Chinese Factory in U.S. Clobbers Rivals --- Trump wants more foreign investment in America, raising the bar for local firms

“MORAINE, Ohio -- President Trump spent much of last year courting foreign investment in U.S. factories, promising to replace jobs lost to the global economy. The rise of a Chinese automotive glass plant in the Ohio heartland shows the risks when America's biggest rival sets up shop.

 

Ohio's governor, along with state and federal lawmakers, welcomed Fuyao when the Chinese glassmaking giant took over a closed General Motors factory a decade ago. The project, supported by Ohio taxpayers, was hailed as a step to reviving a battered Rust Belt region. Many now feel duped.

 

Competition from the Fuyao Glass America plant is threatening about 250 jobs at a rival glass factory operating since the 1950s. Vitro, the company that owns the longtime plant in Crestline, Ohio, has spent the past year considering whether to shut down, said Carlos Bernal, Vitro's head of automotive glass.

 

After announcing plans to close the Vitro plant at the end of 2026, the company told employees last month it would stay open. Yet the plant's long-term future is uncertain. Since 2019, Vitro has shut three auto-glass plants in Pennsylvania, Michigan and Indiana -- decisions the company attributes in large part to Chinese competition.

 

The entry of Chinese firms into the U.S. auto industry "not only threatens the safety and security of domestic supply chains," Bernal said, the firms "jeopardize entire communities that rely on American manufacturing jobs."

 

Rivals say they can't match Fuyao's lower prices and allege the company employs unfair business and labor practices. The Chinese company supplies GM, Ford, Stellantis and others in the U.S.

 

Vitro's concerns reached Washington after federal authorities conducted a raid on the Fuyao plant in 2024. The U.S. alleges that Chinese business owners formed a web of dozens of commercial enterprises in Ohio to "facilitate the harboring, transportation, and employment of illegal aliens at various factories," including Fuyao, which allegedly funneled $126 million to companies in the scheme, according to a civil forfeiture complaint filed by federal authorities last year in U.S. District Court. No one has been charged in the case.

 

Fuyao denies any wrongdoing and attributes its success to the same production prowess and economies of scale that made China the world's leading manufacturer. The firm said its Moraine plant employs more than 3,000 workers -- most of them from the area -- and is expanding.

 

"In any industry, long-term success cannot be achieved by price alone," said Fuyao spokeswoman Stella Zhang. "Our prices are reasonable, and customers choose Fuyao based on a comprehensive evaluation of technological expertise, product quality, delivery reliability, and service."

 

Zhang said all employees at Fuyao were authorized to work in the U.S. and that the investigation targeted its suppliers, not Fuyao.

 

Vitro and its Washington allies say Fuyao's success reflects a way Beijing might try to hollow out American manufacturing capacity and undermine critical industries.

 

They argue that Chinese companies can evade tariffs by moving production to the U.S., using low prices to undercut manufacturers in America, a practice known as internal dumping. These companies trounce competitors with a combination of production efficiencies and, allegedly, illegal labor practices as well as subsidies from Beijing, according to China hawks in Washington.

 

Fuyao's success has set off national-security concerns in Congress and some federal agencies -- mainly that China could disrupt the American automotive sector and other crucial industries if it gained significant market share at the expense of factories now operating in the U.S.

 

"The Chinese government is systematically weakening our economy from within our own borders," said Nazak Nikakhtar, a former Commerce Department official in Trump's first term.

 

The Chinese embassy in Washington rejected the claim.

 

While Chinese investment in the U.S. has fallen in recent years, similar complaints are erupting in other industries. U.S.-based copper companies have told the White House and Commerce Department they fear being undercut by Chinese firms building and operating new processing facilities stateside, said people familiar with the matter. The concerns sparked discussion in the Trump administration about how to regulate Chinese firms located in the U.S.

 

"The Trump administration is committed to securing more investment into American manufacturing, without compromising on our national and economic security or our immigration and antitrust laws," White House spokesman Kush Desai said.

 

Leaders say Vitro has done everything possible to wring efficiencies out of their decades-old plant, such as installing new equipment and reducing the number of employees. But they still can't match Fuyao's prices.

 

"We've seen our volume drop by 50% in the last seven years," said Rich Parron, plant manager at the Vitro factory in Crestline.

 

Fuyao declined to provide pricing for its products. A person familiar with the matter said Fuyao prices generally run about 10% less than what competitors charge.

 

Chandra Jarvis has worked 13 years at the Vitro plant in Crestline, a distressed rural town of some 4,500 residents, about a two-and-a-half-hour drive from the Fuyao factory. Union wages helped the 48-year-old single mother support her daughter through nursing school and her son through high school.

 

"There are families with young kids that they need to provide for," Jarvis said -- workers who depend on jobs that would be "ripped away" should the plant close.

 

Trump's tariff agenda is meant to restore those glory days, and many Vitro workers say they support the president's focus on rebuilding U.S. manufacturing. They also are indignant about the welcome mat rolled out for Fuyao.

 

"Wouldn't you have a little bit of resentment if your job is being threatened?" said Kim Sumner, a 25-year employee at the Crestline plant.

 

Even supporters of Trump and Vice President JD Vance, who grew up in Ohio, expressed frustration and confusion about why they haven't been pitched a lifeline. "They say they want to make America great again -- where's our help?" Jarvis asked at a roundtable with a dozen Crestline employees, prompting nods of approval.

 

Some administration officials are discussing ways to limit Chinese investment in the U.S. on national-security grounds, said people familiar with the matter.

 

Among the strategies under discussion is closer evaluation of foreign investments in such protected industries as automotive, copper, steel, aluminum and critical minerals, the people said. Yet the president could derail any new restrictions should the U.S. strike an investment deal with Beijing, they said. Trump is expected to meet with Chinese leader Xi Jinping in April.

 

Trump has said that despite trade tensions with Beijing, he welcomes new investment in the U.S. by Chinese companies, even in the automotive sector which he has used tariffs to protect.

 

"If they want to come in and build a plant and hire you and hire your friends and your neighbors, that's great, I love that," Trump said during remarks at a Jan. 13 meeting of the Detroit Economic Club. "Let China come in."

 

Days later, Canadian Prime Minister Mark Carney struck a deal with Beijing to slash a 100% tariff to 6.1% on as many as 49,000 Chinese electric vehicles. Trump responded to the announcement saying, "If you can get a deal with China, you should do that," before pivoting days later to threaten Ottawa with 100% tariffs if it came to a larger agreement with Beijing.

 

Chris Kershner, president and CEO of the Dayton Area Chamber of Commerce, is among those who support more foreign investment from qualified nations. He is dismissive of Vitro's complaints about Fuyao.

 

"It sounds like a competitor's just peeved that they're losing market share," Kershner said, "and maybe they're grasping at straws."

 

In July 2024, agents from Immigration and Customs Enforcement, Federal Bureau of Investigation, Internal Revenue Service and Border Patrol, as well as state and local police, entered the Fuyao plant and more than a dozen affiliated businesses.

 

The U.S. alleges that Fuyao and its affiliate companies created a pipeline to import workers for the auto-glass industry and provided them housing in family-style hotels and transportation to and from the Fuyao facility and other factories.

 

The affiliates were formed, according to the complaint, to "conceal the multi-million-dollar income generated as a result of the business owners conspiring to harbor, transport, and employ a workforce made in part of illegal aliens." Some of the employees told law-enforcement agents they were trafficked across the U.S.-Mexico border, the complaint said.

 

Nearly all of Fuyao's employees had documentation showing they were legally permitted to work in the U.S., according to the complaint. The company received 33 H-1B visas in the federal fiscal year 2025 for its Ohio facilities, government records show, about 1% of its local workforce. Many employees from Fuyao suppliers named in the investigation didn't show up for work on the day of the raid, the federal complaint alleged, and none of the absentees had legal permission to work in the U.S.

 

Zhang, the Fuyao spokeswoman, said all employees at Fuyao were authorized to work in the U.S., and the company has since beefed up the vetting process for new hires among its suppliers. Fuyao declined requests for a tour of its Ohio factory or employee interviews.

 

A spokesperson for the Chinese embassy in Washington said he wasn't familiar with the Fuyao case but that Chinese companies "have made significant contributions to promoting domestic employment and economic development in the U.S."

 

Vitro -- which is based in Monterrey, Mexico -- employs 13 Mexican nationals as engineers at its Crestline plant. The company said all of them have legal permission to work in the U.S.

 

Sen. Bernie Moreno (R., Ohio) wants to see the Fuyao plant under new ownership. Sen. John Husted (R., Ohio), who attended a 2020 celebration marking an expansion of the Fuyao factory while he was state lieutenant governor, said he was concerned about the trafficking allegations.

 

Rep. Hal Rogers (R., Ky.), chairman of the House Appropriations Subcommittee on Commerce, Justice and Science, inserted language in a government funding bill -- which Trump signed in January -- directing the Justice Department to detail its efforts to combat alleged human trafficking in the auto-glass industry involving any company with ties to the Chinese Communist Party. Rogers's district in Kentucky is home to another Vitro plant.

 

Bryce Burchett, the UAW union chair at the Vitro factory in Crestline, echoed complaints from co-workers about Fuyao's alleged subsidies and illegal workers. "If we had everything they had, then we would be able to match them on price," said the 31-year-old father of three. "But right now, we can't."” [1]

 

1. Chinese Factory in U.S. Clobbers Rivals --- Trump wants more foreign investment in America, raising the bar for local firms. Bade, Gavin.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Feb 2026: A1. 

Galbūt, rastas dingęs sovietinis, Mėnulyje nusileidęs, zondas

 

„Dvi tyrėjų komandos nustatė galimas „Luna 9“ – pirmojo žmogaus sukurto objekto, saugiai pasiekusio Mėnulio paviršių, nusileidimo vietas. „Viena iš jų klysta“, – teigė ekspertas.

 

1966 m. paplūdimio kamuolio dydžio robotas šokinėjo per Mėnulį. Jam sustojus, atsidarė keturi žiedlapius primenantys dangčiai, atidengdami kamerą, kuri atsiuntė pirmąją kito pasaulio paviršiuje padarytą nuotrauką.

 

Tai buvo „Luna 9“ – sovietinis nusileidimo zondas, kuris buvo pirmasis erdvėlaivis, saugiai nusileidęs Mėnulyje. Nors jis atvėrė kelią tarpplanetiniams tyrimams, tiksli „Luna 9“ buvimo vieta nuo to laiko liko paslaptimi.

 

Tai netrukus gali pasikeisti. Dvi tyrėjų komandos mano, kad galbūt susekė seniai dingusius „Luna 9“ palaikus. Tačiau yra vienas keblumas: komandos nesutaria dėl vietos.

 

„Viena iš jų klysta“, – sakė Anatolijus Zakas, kosmoso žurnalistas ir autorius, kuris tvarko „RussianSpaceWeb.com“ ir praėjusią savaitę pranešė apie šią istoriją.

 

Dvigubi radiniai pabrėžia keistą faktą apie ankstyvas Mėnulio lenktynes: tikslios daugelio erdvėlaivių, kurie sudužo arba nusileido Mėnulyje prieš NASA „Apollo“ misijas, ilsėjimosi vietos liko nežinomos. Naujesnė erdvėlaivių karta pagaliau gali išspręsti šias paslaptis.

 

„Luna 9“ į Mėnulį pakilo 1966 m. sausio 31 d. Nors tame Mėnulio lenktynių etape į Mėnulio paviršių buvo rėžęsi nemažai erdvėlaivių, jis buvo vienas iš pirmųjų, išbandžiusių tai, ką raketų inžinieriai vadina minkštu nusileidimu. Jo pagrindinis blokas – sferinis mokslinių prietaisų rinkinys – buvo maždaug dviejų pėdų skersmens. Dėl tokio dydžio jį sunku pastebėti iš orbitos.

 

„Luna 9“ yra labai, labai maža transporto priemonė“, – sakė Markas Robinsonas, geologas iš bendrovės „Intuitive Machines“, kuri du kartus nutupdė erdvėlaivius Mėnulyje.

 

Dr. Robinsonas taip pat yra pagrindinis NASA Mėnulio žvalgybos orbitinio zondo kameros, kuri nuo 2009 m. tyrinėja Mėnulio paviršių, tyrėjas. Nors kamera, žinoma kaip LROC, gali matyti Mėnulį iki kelių kvadratinių pėdų, mažas „Luna 9“ dydis tiesiog viršija jo galimybes.

 

„Galite spoksoti į vaizdą ir galbūt tai yra viskas, bet negalite iš tikrųjų žinoti tikrai“, – sakė jis.

 

Tai nesutrukdė tyrėjų komandoms naršyti LROC nuotraukų.

 

Rusijoje gimęs mokslo komunikatorius Vitalijus Jegorovas, kuris tvarko kosmoso tinklaraštį „Zelenyikot“, daugelį metų ieškojo „Luna 9“. Neseniai jis atgaivino paieškas pasitelkdamas minios finansavimą. Kadangi 1966 m. erdvėlaivių sekimas buvo netikslus menas, jis išplėtė tikslinę zoną iki 62 mylių pločio regiono ir tiesiogiai transliavo LROC duomenis, kad jo žiūrovai galėtų ieškoti mažų, ne vietoje esančių pikselių, kurie galėtų būti nusileidimo požymiai.

 

Ponas Jegorovas taip pat atidžiai peržiūrėjo „Luna 9“ padarytas panoramines nuotraukas, tyrinėdamas jų horizonto ypatybes, kad jas suderintų su orbitoje užfiksuotomis detalėmis. Jis taip pat labai rėmėsi svetaine „LROC QuickMap“, kuri konvertuoja LROC orbitos duomenis į „Google Street View“ tipo paviršių.

 

„Vieną dieną kraštovaizdis atrodė pažįstamas“, – sakė p. Egorovas rašė SMS žinutėje: „Aš „apsižvalgiau“ ir supratau, kad tai ta pati vieta, kurią matė „Luna 9“.“

 

P. Jegorovas teigė esąs „gana įsitikinęs“, kad praktiškai atsitiktinai pataikė į reikiamą vietą. Tačiau jis nėra tikras, kuris pikselis jo vietovėje gali būti metalinio nusileidimo modulio atspindys. „Neatmetu kelių metrų paklaidos“, – rašė jis.

 

 

Jo radinį patvirtins kitas erdvėlaivis „Chandrayaan-2“, Indijos orbitinis zondas, skriejantis virš Mėnulio nuo 2019 m. Jame yra šiek tiek didesnės skiriamosios gebos kamera, o Indijos mokslininkai sutiko kovo mėnesį surinkti p. Jegorovo tikslinės zonos vaizdus.

 

 

Prieš p. Jegorovo pranešimą, komanda, vadovaujama Lewiso Pinaulto, Londono universiteto koledžo / Birkbecko planetarinių mokslų centro tyrėjo, praėjusį mėnesį žurnale „npj Space Exploration“ pristatė kitą „Luna 9“ vietą.

 

 

Dr. Pinaultas ir jo kolegos sukūrė mašininio mokymosi algoritmą, kurį pavadino „You-Only-Look-Once-Extraterrestrial Artefact“ (YOLO-ETA). Jis buvo apmokytas naudojant Mėnulio artefaktus, kurie jau buvo rasti NASA duomenyse, pavyzdžiui, „Apollo“ nusileidimo metu. vietos.

 

Sistema pažymėjo kelias potencialias „Luna 9“ vietas, esančias vos kelių mylių atstumu nuo oficialių koordinačių. Viena iš jų ypač įsiminė komandai. Nuotraukoje matyti ryškus pikselis, kuris gali būti sferinis nusileidimo modulis, ir pora tamsesnių dėmių, kurios galėtų būti dvi nusileidimo modulio oro pagalvės formos apvalkalo pusės. Komanda taip pat naudojo „LROC QuickMap“.

 

„Bent jau aptikome nežinomą artefaktą“, – sakė dr. Pinault. „Esu labai optimistiškai nusiteikęs, kad galbūt tai galėtų būti „Luna 9“.“

 

Nors būtų įdomu tiksliai nustatyti sovietinį nusileidimo modulį, platesnis dr. Pinault tyrimų projektas yra aptikti nežemiškų artefaktų Mėnulyje ir kitur Saulės sistemoje. Jis tikisi, kad jo darbas padės nustatyti nuolaužas, kurios nepriklauso kosmosui ar kitiems pasauliams, o tai yra nežemiškų technologijų ženklas, sako jis.

 

„Tai šiek tiek mano manija“, – sakė dr. Pinault, kuris taip pat yra SETI instituto mokslinis bendradarbis.

 

Philip Stooke, Vakarų Ontarijo universiteto emeritas ir papildomas tyrimų profesorius susekė daugybę Mėnulio artefaktų. Dr. Stooke'as teikė rekomendacijas abiem komandoms, tačiau teigė, kad nė viena iš šių vietų nepateikė tikslių „Luna 9“ buvimo įrodymų.

 

„Erdvėlaivio nusileidimo sistemos dalys turėtų būti matomos – ją sudarė penki komponentai – ir paprastai nusileidimo vietoje taip pat matomas ryškus plotas, kur varikliai nusileidimo metu nupučia dulkes“, – el. laiške teigė dr. Stooke'as. „Nesu įsitikinęs, kad kuri nors iš šių vietų tikrai turi gerų kandidatų šiems dalykams, bet Jegorovo vieta yra geresnė.“

 

Jeffrey Plescia, planetų mokslininkas iš Johnso Hopkinso universiteto Taikomosios fizikos laboratorijos, kuris ieškojo „Luna 9“, taip pat šiek tiek palankiai vertino pono Jegorovo vietą dėl artimo atitikimo horizonto bruožams zondo panoramoje.

 

„Manau, kad jis turi gerą argumentą“, – sakė dr. Plescia. „Bet nežinau, kaip tai įrodyti be didesnės raiškos nuotraukų.“

 

Kosmoso archeologai dabar laukia Indijos Mėnulio orbitinio zondo rezultatų. Jei tai nepadės, jiems gali tekti kantriai laukti, kol artimiausiu metu startuos kiti Mėnulyje skriejantys zondai, pavyzdžiui, privačios bendrovės „Firefly“ erdvėlaivis „Elytra“.

 

Be „Luna 9“ radimo, būsimi stebėjimai taip pat gali padėti susekti praktiškai identišką jos įpėdinį „Luna 13“ arba seniai dingusius NASA „Surveyor“ ir „Apollo“ programų komponentus.

 

„Tereikia į Mėnulio orbitą pastatyti didesnes ir geresnes kameras“, – sakė Rusijos kosminių skrydžių ekspertas ponas Zakas. „Savo gyvenime mes tikriausiai pamatysime tas vietas.“

 

Ekspertai mato vertę tęsti „Luna 9“ paieškas, bent jau tam, kad būtų galima sustiprinti jos palikimą.

 

1966 m. niekas Žemėje nebuvo tikras, ar saugu nusileisti Mėnulyje. Kai kurie teigė, kad jis padengtas smėlį primenančiomis dulkėmis, kurios prarytų bet kurį nusileidimo modulį.

 

Nors sovietams galiausiai nepavyko išsiųsti savo kosmonautų į Mėnulį, „Luna 9“ pateikė faktą, kuris leido atlikti šešis sėkmingus „Apollo“ nusileidimus Mėnulyje.

 

Ponui Egorovui „Luna 9“ palaikų paieška primena didžiausius bendrus žmonijos siekius.

 

„Tikiuosi, kad mano darbas paskatins bent vieną žmogų pažvelgti į žvaigždes, Mėnulį ir Marsą ir grožėtis ne tik jų grožiu, bet ir mūsų gebėjimu juos tyrinėti“, – sakė jis.

 

Becky Ferreira yra knygos „Pirmasis kontaktas: mūsų manijos su ateiviais istorija“ autorė.“ [1]

 

1. Lost Soviet Moon Lander May Have Been Found. Ferreira, Becky.  New York Times (Online) New York Times Company. Feb 10, 2026.

Lost Soviet Moon Lander May Have Been Found

 

“Two research teams have identified possible landing sites for Luna 9, the first human-made object to safely reach the lunar surface. “One of them is wrong,” an expert said.

 

In 1966, a beach-ball-size robot bounced across the moon. Once it rolled to a stop, its four petal-like covers opened, exposing a camera that sent back the first picture taken on the surface of another world.

 

This was Luna 9, the Soviet lander that was the earliest spacecraft to safely touchdown on the moon. While it paved the way toward interplanetary exploration, Luna 9’s precise whereabouts have remained a mystery ever since.

 

That may soon change. Two research teams think they might have tracked down the long-lost remains of Luna 9. But there’s a catch: The teams do not agree on the location.

 

“One of them is wrong,” said Anatoly Zak, a space journalist and author who runs RussianSpaceWeb.com and reported on the story last week.

 

The dueling finds highlight a strange fact of the early moon race: The precise resting places of a number of spacecraft that crashed or landed on the moon in the run up to NASA’s Apollo missions are lost to obscurity. A newer generation of spacecraft may at last resolve these mysteries.

 

Luna 9 launched to the moon on Jan. 31, 1966. While a number of spacecraft had crashed into the lunar surface at that stage of the moon race, it was among the earliest to try what rocket engineers call a soft landing. Its core unit, a spherical suite of scientific instruments, was about two feet across. That size makes it difficult to spot from orbit.

 

“Luna 9 is a very, very small vehicle,” said Mark Robinson, a geologist at the company Intuitive Machines, which has twice landed spacecraft on the moon.

 

Dr. Robinson is also the principal investigator of the camera on NASA’s Lunar Reconnaissance Orbiter, which has been studying the moon’s surface since 2009. While the camera, known as LROC, can see the moon down to a few square feet, Luna 9’s small size is just beyond its capabilities.

 

“You can stare at an image, and maybe that’s it, but you can’t really know for sure,” he said.

 

That hasn’t stopped the research teams from scouring LROC’s pictures.

 

Vitaly Egorov, a Russian-born science communicator who runs the space blog Zelenyikot, has spent years looking for Luna 9. He recently revived the search with a crowdsourcing effort. Because tracking spacecraft was an imprecise art in 1966, he expanded the target area to a 62-mile-wide region and live-streamed data from LROC so his viewers could search for tiny, out-of-place pixels that might be signs of the lander.

 

Mr. Egorov also pored over the panoramic images made by Luna 9, studying their horizon features in order to match them with details captured from orbit. He also relied heavily on a website, LROC QuickMap, which converts LROC’s orbital data into a Google Street View-like surface.

 

“One day, the landscape looked familiar,” Mr. Egorov wrote over text message. “I ‘looked around’ and realized this was the same place Luna 9 had seen.”

 

Mr. Egorov said he was “fairly confident” that he virtually stumbled into the right area. But he is not sure exactly which pixel at his site might be the glare of the metal lander. “I do not exclude an error of several meters,” he wrote.

 

Confirming his find will take another spacecraft, Chandrayaan-2, an Indian orbiter traveling above the moon since 2019. It has a camera with slightly higher resolution, and Indian scientists agreed to collect images of Mr. Egorov’s target area in March.

 

Ahead of Mr. Egorov’s announcement, a team led by Lewis Pinault, a researcher at the University College London/Birkbeck’s Centre for Planetary Sciences, presented a different site for Luna 9 last month in the journal npj Space Exploration.

 

Dr. Pinault and his colleagues developed a machine-learning algorithm they called You-Only-Look-Once–Extraterrestrial Artefact (YOLO-ETA). It was trained on lunar artifacts that have already been located in NASA data, such as the Apollo landing sites.

 

The system flagged several candidate sites for Luna 9 within a few miles of the official coordinates. One in particular stood out to the team. The image includes a bright pixel that may be the spherical lander, alongside a pair of darker spots that could be the two halves of the lander’s airbag-like shell. The team also used LROC QuickMap.

 

“At the least, we have detected an unknown artifact,” Dr. Pinault said. “I’m very optimistic that, maybe, it could be the Luna 9.”

 

While it would be exciting to have pinpointed the Soviet lander, Dr. Pinault’s broader research project is to detect alien artifacts on the moon and elsewhere in the solar system. He hopes his work will help identify detritus that doesn’t belong in space or on other worlds, a sign of extraterrestrial technologies, he says.

 

“This is a bit of my obsession,” said Dr. Pinault, who is also an affiliate scientist at the SETI Institute.

 

Philip Stooke, a professor emeritus and adjunct research professor at the University of Western Ontario, has tracked down many lunar artifacts. Dr. Stooke provided guidance to both teams, but said neither site provided slam dunk evidence of Luna 9.

 

“The parts of the spacecraft landing system should be visible — it had five components — and typically a landing site also shows a bright patch where the thrusters blow away dust during the landing,” Dr. Stooke said in an email. “I am not convinced that either of these sites really has good candidates for these things, but Egorov’s is better.”

 

Jeffrey Plescia, a planetary scientist at Johns Hopkins University Applied Physics Laboratory who has searched for Luna 9, also slightly favored Mr. Egorov’s location because of the close match with the horizon features in the probe’s panorama.

 

“I think he’s got a good case,” Dr. Plescia said. “But I don’t know how you’d prove it without higher-resolution pictures.”

 

Space archaeologists now await the results from the Indian moon orbiter. If that doesn’t work, they may have to be patient until other lunar orbiters, like the private company Firefly’s Elytra spacecraft, launch in the near future.

 

In addition to finding Luna 9, future observations may also track down its virtually identical successor, Luna 13, or long-lost components of NASA’s Surveyor and Apollo programs.

 

“It’s just a matter of placing bigger and better cameras into orbit around the moon,” Mr. Zak, the Russian spaceflight expert, said. “In our lifetimes, we probably will see those sites.”

 

The experts see value in continuing the search for Luna 9, if only to burnish its legacy.

 

In 1966, nobody on Earth was sure that it was safe to land on the moon. Some proposed that it was covered in quicksand-like dust that would consume any landers.

 

Though the Soviets were not ultimately able to put their cosmonauts on the moon, Luna 9 provided the ground-truth that made six successful Apollo moon landings possible.

 

For Mr. Egorov, the search for the remains of Luna 9 is a reminder of humanity’s grandest shared aspirations.

 

“I hope my work encourages at least someone to look up at the stars, the moon and Mars, and admire not only their beauty but also our ability to explore them,” he said.

 

Becky Ferreira is the author of “First Contact: The Story of Our Obsession With Aliens.”” [1]

 

1. Lost Soviet Moon Lander May Have Been Found. Ferreira, Becky.  New York Times (Online) New York Times Company. Feb 10, 2026.

Kinija įvaldė humanoidinio roboto kūrimą

„SUDŽOU, Kinija – Elonas Muskas jau kelis mėnesius investuotojams sako, kad humanoidinis robotas „Tesla Optimus“ sukels revoliuciją pasaulyje ir sukurs naują megapramonę. Tačiau didžioji jos dalis gali priklausyti Kinijai, perspėjo jis.

 

„Kinija yra stulbinanti, kitas lygis“, – sausio mėnesį sakė Muskas. „Kiek mums žinoma, nematome jokių reikšmingų [humanoidinių robotų] konkurentų už Kinijos ribų.“

 

Kinija sparčiai bando dominuoti šioje pramonės šakoje. Humanoidinių robotų įmonės dygsta nuo Šendženo iki Sudžou, jų yra daugiau nei 140 ir jų skaičius nuolat auga. Pasitelkdamos didžiulę dalių tiekėjų ir inžinerijos talentų ekosistemą, jos pradeda gaminti humanoidinius robotus dideliu mastu ir aktyviai juos diegia realiose situacijose gamyklose, viešbučiuose ir biuruose.

 

Platesnę pramonės kryptį nustato Pekinas, kuris „įkūnytą dirbtinį intelektą“ – dirbtinio intelekto susiliejimą su fizinėmis sistemomis – įvardijo kaip pažangiausią technologijų sritį, kurią Kinija nori valdyti per ateinančius penkerius metus.

 

Vietos valdžia apipila įmones žeme ir nuolaidomis biurų nuomai.

 

Bankai siūlo palankias paskolos sąlygas. „Morgan Stanley“ skaičiavimais, nuo 2024 m. pabaigos Pekinas, Šendženas ir kiti miestai įsteigė investicinius fondus, kurių bendra vertė viršija 26 mlrd. JAV dolerių, kad investuotų kapitalą į šią pramonę.

 

Vyriausybės agentūros ir valstybinės įmonės taip pat yra pirmieji naudotojai, supirkdamos humanoidus ir dislokuodamos juos muziejuose, renginiuose ir gatvėse kaip robotus-policininkus, atliekančius eismo kontrolę.

 

Šie diegimai padeda įmonėms kurti rinką ir rinkti duomenis, kad robotai veiktų geriau.

 

Kai kurios vietos valdžios institucijos siūlo pirkėjams subsidijas, mokėdamos apie 10 % humanoidinių robotų kainos, kad sumažintų kartelę klientams juos išbandyti.

 

Šie veiksmai glaudžiai susiję su tuo, kaip Kinija sukūrė kitas pramonės šakas, pavyzdžiui, elektromobilių, kurios pasinaudojo pirkėjų paskatomis, padedančiomis skatinti paklausą. Dabar Kinijoje yra daug žymiausių pasaulyje elektromobilių gamintojų, įskaitant prekių ženklus, kurie Kinijoje, Europoje ir kitur užima „General Motors“, „Volkswagen“ ir kitų įmonių rinkos dalis.

 

Su humanoidiniais robotais „Kinija vėl mobilizuoja valstybės paramą, tiekimo grandinės gylį ir spartų komercializavimą, kad sukurtų naują strateginę sėkmę sektoriuje“, – sakė Sunny Cheung, Kinijos studijų stipendininkė Jamestowno fonde. „Sėkmė priklausys nuo to, kas geriausiai išspręs daugybę techninių problemų, susijusių su humanoidiniais robotais“, – sakė jis.

 

Ši pramonė dar tik pradeda vystytis ir gali prireikti metų, kol ji įsibėgės – jei kada nors įsibėgės.

 

Skeptikai teigia, kad humanoidiniai robotai yra burbulas ir gali niekada nerasti tikro panaudojimo atvejo.

 

Kinijos spaudimas sulaukė daug ažiotažo. 13 mylių humanoidų maratone vienas robotas, padedamas žmogaus, finišavo per mažiau nei tris valandas, tačiau kiti atsisėdo ir atsisakė pajudėti.

 

Nepaisant to, Kinijos pagreitis kelia nerimą JAV politikos formuotojams ir technologijų lyderiams.

 

Baltieji rūmai rengia vykdomąjį įsakymą, kuriuo siekiama paskatinti Amerikos robotikos pramonės plėtrą, teigė su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai.

 

Tarp JAV rūpesčių: daugelis Amerikos robotikos įmonių priklausys nuo Kinijos tiekimo grandinės.

 

„Tesla“ „Optimus“ pasikliaus Kinijos tiekėjais, tiekiančiais tokius komponentus kaip ritininiai varžtai robotų jungtims ir varikliai robotų rankoms masinei gamybai, žmonės, susipažinę su šiuo klausimu, sakė.

 

JAV vis dar pirmauja vienoje pagrindinėje srityje: pamatinių dirbtinio intelekto modelių, kurie tarnauja kaip humanoidų smegenys.

 

Tokios įmonės kaip „Tesla“, „Boston Dynamics“ ir „Agility Robotics“ padarė pažangą, pasitelkdamos pažangiausias technologijas iš tokių gamintojų kaip „Nvidia“ ir „Google“. Tačiau Kinija turi plačią gamintojų, gaminančių humanoidų pagrindus, įskaitant jutiklius, baterijas ir kitus komponentus, tiekimo grandinę.

 

Turėdamos galimybę tiek daug tiekti vietoje, Kinijos humanoidų įmonės gali lengvai ir pigiai atlikti dizaino pakeitimus, skatindamos inovacijas.

 

Kinijos humanoidinių robotų, įskaitant į žmones panašias mašinas su ratais, taip pat mašinas su kojomis, gamintojai 2025 m. antroje pusėje paskelbė apie užsakymus, kurių vertė viršija 300 mln. JAV dolerių. Šendžene įsikūrusi „UBTech“ parduoda humanoidus tokioms įmonėms kaip „Texas Instruments“ ir „Airbus“.

 

„Morgan Stanley“ prognozuoja, kad 2026 m. gali būti išsiųsta iki 100 000 humanoidų, o Kinijoje jų diegimas vyks sparčiau nei JAV.

 

„Nors girdėjome apie Amerikos robotų įmones, jos nėra tarp „rinka“, – teigė Jonathanas Behas, Singapūro pramonės parko, kuris ieškojo būdų, kaip savo veikloje įdiegti humanoidus robotus, atstovas.

 

„Kinijos įmonės turi puikių produktų, ir tai yra vienintelė galima alternatyva.“

 

Neseniai darbo dieną Sudžou mieste netoli Šanchajaus įsikūrusioje Kinijos robotų gamintojoje „UniX AI“ įkūrėjas Fredas Yangas investuotojų grupei parodė, kaip jos ratuota humanoidinė „Panther“ gali sutvarkyti netvarkingą paklodę, surinkti šiukšles, sudėti nešvarius drabužius į skalbimo mašiną ir paleisti skalbimą.

 

Įmonė, turinti apie 100 darbuotojų, sukūrė tris savo roboto versijas, kurių pradinė kaina yra apie 12 600 USD. Ji dislokavo šimtus tokių robotų tokiose vietose kaip viešbučiai, daugiausia Kinijoje.

 

Yang teigė, kad padeda tai, jog „UniX AI“ gali gauti apie 80 % savo komponentų iš tiekėjų vienos valandos spinduliu. Ji gali nedelsdama susisiekti su tiekėju, kad išspręstų bet kokią problemą.

 

Yangas, studijavęs Mičigano ir Jeilio universitete, prieš pusantrų metų grįžo namo į Kiniją, kad įkurtų „UniX AI“. Jis teigė, kad didelis Kinijos techninių talentų ratas ir vyriausybės parama padeda tai padaryti gera vieta pradėti veiklą.

 

Kai kurios vietos valdžios institucijos trejiems metams siūlo nemokamą žemę ir biuro patalpas, o po to dar trejiems metams – už pusę kainos, sakė jis.

 

„Politika yra viena iš lemiamų priežasčių, kodėl įkūnytasis DI Kinijoje taip gerai sekasi“, – rugpjūtį sakė Yangas. „Vyriausybės politiką laikau jėga, kuria siekiama prasiveržti į rinką, o mūsų įkūnyto DI startuoliai yra ta jėga, kuri skatina stumti.“

 

Kiti miestai ir provincijos parengė savo veiksmų planus ir įkūnyto DI fondus, kad suteiktų kapitalo pramonei.

 

Šendžene, kuriame įsikūrusios „Tencent“, „Huawei Technologies“ ir elektromobilių gamintojos BYD, formuojasi „Robotų slėnis“, kuriame veikia apie 15 robotikos įmonių. Šendženas pranešė, kad steigia maždaug 1,4 mlrd. dolerių vertės fondą, skirtą dirbtinio intelekto ir robotikos pramonei, ir kitą, maždaug 640 mln. dolerių vertės fondą, skirtą dirbtinio intelekto modeliams.

 

Viena humanoidų robotikos įmonė ten, „AI2 Robotics“, naudojasi subsidijuojamu nuomos mokesčiu ir turi galimybę samdyti stažuotojus iš netoliese esančių universitetų. Jų išlaidos taip pat subsidijuojamos.

 

„AI2“ įkūrėjas Ericas Guo turi Purdue universiteto daktaro laipsnį ir anksčiau dirbo „Microsoft“.

 

Įmonės universalus humanoidas, vadinamas „AlphaBot“, naudojamas gamyklose, įskaitant LCD televizorių ekranų gamintoją HKC. 2025 m. pabaigoje kai kurie Kinijos oro uostai pradėjo diegti „AI2“ robotus tokioms paslaugoms kaip bagažo vežimėlių stūmimas ir valdymas, teigė atstovas.

 

„Mūsų pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, kaip padaryti robotus tinkamus naudoti ir veikiančius, net kai jie dar nepasiekė visiško, 100 % technologinio tobulumo“, – rugsėjį sakė Guo.

 

Pekine taip pat yra ekonominės plėtros zona su humanoidinių robotų startuoliais ir 14 mlrd. dolerių finansavimas, skirtas dirbtinio intelekto ir robotikos pramonei remti.

 

Kinijos vyriausybės paramos, pigių tiekimo grandinių ir techninių talentų receptas puikiai tiko elektromobilių pramonei.

 

Tačiau tai taip pat lėmė, kad šimtai prekių ženklų užėmė rinką ir kilo didelė kainų konkurencija, daugelis įmonių buvo nepelningos. Atsirandant vis daugiau robotų įmonių, didėja baimė dėl burbulo susidarymo.

 

Tikėdamasi išvengti tokio rezultato, Kinijos vyriausybė rengia techninių standartų rinkinį, kuris padės plėtoti humanoidinių robotų pramonę, pašalins nekvalifikuotus žaidėjus ir paspartins diegimą, teigia šiame procese dalyvavę tyrėjai.

 

Lapkritį aukščiausioji Kinijos pramonės ministerija įsteigė standartų komitetą, kuriame dalyvauja pirmaujančių įmonių ir valstybinių laboratorijų vadovai.

 

„Kinijos finansų reguliuotojai taip pat sugriežtino robotikos bendrovių, siekiančių tapti viešomis, priežiūrą, siekdami sumažinti burbulo riziką, teigė su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai.“ [1]

 

1. China Masters the Humanoid Robot. Kubota, Yoko; Huang, Raffaele.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Feb 2026: B1. 

China Masters the Humanoid Robot

“SUZHOU, China -- Elon Musk has been telling investors for months that Tesla Optimus humanoid robot will revolutionize the world and create a new megaindustry. But most of it could belong to China, he has warned.

 

"China is an ass kicker, next level," Musk said in January. "To the best of our knowledge, we don't see any significant [humanoid robot] competitors outside of China."

 

China is moving quickly to try to dominate the industry. Humanoid-robotics companies are sprouting up from Shenzhen to Suzhou, with more than 140 and counting. Tapping a vast ecosystem of parts suppliers and engineering talent, they are starting to produce humanoid robots at scale and actively introducing them into real-life scenarios in factories, hotels and offices.

 

Setting the broader industry direction is Beijing, which has identified "embodied AI" -- the fusion of artificial intelligence with physical systems -- as a cutting-edge technology area China wants to own in the coming five years.

 

Local governments are showering companies with land and discounted office rent.

 

Banks are offering favorable loan terms. Since late 2024, Beijing, Shenzhen and other cities have established investment funds totaling more than $26 billion to inject capital into the industry, Morgan Stanley calculates.

 

Government agencies and state-owned companies are also serving as early adopters, buying up humanoids and deploying them in museums, at events and on the street as robocops performing traffic control.

 

The deployments are helping firms to build a market and collect data to make the robots work better.

 

Some local governments are offering subsidies to buyers, paying around 10% of the price of humanoid robots to lower the bar for customers to try them.

 

The moves closely track the way in which China built up other industries, such as electric vehicles, which benefited from incentives for buyers to help stimulate demand. Now China has many of the world's most notable EV makers, including brands that are eating up the market shares of General Motors, Volkswagen and others in China, Europe and elsewhere.

 

With humanoid robots, "China is once again mobilizing state support, supply-chain depth, and rapid commercialization to build a new strategic sector," said Sunny Cheung, a fellow for China studies at the Jamestown Foundation. Success will depend on who can best solve the myriad technical problems associated with humanoid robots, he said.

 

The industry is still in its early days, and it may take years to take off -- if it ever does.

 

Skeptics say humanoid robots are a bubble and may never find a true use case.

 

China's push has come with lots of hype. A 13-mile humanoid marathon featured a robot that finished in under three hours with human help, but others sat down and refused to move.

 

Even so, China's momentum is a source of concern for U.S. policymakers and tech leaders.

 

The White House has been working on an executive order aiming to boost the development of the American robotics industry, people familiar with the matter said.

 

Among the U.S.'s concerns: Many American robotics companies will rely on China's supply chain.

 

Tesla's Optimus will count on Chinese suppliers for components such as roller screws for robot joints and motors for robot hands for mass production, people familiar with the matter said.

 

The U.S. still leads in one key area: the foundational AI models that serve as the brains of humanoids.

 

Companies including Tesla, Boston Dynamics and Agility Robotics have made advances tapping cutting-edge technology from the likes of Nvidia and Google. But China has a broad supply chain of manufacturers that make the nuts and bolts of humanoids, including sensors, batteries and other components.

 

With the ability to source so much locally, Chinese humanoid companies are able to make design changes easily and at low cost, driving innovation.

 

Chinese makers of humanoid robots -- which include humanlike machines with wheels as well as those with legs -- announced orders worth more than $300 million in the second half of 2025. Shenzhen-based UBTech is selling humanoids to companies including Texas Instruments and Airbus.

 

Morgan Stanley predicts that up to 100,000 humanoids could be shipped in 2026, with adoption faster in China than in the U.S.

 

"Although we've heard of American robot companies, they're not in the market," said Jonathan Beh, a representative from an industrial park in Singapore that has been exploring ways to introduce humanoid robots to its operations.

 

"Chinese companies have great products, and they're the only available option."

 

On a recent weekday at UniX AI, a Chinese robot maker in the city of Suzhou near Shanghai, founder Fred Yang showed a group of investors how its wheeled humanoid Panther could adjust messy bedsheets, pick up trash and place dirty clothes in the laundry machine and start the wash.

 

The company, with about 100 employees, has developed three versions of its humanoid robots, with a starting price of around $12,600 each. It has deployed hundreds in places such as hotels, mostly in China.

 

Yang said it helps that UniX AI can secure about 80% of its components from suppliers within a one-hour radius. It can communicate immediately with the supplier to work out any problem.

 

Yang, who studied at the University of Michigan and Yale University, returned home to China to start UniX AI a year and a half ago. He said China's deep bench of technical talent and government support help to make it a good place to launch.

 

Some local governments offer free land and office space for three years, followed by three more years at half price, he said.

 

"Policy is one of the decisive reasons that embodied AI is doing so well in China," Yang said in August. "I treat the government policy as a force to crack the market, and our embodied AI startups are the force to push."

 

Other cities and provinces have set up their own action plans and embodied AI funds to provide capital for the industry.

 

In Shenzhen, home to Tencent, Huawei Technologies and EV maker BYD, a "Robot Valley" is emerging, with around 15 robotics firms. Shenzhen has said it was setting up a roughly $1.4 billion fund focused on AI and robotics industries and another valued at around $640 million focused on AI models.

 

One humanoid robotics firm there, AI2 Robotics, enjoys subsidized rent as well as access to interns from nearby universities. Their costs are also subsidized.

 

AI2's founder, Eric Guo, holds a Ph.D. from Purdue University and previously worked at Microsoft.

 

The firm's general-purpose humanoid, called AlphaBot, is used in factories including LCD television panel maker HKC. In late 2025, some Chinese airports started deploying AI2's robots for services such as pushing and managing luggage carts, a spokesman said.

 

"Our primary focus is to figure out how to make robots usable and operational, even when they haven't yet achieved full, 100% perfection in technology," Guo said in September.

 

Beijing also has an economic development zone with humanoid robot startups, and funds totaling $14 billion to support AI and robotics industries.

 

China's recipe of government support, low-cost supply chains and technical talent worked wonders for the EV industry.

 

But it also led to hundreds of brands crowding the market and severe price competition, with many companies unprofitable. As more robot firms emerge, fears of a bubble have risen.

 

Hoping to avoid that outcome, China's government is drafting a set of technical standards to guide development of the humanoid robot industry, weed out unqualified players and accelerate adoption, according to researchers involved in the process.

 

In November, China's top industry ministry set up a standards committee with executives from leading companies as well as state labs.

 

China's financial regulators have also tightened oversight on robotics companies seeking to go public, to reduce the risk of a bubble, people familiar with the matter said.” [1]

 

1. China Masters the Humanoid Robot. Kubota, Yoko; Huang, Raffaele.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Feb 2026: B1. 

Estonian Intelligence: Russia is Creating a Massive Drone Army

“According to Estonian intelligence, the Russian government is forming drone units in all military forces and military units to perform combat and support tasks, the portal of public broadcaster ERR reported on Tuesday.

 

According to the Estonian intelligence service, Russia is establishing unmanned systems units in all services and military units according to the principle of a “mass army”, and this move is almost certainly related to the lessons of the war in Ukraine, which showed the growing military importance of unmanned platforms and their potential to shape the operational environment.

 

It is planned that about 190 unmanned systems battalions will be created as part of the Russian military reform, the majority of which will consist of unmanned aircraft units operating in the ground forces, air force and marines.

 

The Russian Navy is developing attack unmanned aerial vehicles (UAVs) in all its flotillas and the Caspian Flotilla.

 

A regiment of unmanned anti-ship water vehicles has been formed in the Russian Baltic Fleet, as well as a drone regiment directly subordinate to the headquarters of the Leningrad Military District. Estonian intelligence has indicated that the aforementioned units of the units are currently being manned, armed and equipped with the necessary equipment.

 

According to the Estonians, in the coming years the Baltic Fleet will also likely form a drone regiment, and drone battalions will be established in the divisions of the 6th Combined Arms Army. These units are intended to strengthen Russia's reconnaissance, anti-ship aviation, indirect fire and precision munitions capabilities.

 

Estonian intelligence believes that the pace of establishing Russian drone units will depend on the duration and outcome of the conflict in Ukraine, but drones are almost certainly a priority for Russia's armaments.”

 

Estijos žvalgyba: Rusija kuria masinę dronų armiją

"Estijos žvalgybos teigimu, Rusijos valdžia formuoja dronų padalinius visose kariuomenės pajėgose ir kariniuose vienetuose kovinėms ir pagalbinėms užduotims vykdyti, antradienį pranešė visuomeninio transliuotojo ERR portalas. 

Pasak Estijos žvalgybos tarnybos, Rusija steigia nepilotuojamų sistemų padalinius visose tarnybose ir kariniuose vienetuose pagal „masinės armijos“ principą, o šis ėjimas beveik neabejotinai susijęs su karo Ukrainoje pamokomis, parodžiusiomis didėjančią bepiločių platformų karinę svarbą ir jų potencialą formuoti veiklos aplinką.

Planuojama, kad vykdant Rusijos karinę reformą bus sukurta apie 190 bepiločių sistemų batalionų, kurių daugumą sudarys bepiločių orlaivių padaliniai, veikiantys sausumos pajėgose, karinėse oro pajėgose ir jūrų pėstininkų pajėgose.

Rusijos karinis jūrų laivynas visose savo flotilėse ir Kaspijos jūros flotilėje kuria puolimui skirtus bepiločius laivus (USV).

Rusijos Baltijos laivyne buvo suformuotas bepiločių priešlaivinių vandens transporto priemonių pulkas, taip pat bepiločių orlaivių pulkas, tiesiogiai pavaldus Leningrado karinės apygardos štabui. Estijos žvalgyba nurodė, kad minėtieji padalinių vienetai yra šiuo metu komplektuojami, ginkluojami ir aprūpinami reikiama įranga.

Estų teigimu, artimiausiais metais Baltijos laivynas taip pat greičiausiai suformuos bepiločių orlaivių pulką, o 6-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos divizionuose bus įkurti bepiločių orlaivių batalionai. Šiais padaliniais siekiama sustiprinti Rusijos žvalgybos, priešlaivinės aviacijos, netiesioginės ugnies ir tiksliosios amunicijos pajėgumus.

Estijos žvalgybos manymu, Rusijos bepiločių sistemų padalinių steigimo tempas priklausys nuo konflikto Ukrainoje trukmės ir baigties, tačiau bepilotės sistemos beveik neabejotinai yra Rusijos ginklavimosi prioritetas."