinimus, rezervų įrodymus) į blokų grandinę, užtikrindamos, kad skaitmeninis atvaizdavimas būtų teisingas.

 

Reguliavimo institucijos: vyriausybinės įstaigos (pvz., SEC), kurios prižiūri procesą, siekdamos užtikrinti vertybinių popierių ir nuosavybės įstatymų laikymąsi, kurie šiuo metu reikalauja lygiagrečių teisinių struktūrų, egzistuojančių ne prekybos grandinėje, kad būtų galima juos vykdyti.

 

A new financial aristocracy - crypto industry

““First they ignore you, then they laugh at you, then they fight you, then you win.” That quote is often attributed to Mahatma Gandhi, though the Indian independence leader never said it. To the crypto industry, the apocryphal phrase is a popular mantra. Digital pioneers have endured snootiness, mockery and derision from Wall Street’s elites. Now, they are mightier than ever.

 

Bankers and digital-asset purveyors alike have had a bountiful year. The crypto industry has gained ground, largely owing to the legal certainty given to stablecoins by the GENIUS Act passed in July.

 

Bank stocks have climbed by 34% since Donald Trump’s election victory, on expectations of friendlier regulation. Even among bankers who find Mr Trump objectionable for other reasons, vanishingly few prefer the regulatory approach taken under Joe Biden.

 

Nonetheless, tension between the old and new is growing, and the threat from crypto is bigger than many bankers once believed. Even though lenders stand to benefit from deregulation, their once privileged position as the financial aristocracy of the Republican Party looks shakier than ever before. Sharing that role with crypto-industry upstarts poses a long-term threat.

 

The immediate concern for bankers is stablecoin regulation. The Genius Act prohibits stablecoins from offering yields to their buyers, a concession that was intended to keep the coins from sapping demand for bank deposits, and thereby reducing lending. But a workaround means stablecoin issuers such as Circle (which issues the popular USDC coin) can share their revenue with exchanges like Coinbase, which in turn pay “rewards” to the users buying stablecoins. Banks want this loophole closed.

 

But yields are not the only issue. Elsewhere, crypto is threatening to dip below the velvet rope. In October Christopher Waller, a Federal Reserve governor and candidate for chair, alarmed bankers when he suggested more firms might gain access to the central bank’s payment rails. Mr Waller later walked back the statement, saying holders of such Fed accounts would still need bank charters.

 

At last, on December 12th, crypto jammed its foot in the door of the federal banking system. An American banking regulator approved new national bank-trust charters for five digital-finance firms, including Circle [1] and Ripple [2]. Although the designation does not qualify the institutions to take deposits or lend money, it does let them provide custody for assets nationally, rather than relying on a patchwork of state-level approvals. Banks had pressed regulators not to approve charters for the crypto intruders.

 

On its own, each development—a speech, a banking charter, some regulatory workarounds by stablecoin issuers—could be written off as small beer. Taken together, though, they are a serious threat to traditional banks. Lenders have already had their central roles in making loans and brokering trades chewed away by private credit and whizzy marketmakers outside the banking system. They are loth to lose out again.

 

Crypto firms believe banks’ preferential treatment creates an unequal playing-field and hurts competition. The general argument may be reasonable, but offering “rewards” in the place of yields on stablecoins is a brazen side-stepping of the rules. That legislators who banned yields on assets only months ago are not stepping in to end the practice reveals the real problem for banks: their sharp loss of political clout.

 

Banks are no longer the foremost financial constituency of the Republican Party. Instead, crypto has found a home among the countercultural, anti-elite politics of the new American right. The industry’s largest political action committees boast hundreds of millions of dollars in cash ready to be deployed in the 2026 midterm elections, which always helps. Where the interests of banks clash with those of the newcomers, the outcome is no longer certain, or perhaps even likely to fall in their favour.

 

Bankers may have bristled at the Biden administration’s regulatory squeeze. But in a considerable irony, they now find themselves relying on a group of Democratic Party senators who are more worried about the camouflaged payment of stablecoin yields, as well as risks related to money-laundering. In their opposition to crypto firms getting banking licences, America’s biggest lenders find themselves in bed with trade unions and centre-left think-tanks. As Gandhi also did not say, “The enemy of my enemy is my friend.”” [3]

 

 

1. Circle is a major financial technology firm in crypto, best known for issuing the stablecoins USDC (USD Coin) and EURC, which are pegged to the U.S. dollar and Euro, respectively, enabling seamless digital payments and financial applications. They provide infrastructure like the Circle Payments Network (CPN) and the Arc blockchain, connecting traditional finance with digital assets for businesses and developers, and recently went public with an IPO. 

 

Key Aspects of Circle:

 

    Stablecoins:

    Issues USDC and EURC, regulated stablecoins, providing stability in the crypto market.

 

Infrastructure:

Offers APIs and platforms for businesses to integrate crypto payments, leveraging public blockchains like Algorand and their own Arc blockchain.

Payments Network:

The Circle Payments Network (CPN) facilitates global, near-instant money movement using stablecoins.

 

Business Focus:

Primarily serves financial institutions, enterprises, and developers to build the "Economic OS for the internet".

Public Offering:

Became a publicly traded company (CRCL) in 2025, aiming to connect crypto with global finance.

 

How it Works:

 

    Minting/Redeeming:

    Businesses and individuals can use Circle Mint to create (mint) and redeem stablecoins, converting traditional money to digital dollars (USDC) and back.

 

Transactions:

USDC and EURC can be sent across different blockchains and used for payments, with Circle earning revenue through related financial services and market making.

 

In essence, Circle builds the rails for digital currency, making stablecoins like USDC a bridge between traditional banking and the decentralized internet.

 

2. Does Ripple have a good future?

XRP's future is viewed with cautious optimism, driven by institutional interest via new ETFs, Ripple's focus on Real World Assets (RWA)/stablecoins [4], and an EVM-compatible sidechain for developers, but challenges persist, including competition, lingering regulatory questions, and proving its utility beyond remittances against other blockchain networks.

 

Price predictions vary widely, from moderate growth to significant gains if mass adoption occurs, with some analysts seeing potential in its developing financial tools, while critics worry about its centralized aspects and competition from more established smart contract platforms.

 

Bullish Factors (Reasons for Optimism)

 

    Institutional Adoption:

    New spot XRP ETFs launched in late 2025 saw significant inflows, signaling strong institutional belief in XRP's future, notes Nasdaq and The Motley Fool.

    Ripple's Product Development:

    Ripple is expanding into RWA tokenization, stablecoins (like RLUSD), and has launched an EVM-compatible sidechain to attract Ethereum developers, increasing utility, says Benzinga and The Motley Fool.

    Global Payments/Remittances:

    XRP's core function of low-cost, fast international payments remains a strong potential use case, argues Forbes and Benzinga.

    Technical Momentum:

    Positive short-term technical indicators and institutional interest suggest potential price upside, according to analysis from CoinDCX and TipRanks.

 

Bearish Factors & Risks (Concerns)

 

    Competition:

    XRP competes with established blockchains like Ethereum for RWA and DeFi development, notes The Motley Fool and Webopedia.

    Centralization/Utility Tension:

    Some critics worry Ripple's control or the rise of stablecoins might reduce XRP's direct transactional demand, say The Motley Fool and Webopedia.

    Market Volatility:

    Like all crypto, XRP faces high price swings and macroeconomic factors, notes CoinTracking and Yahoo Finance.

    Regulatory Lingering Effects:

    While partly resolved, ongoing regulatory clarity remains crucial, says Benzinga.

 

Conclusion

XRP's future hinges on Ripple's success in integrating XRP into global finance, building out the XRP Ledger's ecosystem, and navigating intense market competition, notes Benzinga.

3. A new financial aristocracy. The Economist; London Vol. 457, Iss. 9479,  (Dec 20, 2025): 60.

 

4. Real-World Assets (RWAs) are tangible or traditional financial assets (like real estate, bonds, gold) represented as digital tokens on a blockchain, while RWA stablecoins are a specific type of RWA (like USDC, USDT) backed by fiat or yield-generating assets, bridging DeFi

and traditional finance (TradFi) by offering on-chain liquidity, transparency, and access to real-world value and income streams, enabling fractional ownership and improved accessibility for previously illiquid or exclusive investments.

What are Real-World Assets (RWAs)?

 

    Definition: Physical items or traditional financial instruments (like stocks, bonds, real estate, commodities, private credit) converted into digital tokens on a blockchain.

    Tokenization: The process of creating these digital representations, allowing for fractional ownership, easier trading, and enhanced liquidity for assets that were once hard to divide or trade globally.

 

What are RWA Stablecoins?

 

    Function: Digital tokens designed to maintain a stable value, but unlike typical stablecoins backed by cash reserves, RWA stablecoins are backed by specific, income-generating real-world assets, such as U.S. Treasuries or money market funds.

    Benefits: They offer stability, liquidity, and the ability to earn yield from the underlying assets directly within the blockchain ecosystem, connecting traditional finance's income-generating power with DeFi's programmability.

 

Key Examples & Benefits

 

    Examples: Tokenized U.S. Treasuries, tokenized real estate, gold-backed tokens, private credit.

    Benefits:

        Accessibility: Opens up exclusive investments (like high-value real estate or bonds) to a broader audience.

        Liquidity: Makes illiquid assets tradable 24/7 on-chain.

        Yield Generation: Provides real yield from traditional assets directly to crypto users.

        Transparency: Offers verifiable ownership on a public ledger.

 

How They Work Together

 

    Stablecoins like USDC and USDT are themselves considered large RWA categories, acting as the "financial fuel" for DeFi.

    RWA stablecoins enhance this by bringing productive off-chain assets onto the blockchain, creating more diversified, yield-bearing digital assets that fuel DeFi applications and offer users a tangible link to the broader economy.

 

How do you convert Real-World Assets (RWAs) into tangible or traditional financial assets (like real estate, bonds, gold) represented as digital tokens on a blockchain and back?

 

Converting Real-World Assets (RWAs) into digital tokens on a blockchain, and back again, is a process that involves a blend of legal structuring, physical asset management, and blockchain technology, particularly smart contracts and custodianship. The digital tokens represent verifiable, legal ownership or rights to the underlying physical asset, creating a link between the off-chain and on-chain worlds.

 

Tokenization Process

The tokenization process transforms illiquid, tangible assets into highly efficient and potentially fractional digital securities.

 

    Asset Identification and Legal Structuring: The issuer (e.g., a fund manager) identifies an asset (real estate, gold, bonds) to be tokenized. A legal structure, often a Special Purpose Vehicle (SPV) or fund, is established to own the physical asset. This ensures that the digital token legally represents a claim to the underlying asset and defines the rights of the token holder.

    Custodianship and Verification: A trusted third-party custodian, such as a bank or a specialized digital asset custodian, takes physical or legal possession of the asset. For commodities like gold, third-party auditors and services like Chainlink Proof of Reserve are used to periodically verify that the off-chain reserves match the on-chain token supply, ensuring the tokens are fully backed.

    Smart Contract Development and Token Issuance: Smart contracts are developed and deployed on a chosen blockchain (e.g., Ethereum, Solana). These contracts embed the rules for ownership, transferability, compliance (e.g., KYC/AML checks (KYC (Know Your Customer) and AML (Anti-Money Laundering) verification are mandatory compliance processes in finance and other industries to prevent financial crimes like money laundering and terrorist financing)), and automated functions like dividend payouts. Tokens are then minted in a quantity proportional to the asset's value.

    Distribution and Secondary Trading: The tokens are distributed to investors, typically on permissioned or public exchanges that enforce compliance rules. This enables fractional ownership and creates secondary market liquidity, allowing investors to buy and sell portions of the asset 24/7.

 

Redemption Process (Conversion Back to Tangible Assets)

Redemption reverses the process and is often more complex, requiring coordination between on-chain requests and off-chain actions by custodians.

 

    Redemption Request: A token holder submits a redemption request through a platform, initiating an on-chain smart contract function (e.g., redeem(amount)). This often involves compliance and eligibility checks, and in some cases, entering a queue.

    Off-Chain Settlement and Liquidation: The custodian or asset manager is notified of the request. They then arrange for the liquidation or transfer of the corresponding fraction of the physical asset in the traditional finance system. This step can take time (days) depending on the asset's liquidity and the settlement method (e.g., SWIFT wire transfer).

    Token Burning and Confirmation: Once the off-chain transfer of the asset (or its fiat equivalent) to the investor is confirmed, an oracle relays this data back to the blockchain. The smart contract then burns the redeemed tokens, reducing the total supply and ensuring synchronization between the digital and physical realms.

 

Key Actors and Components

 

    Issuers: Entities (like fund managers or banks, e.g., BlackRock, JPMorgan Chase) that acquire the physical assets and initiate the tokenization process.

    Custodians: Trusted institutions responsible for securely holding and managing the underlying physical assets.

    Smart Contracts: Self-executing code on the blockchain that defines the rules of the token, manages issuance/redemption, and enforces compliance.

    Oracles: Secure services (e.g., Chainlink) that bridge off-chain data (asset valuations, settlement confirmations, proof of reserves) to the blockchain, ensuring the digital representation is accurate.

    Regulators: Government bodies (like the SEC) that oversee the process to ensure compliance with securities and property laws, which currently require parallel legal structures to exist off-chain for enforceability.

 

Kaip vesti darbo pokalbį

„Jei reikėtų sugalvoti tikrai blogą būdą priimti svarbų sprendimą, galėtumėte sugalvoti kažką panašaus į stereotipinį darbo pokalbį. Per trumpą laiką turite nujausti visiškai nepažįstamo žmogaus sugebėjimus ir charakterį, prieš prisiimdami įsipareigojimą, kuris gali trukti dešimtmečius. Kai kurie kandidatai bus tokie įsitempę, kad paklausus jų apie jų kelionę, jie patirs nervinį išsekimą. Visi apsimes tuo, kuo nėra.

 

Dauguma jūsų klausimų bus visiškai nuspėjami; dauguma atsakymų bus repetuoti. Norėdami išjudinti kandidatus iš jų komforto zonos, užduosite vieną ar du klausimus, kurie su niekuo nesusiję. Jei būtumėte skalbimo mašinoje įstrigusi katė, kaip pabėgtumėte? Jei Jėzaus paklaustų, ką jis labiausiai norėtų pakviesti į vakarienę, kodėl jis turėtų pasirinkti jus?

 

Net ir užduodant šiuos keistus klausimus, dirbtinio intelekto įrankių plitimas reiškia, kad negalite būti visiškai tikri, jog atsakys žmogus. Jonathanas Blackas, Oksfordo universiteto karjeros tarnybos vadovas, pasakoja istoriją apie studentą, kuris paprašė darbdavio ką nors pakartoti, „nes kompiuteris negirdėjo.” Be viso to, žinosite, kad dar nepapietavote ir tą dieną dar turite dalyvauti penkiuose pokalbiuose.

 

Jei tai skamba kaip nepataisomai sugadintas procesas, tiesa yra sudėtingesnė. Pokalbiai pagrįstai laikomi naudingiausia atrankos proceso dalimi. Tačiau jie turi būti atliekami teisingai. O jų trūkumai turi būti kompensuojami.

 

Tyrėjai bando įvertinti atrankos procesų pagrįstumą, koreliuodami sėkmingų kandidatų paraiškos teikimo metu gautus balus su jų vėlesniais rezultatais naujose pareigose. Tokio tyrimo metaanalizė, kurią 2022 m. paskelbė Paulas Sackettas iš Minesotos universiteto ir jo bendraautoriai, parodė, kad struktūrizuoti darbo pokalbiai turi didžiausią nuspėjamąją vertę iš bet kurio įdarbinimo metodo, lenkdami tokius dalykus kaip vertinimo centrai ar psichometriniai testai.

 

Tačiau yra dvi didelės išlygos dėl šio pokalbių patvirtinimo. Pirmasis yra žodžio „struktūrizuotas“ svarba. Pasak Winfredo Arthuro iš Teksaso A&M universiteto, tai paprastai reiškia standartizuotą su darbu susijusių klausimų rinkinį, kuris užduodamas kiekvienam kandidatui ir kiekvienas iš jų vertinamas pagal sutartą sistemą. (Kitaip tariant, vis tiek galite užduoti tą klausimą apie katę skalbimo mašinoje, bet geriau aiškiai supraskite, koks atsakymas laikomas geru ir kodėl.) Nestruktūruotas pokalbis, kurio metu samdantys vadovai skubiai sugalvoja dalykus ir priima sprendimus, remdamiesi nuojauta, turi mažiau, nei pusę struktūrizuoto pokalbio prognozavimo pagrįstumo, palyginti su struktūrizuotu.

 

Žmonės taip ilgai skelbia struktūrizuotų pokalbių evangeliją, kad paslaptis, kodėl jie nėra dažnesni. Galbūt pokalbių vedėjai nerimauja, kad nuspėjami klausimai greičiausiai jiems pasakys mažiau, nors sėkmingos įmonės, tokios kaip „Amazon“, stengiasi patarti, ko kandidatai gali tikėtis pokalbio metu. Galbūt vadovai vengia tuo metu ir manyti, kad reikia sukurti tikrai griežtą procesą, nors nedaug sprendimų gailisi tiek, kiek blogo įdarbinimo.

 

Geriausias pono Arthuro paaiškinimas yra tas, kad struktūrizuoti pokalbiai atima iš pokalbių vedėjų savarankiškumo jausmą. „Jūs sakote, kad negalite užduoti norimų klausimų, o jie jums pasakys: „Kas per velnias?“ „Kam aš toks vadovas?“

 

Antra išlyga – net ir pokalbiai pagal vadovėlius nėra tokie geri kandidatų darbo prognozavimui. Pasak Chriso Hartwello iš Jutos valstijos universiteto, tyrimai rodo, kad mažiau nei 20 % faktinio asmens darbo našumo galima priskirti struktūrizuoto pokalbio balams. Todėl prasminga prie jų pridėti daug kitų vertinimų: specifinių asmenybės testų, darbo pavyzdžių ir panašiai. Ponas Hartwellas teigia, kad matavimo priemonių rinkinys kartu gali numatyti net 30–40 % galutinio kandidato darbo našumo, o rezultatą jis apibūdina kaip „ne puikų, bet ir ne blogą“.

 

Taip yra todėl, kad nėra patikimo būdo įvertinti nepažįstamą kandidatą. Įmonės gali pakreipti svarstykles sėkmės link, kai kas nors prisijungia, siūlydamos tinkamą adaptaciją ir mokymus. Jos gali užtikrinti, kad žinomi kandidatai pretenduoja į darbo vietas, investuodamos į stažuočių programas ir skatindamos esamus darbuotojus teikti paraiškas dėl laisvų darbo vietų. Tačiau jei kalbatės su nepažįstamu asmeniu dėl darbo, geriausia tai daryti naudojant scenarijų, vertinimo sistemą ir didelę realizmo dozę. Be jokios abejonės.“ [1]

 

1. How to conduct a job interview. The Economist; London Vol. 457, Iss. 9479,  (Dec 20, 2025): 53.