Greičiausiai. Bent taip galvoja ir The Economist ir su jais dažnai besiginčijantis šios ekonomikos srities specialistas Paulas Krugmanas. Susidaro vaizdas, kad pasaulyje pernelyg daug santaupų, nerandančių gerų verslų investicijoms. Greitu laiku ši situacija vargu ar keisis. Greitu laiku reiškia bent artimiausius dešimtmečius.
Tiesa, JAV centrinis bankas bando kelti palūkanas. Bet rinka stato už tai, kad šis ėjimas nepavyks. Jis nepavykdavo kitiems centriniams bankams, panašioje sitaucijoje bandžiusiems kelti palūkanas. Tiesiog ekonomika suletėja taip greitai ir tiek daug, kad nelieka nieko kito, kaip grįžti vėl žemyn.
2015 m. gruodžio 31 d., ketvirtadienis
2015 m. gruodžio 30 d., trečiadienis
Pats žymiausias šių metų korupcijos skandalas Lietuvoje
Tai stambaus valstybinio (mūsų visų) turto perdavimas Austėjos Landsbergienės naudojimuisi [1]. Austėja Landsbergienė yra Vytauto Landsbergio anūko žmona. To paties anūko, kuris neturėdamas žalio supratimo apie politiką, yra prastumtas vadovauti kubilinių partijai. Nepotizmas ir korupcija čia susikaupia į vieną, ypač skausmingą visai Lietuvai, mazgą.
1." 2013 m. Austėja Landsbergienė be konkurso, už nerealiai menką nuomos mokestį, praktiškai neribotam laikui iš „Lietuvos energijos“ dukterinės įmonės „NT Valdos“ sugebėjo išsinuomoti beveik 2000 kv. m patalpas. Anksčiau šis Vilniaus senamiestyje esantis pastatas priklausė AB „Rytų skirstomieji tinklai“. 2012 metais pastatas buvo remontuojamas, jo rinkos vertė siekia 1 milijoną eurų Šis pastatų kompleksas dar ir plečiamas valstybės sąskaita už papildomus daugelį milijonų eurų." „Lietuvos energija“ juk yra valstybės kontroliuojama įmonė.
1." 2013 m. Austėja Landsbergienė be konkurso, už nerealiai menką nuomos mokestį, praktiškai neribotam laikui iš „Lietuvos energijos“ dukterinės įmonės „NT Valdos“ sugebėjo išsinuomoti beveik 2000 kv. m patalpas. Anksčiau šis Vilniaus senamiestyje esantis pastatas priklausė AB „Rytų skirstomieji tinklai“. 2012 metais pastatas buvo remontuojamas, jo rinkos vertė siekia 1 milijoną eurų Šis pastatų kompleksas dar ir plečiamas valstybės sąskaita už papildomus daugelį milijonų eurų." „Lietuvos energija“ juk yra valstybės kontroliuojama įmonė.
Internetinė prekyba žymiai padidina aplinkos taršą
Kad suvilioti žmones nepačiupinėtų daiktų pirkimui, internetinės parduotuvės dažnai sumoka už nepatikusių prekių grąžinimą atgal parduotuvei. Todėl internete pirkti daiktai yra grąžinami beveik dukart dažniau (15 proc. pirkinių grąžinama), negu paprastose parduotuvėse (8 proc pirkinių grąžinama).
Ypač dažnai grąžinamos yra elektroninės prekės. Jei žmogui reikia bent 15 minučių susigaudymui, kaip ta prekė dirba, tai tikimybė, kad prekė bus grąžinta pardavėjui, yra labai didelė.
Grąžintas prekes dažnai nebeapsimoka vėl pardavinėti ir jos išmetamos į šiukšlyną.
Ypač dažnai grąžinamos yra elektroninės prekės. Jei žmogui reikia bent 15 minučių susigaudymui, kaip ta prekė dirba, tai tikimybė, kad prekė bus grąžinta pardavėjui, yra labai didelė.
Grąžintas prekes dažnai nebeapsimoka vėl pardavinėti ir jos išmetamos į šiukšlyną.
2015 m. gruodžio 29 d., antradienis
Didžiojoje Britanijoje studijuoti yra pigiau, negu Lietuvoje
Štai sąrašas:
Bendra studijų kaina - 40 290 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 42 proc.
Didžiosios Britanijos mokesčiai už universitetinį mokslą yra tokie aukšti, kad jie sudaro beveik pusę vidutinių namų ūkio pajamų. Tačiau vis dėlto ji sąraše užima tik devintą vietą dėl didelių šalies atlyginimų. Mokestis už mokslus Didžiojoje Britanijoje gali siekti iki 13 654 dolerių (9 000 svarų) per metus, atsižvelgus į studijuojamą specialybę ir universitetą.
8. Lietuva
Bendra studijų kaina - 23 904 doleriai. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 48 proc.
Apie 2009 metus šalies studentai protestavo sostinėje prieš švietimo reformas, nes baiminosi, kad įgyvendinus reformas padidės universitetinio mokslo kaina. Jų nerimas nebuvo be pagrindo. Tiek gali būti priverstas mokėti kiekvienas asmuo, kuris neišlaiko konkurencijos su nusirašinėjančiais ir kyšius duodančiais bei brangius privačius mokytojus samdančiais bendramoksliais.
7. Ukraina
Bendra studijų kaina - 23 200 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 52 proc.
Vienu metu Ukraina turėjo daugiau universitetų nei Italija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija ir Belgija drauge sudėjus - iš viso 900. Per pastaruosius trejus metus šalis sumažino universitetų skaičių iki mažiau nei 200.
6. JAV
Bendra studijų kaina - 91 830 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 53 proc.
JAV garsėja aukštais mokesčiais už aukštąjį mokslą.
5. Malaizija
Bendra studijų kaina - 18 000 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 55 proc.
Šalyje yra apie 20 universitetų, ir mokestis už mokslą konkuruoja su kitų pasaulio šalių universitetais. Tačiau šalies viduje vidutinis atlyginimas siekia vos 2 052 ringitus (310 svarų) per mėnesį. Tai reiškia, kad, be stipendijų ar paskolų, tėvai turėtų skirti daugiau nei pusę savo atlyginimo vaikų išsilavinimui.
4. Čilė
Bendra studijų kaina - 23 600 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 73 proc.
2011-2013 m. šalyje vyko masiniai studentų protestai, kurių metu buvo reikalaujama uždaryti pelno siekiančias aukštojo mokslo įstaigas, nes neturtingos šeimos neturi jokių galimybių finansuoti savo vaikų studijų.
3. Estija
Bendra studijų kaina - 38 400 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 76 proc.
2. Rumunija
Bendra studijų kaina - 25 200 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 86 proc.
Šalies gyventojai vidutiniškai uždirba vos 2563 Rumunijos lėjas (651 dolerį). Tik turtingieji gali leisti savo vaikams siekti aukštojo mokslo.
1. Vengrija
Bendra studijų kaina - 34 200 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 92 proc.
Vengrijoje tėvai išleidžia beveik visą savo atlyginimą, norėdami apmokėti savo vaikų aukštojo mokslo studijas, tad aukštojo mokslo siekti gali tik tie, kurių tėvai turi didesnes pajamas, turi santaupų arba turi pasiėmę paskolas. Tačiau šalies vyriausybė leidžia studentams įsigyti nemokamą išsilavinimą, jeigu jie pasižada baigę mokslus likti šalyje dešimt metų, kitu atveju, jie turės grąžinti mokestį už mokslą."
"9. Didžioji Britanija
Bendra studijų kaina - 40 290 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 42 proc.
Didžiosios Britanijos mokesčiai už universitetinį mokslą yra tokie aukšti, kad jie sudaro beveik pusę vidutinių namų ūkio pajamų. Tačiau vis dėlto ji sąraše užima tik devintą vietą dėl didelių šalies atlyginimų. Mokestis už mokslus Didžiojoje Britanijoje gali siekti iki 13 654 dolerių (9 000 svarų) per metus, atsižvelgus į studijuojamą specialybę ir universitetą.
8. Lietuva
Bendra studijų kaina - 23 904 doleriai. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 48 proc.
Apie 2009 metus šalies studentai protestavo sostinėje prieš švietimo reformas, nes baiminosi, kad įgyvendinus reformas padidės universitetinio mokslo kaina. Jų nerimas nebuvo be pagrindo. Tiek gali būti priverstas mokėti kiekvienas asmuo, kuris neišlaiko konkurencijos su nusirašinėjančiais ir kyšius duodančiais bei brangius privačius mokytojus samdančiais bendramoksliais.
7. Ukraina
Bendra studijų kaina - 23 200 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 52 proc.
Vienu metu Ukraina turėjo daugiau universitetų nei Italija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija ir Belgija drauge sudėjus - iš viso 900. Per pastaruosius trejus metus šalis sumažino universitetų skaičių iki mažiau nei 200.
6. JAV
Bendra studijų kaina - 91 830 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 53 proc.
JAV garsėja aukštais mokesčiais už aukštąjį mokslą.
5. Malaizija
Bendra studijų kaina - 18 000 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 55 proc.
Šalyje yra apie 20 universitetų, ir mokestis už mokslą konkuruoja su kitų pasaulio šalių universitetais. Tačiau šalies viduje vidutinis atlyginimas siekia vos 2 052 ringitus (310 svarų) per mėnesį. Tai reiškia, kad, be stipendijų ar paskolų, tėvai turėtų skirti daugiau nei pusę savo atlyginimo vaikų išsilavinimui.
4. Čilė
Bendra studijų kaina - 23 600 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 73 proc.
2011-2013 m. šalyje vyko masiniai studentų protestai, kurių metu buvo reikalaujama uždaryti pelno siekiančias aukštojo mokslo įstaigas, nes neturtingos šeimos neturi jokių galimybių finansuoti savo vaikų studijų.
3. Estija
Bendra studijų kaina - 38 400 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 76 proc.
2. Rumunija
Bendra studijų kaina - 25 200 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 86 proc.
Šalies gyventojai vidutiniškai uždirba vos 2563 Rumunijos lėjas (651 dolerį). Tik turtingieji gali leisti savo vaikams siekti aukštojo mokslo.
1. Vengrija
Bendra studijų kaina - 34 200 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 92 proc.
Vengrijoje tėvai išleidžia beveik visą savo atlyginimą, norėdami apmokėti savo vaikų aukštojo mokslo studijas, tad aukštojo mokslo siekti gali tik tie, kurių tėvai turi didesnes pajamas, turi santaupų arba turi pasiėmę paskolas. Tačiau šalies vyriausybė leidžia studentams įsigyti nemokamą išsilavinimą, jeigu jie pasižada baigę mokslus likti šalyje dešimt metų, kitu atveju, jie turės grąžinti mokestį už mokslą."
Kodėl mes dar nesame Antarktidoje?
Ten ledas tirpsta. Žmonės žvalgo turtus. Rusai jau pasistatė cerkvę, gyvena kiaurus metus, naudoja Antarktidą ir kariniams tikslams (navigacijos sistemai GLONASS tvarkyti). Baltarusiai jau ruošiasi atidaryti Antarktidoje stotį. D.Grybauskaitė juk visada skersai Batkos į pečių lenda. Ir še tau, kad nori.
Tik buriuotojai 2010-taisiais praplaukdami Lietuvos vėliavą Antarktidoje iškėlė, ir visi žygiai. Netvarka. O juk mes visada tokie karingi. Jei kariaujam, tai kariaujam. Siunčiam šauktinius, juk iš jų vieni nuostoliai.
Tik buriuotojai 2010-taisiais praplaukdami Lietuvos vėliavą Antarktidoje iškėlė, ir visi žygiai. Netvarka. O juk mes visada tokie karingi. Jei kariaujam, tai kariaujam. Siunčiam šauktinius, juk iš jų vieni nuostoliai.
2015 m. gruodžio 28 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)