"Akivaizdu, kad technologiniai
pokyčiai labiausiai reikalingi keliose svarbiausiose srityse, kuriose išmetama
daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD): energijos gamyboje (25%
ŠESD), žemės ūkyje (maisto gavyboje) (24% ŠESD), pramonėje (21% ŠESD),
transporte (14% ŠESD), statyboje (6% ŠESD) bei kituose sektoriuose (10% ŠESD).
Jeigu transporte ir energetikoje jau
daugiau mažiau esame gana arti lemiamo technologinio proveržio (turime saulės
ir vėjo jėgaines bei elektromobilius ir artėjame prie transporto, varomo
vandeniliu), tai kitose srityse mokslo ir technologijų pažangos stokojame. Ypač
problematiškos yra pramonės ir žemės ūkio sritys. Apie pramonę ir statybas mes nieko nesusigaudome ir suprasti nenorime, todėl pakalbėkime apie žemės ūkį. Juk dauguma esame neseniai nuo žagrės.
Žemė maitintoja
Štai panagrinėkime gyvybiškai svarbų
žemės ūkio sektorių. Sakau, kad jis yra gyvybiškai svarbus, nes juk be maisto
mes ilgai neišgyventumėme.
Maisto sektoriuje jau dabar
dominuoja grūdinės kultūros, kurios sudaro 45 proc. pasaulyje suvartojamų
kalorijų. Mėsa, pienas, žuvis, kiaušiniai sudaro kiek daugiau, nei 20 proc.
kalorijų.
Žemės ūkio sektoriuje turime keletą pagrindinių taršos objektų:
mineralines trąšas (tiek jas gaminant, tiek jose pačiose yra gausu ŠESD);
gyvulius (bezdėdami išmeta metano dujas); žemės ūkio techniką (dyzelis);
miškų, žolynų, pelkių nykimą (tam nykstant, į atmosferą išmetama daug CO2) ir kitas veiklas, kurios prisideda prieklimato kaitos.
Yra sakančių, kad štai – pereikime
prie augalinės dietos ir viskas išsispręs. Deja, tai tėra radikalus mitas.
Veganų pasaulyje yra ne daugiau kaip 15 proc. (skaičius ir taip gana aukštas,
nes net trečdalis Indijos dėl religinių įsitikinimų laikosi tokios dietos).
Kaip matome, jau dabar beveik pusę kalorijų gauname iš grūdinių kultūrų, o
gyvulinės kilmės kalorijos sudaro žymiai mažesnę kalorijų dalį. Tačiau būtent
gyvulinės kilmės maistas yra baltymingesnis ir gausesnis reikalingais
vitaminais bei mineralais.
Norint eiti veganiškos dietos keliu reikalinga
itin mišri augalinė dieta, kurioje turėtų labai sparčiai didėti daržovių,
vaisių, riešutų, grybų ir kitokio augalinio maisto vartojimas. Jeigu toks
šuolis būtų itin spartus, tai neapsieitumėme be šiltnamio efektą išmetančių
dujų augimo, nes reikėtų dar daugiau mineralinių trąšų (juk jos naudojamos
pirmiausiai augalininkystėje), dar daugiau ariamosios technikos (dar daugiau
dyzelio), o ir daug daugiau miškų ar žolynų turėtų užleisti vietą didžiulėms
grūdinių, ankštinių ar kitų augalinių kultūrų plantacijoms. To juk irgi
nenorime. Tad šis radikalius kelias nėra nei protingas, nei realiai įmanomas.
Tikėtina, kad dabartinis augalinio ir mėsinio maisto rinkinys išliks panašus, juo
labiau, kad tai susiję ir su maisto vartojimo tradicijomis bei mūsų kultūra.
Norint sumažinti visų šių veiklų
efektus reikalingi ne radikalūs draudimų ir ribojimų keliai, o technologiniai
sprendimai, kurių šiandien dar neturime (arba turime, bet jie dar nėra
prieinami kiekvienam ūkininkui):
• reikalingos biologinės kilmės
trąšos, kurios būtų pigios ir kurių būtų pagaminamas itin didelis kiekis;
• reikia pašarų ir priedų gyvuliams,
kurie mažintų metano susidarymą virškinimo sistemoje;
• reikalinga netarši žemės ūkio
technika (dabar beveik visa ji yra varoma taršiausiu dyzeliniu kuru);
• reikalingos labiau subalansuotos
žemdirbystės praktikos (regeneracinė žemdirbystė), kurios pagrindu būtų ŠESD
sekvestracija (apie tai – vėliau).
Visi šie ir kiti būtini
technologiniai sprendimai yra tie dalykai, apie kuriuos reikia ne tik
diskutuoti, o jau dabar rasti globalius sprendimus. Mokslinių tyrimų yra
atliekama labai daug, tačiau jie niekaip nepasiekia realaus praktinio
pritaikymo.
Nekalbama ir apie moderniuosius
tręšimo preparatus, kurie gali realiai sumažinti mineralinių trąšų naudojimą.
Sakysite, kad tai yra nereikšmingas tikslas? Pavyzdys, jeigu Lietuvos ūkiai
bent 15 proc. sumažintų mineralinių trąšų naudojimą, tai jau rytoj mes
pasiektumėme visą Lietuvos žemės ūkio ŠESD mažinimo ambiciją, kuri mums
nustatyta iki 2030 m. Tiesą pasakius, net galėtumėme priglausti ir kokį vieną
kitą procentą ŠESD iš kitų sektorių. Tačiau norint tai pasiekti, ūkininkams
reikalingos alternatyvos, nauji preparatai. (O gal tik senoviškas mėšlas?. Bet tam reikia sunkiai dirbti su šakėmis... (K.))
Galiausiai, visiškai mažai dėmesio
skiriama ŠESD sekvestracijai. Kas tai yra? Tai procesas, kurio metu šiltnamio
efektą sukuriančios dujos yra išsiurbiamos iš atmosferos ir užrakinamos žemėje.
Mums geriausiai žinomas sekvestracijos pavyzdys – augalai. Augalai naudoja
atmosferos CO2 fotozintezės procesui. Tokiu būdu CO2 yra užrakinamas pačiame
augale ir su laiku – dirvožemyje. Būtent todėl yra kalbama, kad norint mažinti
CO2 emisijas turime sodinti žymiai daugiau medžių. Visgi yra ir kitų technikų,
kurios leidžia vykdyti sekvestracijos procesą.
Žemdirbiams gerai žinoma neariminė
žemdirbystė yra viena tokių technikų. Tai technologinis procesas, kurio metu
sėkla yra sodinama į nesuartą žemę. Ką tai duoda? Ši technika leidžia
dirvožemyje sukurti gana storą humuso (puvenų, kurios sudaro labai svarbų
dirvožemio organinį sluoksnį) plutą. Humuse yra užrakinamas CO2, o pasėtosios
augalinės kultūros naudoja jame esančias mineralines medžiagas. Toks
žemdirbystės metodas ne tik įkalina anglį dirvožemyje (sekvestruoja), bet ir
leidžia naudoti mažiau mineralinių trąšų, nes susidaro natūralus mineralinių
medžiagų sluoksnis. Toks ūkininkavimas yra žymiai tvaresnis ir labai stipriai
prisidėtų prie klimato politikos tikslų.
Tačiau jis yra sudėtingas ir brangus.
Labai dažnai žemdirbiai šiuo keliu neina, nes tai yra didelė rizika.
Riziką galima sumažinti mokant
ūkininkams už ŠESD sekvestravimą, t.y. anglies išsiurbimą iš atmosferos ir
užrakinimą dirvožemyje. Tokios finansavimo schemos jau pradedamos testuoti JAV
ir kai kur Europoje. Kodėl apie tai nėra diskutuojama pasauliniu lygiu?
Yra ir daugiau technologijų, kurios
leidžia efektyviai atmosferos anglį sugrąžinti į žemę. Tačiau joms visoms
kažkodėl dėmesio yra skiriama itin menkai. Tai yra nedovanotina klaida, nes bet
kuri technologija, kuri prisideda, siekiant bendrų klimato kaitos tikslų, turi
būti naudojama pilna apimtimi."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą