Sex and the Market

 

 

Sexual reproduction benefits living things by creating genetic variation, which helps populations adapt to changing environments and resist diseases. This variety, from shuffling genes and eliminating bad mutations, increases overall survival and fitness compared to asexual reproduction, which produces identical offspring less resistant to new threats.

 

Evolutionary Benefits

 

    Genetic Variation:

 

Sexual reproduction mixes genes from two parents, creating unique gene combinations in each offspring. This genetic diversity is crucial for a species to adapt to new environmental conditions, diseases, or predators.

Adaptation:

By increasing variety, sexual reproduction makes a population more likely to include individuals with advantageous genes that can help the species survive and thrive in a changing world.

Elimination of Harmful Genes:

The process of shuffling genes can help to remove deleterious (harmful) mutations from the gene pool, improving the overall health of the species over time.

Improved Fitness:

The combinations of beneficial genes produced by sex can increase the overall fitness of the population, enhancing its ability to survive and reproduce.

 

 

 

 

“So much has happened again. Of course, later, given the occasion, we'll address the question of how you can manipulate labor market statistics to produce more jobs when fewer people actually have jobs. First, however, we must tell you about a lively little book from a very successful series that recently came to our attention. It's called "The Shortest History of Sex" and lives up to its title.

 

* * *

 

Author David Baker goes back to the beginning. We can tell you: There was no consistent path from the Big Bang to orgasm, even if both cases involve energetically exceptional states. Why we eventually landed on Tinder and the like from our first orgasm is certainly much easier to understand. And it's considerably less speculative; the sources from the time of our planet, when there was no life, let alone any more highly developed life, are quite scant. Why are we telling you all this at this point?

 

Because the theory, also advocated by Baker, as to why different sexes evolved to have sex with each other to reproduce (other good reasons weren't initially considered), is based on a profoundly economic problem: Microorganisms apparently had to adapt to a suddenly different climate and dramatically scarcer resources. Sex was the answer. And a twofold recipe for success: First, populations grew more slowly because not everyone could reproduce on their own by continuous cloning. And second, greater diversity emerged because different genetic material mixed.

 

The profoundly free-market principle, according to which ideas, information, and consumer desires are best created and processed in a decentralized manner, and not everyone does the same thing, has certainly proven itself extremely well in evolutionary terms. Diversity is better than simplicity. We already suspected that sex and the euphoria that comes with it must have more to do with the market economy than with a rather joyless system that produces something as monotonous and purely functional as a Trabant. What else?

 

* * *

 

We describe to you how long and comprehensively some economic laws seem to have been valid, but also because our market economy has now become the talk of the town pretty much everywhere. You yourself know how much the state redistributes and regulates what it earns in this country – how many people want it to do this is also well known and evident in many elections. However, we are still amazed at how much the liberal market economy idea has been crushed, even in the country that long stood for it like no other. The former real estate developer in the White House is interfering in the economy in such a comprehensive and granular way that even left-wing Democrats would hardly have dared to attempt. Donald Trump seems to be railing against everyone and anyone: Apple produces too few (namely, no) iPhones in the US, major banks give (him) too little credit, Intel has the wrong CEO, Goldman Sachs has the wrong chief economist, Germans buy too few (uncompetitive) American cars, Europeans as a whole buy too few American weapons, the Chinese buy too few soybeans, Australians buy too little American beef, Indians buy too much Russian oil, judges issue too many incorrect rulings, the media report too many false stories, central bankers make too many incorrect interest rate decisions, the entire world pays too few tariffs – the list goes on and on, as you know. We wonder how the United States can still be the world's largest economy with the most successful and innovative companies, given so much alleged amateurism.

 

* * *

 

The fact that the great planner's plans might not work was demonstrated by the most recent and perhaps for the time being last reliable labor market report: It famously stated that far fewer jobs had been created recently than expected. Trump was so enraged that he spontaneously fired the head of the agency responsible for this data and replaced her with an academically completely insignificant economist. However, Trump stated that the economist would ensure that the numbers would be in his favor again in the future. This was the next low point in a term already not short of low points. That the structural stability of a country is endangered when the statistics are incorrect is actually a commonplace. But perhaps not for someone who surrounds himself with supporting actors.” [1]

 

1. Sex und der Markt. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 16 Aug 2025: 19. By Alexander Armbruster

Seksas ir rinka

Lytinis dauginimasis yra naudingas gyviems organizmams, nes sukuria genetinę įvairovę, kuri padeda populiacijoms prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir atsispirti ligoms. Ši įvairovė, atsirandanti dėl genų maišymo ir blogų mutacijų pašalinimo, padidina bendrą išgyvenamumą ir tinkamumą, palyginti su nelytiniu dauginimusi, kuris duoda identiškus palikuonis, mažiau atsparius naujoms grėsmėms.

 

Evoliucinė nauda

 

Genetinis kintamumas:

 

Lytinio dauginimosi metu sumaišomi dviejų tėvų genai, kiekviename palikuonyje sukuriant unikalius genų derinius. Ši genetinė įvairovė yra labai svarbi rūšiai prisitaikant prie naujų aplinkos sąlygų, ligų ar plėšrūnų.

 

Adaptacija:

Padidinus įvairovę, lytinis dauginimasis padidina tikimybę, kad populiacijoje bus individų su naudingais genais, kurie gali padėti rūšiai išgyventi ir klestėti besikeičiančiame pasaulyje.

 

Žalingų genų pašalinimas:

Genų maišymo procesas gali padėti pašalinti žalingas (žalingas) mutacijas iš genų fondo, laikui bėgant gerinant bendrą rūšies sveikatą.

 

Pagerintas tinkamumas:

Lyties sukurti naudingų genų deriniai gali padidinti bendrą populiacijos tinkamumą, sustiprindami jos gebėjimą išgyventi ir daugintis.

 

„Vėl tiek daug nutiko. Žinoma, vėliau, pasinaudoję proga, aptarsime klausimą, kaip galima manipuliuoti darbo rinkos statistika, kad būtų sukurta daugiau darbo vietų, kai iš tikrųjų darbą turi mažiau žmonių. Tačiau pirmiausia turime papasakoti apie gyvą mažą knygelę iš labai sėkmingos serijos, kuri neseniai pateko į mūsų dėmesį. Ji vadinasi „Trumpiausia sekso istorija“ ir pateisina savo pavadinimą.

 

 

* * *

 

 

Autorius Davidas Bakeris grįžta prie pradžių. Galime jums pasakyti: nuo Didžiojo sprogimo iki orgazmo nebuvo nuoseklaus kelio, net jei abu atvejai apima energetiškai išskirtines būsenas. Kodėl galiausiai po pirmojo orgazmo atsidūrėme „Tinder“ ir panašiuose įrenginiuose, tikrai daug lengviau suprasti. Ir tai gerokai mažiau spekuliatyvu; šaltinių iš mūsų planetos laikų, kai nebuvo gyvybės, jau nekalbant apie labiau išsivysčiusią gyvybę, yra gana mažai. Kodėl mes visa tai jums pasakojame būtent dabar?

 

 

Nes teorija, kurią taip pat propaguoja Bakeris, kodėl skirtingos lytys evoliucionavo taip, kad mylėtųsi tarpusavyje daugindamiesi (kitos geros priežastys iš pradžių nebuvo svarstomos), yra pagrįsta giliai ekonomine problema: Mikroorganizmai, matyt, turėjo prisitaikyti prie staiga pasikeitusio klimato ir smarkiai sumažėjusių išteklių. Seksas buvo atsakymas. Ir dvigubas sėkmės receptas: pirma, populiacijos augo lėčiau, nes ne visi galėjo nuolat klonuodami daugintis patys. Antra, didesnė įvairovė atsirado dėl to, kad maišėsi skirtinga genetinė medžiaga.

 

Iš esmės laisvosios rinkos principas, pagal kurį idėjos, informacija ir vartotojų norai geriausiai kuriami ir apdorojami decentralizuotai, o ne visi daro tą patį, evoliucijos požiūriu tikrai puikiai pasitvirtino. Įvairovė yra geriau nei paprastumas. Mes jau įtarėme, kad seksas ir su juo susijusi euforija turi būti labiau susiję su rinkos ekonomika nei su gana bedžiaugsme sistema, kuri gamina kažką tokio monotoniško ir grynai funkcionalaus kaip „Trabant“. Kas dar?

 

* * *

 

Mes jums aprašome, kaip ilgai ir išsamiai, atrodo, galiojo kai kurie ekonominiai dėsniai, bet ir todėl, kad mūsų rinkos ekonomika dabar tapo beveik visur aptarinėjama tema. Jūs patys žinote, kiek valstybė perskirsto ir reguliuoja tai, ką uždirba šioje šalyje – kiek žmonių to nori, taip pat gerai žinoma ir akivaizdu daugelyje rinkimų. Tačiau mus vis dar stebina, kaip smarkiai buvo sutriuškinta liberalios rinkos ekonomikos idėja, net ir šalyje, kuri ilgai ją gynė, kaip niekas kitas. Buvęs nekilnojamojo turto vystytojas Baltuosiuose rūmuose kišasi į ekonomiką taip visapusiškai ir detaliai, kad net kairieji demokratai vargu ar būtų išdrįsę bandyti. Donaldas Trumpas, regis, peikia visus ir bet ką: „Apple“ JAV pagamina per mažai (t. y. visai negamina) „iPhone“ telefonų, didieji bankai (jam) skiria per mažai kreditų, „Intel“ turi netinkamą generalinį direktorių, „Goldman Sachs“ turi netinkamą vyriausiąjį ekonomistą, vokiečiai perka per mažai (nekonkurencingų) amerikietiškų automobilių, europiečiai perka per mažai amerikietiškų ginklų, kinai perka per mažai sojų pupelių, australai perka per mažai amerikietiškos jautienos, indai perka per daug rusiškos naftos, teisėjai priima per daug neteisingų sprendimų, žiniasklaida praneša per daug melagingų istorijų, centrinių bankų vadovai priima per daug neteisingų sprendimų dėl palūkanų normų, visas pasaulis moka per mažai tarifų – sąrašas, kaip žinote, tęsiasi ir tęsiasi. Stebimės, kaip Jungtinės Valstijos vis dar gali būti didžiausia pasaulio ekonomika su sėkmingiausiomis ir inovatyviausiomis įmonėmis, atsižvelgiant į tiek daug tariamo mėgėjiškumo.

 

 

* * *

 

Tai, kad didžiojo planuotojo planai gali ir nepasiteisinti, parodė naujausia ir galbūt kol kas paskutinė patikima darbo rinkos ataskaita: joje garsiai teigiama, kad pastaruoju metu sukurta daug mažiau darbo vietų nei tikėtasi. Trumpas taip įsiuto, kad spontaniškai atleido už šiuos duomenis atsakingos agentūros vadovą ir pakeitė ją akademiškai visiškai nereikšminga ekonomiste. Tačiau Trumpas pareiškė, kad ekonomistas užtikrins, jog ateityje skaičiai vėl bus jam palankūs. Tai buvo dar vienas žemiausias taškas kadencijoje, kurioje ir taip netrūko žemiausių taškų. Tai, kad šalies struktūrinis stabilumas yra pavojuje, kai statistika yra neteisinga, iš tikrųjų yra įprasta. Bet galbūt ne tam, kas save supa antraplaniais veikėjais.“ [1]

 

1. Sex und der Markt. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 16 Aug 2025: 19. By Alexander Armbruster

We Really Want to Trust Crypto Interests With the Future of Money?: Guest Essay

 

 

“Our president and Congress, egged on by powerful crypto interests, are racing to a momentous decision. If current legislative momentum continues, digital currency — the future of American money — will be forged by Silicon Valley, not by the state.

 

This would be an enormous win for the crypto industry. But it would saddle Americans with a monetary system that is less clear, less innovative and less safe. It also hands our global rivals a perfect opportunity to lure global trade and investment away from the dollar, which could have major consequences for America’s standing and its economic future.

 

This choice is primarily driven by two pieces of legislation. The GENIUS Act creates a regulatory structure that allows private corporations to issue stablecoins, a form of crypto pegged to the dollar. It was signed into law in July.

 

Now the crypto lobby is pushing Congress to pass the Digital Asset Market Clarity Act, which, among other things, would bar the Federal Reserve from issuing or even piloting a government-issued digital currency (in other words, a rival to privately issued stablecoins) without congressional approval.

 

The Clarity bill, which has already passed the House, would also shift more oversight to the Commodity Futures Trading Commission, widely seen as more industry-friendly than the Securities and Exchange Commission.

 

If the measure becomes law, the United States would become the only major economy to voluntarily rule out government-issued digital money. Meanwhile, our global rivals are rushing ahead, marketing their digital currencies as safer, state-backed alternatives to the dollar with the aim of redirecting trade and investment to their systems.

 

China’s digital yuan is already in use. The European Union has passed a sweeping framework that treats digital assets as part of sovereign infrastructure — public systems built and controlled by governments — while the European Central Bank is testing a digital euro. Dozens of countries, from India to Brazil, are building their own sovereign digital payment systems.

 

These countries are trying to degrade the primacy of the American dollar and wrest from the United States the ability to enforce sanctions, set payment norms and influence capital flows. For Americans, that could mean higher borrowing costs and diminished global influence.

 

It doesn’t have to be this way. Over the years, Democrats have floated digital dollar proposals.

 

Done right, such a dollar could combine crypto’s efficiency —

 

--instant settlement,

 

--round-the-clock availability,

 

--low transaction costs and

 

--no need for intermediaries like banks or card networks

 

— with the safety of public money. Imagine a service like Venmo, PayPal or Zelle, but with no risk of frozen funds or transfer reversals, no corporation mining your personal data, no fees for foreign transactions and backed by the full faith of the U.S. government.

 

A public digital dollar would also let policymakers deliver aid directly to wallets, keep payments clearing if banks falter, and provide targeted liquidity during shocks — tools that private platforms can’t reliably supply.

 

Instead, Washington is embracing paralysis framed as prudence. When plans for a public digital dollar were floated in previous years, the Biden administration cited concerns about civil liberties and data privacy, while Republicans aligned with Donald Trump emphasized the need to guard free enterprise and resist government control. Supporters in both parties argue that privately issued stablecoins, which are pegged to the dollar, will extend our currency’s use globally because they can be built quickly, tailored to users and integrated seamlessly into platforms like PayPal, Coinbase and Stripe.

 

But crypto is vulnerable in a crisis. Like uninsured deposits at Silicon Valley Bank in 2023 and money-market funds in 2008, stablecoins can unravel quickly when confidence breaks.

 

For that reason, the GENIUS Act hems in stablecoin issuers with strict rules: they must hold reserves sufficient to cover redemptions in full and are barred from paying interest (a win for the banking lobby). And because these are private tokens — not sovereign money — they are not instruments of monetary policy or crisis response.

 

The result is the worst of both worlds. The private sector is stuck with the responsibility for keeping the dollar relevant without the flexibility or authority needed to do so.

 

Users will probably have to navigate a maze of stablecoin issuers, each peddling different products. Access to these currencies will surely be limited to those Americans deemed sufficiently profitable, and privacy will be governed by whatever policies companies adopt rather than by federal law. And unlike government-issued money, these tokens carry no government guarantee if an issuer fails.

 

Rather than punt the future of our monetary system to Silicon Valley, our lawmakers need to start building public infrastructure again. Like clean air or national defense, public digital money would create greater benefits for all of us. It would foster public trust in government, give the less wealthy access to efficient banking, and equip America with a powerful tool to expand its influence globally. We’ve built public infrastructure before when it mattered: the Interstate highways, the internet, even the original Fed. Those weren’t acts of regulatory tidiness. They were acts of national ambition. Digital money could be next.

 

America’s decision to step aside from the rise of digital currency isn’t neutral. It’s a bet the world will keep playing by yesterday’s rules. History says otherwise.

 

Amit Seru is a finance professor at Stanford Graduate School of Business and a senior fellow at the Hoover Institution.” [1]

 

Public digital money is a government spying tool on every our purchase. Democracy will suffer. People will avoid public digital money. This project will stall. We are not as trusting the government as the Chinese are. Just watch the Hollywood movies.

 

1. We Really Want to Trust Crypto Interests With the Future of Money?: Guest Essay. Seru, Amit.  New York Times (Online) New York Times Company. Sep 29, 2025.

Ar tikrai norime, kad pinigų ateitis būtų patikėta kriptovaliutų interesams?: Svečio esė

„Mūsų prezidentas ir Kongresas, skatinami galingų kriptovaliutų interesų, skuba priimti svarbų sprendimą. Jei dabartinis teisėkūros pagreitis tęsis, skaitmeninę valiutą – Amerikos pinigų ateitį – kurs Silicio slėnis, o ne valstybė.

 

Tai būtų didžiulė kriptovaliutų pramonės pergalė. Tačiau amerikiečiams tai užkrautų mažiau aiškią, mažiau novatorišką ir mažiau saugią pinigų sistemą. Tai taip pat suteikia mūsų pasauliniams konkurentams puikią galimybę pritraukti pasaulinę prekybą ir investicijas nuo dolerio, o tai gali turėti didelių pasekmių Amerikos reputacijai ir jos ekonominei ateičiai.

 

Šį pasirinkimą pirmiausia lemia du teisės aktai. GENIUS įstatymas sukuria reguliavimo struktūrą, leidžiančią privačioms korporacijoms išleisti stabilias monetas – su doleriu susietą kriptovaliutos formą. Jis buvo pasirašytas ir tapo įstatymu liepos mėnesį.

 

Dabar kriptovaliutų lobistai spaudžia Kongresą priimti Skaitmeninio turto rinkos aiškumo įstatymą, kuris, be kita ko, uždraustų Federaliniam rezervų bankui išleisti ar net išbandyti vyriausybės išleistą skaitmeninę valiutą (kitaip tariant, konkurentą privačiai išleistoms stabilioms monetoms).“ be Kongreso pritarimo.

 

Aiškumo įstatymo projektas, kuris jau buvo priimtas Atstovų Rūmuose, taip pat perkeltų daugiau priežiūros į Prekių ateities sandorių prekybos komisiją, kuri plačiai laikoma palankesne pramonei nei Vertybinių popierių ir biržos komisija.

 

Jei ši priemonė taps įstatymu, Jungtinės Valstijos taps vienintele didele ekonomika, kuri savanoriškai atsisakys vyriausybės išleistų skaitmeninių pinigų. Tuo tarpu mūsų pasauliniai konkurentai skuba į priekį, reklamuodami savo skaitmenines valiutas kaip saugesnes, valstybės remiamas alternatyvas doleriui, siekdami nukreipti prekybą ir investicijas į savo sistemas.

 

Kinijos skaitmeninis juanis jau naudojamas. Europos Sąjunga priėmė plataus masto sistemą, pagal kurią skaitmeninis turtas traktuojamas kaip suverenios infrastruktūros dalis – viešosios sistemos, kurias kuria ir kontroliuoja vyriausybės – o Europos Centrinis Bankas testuoja skaitmeninį eurą. Dešimtys šalių, nuo Indijos iki Brazilijos, kuria savo suverenias skaitmeninių mokėjimų sistemas.

 

Šios šalys bando sumažinti Amerikos dolerio viršenybę ir atimti iš Jungtinių Valstijų galimybę vykdyti sankcijas, nustatyti mokėjimo normas ir daryti įtaką kapitalo srautams. Amerikiečiams tai galėtų reikšti didesnes skolinimosi išlaidas ir sumažėjusią pasaulinę įtaką.

 

Tai nebūtinai turi būti.  Bėgant metams, demokratai teikė skaitmeninio dolerio pasiūlymus.

 

Teisingai suformuluotas toks doleris galėtų sujungti kriptovaliutų efektyvumą –

 

- momentinį atsiskaitymą,

 

- prieinamumą visą parą,

 

- mažas operacijų išlaidas ir

 

- tarpininkų, tokių, kaip bankai ar kortelių tinklai, nebuvimą

 

- su viešųjų pinigų saugumu. Įsivaizduokite tokią paslaugą kaip „Venmo“, „PayPal“ ar „Zelle“, tačiau be lėšų įšaldymo ar pervedimų atšaukimo rizikos, be korporacijų, kurios rinktų jūsų asmens duomenis, be mokesčių už užsienio operacijas ir būtų visiškai paremta JAV vyriausybės pasitikėjimu.

 

Viešasis skaitmeninis doleris taip pat leistų politikos formuotojams teikti pagalbą tiesiai į pinigines, tęsti mokėjimų kliringą, jei bankai stringa, ir teikti tikslinį likvidumą sukrėtimų metu – tai priemonės, kurių privačios platformos negali patikimai suteikti.

 

Vietoj to, Vašingtonas priima paralyžių, įvardijamą kaip atsargumą. Kai ankstesniais metais buvo pateikti viešojo skaitmeninio dolerio planai, Bideno administracija išreiškė susirūpinimą dėl pilietinių laisvių ir duomenų privatumo, o respublikonai, palaikantys Donaldą Trumpą, pabrėžė būtinybę saugoti laisvąją rinką ir priešintis vyriausybės kontrolei. Abiejų partijų rėmėjai teigia, kad privačiai išleistos stabilios monetos, susietos su doleriu, išplės mūsų valiutos naudojimą visame pasaulyje, nes jas galima greitai sukurti, pritaikyti vartotojams ir sklandžiai integruoti į tokias platformas kaip „PayPal“, „Coinbase“ ir „Stripe“.

 

Tačiau kriptovaliuta yra pažeidžiama krizės metu. Kaip ir neapdrausti indėliai Silicio slėnio banke 2023 m. ir pinigų rinkos fondai 2008 m., stabilios monetos gali greitai žlugti, kai susvyruoja pasitikėjimas.

 

Dėl šios priežasties GENIUS įstatymas stabilių monetų emitentams taiko griežtas taisykles: jie privalo turėti pakankamai rezervų, kad visiškai padengtų išpirkimus, ir jiems draudžiama mokėti palūkanas (bankų lobistų pergalė). Kadangi tai yra privatūs žetonai, o ne valstybiniai pinigai, jie nėra pinigų politikos ar krizių valdymo priemonės.

 

Rezultatas yra blogiausias iš abiejų pasaulių. Privatus sektorius yra įstrigęs atsakomybe už dolerio aktualumo išlaikymą be tam reikalingo lankstumo ar įgaliojimų.

 

Vartotojai tikriausiai turės naršyti stabilių monetų emitentų labirintą, kurių kiekvienas prekiauja skirtingais produktais. Prieiga prie šių valiutų tikrai bus apribota tiems amerikiečiams, kurie laikomi pakankamai pelningais, o privatumas bus reglamentuojamas bet kokios bendrovių taikomos politikos, o ne federalinių įstatymų. Ir skirtingai nei vyriausybės išleisti pinigai, šie žetonai nesuteikia jokios vyriausybės garantijos, jei emitentas žlunga.

 

Užuot nusprendę savo pinigų sistemos ateitį spręsti Silicio slėniui, mūsų įstatymų  kūrėjai turi vėl pradėti kurti viešąją infrastruktūrą. Kaip ir švarus oras ar nacionalinė gynyba, viešieji skaitmeniniai pinigai mums visiems sukurtų didesnę naudą. Jie skatintų visuomenės pasitikėjimą vyriausybe, suteiktų mažiau turtingiems prieigą prie efektyvios bankininkystės ir suteiktų Amerikai galingą įrankį plėsti savo įtaką visame pasaulyje. Mes jau esame kūrę viešąją infrastruktūrą anksčiau, kai tai buvo svarbu: tarpvalstybiniai greitkeliai, internetas, net pirminis FED. Tai nebuvo reguliavimo tvarkingumo veiksmai. Tai buvo nacionalinių ambicijų veiksmai. Skaitmeniniai pinigai gali būti kitas žingsnis.

 

Amerikos sprendimas pasitraukti iš skaitmeninės valiutos iškilimo nėra neutralus. Tai lažintis, kad pasaulis ir toliau žais pagal vakarykštes taisykles. Istorija sako kitaip.

 

Amitas Seru yra Stanfordo verslo mokyklos finansų profesorius ir vyresnysis mokslinis bendradarbis Hooverio institute. [1]

 

Viešieji skaitmeniniai pinigai yra vyriausybės šnipinėjimo įrankis, skirtas kiekvienam mūsų pirkimui. Demokratija nukentės. Žmonės vengs viešųjų skaitmeninių pinigų. Šis projektas įstrigs. Mes nepasitikime vyriausybe taip, kaip kinai. Tiesiog pažiūrėkite Holivudo filmus.

 

1. We Really Want to Trust Crypto Interests With the Future of Money?: Guest Essay. Seru, Amit.  New York Times (Online) New York Times Company. Sep 29, 2025.