Visuotinės melagingos karo propagandos fone Lietuvoje pradeda skambėti tiesa: "Vėgėlės renginyje – kunigo Grigo pagyros Orbanui ir raginimas nesipykti su Baltarusija"

2026 m. kovo 1 d. Kaune, „Žalgirio“ arenos amfiteatre, vykusioje Igno Vėgėlės organizuotoje „Piliečių konferencijoje“ kunigas Robertas Grigas išsakė atviras mintis apie užsienio politiką.

 

Pagrindiniai pasisakymo akcentai:

 

    Pagyros Viktorui Orbanui: Kunigas palankiai įvertino Vengrijos premjero vykdomą politiką, kurią jis pateikė kaip pavyzdį tautinių interesų gynimui.

 

    Santykiai su Baltarusija: R. Grigas ragino ieškoti būdų „nesipykti“ su kaimynine Baltarusija, argumentuodamas taikaus sugyvenimo būtinybe.

    Kontekstas: Šis pasisakymas nuskambėjo renginyje, kuriame I. Vėgėlė paskelbė apie ketinimus kurti naują politinę jėgą, siekiančią oponuoti dabartinei valdančiajai sistemai.

 

Renginys sutraukė apie tūkstantį dalyvių, o jame pasisakiusieji kritikavo Lietuvos užsienio politikos kryptį bei kvietė „atkurti ryšį su tauta“.

 

Keista, kad šis renginys aprašytas šiuolaikinės Lietuvos spaudoje, matyt, KGB rezervo palikuonys jaučiasi labai saugiai už melagingos propagandos skydo:

 

“Sekmadienį Kaune vykusioje Seimo nario Igno Vėgėlės organizuotoje Piliečių konferencijoje pasisakė kunigas, sovietinio režimo disidentas Robertas Grigas. Su nacistine Vokietija ir Sovietų Sąjunga esamą situaciją Lietuvoje ir Europoje lyginęs dvasininkas kritikavo poziciją Kinijos ir Baltarusijos atžvilgiu, teigė, kad Europos Sąjunga suvaržė Lietuvos suverenumą, o kaip pavyzdį kėlė Vengrijos premjero Viktoro Orbano, Prancūzijos politikės Marine LePen ir kitas kraštutinės dešinės partijas.

 

Pradėjo ironiškomis eilėmis

 

Sekmadienį į sceną įžengęs kunigas savo pasisakymą pradėjo užsimindamas, kad tęsia „daugelio pirmtakų lietuvių dvasininkų tradiciją“ ir šiek tiek paeiliuoja.

 

Prodainiu jis padeklamavo eiles apie lietuvį, smaugiamą mokesčiais, kaip darė stribai ir sovietai, ir apie, Lietuvą valdančius, KGB rezervistų tarnus. Eilėse R. Grigas apgailestavo, kad trūksta pinigų „slaugutėms, mokykloms, policijai“, tačiau „visad lėšų atsiranda ir tankams, ir praidų paradams“.

 

Šias eilutes palydėjo publikos aplodismentai.

 

„Suprantu, kad čia susirinko žmonės, kuriems pirmiausia rūpi ne Europos Sąjungos tvarumas, ne klimato gelbėjimas, ne Baltarusijos ar Kinijos demokratizavimas, bet rūpi Lietuva: Lietuvos valstybė, lietuvių tauta, mūsų išlikimas – kaip tautos ir kaip valstybės“, – į publiką kreipėsi dvasininkas.

 

ES vadino suverenumo atsisakymu

 

R. Grigas svarstė, kad nepriklausoma ir iš tiesų demokratinė Lietuva buvo nuo 1990 iki 2004 metų, vadinasi, to laiko, kai įstojo į Europos Sąjungą.

 

„O paskui, deja, nuo tų 2004-ųjų iki dabarties prasideda visokie suverenumo ribojimai“, – teigė jis.

 

Kunigas priminė, kad referendumas dėl stojimo į ES truko kelias dienas ir už dalyvavimą jame buvo siūlytas įvairus atlygis. Taip jis iškėlė abejonę, ar tikrai tas procesas buvo juridiškai pagrįstas.

 

„Na, bet tai įvyko, nors jau tada buvo kalbama, kad mes šituo atiduodame dalį savo suverenumo. Ir buvo tam tikras išgąstis viduje dėl to, ką tai reiškia. Ar mes taip lengvai atsisakome to, už ką tiek dešimtmečių buvo ir kruvinai, ir taikiai kovota?“ – komentavo R. Grigas.

 

Tiesa, jis svarstė, kad ir pati ES tuo metu dar buvo kitokia, „ne visiškai kairuoliškai ideologizuota“ struktūra, ir apgailestavo, kad šiuo metu dauguma sprendimų esą priimami nebe Vilniuje, o Briuselyje.

 

„Ko gero, tai nėra pats didžiausias blogis, bet iškyla suverenumo ribojimo, jo atsiėmimo ir gynimo klausimai. Turime pavyzdžių, kad ir būdamos toje sąjungoje, jos narėmis, tokios valstybės kaip Lenkija, Slovakija, Vengrija gali išlikti savimi ir ginti savo suverenumą. Tai ir Jungtinių Amerikos Valstijų posūkis į realybę. Taigi, suverenumas visais – vidaus ir užsienio, karo ir taikos, šeimos ir kultūros klausimais, deja, mūsų situacijoje tampa labai abejotinas“, – kalbėjo jis.

 

Abejojo demokratija, kritikavo įsitraukimą į karą Ukrainoje

 

R. Grigas kėlė klausimą, ar Lietuvoje veikianti sistema, leidžianti išrinkti į nacionalines ir tarptautines institucijas, kaip jis teigė, „valstybės suverenumui, geriausiu atveju, abejingus asmenis“, tebėra demokratinė.

 

„Ar tikrai tokia yra demokratiškai reiškiama Lietuvos Respublikos piliečių valia? Konfliktas su Baltarusija su didele žala Lietuvai daugybėje sričių, konfliktas, visiškai be reikalo, lygioje vietoje, su Kinija, visuomenės militaristinis zombinimas ir vis didesnis įsitraukimas į Ukrainos ir Rusijos konfliktą vienoje pusėje, apgailėtini leftistiniai eksperimentai su šeimos ir lyties sampratomis, visiškas kultūros ir žiniasklaidos pajungimas vienakryptei, iš esmės vienpartinei ideologijai – ar visa tai yra mūsų piliečių daugumos valia?“ – klausė dvasininkas.

 

Kunigas teigė, kad Lietuva vėl atsidūrė jo kartai gerai pažįstamo „ideologinio autoritarizmo, totalitarizmo prieangyje“. Jis tvirtino, kad nors formaliai Lietuvoje veikia daugiapartinė sistema, šalis priartėjo prie „vienos partijos, vienos tiesos, vieno vado būsenos“, taip, greičiausiai, darydamas aliuziją į nacistinės Vokietijos šūkį.

 

Jis teigė, kad bet koks oponavimas laikomas veikimu prieš valstybę, politikoje dominuoja tas pats elitas, suaugęs su žiniasklaida, teisėsauga ir verslu, o tai atima iš tautos galimybę daryti įtaką valdžiai.

 

Anot R. Grigo, šis darinys taip suaugęs, kad nebeįmanoma atrinkti to, kas dar panaudojama – belieka visą jį iškelti ir išmesti. Susidariusią padėtį jis vaizdingai palygino su reginiu iš savų atsiminimų – per aukštoje temperatūroje į vieną darinį susilydžiusiomis plytomis. Šį palyginimą salė palydėjo plojimais.

 

Kunigas tvirtino, kad kai valdžios korekcija ir alternatyvių jėgų atėjimas tampa neįmanomas, tai reiškia, kad nėra ir demokratijos.

 

„Tokia dabar, deja, yra mūsų būsena, bet vis tiek labai veržiamės demokratizuoti Baltarusiją ir Gruziją“, – komentavo jis.

 

Kaip pavyzdį kėlė AfD, ragino atsiimti žiniasklaidą

 

Kalbėdamas apie tai, ką galima padaryti, jis ragino „atsiimti, išsireikalauti iš neskelbtos totalitarinės ideologinės cenzūros visuomeninį transliuotoją ir kitas viešosios informacijos priemones“, kad vyktų lygiavertė skirtingų nuomonių, vertinimų ir politinių pasiūlymų kova.

 

Kunigo teigimu, atsiėmus žiniasklaidą, rastųsi galimybių užbaigti masinį smegenų plovimą ir įgalinti visuomenę daryti objektyvia informacija paremtus politinius ir rinkiminius sprendimus.

 

Kadangi kol kas, pasak jo, šis procesas juda lėtai, derėtų remti mažus nepriklausomus internetinės žiniasklaidos transliuotojus. Kuriuos konkrečiai, kunigas neįvardijo.

 

Jis taip pat ragino palaikyti ir stiprinti kol kas mažas tautines ir krikščioniškas partijas bei judėjimus, tapti jų nariais. Kaip pavyzdžius, į kuriuos verta lygiuotis, kunigas paminėjo kraštutinės dešiniosios krypties Europos partijas, dažnai kritikuojamas dėl kitaminčių teisių suvaržymo, blokuojančias paramą Ukrainai.

 

„Jeigu Prancūzijoje LePen Nacionalinis sambūris gali pasiekti vis įspūdingesnių rezultatų, jeigu vokiečių AfD gali iš esmės laimėti daugumą realistiškais ir piliečių interesus atitinkančiais sprendimais, jeigu Lenkijoje galėjo būti krikščioniška ir konservatyvi valdžia, realistinė Kaczynskių „Teisė ir teisingumas“, o Vengrijoje Orbano „Fidesz“ – jeigu jie gali, kodėl mes ne?“ – klausė R. Grigas.

 

Jis teigė, kad Lietuvoje panašioms politinėms jėgoms kelią į valdžią pastoja institucijos, kurios suaugusios tarpusavy.

 

„Bet jeigu jie, mūsų kaimynai, broliai europiečiai, gali, kodėl mes ne? Dieve mums padėk“, – savo kalbą baigė kunigas.

 

Renginyje „Žalgirio“ arenos amfiteatre sekmadienį taip pat pasisakė komunikacijos ekspertė Dalia Kutraitė, pats I. Vėgėlė ir kiti žmonės. Jie kalbėjo apie būtinybę vienytis ir kurti alternatyvą neveikiančiai demokratijai.”