„Jūsų skambutis mums labai svarbus – prašome palaikyti ryšį“.
Kai kurie klientų aptarnavimo agentai per pandemiją persikėlė į pelningesnes ganyklas, tačiau daugelis „dingusių darbuotojų“ Amerikoje gali niekada negrįžti. Dėl šios permainos įmonės ir toliau sunkiai ieškos darbuotojų ateinančiais metais ir galiausiai sulėtins ekonomikos augimo tempą be perkaitimo.
Covid krizė sukrėtė JAV darbo rinką, kaip niekad anksčiau. Pirma, pirmosiomis pandemijos dienomis milijonai žmonių staiga liko be darbo, todėl nedarbo lygis nuo 3,5 % 2020 m. vasarį padidėjo iki 14,7 % po dviejų mėnesių. Tada darbai grįžo siaubingai. Tačiau tai padarė ne visi darbuotojai. Daugybė veiksnių – baimė užsikrėsti ir platinti Covid, užsitęsę simptomai, finansinės ištekliai, kuriuos suteikė keli vyriausybės pagalbos etapai, prarastos galimybės naudotis vaikų priežiūra ir pandemijos nulemti prioritetų pasikeitimai – buvo sumanyta, kad žmonėms nebūtų svarbus darbas.
Net ir dabar, nepaisant ekonomistų perspėjimų, kad šalis atsidūrė ant recesijos slenksčio, Amerikai atrodo, kad trūksta darbuotojų. Lapkričio pabaigoje Darbo departamentas užfiksavo sezoniškai pakoreguotą 10,5 mln. laisvų darbo vietų arba 1,7 neužpildytos darbo vietos kiekvienam bedarbiu skaitomam asmeniui. Didžiausias šis santykis per 20 turimų duomenų metų prieš pandemiją buvo 1,2.
Tikrai atrodo, kad nuošalėje vis dar laukia daugybė žmonių. Gruodžio mėn. Darbo departamentas pranešė, kad dalyvavimo darbo jėgoje lygis – 16 metų ir vyresnių neinstitucinių gyventojų, dirbančių arba ieškančių darbo dalis – buvo sezoniškai pakoreguotas 62,3%, palyginti su 63,3 proc. 2020 m. vasario mėn. Jei dalyvavimo lygis sugrįžtų į priešpandeminį lygį, o nedarbo lygis išliktų 3,5 proc. gruodžio mėn., papildomai būtų skaičiuojama daugiau, nei 2,5 mln. darbuotojų.
Tačiau Teksaso universiteto ekonomistas Aysegulas Sahinas ir Čikagos Federalinio rezervų banko ekonomistas Bartas Hobijnas teigia, kad tokiuose skaičiavimuose neatsižvelgiama į tai, kad darbo jėgos dalyvavimas ilgą laiką mažėjo maždaug nuo 2000 m. , spalio mėn. ekonomikoje trūko vos 810 000 darbo vietų, nei ten, kur jos galėjo nebūti per pandemiją. Atsižvelgiant į užimtumo padidėjimą per kelis mėnesius nuo to laiko, dabar šis skaičius būtų mažesnis.
Vienas svarbus veiksnys, lemiantis mažėjančio dalyvavimo tendenciją, kuri ir ateinančiais metais darys spaudimą dalyvavimui mažinti, yra tai, kad daugiau kūdikių bumo žmonių išeina į pensinį amžių. Praėjusiais metais vidutiniam bumeriui sukako 66 metai, jie „dabar yra amžiaus grupėje, kurioje labai sumažėjo dalyvavimas“, – pažymi dr. Sahinas. Iš tiesų gruodį 66 metų amžiaus žmonių dalyvavimas (neatsižvelgiant į sezoninius pokyčius) buvo apie 38%. Palyginkite tai su 64 metų žmonėmis, kurie, nors buvo tik dvejais metais jaunesni, dalyvavo apie 46 proc.
Taip pat sumažėjo jaunesnių, žemesnį išsilavinimą turinčių vyrų dalyvavimas – tokia tendencija dar prieš prasidedant pandemijai. Vašingtono universiteto Sent Luise ekonomistai Dain Lee, Jinhyeok Park ir Yongseok Shin apskaičiavo, kad nuo priešpandeminio laikotarpio didžiausią įtaką bendram dalyvavimo mažėjimui turėjo jauni vyrai, neturintys ketverių metų koledžo laipsnio.
Ekonomistai jau kurį laiką bandė išsiaiškinti, kodėl. Viena teorija, kuri buvo sukurta prieš pandemiją, buvo ta, kad vaizdo žaidimai sumažino jaunų vyrų norą dirbti. Naujausi tyrimai rodo, kad statusas gali būti veiksnys, nes didėjantis darbo užmokesčio skirtumas tarp žmonių, turinčių ir neturinčių ketverių metų aukštojo mokslo diplomą atveda prie to, kad kai kurie mažiau išsilavinę vyrai yra mažiau pasirengę prisijungti prie darbo jėgos.
Kad ir kokia būtų priežastis, jų nebuvimas gali kelti užsitęsusią problemą, nes jaunystėje nedirbantys žmonės dažnai nedirba ir vyresni. „Tai iššūkis ne tik asmeniui, bet ir visuomenei“, – sako Vašingtono universiteto daktaras Shinas.
Ekonomikai, kai į darbo jėgą ateina mažiau žmonių, darbo rinka negalės labai greitai augti, jei nedarbo lygis, kuris ir taip yra žemiausiame per 50 metų, yra dar mažesnis. Tai savo ruožtu gali padidinti atlyginimus ir galiausiai infliaciją. Jei nebus didesnės imigracijos arba nepadidės darbuotojų našumas, ekonomikos augimas gali būti apribotas, todėl ateitis bus mažiau klestinti.
Vis dėlto, kalbant apie darbo rinką, demografija ne visada yra likimas. Japonija yra senstančios šalies įkūnijimas, o Jungtinių Tautų prognozės rodo, kad jos amžiaus vidurkis praėjusiais metais pasiekė 49 metus, palyginti su 38 metais JAV. Tačiau jos darbo jėgos dalyvavimo lygis pastarąjį dešimtmetį augo, o praėjusiais metais pasiekė aukščiausią lygį nuo 1999 m. – didėjančio moterų dalyvavimo darbo vietoje pasekmė.
Galbūt kažkas panašaus galėtų nutikti JAV, kur 25–54 metų moterų dalyvavimo darbo jėgoje lygis (vadinamoji geriausio amžiaus grupė) dabar yra mažesnis, nei Japonijos. Mičigano universiteto ekonomistė Betsey Stevenson pažymi, kad prieš pandemiją JAV geriausio amžiaus kolegiją baigusių moterų dalyvavimas išaugo. Galbūt, tai buvo naujos tendencijos, kuri galėtų padėti pagerinti bendrą dalyvavimą ateinančiais metais, pradžia.
Tuo tarpu pastaruoju metu padidėjęs atlyginimų augimas mažiau apmokamiems darbuotojams, palyginti su aukštesniais atlyginimais, laikui bėgant gali padėti į darbo jėgą įtraukti daugiau jaunų vyrų, neturinčių aukštojo mokslo diplomų.
Žinoma, sužinosime tik tuo atveju, jei ekonomika toliau augs. Jei šiais metais prasidės nuosmukis, vienas iš labiausiai nepageidaujamų jo padarinių gali būti dar daugiau darbuotojų išsiuntimas į dingusiųjų gretas." [1]
1. EXCHANGE --- Heard on the Street: Covid's Not to Blame For Labor Shortage --- The shrinking workforce could impede the economy's ability to grow, and make for a less prosperous future
Lahart, Justin. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 28 Jan 2023: B.12.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą