"Antros pakopos pensijų fondams
pernai išgyvenus nuosmukį, o dešimtims tūkstančių gyventojų šiemet gavus
pranešimus apie įtraukimą į šį kaupimo būdą, ekonomistas Raimondas Kuodis
ragina į investavimą ir pasirengimą senatvei žvelgti plačiau, praneša LNK Žinios.
„Patarimas būtų toks: yra ne vien
antra pakopa, trečia pakopa, yra daug pakopų, kur jūs galite kaupti, jeigu
plačiau pasižiūrėsite. Jūs pats sau esate kaupikas.
Jūs galite „kaupti‟ savo smegenis,
knygas skaityti, išmokti pasidaryti dalykus, kurių reikės senatvėje. Ką daug
žmonių intuityviai ir daro. Išsilaisvina nuo kreditų, nusiperka kokias saulės
elektrines, kad nereiktų sukti galvos dėl elektros kainų. Tai irgi yra
rūpinimasis senatve‟, – teigia R. Kuodis, kuris kartu yra Lietuvos banko
valdybos pirmininko pavaduotojas.
Jis pastebi, kad viešoje erdvėje yra
bandymų susiaurinti investavimo sąvoką.
„Mus vis nori kažkaip sustumti, kad investavimas yra tik
antroje pakopoje ir kad tai yra tik finansinių išteklių kaupimas. Ne. Investavimas yra žymiai platesnis
dalykas. Investuokite į ryšius – tuomet šeima, draugai jums padės, vieni
kitiems padėsite, prireikus. Tiesiog norisi atsukti tą diskursą šiek tiek į
normalesnes vėžes. Nes tie lobistai jau taip užėmę eterį, kad beveik nesigirdi
nieko kito‟, – sako pašnekovas.
Jo teigimu, praėjus beveik dviem
dešimtmečiais galima įvertinti, kokia yra kaupimo iniciatyvų tikroji nauda ir
vertė.
„Tai, kad fondai praranda vienais
metais, uždirba kitais, tragedijos nedaryčiau, todėl kad būna šitokių dalykų.
Bet reikia žiūrėti į ilgą laikotarpį. 20 metų yra pakankamai ilgas laikotarpis,
kad mes pagaliau praregėtume, kaip čia mus išdūrinėjo pasaulio bankai,
Europos komisijos, gąsdindami su darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimu,
nors jie ten paėmė ir užsifiksavo darbingą amžių 64 metų‟, – kalbėjo ekspertas.
Pasak jo, gyvenime negalima visiškai išvengti rizikos, bet reikia atskirti ją
nuo nepamatuotos rizikos, sakydamas, kad „kriptovaliutos yra visiškas kazino,
neturi nieko po savimi“.
„Loterijos dažnos mūsų gyvenime –
mes nežinome, kiek ilgai mes gyvensime, sulauksime tos pensijos ar
nesulauksime. Nežinome, ar politikai iš kvailumo, neuždarys kokios „Sodros‟,
nežinome, kokios bus finansinės grąžos pensijų fonduose, dėl visokių karų,
gamtinių kataklizmų. Šito bijoti nereikia, rizikos valdymo metodai tam ir yra,
kad suvaldytų šitus dalykus‟, – sako jis.
Anot R. Kuodžio, reikia vertinti, ar
kokia nors siūloma pakopa keičia ankstesniąją.
„Pradžioje taip ir buvo sugalvota:
jūs kaupiate „Sodroje‟ mažiau, daugiau kaupiate pensijų fonde ir ilgainiui mums
belieka lyginti, kokia yra palikto „Sodroje‟ vieno euro grąža su vienu euru,
nuėjusiu į antrą ar trečią pakopą.
Tenai stebuklų, aišku, nepamatytume,
ką mes iš karto ir sakėme, kadangi „Sodra‟ irgi turi grąžą, nors mus gąsdino
lobistai, kad „Sodra‟ žlugs, Lietuvos laisvosios rinkos institutas prieš
keliolika metų siūlė uždaryti „Sodrą‟, – kalbėjo R. Kuodis.
Jis mano, kad aktyvus privataus
kaupimo skatinimas buvo socialiai neatsakingas.
„Visi pensijų fondų lobistai buvo auksiniai, sidabriniai
rėmėjai. Taip jie stengėsi pasidaryt bizniuką, „sodinant‟ viešąją
sistemą. Kas man atrodo visiškai neatsakinga, bet jiems atrodo visiškai
tvarkoje, nes jie nori greitai tų poršų (automobilių „Porsche“), jachtų,
jie nesirūpina jūsų senėjimu, demografija‟, – sako ekonomistas.
„Dabar jau aišku, – prabėgus beveik 20 metų nuo tos
reformos, – pradeda matytis, kad pensijų fondai vos
vos aplenkia infliaciją. Tokį tikslą jie patys pasirinko. „Sodroje‟ grąža
didėja greičiau todėl, kad algos smarkiai augo šiuo laikotarpiu‟, – teigia
pašnekovas.
Anot jo, privačių pensijų fondų
grąžoje yra ir pačių gyventojų indėlis.
„Nuostabiausias dalykas, ką jie (fondai – red.) sugebėjo padaryti, tai
išsimušti subsidijas sau, palyginus su „Sodra‟, kuri negauna subsidijų iš
valdžios. Aišku, valdžia ir neturi jokių subsidijų, negyva – pakartokime dar
tūkstantį kartų. Mes patys sau mokame subsidijas, o jie jums pristato tai kaip
savo nuopelną‟, – teigia R. Kuodis.
Jis palygino šią situaciją su
profesinėmis pensijomis Vakarų šalyse.
„Paima jums nežinant gabalą jūsų
algos ir darbdavys sako, žiūrėk, aš tau pensiją mokėsiu, savo vardu
investuosime kažkur, tu gausi pensiją. Visi išsižioja, kurie nesupranta, ir
amžinai dėkingi savo darbdaviui. Šiek tiek kritiškiau žiūrėkite į tas pasakas‟,
– kalba ekonomistas.
Lietuvos II pakopos pensijų fondai
praėjusiais metais išgyveno nuosmukį – jų vertė susitraukė beveik 14 proc.
Tačiau fondų valdytojų atstovai aiškina, kad ilguoju laikotarpiu fondų vertės
augimas išlieka teigiamas.
„Sodra“ sausį paskelbė išsiuntusi
pranešimus 67,7 tūkst. gyventojų, kurie šiemet įtraukiami į antros pakopos
pensijų kaupimą. Naujai įtrauktiesiems dalyviams galima jo atsisakyti. Fonduose
kaupia 1,4 mln. žmonių šalyje.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą