Against the Backdrop of Total False War Propaganda of Lithuanian Government, the Truth Begins to Ring in Lithuania: Priest Grigas praises Orban and urges not to quarrel with Belarus at Vėgėlė event

On March 1, 2026, at the "Citizens' Conference" organized by Ignas Vėgėlė in Kaunas, at the "Žalgiris" arena amphitheater, Priest Robertas Grigas expressed his open thoughts on foreign policy.

 

Main highlights of the speech:

 

Praise for Viktor Orban: The priest favorably assessed the policy pursued by the Hungarian Prime Minister, which he presented as an example for the defense of national interests.

 

Relations with Belarus: R. Grigas urged to find ways to "not quarrel" with neighboring Belarus, arguing for the necessity of peaceful coexistence.

Context: This statement was made at an event where I. Vėgėlė announced his intention to create a new political force that seeks to oppose the current ruling system.

 

The event attracted about a thousand participants, and speakers criticized Lithuania's foreign policy and called for "reestablishing contact with the nation."

 

It is strange that this event was described in the contemporary Lithuanian press:

 

“On Sunday, at the Citizens’ Conference organized by Seimas member Ignas Vėgėlė in Kaunas, priest Robertas Grigas, a dissident of the Soviet regime, spoke. Comparing the current situation in Lithuania and Europe with Nazi Germany and the Soviet Union, the clergyman criticized the position towards China and Belarus, stated that the European Union had restricted Lithuania’s sovereignty, and cited Hungarian Prime Minister Viktor Orban, French politician Marine LePen, and other far-right parties as examples.

 

He began with ironic verses

 

The priest, who took the stage on Sunday, began his speech by mentioning that he was continuing “the tradition of many Lithuanian clergymen before him” and took a few turns.

 

In a prologue, he recited verses about the Lithuanian, strangled by taxes, as the stribes and the Soviets did, and about the KGB reservist servants who rule Lithuania. In the verses, R. Grigas lamented that there is a lack of money for “nurses, schools, police”, but “there is always money for tanks and parades”.

 

These verses were accompanied by applause from the audience.

 

“I understand that people have gathered here who are primarily concerned not with the sustainability of the European Union, not with saving the climate, not with the democratisation of Belarus or China, but with Lithuania: the state of Lithuania, the Lithuanian people, our survival – as a nation and as a state”, – the clergyman addressed the audience.

 

He called the EU a renunciation of sovereignty

 

R. Grigas considered that Lithuania was independent and truly democratic from 1990 to 2004, that is, the time when it joined the European Union.

 

“And then, unfortunately, from that 2004 until now, all kinds of restrictions on sovereignty have begun”, – he said.

 

The priest reminded that the referendum on joining the EU lasted several days and various rewards were offered for participation in it. Thus, he raised doubts about whether the process was truly legally justified.

 

“Well, but it happened, although it was already said at the time that we were giving up part of our sovereignty by doing so. And there was a certain fear inside about what it meant. Are we so easily giving up what we had fought for so many decades, both bloody and peaceful?” – commented R. Grigas.

 

True, he considered that the EU itself was still a different structure at that time, “not completely left-wing ideologically oriented”, and regretted that currently most decisions are made no longer in Vilnius, but in Brussels.

 

"Perhaps this is not the greatest evil, but the issues of limiting sovereignty, withdrawing it and defending it arise. We have examples of how, even while being in that union, its members, states such as Poland, Slovakia, and Hungary can remain themselves and defend their sovereignty. This is also the United States' turn to reality. So, sovereignty in all matters – domestic and foreign, war and peace, family and culture – unfortunately becomes very doubtful in our situation," he said.

 

He questioned democracy, criticized involvement in the war in Ukraine

 

R. Grigas raised the question of whether the system operating in Lithuania, which allows for the election to national and international institutions of, as he stated, "persons who are, at best, indifferent to the sovereignty of the state," is still democratic.

 

“Is this really the democratically expressed will of the citizens of the Republic of Lithuania? The conflict with Belarus with great damage to Lithuania in many areas, the conflict, completely unnecessary, on an equal footing, with China, the militaristic zombification of society and the increasing involvement in the conflict between Ukraine and Russia on one side, the regrettable leftist experiments with the concepts of family and gender, the complete subjugation of culture and the media to a one-sided, essentially one-party ideology – is all this the will of the majority of our citizens?” – asked the clergyman.

 

The priest stated that Lithuania had once again found itself on the threshold of “ideological authoritarianism, totalitarianism” familiar to his generation. He argued that although formally a multi-party system operates in Lithuania, the country had come closer to the “state of one party, one truth, one leader”, thus, most likely, hinting at  the slogan of Nazi Germany.

 

He stated that any opposition is considered an act against the state, politics is dominated by the same elite, which has grown up with the media, law enforcement and business, which deprives the nation of the opportunity to influence the government.

 

According to R. Grigos, this formation is so old that it is no longer possible to select what is still usable - it remains to lift it all up and throw it away. He vividly compared the situation with a scene from his memoirs - bricks that have melted into one formation at too high a temperature. The hall accompanied this comparison with applause.

 

The priest argued that when the correction of the government and the emergence of alternative forces become impossible, it means that there is no democracy either.

 

“This is our state now, unfortunately, but we are still trying very hard to democratize Belarus and Georgia,” he commented.

 

He cited the AfD as an example, calling for the withdrawal of the media

 

Speaking about what can be done, he called for "withdrawing, demanding the public broadcaster and other means of public information from the unannounced totalitarian ideological censorship" so that there could be an equal struggle between different opinions, assessments and political proposals.

 

According to the priest, by withdrawing the media, there would be opportunities to end the mass brainwashing and enable society to make political and electoral decisions based on objective information.

 

Since, according to him, this process is moving slowly so far, it would be appropriate to support small independent online media broadcasters. The priest did not name them specifically.

 

He also called for supporting and strengthening the currently small national and Christian parties and movements, and becoming their members. As examples worth emulating, the priest mentioned the far-right European parties, often criticized for restricting the rights of dissenters, who are blocking support for Ukraine.

 

“If in France Le Pen’s National Rally can achieve increasingly impressive results, if the German AfD can essentially win a majority with realistic decisions that meet the interests of citizens, if in Poland there could be a Christian and conservative government, realistic Kaczynski’s “Law and Justice”, and in Hungary Orban’s “Fidesz” – if they can, why can’t we?” – asked R. Grigas.

 

He said that in Lithuania, similar political forces are prevented from coming to power by institutions that have grown up among themselves.

 

“But if they, our neighbors, our European brothers, can, why can’t we? God help us,” – the priest concluded his speech.

 

The event at the Zalgiris Arena Amphitheater on Sunday was also attended by communications expert Dalia Kutraitė, I. Vėgėlė himself, and other people. They spoke about the need to unite and create an alternative to a dysfunctional democracy.”

 

Visuotinės melagingos karo propagandos fone Lietuvoje pradeda skambėti tiesa: "Vėgėlės renginyje – kunigo Grigo pagyros Orbanui ir raginimas nesipykti su Baltarusija"

2026 m. kovo 1 d. Kaune, „Žalgirio“ arenos amfiteatre, vykusioje Igno Vėgėlės organizuotoje „Piliečių konferencijoje“ kunigas Robertas Grigas išsakė atviras mintis apie užsienio politiką.

 

Pagrindiniai pasisakymo akcentai:

 

    Pagyros Viktorui Orbanui: Kunigas palankiai įvertino Vengrijos premjero vykdomą politiką, kurią jis pateikė kaip pavyzdį tautinių interesų gynimui.

 

    Santykiai su Baltarusija: R. Grigas ragino ieškoti būdų „nesipykti“ su kaimynine Baltarusija, argumentuodamas taikaus sugyvenimo būtinybe.

    Kontekstas: Šis pasisakymas nuskambėjo renginyje, kuriame I. Vėgėlė paskelbė apie ketinimus kurti naują politinę jėgą, siekiančią oponuoti dabartinei valdančiajai sistemai.

 

Renginys sutraukė apie tūkstantį dalyvių, o jame pasisakiusieji kritikavo Lietuvos užsienio politikos kryptį bei kvietė „atkurti ryšį su tauta“.

 

Keista, kad šis renginys aprašytas šiuolaikinės Lietuvos spaudoje, matyt, KGB rezervo palikuonys jaučiasi labai saugiai už melagingos propagandos skydo:

 

“Sekmadienį Kaune vykusioje Seimo nario Igno Vėgėlės organizuotoje Piliečių konferencijoje pasisakė kunigas, sovietinio režimo disidentas Robertas Grigas. Su nacistine Vokietija ir Sovietų Sąjunga esamą situaciją Lietuvoje ir Europoje lyginęs dvasininkas kritikavo poziciją Kinijos ir Baltarusijos atžvilgiu, teigė, kad Europos Sąjunga suvaržė Lietuvos suverenumą, o kaip pavyzdį kėlė Vengrijos premjero Viktoro Orbano, Prancūzijos politikės Marine LePen ir kitas kraštutinės dešinės partijas.

 

Pradėjo ironiškomis eilėmis

 

Sekmadienį į sceną įžengęs kunigas savo pasisakymą pradėjo užsimindamas, kad tęsia „daugelio pirmtakų lietuvių dvasininkų tradiciją“ ir šiek tiek paeiliuoja.

 

Prodainiu jis padeklamavo eiles apie lietuvį, smaugiamą mokesčiais, kaip darė stribai ir sovietai, ir apie, Lietuvą valdančius, KGB rezervistų tarnus. Eilėse R. Grigas apgailestavo, kad trūksta pinigų „slaugutėms, mokykloms, policijai“, tačiau „visad lėšų atsiranda ir tankams, ir praidų paradams“.

 

Šias eilutes palydėjo publikos aplodismentai.

 

„Suprantu, kad čia susirinko žmonės, kuriems pirmiausia rūpi ne Europos Sąjungos tvarumas, ne klimato gelbėjimas, ne Baltarusijos ar Kinijos demokratizavimas, bet rūpi Lietuva: Lietuvos valstybė, lietuvių tauta, mūsų išlikimas – kaip tautos ir kaip valstybės“, – į publiką kreipėsi dvasininkas.

 

ES vadino suverenumo atsisakymu

 

R. Grigas svarstė, kad nepriklausoma ir iš tiesų demokratinė Lietuva buvo nuo 1990 iki 2004 metų, vadinasi, to laiko, kai įstojo į Europos Sąjungą.

 

„O paskui, deja, nuo tų 2004-ųjų iki dabarties prasideda visokie suverenumo ribojimai“, – teigė jis.

 

Kunigas priminė, kad referendumas dėl stojimo į ES truko kelias dienas ir už dalyvavimą jame buvo siūlytas įvairus atlygis. Taip jis iškėlė abejonę, ar tikrai tas procesas buvo juridiškai pagrįstas.

 

„Na, bet tai įvyko, nors jau tada buvo kalbama, kad mes šituo atiduodame dalį savo suverenumo. Ir buvo tam tikras išgąstis viduje dėl to, ką tai reiškia. Ar mes taip lengvai atsisakome to, už ką tiek dešimtmečių buvo ir kruvinai, ir taikiai kovota?“ – komentavo R. Grigas.

 

Tiesa, jis svarstė, kad ir pati ES tuo metu dar buvo kitokia, „ne visiškai kairuoliškai ideologizuota“ struktūra, ir apgailestavo, kad šiuo metu dauguma sprendimų esą priimami nebe Vilniuje, o Briuselyje.

 

„Ko gero, tai nėra pats didžiausias blogis, bet iškyla suverenumo ribojimo, jo atsiėmimo ir gynimo klausimai. Turime pavyzdžių, kad ir būdamos toje sąjungoje, jos narėmis, tokios valstybės kaip Lenkija, Slovakija, Vengrija gali išlikti savimi ir ginti savo suverenumą. Tai ir Jungtinių Amerikos Valstijų posūkis į realybę. Taigi, suverenumas visais – vidaus ir užsienio, karo ir taikos, šeimos ir kultūros klausimais, deja, mūsų situacijoje tampa labai abejotinas“, – kalbėjo jis.

 

Abejojo demokratija, kritikavo įsitraukimą į karą Ukrainoje

 

R. Grigas kėlė klausimą, ar Lietuvoje veikianti sistema, leidžianti išrinkti į nacionalines ir tarptautines institucijas, kaip jis teigė, „valstybės suverenumui, geriausiu atveju, abejingus asmenis“, tebėra demokratinė.

 

„Ar tikrai tokia yra demokratiškai reiškiama Lietuvos Respublikos piliečių valia? Konfliktas su Baltarusija su didele žala Lietuvai daugybėje sričių, konfliktas, visiškai be reikalo, lygioje vietoje, su Kinija, visuomenės militaristinis zombinimas ir vis didesnis įsitraukimas į Ukrainos ir Rusijos konfliktą vienoje pusėje, apgailėtini leftistiniai eksperimentai su šeimos ir lyties sampratomis, visiškas kultūros ir žiniasklaidos pajungimas vienakryptei, iš esmės vienpartinei ideologijai – ar visa tai yra mūsų piliečių daugumos valia?“ – klausė dvasininkas.

 

Kunigas teigė, kad Lietuva vėl atsidūrė jo kartai gerai pažįstamo „ideologinio autoritarizmo, totalitarizmo prieangyje“. Jis tvirtino, kad nors formaliai Lietuvoje veikia daugiapartinė sistema, šalis priartėjo prie „vienos partijos, vienos tiesos, vieno vado būsenos“, taip, greičiausiai, darydamas aliuziją į nacistinės Vokietijos šūkį.

 

Jis teigė, kad bet koks oponavimas laikomas veikimu prieš valstybę, politikoje dominuoja tas pats elitas, suaugęs su žiniasklaida, teisėsauga ir verslu, o tai atima iš tautos galimybę daryti įtaką valdžiai.

 

Anot R. Grigo, šis darinys taip suaugęs, kad nebeįmanoma atrinkti to, kas dar panaudojama – belieka visą jį iškelti ir išmesti. Susidariusią padėtį jis vaizdingai palygino su reginiu iš savų atsiminimų – per aukštoje temperatūroje į vieną darinį susilydžiusiomis plytomis. Šį palyginimą salė palydėjo plojimais.

 

Kunigas tvirtino, kad kai valdžios korekcija ir alternatyvių jėgų atėjimas tampa neįmanomas, tai reiškia, kad nėra ir demokratijos.

 

„Tokia dabar, deja, yra mūsų būsena, bet vis tiek labai veržiamės demokratizuoti Baltarusiją ir Gruziją“, – komentavo jis.

 

Kaip pavyzdį kėlė AfD, ragino atsiimti žiniasklaidą

 

Kalbėdamas apie tai, ką galima padaryti, jis ragino „atsiimti, išsireikalauti iš neskelbtos totalitarinės ideologinės cenzūros visuomeninį transliuotoją ir kitas viešosios informacijos priemones“, kad vyktų lygiavertė skirtingų nuomonių, vertinimų ir politinių pasiūlymų kova.

 

Kunigo teigimu, atsiėmus žiniasklaidą, rastųsi galimybių užbaigti masinį smegenų plovimą ir įgalinti visuomenę daryti objektyvia informacija paremtus politinius ir rinkiminius sprendimus.

 

Kadangi kol kas, pasak jo, šis procesas juda lėtai, derėtų remti mažus nepriklausomus internetinės žiniasklaidos transliuotojus. Kuriuos konkrečiai, kunigas neįvardijo.

 

Jis taip pat ragino palaikyti ir stiprinti kol kas mažas tautines ir krikščioniškas partijas bei judėjimus, tapti jų nariais. Kaip pavyzdžius, į kuriuos verta lygiuotis, kunigas paminėjo kraštutinės dešiniosios krypties Europos partijas, dažnai kritikuojamas dėl kitaminčių teisių suvaržymo, blokuojančias paramą Ukrainai.

 

„Jeigu Prancūzijoje LePen Nacionalinis sambūris gali pasiekti vis įspūdingesnių rezultatų, jeigu vokiečių AfD gali iš esmės laimėti daugumą realistiškais ir piliečių interesus atitinkančiais sprendimais, jeigu Lenkijoje galėjo būti krikščioniška ir konservatyvi valdžia, realistinė Kaczynskių „Teisė ir teisingumas“, o Vengrijoje Orbano „Fidesz“ – jeigu jie gali, kodėl mes ne?“ – klausė R. Grigas.

 

Jis teigė, kad Lietuvoje panašioms politinėms jėgoms kelią į valdžią pastoja institucijos, kurios suaugusios tarpusavy.

 

„Bet jeigu jie, mūsų kaimynai, broliai europiečiai, gali, kodėl mes ne? Dieve mums padėk“, – savo kalbą baigė kunigas.

 

Renginyje „Žalgirio“ arenos amfiteatre sekmadienį taip pat pasisakė komunikacijos ekspertė Dalia Kutraitė, pats I. Vėgėlė ir kiti žmonės. Jie kalbėjo apie būtinybę vienytis ir kurti alternatyvą neveikiančiai demokratijai.”

 

Kaip žmonės anksčiau susidorodavo su netvarkinga realaus gyvenimo informacija ir kaip jie tai daro dabar

„Ar dirbtinis intelektas atims jūsų darbą? Greičiau jūsų pareigas. Kai dirbau „Bell Labs“, ji kas savaitę platino organizacijos schemas, kuriose buvo išsamiai aprašyta viceprezidentui atskaitingų vadovų, skyrių vadovų, padalinių vadovų ir direktorių hierarchija. Buvau giliai įklimpęs į purvą. Vieną dieną „AT&T“ parengė iš viršaus į apačią sudarytą organizacijos schemą: pirmininkas, prezidentas, vyresnieji viceprezidentai, vykdomieji viceprezidentai ir pirmieji viceprezidentai. Laikydamas virš padalinio schemos ant sienos, supratau, kad yra spraga. Jie nesutapo. Tiek daug pareigų ir sluoksnių. Nenuostabu, kad „AT&T“ praleido kiekvieną svarbų technologinį perėjimą po tranzistoriaus.

 

Organizacijos schemos baigėsi. Jų istorija suteikia tam tikrų užuominų, kodėl.

 

Armijos visada buvo organizuojamos pagal valdžią – graikų falanga, romėnų legionai, Napoleono korpusų sistema [1].

 

Vadovaujamos mūšio planų, jos yra iš viršaus į apačią, vadovauja ir kontroliuoja. Kiekvienas turi rangą.

 

Vadovai perduoda informaciją pėstininkams.

 

Bet kai „New York & Erie Railroad“ 1850-aisiais sukūrė pirmąją verslo organizacinę schemą, atspindinčią geležinkelio signalizacijos ir ryšių sudėtingumą, kuri priminė medį. Vadovai buvo prie šaknų, o daugybė schemos šakų rodė, kaip informacija teka per įmonę ir geležinkelio linijas.

 

1917 m. „Tabulating Machine Co.“ (dabar IBM) grįžo prie kariuomenės iš viršaus į apačią išdėstytos organizacinės schemos – modelio, su kuriuo esame įstrigę iki šiol. Kiekvienas turi pareigas, viršininką. Aiškios valdžios linijos. Darbuotojai lygiai taip pat galėtų dirbti falangoje.

 

Po šimtmečio trūkumai išlieka: organizacinės schemos prideda vėlavimą. Jos įšaldo strategijas ir procesus. Praktiškai reikia atleisti generalinį direktorių, kad pakeistumėte organizaciją – „Journal“ praneša, kad maždaug 1 iš 9 buvo pakeistas praėjusiais metais. O organizacinės schemos riboja darbo lankstumą. Pripažinkite, jūs peržiūrėjote užduotis ir pasakėte: „Ne mano darbas“.

 

Laikinasis sprendimas buvo vyriausieji (įterpkite madingą žodį) pareigūnai – garsusis C-Suite, kuris stebuklingai peržengia organizacinę schemą. Pirmiausia atsirado finansų vadovas, operacijų, administravimo, technologijų ir rinkodaros vadovai. Tada atėjo vyriausieji pajamų, personalo, žinių, duomenų, inovacijų, saugumo, atitikties, tvarumo, produktų, turinio ir teisės vadovai. Ką jie apskritai veikia?

 

Tai darosi komiška: vyriausieji širdies, gerovės ir laimės vadovai, netgi vyriausieji vibracijų ir įkvėpimo vadovai. Pridėkite naująjį Nacionalinės futbolo lygos vyriausiąjį gerumo vadovą. Svetainėje „ChiefJobs“ išvardyti 146 vadovų titulai. Kam atsiskaito komikas Druskis, „T-Mobile“ vyriausiasis komutavimo vadovas?

 

Dabar yra per daug „vadovų“. Jie pateikia apgaulės kodą, kad atitrauktų įgaliojimus nuo organizacinės schemos komandų linijų. Tačiau tikrasis sprendimas yra suplokštinti organizacinę schemą, pašalinti kai kuriuos sluoksnius. Komunikacijos priemonės, tokios kaip „Slack“, bando tai padaryti, kad informacija tekėtų tolygiai. Kuo didesnė organizacija, tuo sunkiau ją suplokštinti, išlaikant ją lėtą, nelanksčią ir aklą.

 

Dabar 2026 metai. Generaliniai direktoriai tiesiog naudos dirbtinį intelektą ir agentus sprendimams priimti, tiesa? Įveskite organizacinę schemą ir išsiųskite visiems iškylančias komandas. Praėjusią savaitę „Block“ sumažino savo darbuotojų skaičių 40 %. darbo jėga, iš dalies dėl „žvalgybos įrankių“, kuriuos ji „suporavo su mažesnėmis ir lygesnėmis komandomis“. Tačiau, kaip visada, svarbu tai, kas paslėpta. Naujausi žargono bingo žodžiai yra dirbtinio intelekto agentai, kontekstas ir verslo ontologija. Konsultantai uždirba turtus skleisdami šiuos terminus. Bet ką jie reiškia?

 

Įsivaizduokite agentus kaip autonominius skaitmeninius robotus, kurie klajoja po įmonę, tyrinėdami ir vykdydami jos verslo procesus. Kaip parduodamos prekės, sudaromi sandoriai arba gaunamos sąnaudos. Svajonė yra turėti sėkmingus agentus, kurie efektyviai ir automatiškai pertvarkytų organizaciją, kad nuolat optimizuotų verslą. Įmanoma? Galiausiai.

 

Tačiau pirmiausia agentai turi suprasti, kaip įmonė iš tikrųjų veikia. Jiems reikia „konteksto“ – gyvos, kvėpuojančios įmonės ekosistemos su „sprendimų pėdsakais“, kiekvieno priimto sprendimo, kiekvieno svarstomo potencialaus kliento, kiekvieno panaudoto ar atmesto proceso istorija. Tokie dalykai kaip „mes buvome antri ir praradome tą sandorį, bet esame pasiruošę įsikišti“. Kur ši ištrauka saugoma šiandien? Kieno nors atmintyje. Konteksto grafikas fiksuoja sprendimų seką – kodėl. Ne momentinė nuotrauka, kaip organizacijos schema, bet filmas su milijonais galimų siužetų.

 

Tada įsivaizduokite „verslo ontologiją“ kaip skaitmeninę, mašininio skaitymo būdu skaitomą įmonės versiją, pavyzdžiui, „New York & Erie Railroad“ signalizacijos medį. Kažką, ką agentai gali peržiūrėti ir koreguoti. „Palantir“ iš to sukūrė kelių milijardų dolerių vertės verslą aukščiausioje klasėje, skaitmenindama informacijos judėjimą ir žmonių darbo būdą [2]. Tai išplis į kiekvieną verslą, kai jis pigs. Bet ne per naktį.

 

Sunaikinant senus darbus, pavadinimus ir diagramas, žmonės vis dar svarbūs, padedant užfiksuoti greitai kintančią aplinką ir nuolat priimamus sprendimus – vienas tyrimas teigia, kad kiekvienas žmogus per dieną priima 35 000 sprendimų. Stebėkite naujų darbų ir pareigybių aprašymų kūrimą, kurie pasinaudos būsimu lankstumu, atsiejimu ir plokštumos sulyginimu – greičiausiai visiškai naujose, greitai veikiančiose įmonėse.

 

Nerašyta informacija, amato gudrybės ir nuolat kintančios konkurencinės aplinkos vaizdas sukurs naujų nugalėtojų. Ateitis nebėra vadovavimas ir kontrolė, o laisvai susietos organizacijos, kuriose į užduotis orientuoti darbuotojai nuolat atnaujina informaciją ir gauna nurodymus iš dirbtinio intelekto agentų. Geros organizacijos schemos. Kiekvienas yra vadas.“ [3]

 

1. Napoleono korpusų sistema (pranc. corps d'armée) buvo revoliucinė karinė organizacija, kurioje armija buvo padalinta į savarankiškas mini armijas (20 000–30 000 vyrų), sudarytas iš pėstininkų, kavalerijos ir artilerijos. Ši struktūra, sukurta valdyti dideles šauktinių pajėgas, leido korpusams judėti savarankiškai lygiagrečiais keliais, ieškant maisto vietoje, tuo pačiu metu išliekant dienos žygio atstumu vienas nuo kito, kad būtų galima susikaupti mūšiui.

 

Pagrindiniai Napoleono korpusų sistemos aspektai

 

Struktūra ir sudėtis: Kiekvieną korpusą (paprastai vadovaujamą maršalo) sudarė dvi ar daugiau pėstininkų divizijų, kavalerijos brigada, artilerija, inžinieriai ir tiekimo traukiniai.

 

Operacinis lankstumas: bataillon carré (batalionų aikštės) žygiavimo formacija leido greitai prisitaikyti, leisdama korpusui veikti savarankiškai arba greitai susijungti.

 

Strateginiai privalumai:

Greitis: armijos atskyrimas leido greičiau žygiuoti, dažnai naudojant kelis lygiagrečius maršrutus.

Savarankiškumas: korpusas galėjo savarankiškai išgyventi 24–48 valandas, laukdamas pastiprinimo.

 

Jungtinės ginkluotės: kiekvienas dalinys buvo subalansuota jėga, nepriklauso nuo tiesioginės kitokio tipo dalinio paramos.

 

Vadovavimas ir kontrolė: Napoleonas delegavo įgaliojimus maršalų vadams, sumažindamas savo paties valdymo krūvį ir leisdamas jiems priimti taktinius sprendimus pagal situaciją.

 

Logistinė parama: Išsisklaidę korpusai sumažino vietinių išteklių apkrovą, todėl, palyginti su viena didele armija, buvo lengviau pragyventi iš žemės.

 

Ši sistema leido Didžiajai armijai nuolat pranokti priešininkus nuo 1805 iki 1812 m., o strategija dažnai siekė apgauti priešą dėl pagrindinių pajėgų buvimo vietos, kol dar nevėlu reaguoti.

 

2. „Palantir“ sukūrė kelių milijardų dolerių vertės verslą, sukurdama dirbtinio intelekto pagrindu veikiančias duomenų integravimo platformas – „Gotham“ ir „Foundry“, kurios centralizuoja, analizuoja ir vizualizuoja didžiulius, izoliuotus duomenų rinkinius vyriausybinėms agentūroms ir didelėms korporacijoms. Jų programinė įranga veikia kaip organizacijos „skaitmeninis dvynys“, leidžiantis priimti sprendimus realiuoju laiku, atlikti operacinę analizę ir, pastaruoju metu, dirbtinio intelekto pagrindu veikiančią automatizaciją.

 

Pagrindiniai „Palantir“ verslo aspektai:

 

Pagrindinės platformos:

 

„Gotham“: Naudojama žvalgybos ir gynybos agentūros sekimui, kovai su terorizmu ir duomenų analizei.

 

„Foundry“: skirta komercinėms įmonėms integruoti duomenis, leidžianti atlikti nuspėjamąją analizę ir didinti veiklos efektyvumą.

 

Dirbtinio intelekto platforma (AIP): integruoja didelius kalbos modelius (LLM) su klientų duomenimis, sudarydama sąlygas automatizavimui ir sprendimų priėmimui priešakinėse linijose.

 

„Apollo“: valdo programinės įrangos diegimą viešuosiuose ir privačiuose debesyse.

 

Verslo modelis:

Aukštos klasės sutartys: pajamas lemia didelės, daugiametės sutartys, kurių vertė dažnai svyruoja nuo 2 iki 50 mln. USD.

 

Plėtra: stiprus augimas JAV komerciniame sektoriuje, kuris per penkerius metus išaugo beveik 900 %.

 

Strateginė funkcija:

Duomenų sintezė: integruoja struktūrizuotus ir nestruktūrizuotus duomenis, nuo jutiklių srautų iki tekstinių dokumentų, siekiant sukurti „bendrą veiklos vaizdą“.

 

Ontologija: pagrindinė jų platformos koncepcija, skaitmeniniu būdu reprezentuojanti organizacijos veiklą, saugumą ir objektus.

 

„Palantir“ gebėjimas paversti netvarkingus, fragmentiškus duomenis į praktines įžvalgas pavertė ją pagrindine, nors kartais ir prieštaringai vertinama, priemone tiek nacionaliniam saugumui, tiek įmonių logistikai.

 

 

3. Inside View: AI Frees the Corporate Phalanx. Kessler, Andy.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Mar 2026: A13.  

How Did People Deal with Messy Real Life Information Before, and How They Do It Now

“Is artificial intelligence coming for your job? More likely your title. When I worked at Bell Labs, it distributed organization charts weekly detailing the stacked hierarchy of supervisors, department heads, division heads and directors reporting up to a vice president. I was deep in the muck. One day, AT&T produced a top-down org chart: chairman, president, senior VPs, executive VPs and first VPs. Held above the division chart on my wall, I realized there was a gap. They didn't match up. So many titles and layers. No wonder AT&T missed every major technology transition after the transistor.

 

Org charts are over. Their history gives some clues as to why.

 

Armies have always been organized on authority -- the Greek phalanx, Roman legions, Napoleon's corps system [1].

 

Driven by battle plans, they're top down, command and control. Everyone has a rank.

 

Leaders transmit information to foot soldiers.

 

But when the New York & Erie Railroad created the first business org chart in the 1850s, capturing the complexity of the railroad's signaling and communications, it resembled a tree. Leaders were at the roots and the chart's many branches showing how information flowed through the company and rail lines.

 

In 1917, the Tabulating Machine Co. (now IBM) went back to the military's top-down org chart -- the model we're stuck with today. Everyone has a title, a boss. Clear lines of authority. Employees might as well work in a phalanx.

 

A century later, the faults persist: Org charts add latency. They freeze strategies and processes in place. You practically have to fire the CEO to change the organization -- the Journal reports about 1 in 9 was replaced last year. And org charts restrict job flexibility. Admit it, you've looked at tasks and said, "Not my job."

 

The interim solution was chief (insert buzzword) officers -- the famed C-Suite that magically transcends the org chart. First came chief finance, operating, admin, tech and marketing officers. Then came chief revenue, people, knowledge, data, innovation, security, compliance, sustainability, product, content and legal officers. What do they even do?

 

It's becoming comical: chief heart, well-being and happiness officers, even chief vibes and inspiration officers. Add the National Football League's new chief kindness officer. The site ChiefJobs lists 146 chief titles. Who does comedian Druski, T-Mobile's chief switching officer, report to?

 

Now there are too many "chiefs." They do supply a cheat code to flex authority away from the org chart's lines of command. But the real solution is to flatten the org chart, cut some layers. Communication tools like Slack try to do that so info flows evenly. The larger the organization, the tougher it is to flatten, keeping it slow, rigid and blind.

 

It's 2026. CEOs will simply use AI and agents to make decisions, right? Input the org chart and out pop commands for everyone. Last week, Block cut 40% of its workforce, partially because of "intelligence tools" it has "paired with smaller and flatter teams." But as always, it's what's hidden that matters. The latest lingo bingo words are AI agents, context and business ontology. Consultants are making a fortune evangelizing these terms. But what do they mean?

 

Think of agents as autonomous digital bots that roam up and down a company probing and executing its business process. How items are sold, deals are closed, or inputs are procured. The dream is to have successful agents that efficiently and automatically restructure the organization to optimize the business constantly. Possible? Eventually.

 

But first agents need to understand how the company really works. They need the "context" -- a company's living, breathing ecosystem with "decision traces," the history of every decision made, every prospect considered, every process used or discarded. Things like "we were a close second and lost that deal but are ready to step in." Where is that snippet stored today? In someone's memory. A context graph captures the sequence of decisions -- the why. Not a snapshot like an org chart, but a movie with millions of potential plots.

 

Then think of "business ontology" as a digital, machine-readable version of the company, like the New York & Erie Railroad's signaling tree. Something agents can traverse and adjust. Palantir made a multibillion-dollar business out of this at the high end, digitizing the movement of information and how people operate [2]. This will spread to every business as it gets cheaper. But not overnight.

 

As old jobs, titles and charts are destroyed, people are still important to help capture the quickly changing landscape and constant decisions -- each person makes 35,000 decisions a day, one study claims. Watch for the creation of new jobs and job descriptions that tap the coming flexibility, decoupling and flattening -- most likely at brand-new, quick-on-their-feet companies.

 

Finding what's unwritten, tricks of the trade, and the view of the constantly changing competitive landscape will create new winners. The future is no longer command and control but loosely coupled organizations, with task-oriented employees constantly updating and getting guidance from AI agents. Good riddance org charts. Everyone is a chief.” [3]

 

1. Napoleon’s corps system (corps d'armée) was a revolutionary military organization where the army was divided into self-sufficient mini-armies (20,000–30,000 men) containing infantry, cavalry, and artillery. Developed to manage massive conscripted forces, this structure allowed corps to move independently on parallel roads, foraging locally, while staying within a day's march of each other to concentrate for battle.

 

Key Aspects of the Napoleonic Corps System

 

    Structure & Composition: Each corps (usually commanded by a Marshal) included two or more infantry divisions, a cavalry brigade, artillery, engineers, and supply trains.

 

    Operational Flexibility: The bataillon carré (battalion square) marching formation allowed for rapid adaptation, letting the corps operate independently or unite quickly.

    Strategic Advantages:

        Speed: Separating the army allowed for faster marching, often using multiple, parallel routes.

        Self-Sufficiency: Corps could survive independently for 24-48 hours while awaiting reinforcements.

        Combined Arms: Each unit was a balanced force, not dependent on immediate support from a different type of unit.

 

    Command & Control: Napoleon delegated authority to Marshal commanders, reducing his own management load and allowing them to make tactical decisions based on the situation.

 

    Logistical Support: By spreading out, corps reduced the strain on local resources, making it easier to live off the land compared to a single, massive army.

 

This system allowed the Grande Armée to consistently outmaneuver opponents between 1805 and 1812, with the strategy often aiming to deceive the enemy about the main force's location until it was too late to react.

 

2. Palantir has built a multibillion-dollar business by creating AI-powered data integration platforms—Gotham and Foundry—that centralize, analyze, and visualize massive, siloed datasets for government agencies and large corporations. Their software functions as a "digital twin" of an organization, enabling real-time decision-making, operational analysis, and, more recently, AI-driven automation.

 

Key Aspects of Palantir's Business:

 

    Core Platforms:

        Gotham: Used by intelligence and defense agencies for tracking, counter-terrorism, and data analysis.

        Foundry: Designed for commercial enterprises to integrate data, allowing for predictive analytics and operational efficiency.

        AIP (Artificial Intelligence Platform): Integrates large language models (LLMs) with customer data, enabling automation and decision-making on the front lines.

        Apollo: Manages the deployment of software across public and private clouds.

    Business Model:

        High-End Contracts: Revenue is driven by large, multi-year contracts, often ranging from $2 million to $50 million.

        Expansion: Strong growth in the U.S. commercial sector, which grew nearly 900% in five years.

    Strategic Function:

        Data Fusion: Integrates structured and unstructured data, from sensor feeds to text documents, to create a "common operating picture".

        Ontology: A, core concept in their platform that represents an organization's operations, security, and objects digitally.

 

Palantir's ability to turn messy, fragmented data into actionable insights has made it a central, albeit sometimes controversial, tool for both national security and corporate logistics.

 

3. Inside View: AI Frees the Corporate Phalanx. Kessler, Andy.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Mar 2026: A13.  

Nieko lengvo čia nėra: Irano pajėgos, greičiausiai, gins režimą --- IRGC sukurta tam, kad sutrukdytų vyriausybės suirutei ir pergyventų savo priešus

„JAV ir Izraelio oro smūgiai vos per kelias valandas nužudė daugelį aukščiausių Irano lyderių, įskaitant aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei. Tačiau didžiulis saugumo aparatas, kurį jie prižiūrėjo siekdami užtikrinti režimo išlikimą, vis dar veikia.

 

Islamo revoliucijos gvardijos korpusas geriausiai žinomas kaip beveik 200 000 sukarintų narių ginkluotosios pajėgos. Jis taip pat veikia kaip lygiagreti vyriausybė ir ekonominė jėga, kurios pagrindinė misija – ginti po 1979 m. revoliucijos susiformavusį ir įtakingą islamo režimą visame Artimuosiuose Rytuose.

 

Jei IRGC nebus nugalėta arba kažkaip pakeista, ji išlaikys gebėjimą užsidirbti pinigų iš neteisėtos veiklos ir padėti tokiems įgaliotiniams kaip husių kovotojai Jemene persekioti JAV ir jos sąjungininkus. IRGC turi savo karinius ir žvalgybos padalinius, atskirus nuo įprastinių ginkluotųjų pajėgų, ir yra giliai įsitvirtinusi šalies versle.

 

Jos slaptosios Kudso pajėgos tvarko Irano ryšius su kovotojų grupuotėmis regione, o kiti IRGC komponentai yra atsakingi už jos raketų programą ir vidaus saugumą.

 

Šeštadienį Izraelis smarkiai smogė IRGC, nužudydamas jos aukščiausią vadą Mohammadą Pakpourą ir Ali Shamkhani, kuris vadovavo šalies karo komitetui, taip pat kitus aukšto rango pareigūnus – tai ženklas, kad JAV siekia susilpninti IRGC galią. Analitikų teigimu, išpuoliai prieš IRGC objektus gali suskaidyti jos kontrolę žemesnio lygio veikėjų atžvilgiu ir sumažinti jos gebėjimą numalšinti vidaus opoziciją.

 

„Jei nukirstumėte IRGC vadovą, kūnas pradėtų drebėti“, – sakė Saeidas Golkaras, Tenesio universiteto Čatanugoje docentas.

 

Tarp Izraelio atakuotų taikinių buvo IRGC Tharallah būstinė. Neramumų metu Tharallah koordinuoja žvalgybą, policijos ir gatvės lygio teisėsaugos pareigūnus Basij milicijoje bei psichologines operacijas.

 

IRGC yra dominuojanti jėga Irane, tačiau varžybose su JAV ir Izraeliu ji beviltiškai pralenkta ginkluote. Vis dėlto, Analitikai ir Irano opozicijos lyderiai teigė, kad organizacijos paralyžiavimas gali užtrukti savaites ar net mėnesius truksiančių oro antskrydžių ir kitų karinių veiksmų. To nepadarius, Irano režimas greičiausiai liks savo vietoje ir taps represyvesnis, nes griežtosios linijos šalininkai, išgyvenę pirmuosius JAV ir Izraelio smūgius, dar labiau išlaisvins IRGC ginkluotus lojalistus, tikėdamiesi išsilaikyti valdžioje.

 

Khamenei mirtis „sustiprina griežtiausius ir militarizuotus elementus režimo viduje“, – sakė Mohammedas Albasha, Vašingtone įsikūrusios rizikos konsultavimo įmonės „Basha Report“ įkūrėjas. „Nėra jokios organizuotos opozicijos, pasirengusios pasinaudoti šia akimirka.“ Tikėtinas rezultatas bus ne reforma, o konsolidacija, artimesnė uždarai karinei valstybei.“

 

Prezidentas Trumpas šeštadienį paragino IRGC ir policiją „taikiai susijungti“ ir „dirbti kartu“ su paprastais iraniečiais, kurie priešinasi vyriausybei. Tačiau analitikų teigimu, perėjimas nuo 47 metus trukusio griežto islamo valdymo ir priešiškumo JAV yra mažiausiai tikėtinas scenarijus trumpuoju laikotarpiu.

 

IRGC yra pragmatikų, tačiau jie yra ne mažiau atsidavę religiniam fundamentalizmui nei Khamenei ir dvasininkai, kurie valdė kartu su juo.

 

Daugelis grupės vadovybės narių užaugo kaip kareiviai, kovoję kare prieš Iraką devintajame dešimtmetyje.

 

Irano vyriausybė galėtų išsivystyti į tam tikrą karinę diktatūrą, kontroliuojamą IRGC. Sunku įsivaizduoti tokios figūros kaip Delcy Rodriguez, Venesuelos viceprezidentė, kuri laikėsi Vašingtono linijos nuo tada, kai per JAV reidą buvo sučiuptas prezidentas Nicolas Maduro, atsiradimą, teigė analitikai.

 

„IRGC yra labai radikalizuota ir indoktrinuota jėga“, – sakė Kasra Aarabi, IRGC tyrimų direktorius organizacijoje „United Against Nuclear Iran“, kuri priešinasi Irano režimui. „Taigi, manau, kad mintis apie jų perėjimą į pusę yra mažai tikėtina.“

 

Teherane IRGC prižiūri bazes kiekviename iš 22 miesto savivaldybių rajonų, kuriose dirba savanoriška sukarinta grupuotė „Basij“, vadovavusi vyriausybės represijoms prieš protestuotojus sausio mėnesį, teigiama Aarabi ir Golkar parengtoje ataskaitoje. Panaši infrastruktūra veikia visoje šalyje.

 

Neokupuojant šalies ir nesiunčiant kariuomenės į šalį, nuversti režimą bus „labai sunku“, socialinės žiniasklaidos įraše teigė Richardas Fontaine'as, Vašingtono analitinio centro „Center for a New American Security“ generalinis direktorius. „IRGC ir „Basij“ vis tiek turės ginklus, o žmonės vis tiek neturės.“

 

Šeštadienio rytą JAV ir Izraeliui smogus Irane, saugumo pajėgos ėmėsi veiksmų, kad neleistų antivalstybiniams protestuotojams išeiti į gatves.

 

Irano lyderiai ruošėsi išpuoliui prieš režimą, kuris galėtų nulemti grandinės nutrūkimą. Vasario mėnesį IRGC paskelbė planus atgaivinti vadinamąją mozaikinę gynybos strategiją, leidžiančią vadams savarankiškai duoti įsakymus savo daliniams. Ji skirta padaryti šalį atsparesnę užsienio atakoms. Irano pareigūnų teigimu, Islamo Respublika sukūrė keturis visos savo vadovybės, įskaitant armijos vadus, pakeitimo lygius ilgalaikės karinės kampanijos atveju.

 

Galimi Chamenei įpėdiniai, įskaitant režimo įkūrėjo ajatolos Ruhollah Khomeini anūką Hassaną Khomeini, neturi jam būdingo statuso ir aukšto lygio ryšių, teigė Irano pareigūnai.

 

Irano žvalgyba parengė planus, kaip valdžią išlaikys karinis vadas, teigė pareigūnai ir kiti režimo šalininkai. Du buvę aukščiausi IRGC vadai – Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Ali Larijani ir parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheris Ghalibafas – yra pagrindiniai pretendentai perimti valdžią.” [1]

 

1. World News: Iranian Force Likely Will Defend Regime --- IRGC is designed to thwart government upheaval and to outlast its enemies. Cloud, David S; Faucon, Benoit.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Mar 2026: A6.  

Nothing Easy Is Here: Iranian Force Likely Will Defend Regime --- IRGC is designed to thwart government upheaval and to outlast its enemies

“U.S. and Israeli airstrikes killed many of Iran's top leaders in just hours, including Supreme Leader Ayatollah Ali Khamenei. But the huge security apparatus they oversaw to ensure the regime's survival is still intact.

 

The Islamic Revolutionary Guard Corps is best known as an armed force of nearly 200,000 paramilitary members. It also functions as a parallel government and economic force whose main mission is defending the Islamic regime formed after the 1979 Revolution, and influential throughout the Middle East.

 

Unless the IRGC is defeated or somehow turned, it will retain its ability to generate cash through illicit activities and help proxies like Houthi militants in Yemen harass the U.S. and its allies. The IRGC has its own military and intelligence divisions separate from the conventional armed forces, and is deeply entrenched in the country's businesses.

 

Its secretive Quds Force handles Iran's relationships with militant groups in the region, while other IRGC components are responsible for its missile program and domestic security.

 

Israel struck severe blows to the IRGC on Saturday, killing its top commander, Mohammad Pakpour, and Ali Shamkhani, who headed the country's war committee, as well as other high-level officials -- a sign that the U.S. aims to degrade the IRGC's power. Attacks on IRGC facilities could fracture its control over lower-level operatives and shrink its capacity to put down domestic opposition, analysts said.

 

"If you decapitate the head of the IRGC, the body will start to shake," said Saeid Golkar, associate professor at the University of Tennessee at Chattanooga.

 

Among the targets hit by Israel was the IRGC's Tharallah Headquarters. During unrest, Tharallah coordinates intelligence, policing and street-level enforcers in the Basij militia, and psychological operations.

 

The IRGC is a dominant force inside Iran, but in a matchup with the U.S. and Israel, it is hopelessly outgunned. Still, crippling the organization could take weeks or even months of airstrikes and other military steps, said analysts and Iranian opposition leaders. Without doing so, the Iranian regime is likely to remain in place and become more repressive as hard-liners who survived the initial U.S. and Israeli strikes further unleash the IRGC's armed loyalists in hopes of clinging to power.

 

Khamenei's death "strengthens the most hard-line and militarized elements inside the regime," said Mohammed Albasha, founder of Basha Report, a Washington-based risk-advisory firm. "There is no organized opposition ready to seize this moment. The likely outcome is not reform but consolidation, closer to a closed military state."

 

President Trump called Saturday for the IRGC and police to "peacefully merge" and "work together" with ordinary Iranians who oppose the government. But a transition away from 47 years of hard-line Islamic rule and hostility to the U.S. is the least likely scenario in the short run, analysts said.

 

There are pragmatists within the IRGC, but they are no less committed to religious fundamentalism than Khamenei, and the clerics who ruled by his side.

 

Many of the group's leadership came of age as soldiers fighting in the war against Iraq in the 1980s.

 

Iran's government could evolve into some form of military dictatorship under IRGC control. It is hard to imagine the emergence of a figure like Delcy Rodriguez, the Venezuelan vice president who has toed Washington's line since the capture of President Nicolas Maduro in a U.S. raid, analysts said.

 

"The IRGC is a highly radicalized and indoctrinated force," said Kasra Aarabi, the director of IRGC research for United Against Nuclear Iran, a policy organization that opposes the Iranian regime. "So the idea of them switching sides, I think, is unlikely."

 

In Tehran, the IRGC oversees bases in each of the city's 22 municipal districts manned by the Basij, the voluntary paramilitary group that spearheaded the government crackdown on protesters in January, said a report written by Aarabi and Golkar. A similar infrastructure is in place nationwide.

 

Without occupying the country and putting troops on the ground, toppling the regime will be "extremely difficult," said Richard Fontaine, the chief executive of the Center for a New American Security, a Washington think tank, in a social-media post. "The IRGC and Basij will still have the guns, and the people still won't."

 

As the U.S. and Israel struck in Iran early Saturday, the security forces took steps to prevent antiregime protesters from taking to the streets.

 

Iran's leaders have been preparing for an attack on the regime that could lead to a breakdown of the chain of command. The IRGC announced plans in February to revive its so-called mosaic defense strategy, which allows commanders to issue orders independently to their units. It is designed to make the country more resilient to foreign attacks. The Islamic Republic set up four layers of replacements for its entire leadership, including its army commanders, in case of a sustained military campaign, Iranian officials said.

 

Possible Khamenei replacements, including Hassan Khomeini, grandson of the regime's founder, Ayatollah Ruhollah Khomeini, lack his stature and high-level connections, Iranian officials said.

 

Iranian intelligence has drawn up plans for a military commander to hold power, said the officials and other regime loyalists. Two former top IRGC commanders -- Ali Larijani, secretary of Iran's Supreme National Security Council, and Mohammad Bagher Ghalibaf, the Parliament speaker -- are top contenders to take power.” [1]

 

1. World News: Iranian Force Likely Will Defend Regime --- IRGC is designed to thwart government upheaval and to outlast its enemies. Cloud, David S; Faucon, Benoit.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Mar 2026: A6.