Buvęs bankrutavusios transporto įmonės „Vlantana Norge“
vadovas Vladas Stončius jaunesnysis Norvegijoje nuteistas 8 mėnesių laisvės
atėmimo bausme. Romerikės ir Glomdalio apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 18
d. konstatavo, kad vadovas veikė tyčia, siekdamas sistemingai mažinti įmonės
išlaidas darbuotojų sąskaita.
Šis sprendimas tapo viena garsiausių socialinio dempingo ir
vadinamojo „atlyginimų vagysčių“ bylų Skandinavijos transporto sektoriuje.
Svarbiausi teismo sprendimo akcentai:
• Bausmė:
Skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat priteista sumokėti apie 1,7
mln. Norvegijos kronų (apie 160 tūkst. eurų) kompensaciją nukentėjusiems
darbuotojams. Nuosprendis per nustatytą laiką dar gali būti apskųstas
apeliacine tvarka.
• Pažeidimo
schema: Teismas nustatė, kad įmonėje buvo sistemingai klastojami vairuotojų
darbo laiko žiniaraščiai. Pavyzdžiui, realios iki 12 valandų trukmės pamainos
dokumentuose buvo užregistruojamos kaip vos 4,5 valandos, siekiant mokėti
mažesnį nei minimalųjį šalyje nustatytą tarifą.
• Nukentėjusieji:
Baudžiamoji byla apėmė maždaug 200 tolimųjų reisų vairuotojų (daugiausia
lietuvių) teisių pažeidimus.
• Ankstesni
procesai: Šis nuosprendis sekė po civilinių bylų maratono, kuriame Norvegijos
apeliacinis teismas jau anksčiau buvo įpareigojęs išmokėti apie 20 mln. kronų
(1,84 mln. eurų) kompensacijas pirmiems 52 teisybės ieškojusiems vairuotojams.
Dėl šio skandalo „Vlantana Norge“ prarado transporto
licencijas ir dar 2020 m. balandį oficialiai bankrutavo. Norvegijos teisinė
sistema dar kartą aiškiai parodė, kad už darbuotojų išnaudojimą bei finansines
manipuliacijas asmeniškai atsako įmonių vadovai. Smulkiau apie tai:
Dėl šio skandalo „Vlantana Norge“ prarado transporto
licencijas ir dar 2020 m. balandį oficialiai bankrutavo. Norvegijos teisinė
sistema dar kartą aiškiai parodė, kad už darbuotojų išnaudojimą bei finansines
manipuliacijas asmeniškai atsako įmonių vadovai.
“Teismas nusprendė, kad Vladas Stončius jaunesnysis veikė
tyčia, siekdamas sumažinti įmonės išlaidas darbuotojų atlyginimams – taip
rugpjūčio 18 d. nusprendė Norvegijos teismas, paskelbęs 153 puslapių
nuosprendį, praneša Norvegijos žiniasklaida „Frifagbevegelse.no“.
Pagrindiniam bylos kaltinamajam skirta aštuonių mėnesių
laisvės atėmimo bausmė.
Įmonė bankrutavo 2020-aisiais
„Vlantana Norge“ buvo Lietuvos logistikos milžinei
„Vlantana“ priklausiusi įmonė.
Norvegijoje įsteigtai įmonei iki pat jos bankroto 2020 m.
balandį vadovavo V. Stončius. Kaip rašoma norvegų leidinyje, įmonė žlugo
paaiškėjus, kad vairuotojams užsieniečiams sistemingai buvo mokami gerokai
mažesni atlyginimai, nei priklausė remiantis šalies įstatymais.
Į teismą kreipėsi 52 vairuotojai, norėję atgauti jiems
nesumokėtą atlyginimo dalį. Remiantis Norvegijoje visuotinai taikomu
minimaliuoju tarifu, jie turėjo gauti ne mažesnį darbo užmokestį, nei nustatyta
krovinių vežimo sektoriaus kolektyvinėje sutartyje.
V. Stončių teismas 2023 m. įpareigojo vairuotojams išmokėti
iš viso 13,4 mln. Norvegijos kronų (maždaug 1,23 milijono eurų dabartiniu
kursu) ir papildomai sumokėti palūkanas už pavėluotą atsiskaitymą su
darbuotojais.
Visgi buvusiam „Vlantana Norge“ valdybos pirmininkui ir
generaliniam direktoriui tuo teisiniai nemalonumai nesibaigė. Praėjusiais
metais Norvegijos prokurorai pateikė jam kaltinimus pažeidus šalies darbo
įstatymą ir įstatymą, pagal kurį tam tikrų sektorių kolektyvinėse sutartyse
numatytos darbo užmokesčio sąlygos tampa privalomos visiems darbdaviams.
Byla buvo nagrinėjama šią žiemą. Prokuroras prašė V.
Stončiui skirti 15 mėnesių kalėjimo bausmę, o jo bendrininkui Ovidijui
Grigalavičiui – penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Nuosprendį iš pradžių tikėtasi išgirsti dar birželį, bet
galiausiai jis buvo paskelbtas tik rugpjūčio 18 d.
Tyčinė vagystė?
Teismas nustatė, kad V. Stončius žinojo, jog vairuotojams
privalo būti mokamas visuotinai taikomas minimalus atlygis – ne mažesnis nei
krovinių vežimo sektoriaus kolektyvinėje sutartyje nustatytas tarifas.
Teismo nuomone, įmonės vadovas taip pat žinojo, kokiu būdu
vairuotojams būdavo sumažinami atlyginimai. Nustatyta, kad vairuotojai būdavo
fiktyviai įdarbinami puse etato, nors iš tiesų dirbdavo gerokai daugiau.
„Jis žinojo, kaip iš tikrųjų įmonėje buvo apskaičiuojamas
darbo užmokestis. Jis taip pat žinojo, kad vairuotojai nuolatos dirba daug
valandų, dėl kurių jų valandinis atlygis tampa mažesnis už visuotinai taikomą
kolektyvinėje sutartyje nustatytą tarifą“, – rašoma paskelbtame teismo
nuosprendyje.
Teismo vertinimu, lietuviui iš esmės turėjo būti skirta 13
mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bet dėl ilgai užtrukusio bylos nagrinėjimo ji
buvo sutrumpinta penkiais mėnesiais.
Taip pat paskelbta, kad bendrininkui O. Grigalavičiui turėjo
būti skirta pusmečio kalėjimo bausmė. Dėl tos pačios priežasties kaip ir V.
Stončiaus atveju galutinė bausmė jam sutrumpinta iki 120 dienų.
Didžiulės sumos
Teismas išnagrinėjo 39-is vairuotojų vardu pareikštus
civilinius ieškinius dėl neišmokėtų atlyginimų, negautų palūkanų, per mažų
nedarbo išmokų ir išlaidų teisininkams.
V. Stončiaus gynėjai prašė šiuos civilinius ieškinius
atmesti, bet teismas į jų argumentus neatsižvelgė.
Iš viso V. Stončius teismo buvo įpareigotas sumokėti beveik
1,75 mln. Norvegijos kronų (maždaug 160 tūkst. eurų).
Į šią sumą įtraukta daugiau nei 650 tūkst. Norvegijos kronų
(beveik 60 tūkst. eurų) neišmokėto darbo užmokesčio ir palūkanų 29
vairuotojams, beveik 700 tūkst. Norvegijos kronų (apie 64 tūkst. eurų) 39-ių
vairuotojų teisinėms išlaidoms padengti, 370 tūkst. Norvegijos kronų (apie 34
tūkst. eurų) kompensacija vienam vairuotojui, kuriam dėl per mažo oficialaus
atlyginimo buvo mokamos mažesnės nedarbo išmokos, ir 30 tūkst. Norvegijos kronų
(maždaug 2 700 eurų) bylinėjimosi išlaidų.
O. Grigalavičius ne tik sulaukė laisvės atėmimo bausmės, bet
ir buvo įpareigotas padengti 10 tūkst. Norvegijos kronų (apie 900 eurų)
bylinėjimosi išlaidas.
Signalas visiems darbdaviams
Prokuroras atstovas Andreasas Heldalas el. laiške nurodė,
kad prokuratūra artimiausiu metu išsamiai išnagrinės teismo argumentus ir
tuomet spręs, ar skųsti nuosprendį.
„Prokuratūra atkreipia dėmesį, kad kaltais pripažinti abu
kaltinamieji. Teismas taip pat laikė įrodytu faktą, kad daugybei vairuotojų
kelerius metus buvo sistemingai mokami per maži atlyginimai, o įmonė dėl to
įgijo nepagrįstą konkurencinį pranašumą Norvegijos krovinių vežimo rinkoje“, –
teigia A. Heldalas.
Anot prokuroro, nuosprendis įrodo, kad Norvegijoje dirbantys
užsienio vairuotojai yra saugomi įstatymų. Jie, kaip ir vietiniai vairuotojai,
turi teisę gauti nustatytą minimalų atlyginimą ir papildomą užmokestį už
viršvalandžius.
„Nuosprendis siunčia aiškų signalą: vairuotojams per mažus
atlyginimus mokantys darbdaviai rizikuoja būti asmeniškai patraukti
baudžiamojon atsakomybėn ir būti įpareigoti atlyginti žalą“, – pabrėžė A.
Heldalas.
Gynėjai nagrinėja nuosprendį
V. Stončiaus advokatė Elisabeth Roscher ir O. Grigalavičiaus
advokatas Brynjaras Ostgardas nurodė, kad didelės apimties nuosprendyje keliama
nemažai teisinių ir faktinių klausimų, todėl dokumentą būtina atidžiai
išnagrinėti.
„Svarbu pabrėžti, kad nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs ir
gali būti apskųstas. Šiuo metu išsamiai nagrinėjame teismo argumentus ir
vertiname visas galimas teisines priemones, įskaitant galimybę pateikti
apeliacinį skundą.
Todėl kol kas plačiau komentuoti nuosprendžio turinį būtų
netikslinga“, – teigia abu teisininkai.
Nuosprendis priimtas vienbalsiai, bet dar nėra įsiteisėjęs,
nes dviejų savaičių terminas apeliaciniam skundui pateikti kol kas nesibaigė.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą