Sankcijos Lietuvą „plakė“ labiau, nei Rusiją

Dėl sankcijų Rusijai regione, sprendžiant pagal uostų krovą, labiausiai nukentėjo Lietuva. Kas kompensuos netektis? Per 2022 m. Klaipėdos uostas neteko 9,5 mln. tonų arba 21 proc. krovinių palyginti su 2021 m. Toks kritimas buvo vienas didžiausių Baltijos jūros regione. Daugiau krova krito tik Rusijos Sankt Peterburgo (apie 25 proc.) ir Kaliningrado (apie 22 proc.) uostuose. Šių Rusijos uostų kritimą tiesiogiai lėmė šiai šaliai pritaikytos sankcijos. Kaliningrado uosto krova krito ir dėl krovinių gabenimo geležinkeliais per Lietuvą kilusių sunkumų.

 

Lietuva sankcijas iš dalies sukėlė ir pati, veikusi taip, kad Baltarusijos kalio trąšoms būtų uždėtas amerikiečių veto.

 

2022 m. daugiau kaip 10 mėnesių maždaug nuo vasario 20-osios baltarusiškos kalio trąšos nustojo keliauti per Lietuvą. Klaipėdos uostas 2022 m. neteko per 11 mln. tonų vien Baltarusijos kalio trąšų. Su sankcijomis susiję ir Lietuvos trąšų gamintojų „Achemos“ ir „Lifosos“ kilę gamybos sunkumai. Dėl to milžiniškus nuostolius patyrė ne tik Klaipėdos uostas, bet ir „Lietuvos geležinkeliai“, vežėjai automobiliais. Šiandien negirdime, ar dėl to, kad Lietuva neteko didelės dalies krovinių, jai kas nors kompensuos rinkos praradimus. Kas bus su Birių krovinių terminalo pastatais, krantinėmis, į kurias investuota nemaža dalis pinigų ir per Lietuvos valdžios valdomą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją?

Pripažino „persūdymą“

Ar Lietuvos valdžia protingai elgėsi atstumdama baltarusiškus krovinius? Politiškai žingsniai gal ir pateisinami, juo labiau kad save prezidentu pasiskelbusio Aliaksandro Lukašenkos režimas ir prieš Lietuvą vykdė hibridinę ataką su atvežtais neva pabėgėliais iš Irako.

 

Ekonomine prasme išsišokėliška jaunos Lietuvos valdžios politika sunkiai pateisinama ir prieš Baltarusiją, ir tuo labiau prieš Kiniją. Lietuva dėl tokios politikos greičiausiai nukentėjo labiau nei tos šalys.

 

Dabar jau girdime netgi Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos vertinimus, kad bent Kinijos atžvilgiu Lietuva „persūdė“. Jei A. Lukašenkos režimas tiesiogiai neįsijungs į karinę operaciją prieš Ukrainą, o tik toliau Rusijos prezidentui imituos „pasirengimą“, ar nebus „persūdyta“ ir su Baltarusija? Kai kurie karo ekspertai A. Lukašenkos „menevrus dėl kariuomenės paruošimo“ laiko netgi protingais, siekiant išgelbėti šalį nuo V. Putino veiksmų. 

 

Iš to, kad Lietuva atstūmė baltarusiškas kalio trąšas, laimėjo tik Rusija. Panašu, kad „Belaruskalij“ trąšos pasuko per Ust Lugos uostą. Jame pernai krauta 7,5 mln. tonų trąšų daugiau nei 2021 m. Didžiausia dalis šio prieaugio greičiausiai yra iš „Belaruskalij“.

 

Latviai galėjo krauti Rusijos anglis, o Lietuva atsisakė Baltarusijos krovinių. Galima teigti, kad taip „iššaukusi“ sankcijas „Belaruskalij“ trąšoms Lietuva savotiškai prisidėjo prie Rusijos ekonominio palaikymo.

Dėl sankcijų Baltarusijai Klaipėdos uostas 2022 m. neteko ir maždaug milijono tonų jūrų keltais gabenamų krovinių. Nuostolių dėl baltarusiško eksporto ir importo praradimo greičiausiai patyrė ir dalis ne tik uosto, bet ir kito transporto kompanijų.

Sugrįžimas į 2014-uosius

Lietuvoje ieškoma pateisinimo dėl Klaipėdos uoste kritusių 9,5 mln. tonų krovinių kiekio. Kaltinama nepalankiai susiklosčiusi geopolitinė situacija. Sankcijos Baltarusijai Klaipėdos uostą 2022 m. nubloškė net į 2014 m. lygį. Jei Lietuva būtų buvusi pragmatiškesnė ir netgi esant sunkiai geopolitinei situacijai būtų išlaikiusi baltarusiškus krovinius, ji ir toliau kaip iki šiol būtų žengusi į vidutinį, o gal ir didesnį nei 5–6 proc. kasmetinį augimo lygį. 2022 m. pasireiškė savotiškas uosto „fenomenas“ – net 57 proc. konteinerių krovos augimas pasiekė 1 mln. 47 tūkst. TEU lygį. Nuostabą kelia tai, kad per Klaipėdos uostą keliavo didelė dalis krovinių konteineriais iš Latvijos, nors ši turi net tris savo jūrų uostus. Tą lėmė didžiausios pasaulio konteinerinės laivybos kompanijos MSC veikla Klaipėdos uoste. Netikėtas 2022 m. rodiklis buvo ir tai, kad daugiau nei 2021 m. krauta naftos produktų, nors šios srities baltarusiško krovinio Klaipėdos uoste taip pat neliko nė lašo. Per Klaipėdos uostą pernai keliavo gerokai daugiau energetinių krovinių. Atsirado ir naujų krovinių, pavyzdžiui, anglys Lenkijai, kurių krauta apie 40 tūkst. tonų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas 2022 m. vertino kaip palankius, bet akcentavo, kad jie galėjo būti ir geresni. 2021 m. pabaigoje buvo prognozuojama 30–32 mln. tonų metinė krova, o išėjo net 36 mln. tonų.

Išlieka vienintelis klausimas – ar 2023 m. bus geresni nei 2022-ieji? Metų pradžia kol kas yra ne tokia optimistiška.

Sankcijos ne visus veikė

Kodėl kai Klaipėdos uostas smarkiai krito, kiti regiono uostai krovą augino? Išsiskyrė Latvijos uostai. Bendra jų krova 2022 m. buvo net 15,2 proc. didesnė nei 2021 m. Bendrai jie krovė 48,1 mln. tonų. Rygos uostas krovė 23,51 mln. tonų (augimas + 9,4 proc.), Ventspilis – 14,74 mln. tonų (augimas +33,1 proc.), Liepoja – 7,6 mln. tonų (augimas 7,6 proc.). Latvijos uostų augimą lėmė net 4,8 karto iki 8,41 mln. tonų išaugusi rusiškų anglių krova. Kyla klausimas, kodėl latviai galėjo krauti Rusijos krovinius, o Lietuva atsisakė Baltarusijos krovinių?

Įdomūs ir pačios Rusijos jūrų uostų krovos rezultatai. Pagal Rusijos duomenis, jos uostai 2022 m. kritimo nepatyrė. Bendra krova siekė 841,5 mln. tonų arba 0,7 proc. daugiau nei 2021 m. Baltijos jūros regione Rusijos uostų krova buvo neigiama – 2,9 proc. mažesnė nei 2021 m. Tai reiškia, kad sankcijos Rusijai labiausiai ir veikė Baltijos jūros regioną, kuris tiesiogiai susijęs su ES šalimis. Ust Lugos uostas tarsi nejuto jokių sankcijų. Jis 2022 m. krovė 15 mln. tonų daugiau nei 2021 m. 2022 m. naftos ir jos produktų krovą Baltijos jūros regione gerokai padidino ir Leningrado srities Primorsko uostas. Absoliučiai geriausius krovos rezultatus 2022 m. demonstravo ir Lenkijos jūrų uostai. Gdanske kai kurių krovinių krova augo kartais, ypač energetinių. Lenkijai persiorientuojant prie naujų energetinių išteklių, jos uostai nepajėgė priimti viso srauto, todėl dalis keliavo ir per Klaipėdą.

Sankcijų žalą tiek Rusijai, tiek Baltarusijai pajuto didieji Vokietijos uostai. Tiek Hamburgo, tiek Brėmerhafeno uostuose krovinių buvo mažiau. Manoma, kad dalis konteinerių iš Vokietijos uostų per MSC linijas „nutekėjo“ tiesiogiai į Klaipėdos uostą.”

 

 Sankcijos trąšoms kelia maisto kainas visame pasaulyje ir badą neturtingiesiems. Todėl protingos vyriausybės vengia sankcijų trąšoms. Matyt, Lietuvos vyriausybę negalime priskirti protingų grupei.