„Jokių milžiniškų čekių nebuvo, bet žmonės, kurie praėjusių metų pabaigoje snieguotą rytą užsuko į konferencijų salę Kuko apygardos pastate Čikagos centre užpildyti formas, vis dėlto laimėjo loteriją. Gruodžio 15 d. 3250 žmonių gavo 500 dolerių, specialiomis debeto kortelėmis arba tiesioginiu indėliu į jų banko sąskaitas. Juos atsitiktine tvarka iš daugiau, nei 230 000 pareiškėjų atrinko labdaros organizacija Give Directly, kuri buvo paskirta apskrities universaliajai bazinių pajamų sistemai administruoti.
Pareiškėjai turėjo atitikti tik tris kriterijus: jie turėjo gyventi Kuko apygardoje (kuri apima Čikagos miestą ir didelę jo priemiesčių dalį) ir turėti metinių pajamų mažiau, nei 250% federalinės skurdo ribos – apie 69 000 dolerių keturių asmenų šeimai – ir nepretenduoti į jokias kitas panašias schemas. 500 dolerių mokėjimai bus mokami kas mėnesį dvejus metus. Gavėjai su pinigais gali daryti ką nori ir gaus juos tol, kol liks apskrityje.
Tokias universalias bazinių pajamų (UBI) schemas per pastaruosius porą metų priėmė dešimtys vietinių valdžios institucijų visoje Amerikoje. Už juos sumokami pinigai, kuriuos federalinė vyriausybė skyrė pagalbos programoms per blogiausią pandemiją. Kuko apygardos programa kol kas yra didžiausia. Kai kurios pajamos iš marihuanos apmokestinimo buvo atidėtos schemos tęsimui, kai baigsis federaliniai pinigai. Apygardos prezidentė Toni Preckwinkle sako, kad jos tikslas yra išbandyti „geras idėjas, kurios sklinda iš apačios“, tikintis, kad „galų gale federalinė vyriausybė jas perims“. Tačiau tam tikra prasme patrauklumas kurti UBI kyla ne iš vilties, o iš nusivylimo: Amerikos gerovės sistemos nesugebėjimo apsaugoti neturtingiausius žmones.
Amerikiečiai, kuriems ištinka sunkūs laikai, gali pasiekti daugybę įvairių schemų tiek vietos, tiek federaliniu lygiu. Yra neįgalumo pašalpos; maisto kuponai; 8 skyriaus būsto talonai; Medicaidas; ir nedarbo draudimas (kuris mokamas ir administruojamas valstijų, bet krizių metu dažnai plečiamas federaliniu mastu). Tačiau didžioji dalis to atsiranda su nepaprastai didele biurokratija, ir daugelis žmonių iškrenta per plyšį, pavyzdžiui, dėl to, kad neturi nuolatinio adreso, nepateikia tinkamų formų arba neatitinka reikalavimų. Vietos valdžios institucijos paprastai neturi duomenų, kad galėtų net nustatyti žmones, kuriems labiausiai reikia pagalbos.
Tai padeda paaiškinti, kodėl Kuko apygarda kartu su keliomis kitomis savivaldybėmis kreipėsi į Give Directly, kuri iki šiol daugiausia dirbo neturtingose šalyse, naudodama aukotojų pinigus. Pasak labdaros organizacijos Amerikos šalies direktorės Sarah Moran, dirbant Amerikoje reikia ieškoti kompromisų. Pagal savo schemas Kenijoje labdaros organizacija registruodavo kiekvieną šeimą viename kaime – vietos gyventojai padėtų apsisaugoti nuo sukčiavimo. Tačiau norint surengti loteriją, atvirą tokiam dideliam žmonių skaičiui, reikia atlikti daugiau formalių patikrinimų, tačiau jų perteklius kenkia sistemos paprastumui. Pagal šią schemą laimėtojų prašoma pateikti banko išrašus arba atlyginimo žiniaraščius, kad patvirtintų tinkamumą, tačiau žmonės, kurie negali jų pateikti, pavyzdžiui, dokumentų neturintys imigrantai, gali dalyvauti apklausoje. Naudojamas algoritmas, siekiant nustatyti sukčiavimą, pvz., žmones, kurie kreipiasi su keliomis tapatybėmis.
Nenuostabu, kad praėjusiais metais anketas pildę gavėjai buvo patenkinti. Tarp jų buvo ir Jasperas, 32 metų trijų vaikų tėvas, kuris su savo neįgalia žmona ir vaikais jau keletą metų gyvena įvairiose šeimų benamių prieglaudose, kai neteko darbo gamykloje, o paskui, kai nesumokėjo nuomos už jo 8-to skyriaus būstą. „Kai pirmą kartą gavau el. laišką, maniau, kad tai apgaulė“, – sako jis. Neturėdamas nuolatinio adreso, jam sunku susirasti naują darbą ar net atidaryti naują banko sąskaitą; neturėdamas pajamų negali gauti naujo būsto. Maisto kuponai padengia būtiniausius šeimos poreikius, o įmokas jis ketina taupyti tol, kol užteks įmokėti užstatą už butą, o savo ruožtu pradės ieškotis darbo. UBI jam padės; bet tokiems žmonėms, galbūt, nereikėtų laimėti loterijoje, kad gautų pagalbą." [1]
· · · 1. "What the spread of universal basic-income schemes says about America's safety net." The Economist, 21 Jan. 2023, p. NA.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą