Pavyzdžiai, kaip politinė valdžia gali pažaboti progresyvizmo įtaką

 „Visiems, kurie yra neteisingoje naujų minčių ir kalbų taisyklių pusėje, McCarthy figūros nebuvimas Vakarų progresyvizme yra šalta paguoda. Kad ir kokie būtų jo trūkumai, Viktoras Orbanas gali pralaimėti kitus rinkimus, jei trapi opozicija išliks vieninga. 

Bet kur galite balsuoti už kitokią valdančiąją ideologiją jungiančioje Vakarų institucijoje, visose jos mokyklose ir profesinėse gildijose, konsoliduotoje žiniasklaidoje ir technologijų galioje? Vienas atsakymas, būdingas senamadiškiems liberalams, yra tas, kad jūs negalite balsuoti prieš kultūrines jėgas: jūs tiesiog turite kovoti idėjų mūšyje, nepalankia padėtimi, su „Substack“, jei jūsų kolegos žiniasklaidoje jus privers, arba iš Teksaso priemiesčio, jei akademijos giraitėse jaučiatės nejaukiai. Tačiau kitiems tai atrodo naivi kultūrinio pasidavimo forma: kaip Holivudo juodojo sąrašo metu pasakius išvarytam scenaristui: „Ei, tiesiog pradėk kurti savo kino studiją“. 

Tai yra dalis to, kaip tokia figūra kaip Orbanas tampa patrauklus Amerikos konservatoriams. Tai ne tik jo nusistatymas prieš imigraciją ar moralinis tradiciškumas. Jo įsikišimas į Vengrijos kultūrinį gyvenimą, išpuoliai prieš liberaliuosius akademinius centrus ir išlaidos konservatyviems ideologiniams projektams yra laikomi pavyzdžiais, kaip politinė valdžia gali pažaboti progresyvizmo įtaką. 

Kai kurios šio impulso versijos iš tikrųjų yra teisingos. Būtų gerai, jei Amerikos konservatoriai turėtų daugiau supratimo, kaip susilpninti Silicio slėnio ar elitinių universitetų („Ivy League“) įtaką, ir daugiau kultūrinių projektų, į kuriuos jie norėtų investuoti tiek privačią energiją, tiek viešuosius pinigus“.