Lietuvos elitas klausia jaunimo: ar esate tokie kvaili, kad likti Lietuvoje, kur nuomos ir maisto kainos tokios pat, kaip Vokietijoje, o lietuvių atlyginimai daugiau, nei du kartus, mažesni?

Šios piktinančios kalbos užlieja visus mūsų informacijos šaltinius Lietuvoje:

“Išaugusios kainos Lietuvos jaunimą paskatino susiveržti diržus. Palyginus su kaimyninėmis šalimis, būsto nuomos ar maisto kainos Lietuvoje tam tikrais atvejais – neproporcingai didelės. Net pienas Švedijoje ir Vokietijoje – pigesnis nei čia. Tačiau atitinkamai Vakarų Europos šalims jau nenusileidžia ir Lietuvos įmonėse mokamų atlyginimų dydžiai. SEB banko iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, infliacija turėjo įtakos galimybėms tenkinti savo poreikius daugiau negu kas antram 18–29 metų Lietuvos gyventojui. Daugiau nei pusė (53 proc.) šalies jaunuolių sako nebegalintys sau leisti to, ką leisdavo iki šiol. Palyginus kainas tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių, skirtumai – akivaizdūs. Tačiau gera žinia ta, kad atlyginimai mūsų šalyje – konkurencingi net Vakarų Europos mastu.

Nuomos kainos – beveik kaip Vokietijoje

2021 m. Eurostat duomenimis, maisto kainų lygis mūsų šalyje buvo maždaug 8 proc. žemesnis nei Latvijoje ir 19 proc. žemesnis nei Vokietijoje. Kaimynės Lenkijos šiuo aspektu, žinoma, neaplenkėme – kas jau kas, bet maistas ten pigesnis. Elektros bei dujų kainų lygis 2021 m. Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje buvo labai panašus, o štai Italijos bei Vokietijos gyventojai komunalinėms paslaugoms tuomet turėjo pakloti beveik dvigubai daugiau. Tačiau 2022 m. šalyje sparčiai kilus daugelio prekių ir paslaugų kainoms, situacija pasikeitė lietuvių nenaudai. SEB banko duomenimis, dėl infliacijos itin padaugėjo jaunų Lietuvos gyventojų, kurie didžiausią mėnesio išlaidų dalį skiria tik būtiniausioms reikmėms: maistui ir būstui. Atitinkamai, vis mažiau išleidžiama pramogoms, drabužiams ir avalynei.

Nenuostabu, kad tenka taupyti ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms, nes vien būsto nuomai lietuviai jau turi pakloti panašias sumas, kaip Vokietijoje.

Vilniuje buto nuomos kainos šiuo metu siekia 12–13 Eur/m2, o Berlyne – 14–15 Eur/m2, nors atlyginimai ten beveik dvigubai didesni.

Maistas brangesnis nei Švedijoje

Maisto kainos Lietuvoje irgi nedžiugina. Kainų stebėjimo portalo „Pricer.lt“ duomenimis, per metus prabrango 50 iš 52 portalo stebimų prekių. Didžioji dalis brango net 10 ar daugiau procentų. Teigiama, kad šiemet labiausiai brangusios prekės yra bananai, kiaušiniai, pigiausias fermentinis sūris, jūros lydeka, dešra, cukrus, pigiausia grietinė, pomidorų sultys ir makaronai. Nors 2021 m. maisto kainų lygis Lietuvoje buvo žemesnis nei kaimyninėse šalyse, portalo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas tikina, kad dabar kainos yra jau palyginti aukštos.

Pavyzdžiui, litras 2,5 proc. riebumo „Dvaro“ pieno per metus nuo 1,15 Eur pabrango iki 1,75 Eur. Lenkijoje panašus produktas šiuo metu kainuoja 0,92 Eur, o Vokietijoje – 1,49 Eur. Pašnekovas tvirtina, kad pienas pigesnis net ir Švedijoje – čia jo kaina siekia 1,45 Eur. Tuo tarpu sūris Lietuvoje yra brangesnis nei Vokietijoje, bet pigesnis nei Švedijoje, sako A. Vizickas. 150 g 50 proc. riebumo „Dvaro“ sūrio kaina Lietuvoje per metus pakilo 30 procentų – nuo 1,69 Eur iki 2,19 Eur. Lenkijoje panašus sūris kainuoja 1,05 Eur, Vokietijoje – 1,99 Eur, o Švedijoje – 3,09 Eur. Tenka nuliūdinti ir desertų mėgėjus. Pavyzdžiui, populiarusis šokolado ir riešutų kremas „Nutella“ Lietuvoje kainuoja 3,69 Eur. „Pricer.lt“ duomenimis, jis šiuo metu pigesnis ne tik Lenkijoje (2,67 Eur), bet ir Švedijoje (2,53 Eur) bei Estijoje (3,15 Eur).

 500 g maltos kavos „Dallmayr“, pasak pašnekovo, Lenkijoje kainuoja 5,74 Eur, Vokietijoje – 7,99 Eur, o štai Lietuvoje – net iki 11,49 Eur. „Mažesnėse Lietuvos parduotuvėse mačiau ir patrauklesnių šios kavos kainų, tačiau pagrindiniuose prekybos tinkluose jos kaina siekia nuo 10,79 iki 11,49 Eur“, – pastebi A. Vizickas.

Kainų lyginimo portalo vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, Lenkijos vaistinėse galima rasti net ir dvigubai pigesnių vaistinių preparatų.

„Ten yra vaistų, kurių Lietuvos rinkoje nėra, tačiau kainos skiriasi apie du kartus. Vis dėlto, įsigyti Lietuvoje išrašytus receptinius vaistus Lenkijoje yra gana sudėtinga“, – sako A. Vizickas.

Tačiau ne viskas Lietuvoje kainuoja brangiau. Pavyzdžiui, viešojo transporto kainos Lietuvoje ir Latvijoje – kone identiškos. Mėnesį galiojantis viešojo transporto bilietas suaugusiajam Vilniuje kainuoja 29 Eur, Rygoje – 30 Eur. Lenkijos sostinėje tokio bilieto kaina svyruoja nuo 21 iki 38 Eur (priklausomai nuo miesto zonos), o Berlyne – nuo 86 iki 107 Eur.

Lietuviai uždirba daugiau

Nors prekių kainos nedžiugina, bet gera žinia ta, kad pagal vidutinio darbo užmokesčio dydį Lietuva jau vejasi didžiausią Europos ekonomiką Vokietiją, pastebi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Per pastaruosius penkerius metus vidutinis bruto darbo užmokestis (VDU) Lietuvoje padidėjo 64 proc., o Vokietijoje – tik 15 proc. Todėl vidutinės algos priartėjimas prie Vokietijos vyko pakankamai sparčiai, – sako T. Povilauskas. –

Aišku, vidutinio bruto darbo užmokesčio dydis po mokesčių Vokietijoje dar daugiau, nei dvigubai, didesnis negu Lietuvoje.

Pavyzdžiui, 2022 m. III ketvirtį vidutinė alga po mokesčių Lietuvoje buvo 1,1 tūkst. Eur, o Vokietijoje – apie 2,4 tūkst. Eur.

“ Tuo tarpu tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje vidutinis darbo užmokestis po mokesčių 2022 m. III ketvirtyje siekė 1 tūkst. eurų. Palyginus su šiomis kaimyninėmis šalimis, atlyginimai Lietuvoje yra didžiausi. „Tiesa, jaunimas dažniausiai uždirba mažesnį negu vidutinį šalies darbo užmokestį, todėl realus jaunimo vidutinis gaunamas darbo užmokestis būtų mažesnis“, – priduria T. Povilauskas.

Ar atlyginimai Lietuvoje dar tik didės, priklauso ir nuo pačių jaunų žmonių pastangų, pabrėžia SEB ekonomistas. „Darbas užsienyje – sprendimas, atsakomybę dėl savo šalies ateities paliekantis kitiems. Atlyginimai Lietuvoje didės sparčiai, jeigu toliau augs Lietuvoje kuriamas darbo našumas, o tai yra ne tik valdžios ir verslo, bet ir žmonių rankose, priklausomai, kiek jie prisideda prie didesnės pridėtinės vertės kūrimo“, – pažymi „Delfi“ pašnekovas.

 Taip pat T. Povilauskas pastebi, kad nuo 2018 metų itin padaugėjo iš užsienio sugrįžusių lietuvių bei sumažėjo į užsienį išvykstančių gyventi lietuvių skaičiai (dėl Covid pandemijos (K.)): „Tai rodo, kad pastaraisiais metais ekonominė ir socialinė situacija Lietuvoje sparčiai gerėjo.“

Pašnekovo teigimu, jaunam žmogui Lietuvoje pastaraisiais metais nekilo problemų susirasti darbą, ypač turint omenyje, kad sparčiai augo ir daug pasaulinėse rinkose veikiančių lietuviško kapitalo įmonių. „Manau, kad normalu, jog daug jaunimo iš Lietuvos išvyksta studijuoti į užsienį, bet svarbu, kad didžioji dalis, įgiję patirties, sugrįžtų čia, – sako ekonomistas. – Kelių metų patirtis rodo, jog daug jaunų žmonių sugrįžo, ypač dirbantys Lietuvos įmonėse, kuriose algos nenusileidžia Vakarų Europos šalims, o daugelio paslaugų kainos Lietuvoje vis dar yra mažesnės.“

 

Lenkijoje santykis tarp maisto kainų ir atlyginimų yra toks pat, kaip Vokietijoje. Lietuvoje šis santykis yra du kartus didesnis. Už tą patį darbą mes gauname du kartus mažiau maisto. Mažytės Lietuvos elitas sudarė suokalbį ir begėdiškai melžia mus.  Mums reikia nuspręsti, koks turi būti mūsų atsakymas.