Lietuvos teismo nuomone tėvas privalo išlaikyti ir suaugusią sveiką dukrą

 

Susituok, susilauk vaikų, vyras ir valstybė išlaikys tavo šeimą. 

 

Valstybės parama ir šeimos politika: Lietuvoje galioja visuotinė išmokų vaikams iki 18 metų (arba iki 23 metų, jei jie mokosi) sistema. Valstybė taip pat teikia vienkartines išmokas vaikams (814 EUR 2026 m.), o šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, mažas pajamas gaunančioms šeimoms arba turinčioms vaikų su negalia – papildomą mėnesinę paramą.  

Santuoka ir parama: Nors valstybė teikia išmokas, nėra teisinės prievolės „valstybei“ remti suaugusį vaiką vien dėl to, kad jis yra susituokęs arba turi vaikų. Tačiau valstybė teikia išmokas to suaugusio vaiko vaikams. 

“Su motina į Jungtinę Karalystę emigravusi ir šiuo metu Londono universitete studijuojanti mergina į teismą padavė savo tėvą – 20-metė emigrantė nurodė, kad per mėnesį patiria beveik 1,6 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (GBP) išlaidas, todėl pareikalavo, jog šis prisidėtų prie jos išlaikymo.

 

„Man reikalinga suma per mėnesį – 1 593 GBP (1 847 Eur), – teismui nurodė ieškinį pateikusi Edukologijos studijose, Menų bakalauro srityje studijuojanti mergina. – Šią sumą sudaro būsto išlaidos – 250 GBP, maistas – 110 GBP, higienos priemonės – 262 GBP, rūbai bei avalynė – 119 GBP, sveikatos priežiūra – 15 GBP, ugdymas – 500 GBP, laisvalaikis – 73 GBP, kuro bei viešojo transporto išlaidos – 164 GBP, atostogų išlaidos – 100 GBP. Mamos teikiamas išlaikymas – 920 GBP.“

 

Beveik prieš 10 metų iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę emigravusi mergina tikino, kad dėl studijų yra labai užimta, siekia kuo geresnio išsilavinimo, todėl „neturi nei pareigos, nei laisvo laiko papildomai dirbti ir gauti kokių nors pajamų savo išlaikymui“.

 

„Neturiu jokio nuosavo turto ir pajamų ir nedirbu, dalį mano poreikių dengia ir sutinka dengti mano mama, bet tai nereiškia, kad ši privalo teikti išlaikymą ir už save, ir už mano tėvą, dėl to yra būtina priteisti mano naudai bent 600 Eur per mėnesį išlaikymą, – ieškinyje mergina nurodė, kad jos tėvai yra seniai išsituokę, dėl to jokių solidarių prievolių neturi. – Tapus pilnamete mano poreikiai tik padidėjo, nes reikia didesnių lėšų įsigyjant suaugusiųjų drabužius, avalynę, geriau maitintis, apmokėti keliones viešuoju transportu į universitetą ir pietums buvimo universitete metu, prisidėti prie būsto nuomos mokesčių, apmokėti vairavimo kursų lankymą, naudojamo kambario trūkstamiems baldams įsigyti, kompiuterio atnaujinimui ir pan.“

 

Iki pilnametystės tėvas dukros išlaikymui per mėnesį skirdavo 400 Eur, todėl, kaip pažymėjo mergina, jau tada šis pripažino, kad gyvenant Jungtinėje Karalystėje pragyvenimui reikia skirti daugiau pinigų nei Lietuvoje.

 

„Ieškinio pateikimo dieną 400 Eur suma dėl nuolatinės kasmetinės indeksacijos sudarytų jau 573 Eur – tai savo ruožtu reiškia, kad mano tėvas pripažino, jog tokio dydžio išlaikymas buvo reikalingas, be to, ir pradėjus studijuoti aukštojoje mokykloje Londone, tikėtina, nesumažėjo, o tik padidėjo – tapus pilnamete studente, turinčia gerai ir kruopščiai mokytis“, – akcentavo Lietuvos pilietė.

 

Jos tėvas šiuo metu negyvena Lietuvoje, taip pat yra emigravęs, tik ne į Jungtinę Karalystę, o į Švediją. Čia jis turi nuosavą verslą – vyro įkurta įmonė vykdo veiklą statybos, pastatų statybos, nekilnojamojo turto atnaujinimo, amatų pagalbos, virtuvės renovacijos ir su tuo susijusios veiklos srityse.

 

„Mano tėvas taip taip gyvena didesnių pajamų valstybėje, kurioje gali uždirbti daug didesnes nei minimalias Lietuvoje pajamas“, – tėvui bylą iškėlusi mergina pažymėjo, kad gyvena motinos nuomojamame bute, o ši dėl patirtos sunkios traumos jau senokai yra nedarbinga, iš Jungtinės Karalystės Vyriausybės gauna tik nedarbingumo pašalpas.

 

Ji taip pat pabrėžė, kad iki šiol neįsidarbino ir neieškojo darbo dėl to, jog turi mokytis ir „pagal teisės aktus neprivalo įsidarbinti“.

 

„Mano teisėtas interesas yra atlikti visus studijų metu gaunamus uždavinius, namų darbus ir praktiką itin gerai, kad tai taptų tvirtu pagrindu mano tolimesnei karjerai, o jeigu mokydamasi dar ir dirbčiau, mano mokymosi rezultatai ženkliai suprastėtų ir atsirastų rizika apskritai neišlaikyti keliamųjų egzaminų, – teismui nurodė emigrantė. – Tai vestų ir prie mano teisės į išlaikymą/paramą praradimo, nes nebegalėčiau tęsti mokslo, o tik gerai besimokančiam aukštojoje mokykloje pilnamečiui vaikui yra garantuojama teisė reikalauti paramos iš ją galinių teikti savo tėvų ar vieno iš jų.“

 

Tuo metu atsakovu patrauktas pilnametės dukros tėvas nurodė, kad negali šiai skirti tiek pinigų, kiek ji prašo – vyras teigė, jog neturi tokių galimybių ir per mėnesį galėtų jai mokėti po 200 GBP (232 Eur), nes per mėnesį uždirba 2,5 tūkst. Eur ir turi kreditorinių įsipareigojimų.

 

Tarp dukros ir tėvo kilusį ginčą dėl išlaikymo išnagrinėjęs teismas nutarė ieškinį patenkinti iš dalies.

 

Anot teismo, Civiliniame kodekse numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tiesa, tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

 

Be to, teismas nurodė, kad įstatymuose yra įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas, kuris reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas.

 

Teismas šioje byloje konstatavo, kad egzistuoja tėvo prievolė teikti paramą savo pilnametystės sulaukusiai dukrai, be to, jis ir pats pripažino turįs šią prievolę – nurodė, jog sutinka jai teikti paramą.

 

Pasak teisėjų, nors merginos tėvas teigė, kad jo turtinė ir finansinė padėtis dėl skolų yra sudėtinga, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

 

Teismas, pasisakydamas dėl priteistinos paramos pilnametystės sulaukusiam vaikui dydžio, nurodė, jog protinga ir pakankama suma, reikalinga pragyventi ir patenkinti savo poreikius yra 300 Eur.

 

„Ieškovė, nors ir mokosi dieninėse studijose, kas apsunkina įsidarbinimo galimybes, tačiau tai nereiškia, kad ji neturi jokių galimybių dirbti ne pilnu etatu ar nuotolinėmis ryšių priemonėmis po studijų, be to, ji neįrodinėjo, kad bandė ieškoti darbo (vakarais ar savaitgaliais)“, – nurodė teisėjai.

 

Jų vertinimu, pilnamečio asmens reikalavimai padengti kaštus už laisvalaikį ar grožio priemones laikytini nepagrįstais ir su pilnamečių besimokančių vaikų paramos pareiga nesusijusiais reikalavimais – tokių nebūtinų poreikių patenkinimu turėtų pasirūpinti pats pilnametis asmuo arba jis jų turėtų atsisakyti iki galės juos finansuoti savarankiškai.

 

„Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog mama skiria 920 GBP paramą per mėnesį nepagrįsta į bylą pateiktais įrodymais, ieškovė nepateikė nei banko sąskaitų išrašų, nei čekių ar kt. duomenų, leidžiančių spręsti apie konkretų faktinį poreikių dydį (t. y., jog jis yra 1 593 GBP)“, – akcentuojama sprendime.

 

Pasak teismo, sprendžiant klausimą dėl pilnamečio vaiko išlaikymo, turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pilnamečio vaiko pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Vien tai, kad tėvai turi finansinę galimybę išlaikyti pilnametį vaiką, nereiškia, jog šiam asmeniui nesistengiant pačiam pasirūpinti lėšomis jo poreikių tenkinimui, tėvams atsiranda tokia pati prievolė išlaikyti vaiką kaip ir vaikui būnant nepilnamečiu.

 

„Sutiktina, kad dieniniame skyriuje besimokančiam studentui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu, kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą, todėl tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga, visų pirma, tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą, – pabrėžė teisėjai. – Nors mokymasis dieninėse studijose apsunkina įdarbinimo galimybes, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė neturi jokių galimybių dirbti ne pilnu etatu ar nuotolinėmis ryšių priemonėmis po studijų.“

 

Pasak teisėjų, bylos nagrinėjimo metu emigrantė net neįrodinėjo, kad bandė ieškoti darbo (vakarais ar savaitgaliais), byloje taip pat nebuvo pateikta duomenų apie jos studijų intensyvumą ir grafiką, o tai galėtų patvirtinti galimybių susirasti darbą neturėjimą.

 

„Ieškovė taip pat niekaip nepagrindė, kad ji neturi galimybės susirasti sezoninio darbo atostogų laikotarpiu ir tokiu būdu prisidėti prie savo poreikių tenkinimo“, – nurodė teisėjos Jorūnės Pukinskienės pirmininkaujama kolegija.

 

Vis dėlto, teismas pabrėžė, kad paramą iš tėvo prašiusi priteisti mergina nėra įpareigota teikti detalius įrodymus poreikiams pagrįsti: „Ji neturėtų detaliai pagrįsti bazinių poreikių, susijusių su maistu, apranga, tačiau būdama pilnamete ir reikšdama reikalavimą vienam iš tėvų dėl paramos jai priteisimo, turėtų konkrečiais įrodymais pagrįsti transportui, mokymosi priemonėms ir mokymosi procesui reikalingas išlaidas, kitų konkrečių poreikių faktą ir dydį.“

 

Pasak teisėjų kolegijos, studentė ieškinyje nurodė, kad motina jai teikia kas mėnesį 920 GBP paramą, tačiau tai nepagrįsta į bylą pateiktais įrodymais.

 

„Nekvestionuojant šio fakto, ieškovė nenurodė ir neįrodė, iš kokių šaltinių ji gauna likusius 673 GBP per mėnesį, jei, kaip nurodo pati ieškovė, realios jos patiriamos išlaidos visiems būtiniems poreikiams patenkinti yra 1 593 GBP“, – teismas nusprendė, kad studentė neįrodė, jog jos faktiniams poreikiams tenkinti reikalinga suma sudaro beveik 1,6 tūkst. GBP.

 

Teisėjų kolegijos teigimu, ieškinį pateikusi „neišnaudojo visų protingų galimybių pati pasirūpinti reikalingomis lėšomis, nepagrindė tokių galimybių atmetimo“, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, spręstina, kad tėvas jai kas mėnesį turės teikti 300 Eur materialinę paramą iki 2026 m. birželio 12 d., kol ši studijuos. Be to, iš tėvo buvo priteistas įsiskolinimas – 5,4 tūkst. Eur.”

Ričardas Malinauskas Looks for Clear Arguments Regarding Kapčiamiestis: I Want to Hear What Will Be There

Vilius Narkūnas

 

“Druskininkai Mayor Ričardas Malinauskas says that he lacks clear arguments from the central government as to why it was decided to establish a military training ground in Kapčiamiestis. According to him, soldiers can be trained in other places as well.

 

“First of all, I would like to hear what will be there. If this is a training ground, it is a place for training and rehearsals. So, it will not be a barracks with 10 thousand soldiers, soldiers, etc. It is simply a place where people come to train. So what difference does it make where it is? Does it necessarily have to be done in such a forest massif – five reserves and all sorts of other things. Sacrificing that entire massif just for the sake of the logic of a training ground is not possible,” R. Malinauskas said in the program “ELTA kraštas”.

 

“Again, if these are defensive positions, then we stop talking about one thing, and let's do it as it is. If we do that, then again, why do it in those swamps and between those lakes,” he said.

 

The mayor of Druskininkai municipality, which borders Lazdijai district, where a new training ground is planned, also disagrees with the argument that the residents of the region are supposedly used to the sounds of military exercises that can be heard from the Goža training ground in Belarus.

 

“To say that they are shooting, now we will shoot from 10 kilometers away, somehow (it seems – ELTA) is not very serious to me,” R. Malinauskas noted.

 

The mayor also criticized the fact that there are no clear arguments from the members of the Seimas National Security and Defense Committee (NSGK) as to why Kapčiamiestis was chosen for the new training ground.

 

“I think they should at least come out and say that we have received all the information, we guarantee that there are serious studies and other possibilities,” he said.

 

At the end of January, Dainius Gaižauskas, a representative of the Lithuanian Peasants, Greens and Christian Families Union (LVŽKŠS) parliamentary faction in the parliamentary NSGK, stated that he did not hear specific arguments at a closed meeting as to why Kapčiamiestis was chosen for the establishment of the training ground.

 

True, the chairman of the Seimas NSGK, a social democrat, Rimantas Sinkevičius, stated that he had known the answer regarding Kapčiamiestis for a long time. As the politician explained, a table was presented at a meeting of the State Defense Council (VGT) in which Kapčiamiestis and the territory intended for the development of the Jurbarkas-Tauragė training ground most met the necessary criteria.

 

R. Malinauskas emphasized that he would oppose it if the military training ground currently planned to be established in Lazdijai were decided to be expanded to the territory of the Druskininkai municipality.

 

“If my word meant anything, I would be very categorically against it,” the mayor said.

 

ELTA reminds that last December, the VGT made a decision to establish a brigade-sized Kapčiamiestis training ground in Lazdijai municipality. In addition, it was decided that the area of ​​the training ground in Tauragė would be doubled, expanding its territory to Jurbarkas municipality.

 

However, this decision by the authorities caused outrage in the local community, and a protest action was held.

 

The brigade-sized training ground is intended to be established in order to respond to the modernization of the army, the growing number of conscripts, the developing national division, and the growing number of allied forces.”

 

Still trying. Let the pigs into the house, and they will climb onto the table.

 

Ričardas Malinauskas pasigenda aiškių argumentų dėl Kapčiamiesčio: noriu išgirsti, kas ten bus

 

Vilius Narkūnas

 

“Druskininkų meras Ričardas Malinauskas sako iš centrinės valdžios pasigendantis aiškių argumentų, kodėl būtent Kapčiamiestyje nuspręsta steigti karinį poligoną. Anot jo, treniruoti karius galima ir kitose vietose.

 

„Aš pirmiausia norėčiau išgirsti, vis tik, kas ten bus. Jeigu tai yra poligonas, tai yra treniruočių ir repeticijų vieta. Vadinasi, tai nebus kareivinių su 10 tūkst. kariškių, karių ir t. t. Tiesiog tai vieta, į kurią atvykstama pasitreniruoti. Tai koks skirtumas, kur ji yra? Ar būtinai ją reikia daryti tokiame miškų masyve – penki draustiniai ir visokie kitokie dalykai.  Aukoti tą visą masyvą vien dėl treniruočių vietos logikos nėra“, – laidoje „ELTA kraštas“ kalbėjo R. Malinauskas.

 

„Vėlgi, jeigu tai yra gynybinės pozicijos, tada baigiame kalbėti vieną, o darykime taip, kaip yra. Jeigu mes tą darome, tai vėlgi, kam daryti tose pelkėse ir tarp tų ežerų“, – sakė jis.

 

Su Lazdijų rajonu, kur planuojamas naujas poligonas, besiribojančios Druskininkų savivaldybės meras taip pat nesutinka su argumentu, kad regiono gyventojai esą yra pripratę prie karinių pratybų garsų, kuriuos tenka girdėti iš Baltarusijoje esančio Gožos poligono.

 

„Pasakyti argumentą, kad jie šaudo, tai dabar mes pašaudysime už 10 kilometrų, tai man kažkaip (atrodo – ELTA) nelabai rimtai“, – pažymėjo R. Malinauskas.

 

Meras pažėrė kritikos ir dėl to, kad iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių nesigirdi aiškių argumentų, kodėl naujam poligonui pasirinktas būtent Kapčiamiestis.

 

„Aš manau, jie bent turėtų išeiti ir sakyti, kad mes gavome visą informaciją, mes garantuojame už tai, kad ten yra rimtai atliktos studijos ir kitos galimybės“, – sakė jis.

 

Sausio pabaigoje Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos atstovas parlamento NSGK Dainius Gaižauskas teigė, jog uždarame posėdyje neišgirdo konkrečių argumentų, kodėl poligonui steigti buvo pasirinktas būtent Kapčiamiestis.

 

Tiesa, Seimo NSGK pirmininkas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius teigė, kad jam atsakymas dėl Kapčiamiesčio žinomas jau senokai. Kaip aiškino politikas, dar Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo pateikta lentelė, kurioje reikiamus kriterijus labiausiai atitiko Kapčiamiestis ir Jurbarko-Tauragės poligono plėtrai numatyta teritorija.

 

R. Malinauskas pabrėžė, kad priešintųsi, jeigu dabar Lazdijuose planuojamą steigti karinį poligoną būtų nuspręsta plėsti į Druskininkų savivaldybės teritoriją.

 

„Jeigu mano žodis kažką reikštų, aš būčiau labai kategoriškai prieš“, – nurodė meras.

 

ELTA primena, kad pernai gruodį VGT priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

 

Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.

 

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti, siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.”

 

Vis tik siekiama. Įsileisk kiaules į trobą, tai jos ir ant stalo užlips.

 

Mokslininkai atrado, kaip smegenys įtvirtina prisiminimus. Tyrimas truko 20 metų.

 „Po daugelio metų trukusių atminties tyrimų Stowers instituto mokslininkai pateikė įrodymų, kad nervų sistema sąmoningai kuria amiloidus. Šie rezultatai gali pakeisti atminties mechanizmų ir neurodegeneracinių ligų supratimą.

 

Atminties konsolidacijos ir nykimo mechanizmas mokslininkus žavi jau daugiau, nei šimtmetį.

 

Naujausias tyrimas, kurį atliko Stowers instituto komanda Jungtinėse Valstijose, įrodo, kad smegenys gali sąmoningai kurti amiloidus, kad jutiminę patirtį paverstų ilgalaikiais atminties pėdsakais.

 

Tyrimo rezultatai, paskelbti Nacionalinės mokslų akademijos darbais, yra daugiau, nei 20 metų trukusių, tyrimų kulminacija, pateikianti pirmuosius tiesioginius tokio proceso nervų sistemoje įrodymus. Tai reiškia, kad ankstesnės nuomonės apie amiloidus ir jų vaidmenį smegenų sveikatai turi būti patikrintos.

Naujas amiloidų vaidmuo. Ką atrado tyrėjai?

 

Daugelį metų amiloidai daugiausia buvo siejami su neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio, Parkinsono ar Huntingtono liga. Jie sudaro labai stabilias baltymų skaidulas, kurios naikina smegenų ląsteles ir sukelia atminties praradimą. Tačiau komandos tyrimai rodo, kad amiloidai taip pat atlieka kitą funkciją. Pasirodo, jie ne visada turi žalingą poveikį, bet taip pat gali būti įrankiai, kuriuos smegenys naudoja informacijai saugoti.

 

Kaip mokslininkai priėjo prie šių išvadų? Sutelkdami dėmesį į vaisinės muselės šaperoninius baltymus. Iki šiol jiems daugiausia buvo priskiriama apsauginė funkcija nuo kitų baltymų, užkertanti kelią neteisingam jų lankstymuisi. Tačiau tyrimas atskleidė specialaus tipo šaperoninį baltymą, kuris veikia kiek kitaip – ​​jis leidžia pertvarkyti baltymus ir formuoti funkcinius amiloidus, atsakingus už atminties konsolidavimą. Šis naujas baltymų tipas buvo pavadintas Funes [1].

 

Nauja perspektyva į nervų sistemos ligas

 

Tyrėjų atlikti eksperimentai apėmė kelių šaperoninių baltymų lygio manipuliavimą smegenų srityse, atsakingose ​​už atmintį. Vaisinės muselės buvo apmokytos susieti nemalonų kvapą su cukraus atlygiu. Muselių atstovai, turintys didesnį Funes lygį, sugebėjo prisiminti šią asociaciją net po 24 valandų. Ir atvirkščiai, kai mokslininkai modifikavo Funes variantus taip, kad jie nesukeltų amiloidų susidarymo, ilgalaikė atmintis neišsivystė. Tai parodė, kad Funes yra esminis atminties konsolidavimo proceso elementas. Preliminarūs rezultatai rodo, kad panašus mechanizmas taip pat gali pasireikšti stuburiniams gyvūnams ir, galbūt, yra universalus.

 

Daugelį metų amiloidai daugiausia buvo siejami su neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis, kaip Alzheimerio, Parkinsono ar Huntingtono ligos.

 

Funkcinių amiloidų tyrimai prasidėjo 2003 m., kai komanda aptiko jų buvimą jūros šliuže. Vėlesniais metais darbas buvo išplėstas į organizmus su sudėtingesne nervų sistema, tokius, kaip vaisinės muselės, pelės ir net žmonės. Galiausiai buvo įrodyta, kad amiloidų pagrindu sukurtas mechanizmas yra plačiai naudojamas atminties konsolidavimui.

 

Komandos darbo rezultatai atveria naujas neurodegeneracinių ligų tyrimų kryptis. „Šio šaperono baltymo atradimas gali suteikti naują požiūrį į su amiloidais susijusias ligas“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Kausik Si. „Gali būti, kad aktyvuodami šiuos šaperonus, galime sumažinti amiloidų toksiškumą.“ Taip pat galima padidinti smegenų gebėjimą kurti funkcinius amiloidus, kurie galėtų neutralizuoti ligas sukeliančius amiloidus“, – pridūrė jis.”

 

1. Funes yra neseniai identifikuotas J domeno šaperono baltymas (CG10375) vaisinėse muselėse, kuris palengvina ilgalaikės atminties formavimąsi, skatindamas transliacijos požiūriu aktyvių amiloidų surinkimą [2]. Įsikūręs specifinėse neuronų grandinėse, Funes stabilizuoja atminties pėdsakus, reguliuodamas tokių baltymų kaip Orb2 tirpumą, o didesnis jo kiekis pagerina atminties išlaikymą.

 

Pagrindinė informacija apie Funes ir nervų sistemą:

 

Atminties funkcija: Funes veikia, kaip, atmintį skatinantis, šaperonas, kurio aktyvumą sukelia neuronų aktyvumas, kad palengvintų specifinių baltymų kompleksų, reikalingų ilgalaikei atminčiai, transformaciją. Funes padeda paversti sensorinę įvestį ilgalaike atmintimi, veikdamas jungtyje, kur susijungia sensoriniai stimulai.

 

Veikimo mechanizmas: Skirtingai nuo daugumos šaperonų, kurie neleidžia baltymams agreguotis, Funes (III tipo JDP) skatina funkcinių mRNR surišančio baltymo Orb2 amiloidinių agregatų susidarymą, o tai yra labai svarbu atminčiai palaikyti.

 

Atradimas: Baltymas buvo pavadintas Jorge Luis Borges personažo Funes the Memorious vardu dėl jo vaidmens, stiprinant atmintį.

 

Sutrikimo poveikis: Kai Funes funkcinis sutrikimas, ilgalaikės atminties formavimasis sumažėja.

 

Potencialus išsaugojimas: Tyrimai rodo, kad šis atminties stabilizavimo mechanizmas, naudojant specializuotus šaperonus, gali būti išsaugotas skirtingoms rūšims, įskaitant ir žinduolius.

 

Funes identifikavimas pabrėžia, kad nervų sistema naudoja specifinius šaperoninius baltymus atminties kontrolei reguliuoti,  modifikuojant baltymus.

 

2. Transliaciškai aktyvūs amiloidai yra funkciniai, reguliuojami ir grįžtami baltymų agregatai su kryžminėmis α lakšto struktūromis, kurios palengvina, o ne trukdo baltymų sintezei ar mRNR kontrolei.

 

Skirtingai nuo su liga susijusių amiloidų, šie dariniai (pvz., Orb2 atminčiai, Rim4 mejozei) veikia kaip vietinės branduolio transliacijos arba transliacijos slopinimo centrai streso ir vystymosi metu.

 

Pagrindiniai transliaciškai aktyvių amiloidų aspektai

 

• Funkcija atmintyje ir vystymesi: RNR surišantis baltymas Orb2 smegenyse sudaro amiloido tipo, transliacijos požiūriu aktyvias struktūras, kurios yra labai svarbios ilgalaikei atminčiai.

 

• Panašiai mielių baltymas Rim4 virsta amiloido tipo agregatu, kad slopintų specifinių mRNR (α3) transliaciją gametogenezės metu.

 

• Vietinė branduolio transliacija streso metu: Nustatyta, kad kietos medžiagos pavidalo „amiloidiniai kūnai“ veikia kaip vietinės branduolio baltymų sintezės (LNPS) vietos streso sąlygomis, pavyzdžiui, šilumos šoko metu. Šios struktūros kaupia ribosomas, transliacijos faktorius ir mRNR, veikdamos, kaip specializuoti, organizuoti skyriai.

 

• Grįžtamieji dariniai: Skirtingai nuo patologinių amiloidų (pvz., Alzheimerio ligos plokštelės), transliacijos požiūriu aktyvūs amiloidai dažnai yra reguliuojami vystymosi ar metabolinių procesų, susidarydami ir suskaidydami, kai reikia, pavyzdžiui, Rim4 agregatų ištirpimas mejozės II pradžioje.

 

Struktūrinės charakteristikos: Jiems būdingas branduolys, dažnai turintis kryžminę α lakštinę ketvirtinę struktūrą, tačiau turintis unikalių funkcinių savybių, kurios juos skiria nuo citotoksinių amiloidinių agregatų. Kryžminė α lakštinė ketvirtinė struktūra apibrėžia amiloidinių fibrilų supramolekulinę jungtį, kur α-grandinės eina statmenai fibrilių ašiai, sudarydamos ištiestus, sukrautus α-lakštus. Ši struktūra, būdinga Alzheimerio amiloido β ir kitiems baltymų agregatams, susideda iš dviejų ar daugiau susuktų protofilamentų (2–5 nm skersmens). Branduolį stabilizuoja tarpgrandininiai vandeniliniai ryšiai (4,7 Å atstumu) ir tarplakštinės sąveikos (10 Å atstumas).

 

Šios struktūros yra žinomos dėl savo stabilumo, dažnai pasižymi dideliu atsparumu denatūracijai ir proteolizei dėl plataus tarpmolekulinio vandenilinių jungčių tinklo ir sandariai supakuotos hidrofobinės šerdies.

 

 

Pavyzdžiai

 

• Orb2: Skatina atmintį, formuodamas amiloido tipo būseną, kuri veikia transliaciją.

• Rim4: Mielėse veikia, kaip amiloido tipo transliacijos represorius, o jo agreguota forma yra aktyvi būsena.

• Amiloidiniai kūneliai: Struktūros, kurios susidaro branduolyje streso metu (pvz., acidozės, hipoksijos) ir tarnauja, kaip lokalizuoti transliacijos centrai.

 

 

Šie ir kiti funkciniai amiloidai pabrėžia, kad amiloido raukšlė yra universalus, funkcinis mechanizmas, nesusijęs tik su liga.