Startuolių Achilo kulnas: teisė ir sutartys

"Girdime daug įspūdingų startuolių sėkmės ir šlovės istorijų. Jauni, ambicingi, technologiškai pažengę spartuoliai (ne čia ne klaida) dažniausiai visą dėmesį sutelkia į savo produktą ar paslaugą ir jo marketingą, o teisiniai dalykai lieka antrame plane. Investuotojams ar komandos nariams stebėti startuolio įkūrėjų ginčus sukelia panašių emocijų, kaip apsilankius draugo namuose, kai pykstasi draugo tėvai: išeiti nedrąsu, gali būti pats užkliudytas, o stebėti pasirodymą labai nejauku.

Ne vienas šiandien garsaus startuolio įkūrėjas veiklą pradėjo be jokių sutarčių ar tarpusavio susitarimų. Industrijoje tai įprastai būna akcininkų sutartys, darbo sutartys, intelektinės nuosavybės perleidimo sutartys, konfidencialumo susitarimai ar kiti panašaus pobūdžio teisiniai instrumentai. Šių dokumentų tikslas yra sukaupti ir išlaikyti verslo idėjos vertę ir inovatyvumą pačiame startuolyje, taip pat iš anksto užkirsti kelią ar sumažinti riziką kilti ginčams tarp verslo įkūrėjų, komandos narių ar net investuotojų.

 

Garsių organizacijų skauduliai

Tokias klaidas darė „Facebook“, „Twitter“, „Snapchat“, „Yik Yak“, „Tinder“ ir kiti. „Facebook“ atveju vienas iš įkūrėjų Eduardo Saverinas prarado įmonės kontrolę, kuomet jo akcijų dalis buvo sumažinta, ir jis galiausiai buvo priverstas pasitraukti iš organizacijos. Vienas iš „Snapchat“ įkūrėjų Reggie Brownas, galimai sugalvojęs pagrindinį programėlės veikimo modelį, po konflikto su likusiais įkūrėjais dėl patento taip pat pasitraukė iš verslo, kai likę įkūrėjai pakeitė slaptažodžius ir uždraudė R. Brownui bet kokią prieigą prie tuo metu dar ankstyvos stadijos verslo idėjos. Paguoda šiuo atveju – kad buvo sutarta dėl taikos už 158 mln. JAV dolerių.

Panašių situacijų būta ir Lietuvoje, pvz. „MailerLite“ ar „Manilla“ atvejai, apie kuriuos šių verslų įkūrėjai nusprendė prabilti viešai ir pasidalinti situacijų vertinimu iš savo pozicijų. Dirbant teisinių paslaugų sektoriuje matyti ir daugiau nesutarimų tarp startuolių, tačiau konfidencialumo įsipareigojimai draudžia tai komentuoti.

Top of Form

 

Bottom of Form

Kada būna per vėlu?

Tikrai nereikia teisti startuolių, kurie leidžia susiklostyti tokioms situacijoms. Juk startuolio samprata dažnai asocijuojama su greičiu ir augimu. Suprantama, kad pasaulis nelaukia ir produktas dažniausiai juda daug greičiau nei teisiniai procesai. Svarbu, kad pastarieji pasivytų produktą laiku.

Per vėlu būna tada, kai intelektinę nuosavybę verslui kūręs asmuo nusprendžia dirbti sau ir „išsineša“ sukurtus objektus, o startuolis lieka be pagrindinio turto.

Negerai ir tada, kai konkurentai ar kiti suinteresuoti asmenys pradeda bylinėtis su startuoliu, o juridinis asmuo taip ir nebuvo įsteigtas.

Galiausiai vienas iš įkūrėjų pasitraukia, tačiau vis dar turi akcijų ir nėra priverstinės galimybės jų išpirkti. Tokia struktūra nedžiugina nei kitų įkūrėjų, nei potencialių investuotojų. Galima sugalvoti ar rasti praktikoje ir daugiau įvairių scenarijų, kuomet elementarūs teisiniai susitarimai būtų galėję užkirsti kelią nesutarimams.

Teisinis startuolio ABC

Visa, kas jau išvardyta – tik paviršius. Yra apie ką pagalvoti ir iš ko pasimokyti. Štai elementarus ABC, ką būtina nuveikti:

1. Įsteigti juridinį asmenį, kuris ribotų fizinių asmenų atsakomybę ir būtų visų startuolio interesų centras ir talpykla. Tai yra sąlyga, be kurios kiti žingsniai nėra galimi. Nors santykiuose su investuotojais teks prisiimti vienokią ar kitokią asmeninę atsakomybę (nenustoti dirbti startuolyje be rimtos priežasties ir pan.), tačiau vystant produktą ir dalyvaujant civiliniuose santykiuose būsite saugūs priimdami drąsius sprendimus. Tokia yra startuolio esmė.

2. Sudaryti akcininkų (angl. founders) sutartį ir apsitarti tarpusavio santykius, startuolio veiklą bei akcijų išpirkimo taisykles, jei vienas iš akcininkų anksčiau laiko pasitrauktų iš veiklos be rimtos priežasties, nepasitaręs priiminėtų sprendimus ar kitais atvejais. Pritraukus išorinį investuotoją neabejotinai toks dokumentas atsiras, tačiau jei esate tas laimingas startuolis, kuris gali augti be išorinių investicijų (angl. bootstrapping) ilgą laiko tarpą, vidinė akcininkų sutartis yra privaloma.

3. Sudaryti sutartis su darbuotojais, įskaitant nekonkuravimo ir konfidencialumo pareigas, bei susitarti dėl intelektinės nuosavybės perleidimo startuoliui. Tai padės saugoti komercines paslaptis ir verslo idėjos unikalumą.

 4. Įregistruoti prekių ženklo apsaugą. Gyvename laikais, kai avantiūros ir siekis pasipelnyti kitų sąskaita yra labai dažni. Neįregistravus prekių ženklo apsaugos, tokį identitetą gali pasisavinti konkurentai ar kitų tikslų turintys piktavaliai. Jei turite rinkoje vardą, tikėtina, kad pavyks atsikovoti prekių ženklą, tačiau tai kainuos laiką ir pinigus.

5. Sukurti HR tvarkas, pritraukiant žmones, juos išlaikant, o ir atsisveikinant su jais. Darbas su žmonėmis yra sudėtingas, todėl svarbu nepasimesti džiugiose ar krizinėse situacijose ir laikytis geriausių rinkoje praktikų.

Visa tai neužtikrins, kad procesai vyks sklandžiai ar nekils ginčų. Tačiau tai neabejotinai sumažins nesusipratimų tikimybę, būsite pasiruošę netikėtumams.

Vienas iš didžiausių galvos skausmų startuoliams yra investicijų pritraukimas. Būtent tvarkingi procesai ir dokumentai gali būti papildoma priežastis, dėl kurios potencialūs investuotojais pasirinks jus.

Susitvarkyti „daržą“ – tai parodyti verslo procesų supratimą, organizacijos brandą bei kompetenciją ir pasiruošimą rimtiems iššūkiams, kai prasidės spartus augimas (angl. scale). Įžvalgūs, išdiskutuoti procesai bei dokumentai gali būti ir startuolio vidinės kultūros atspindys. Tai aktualu ir pritraukiant naujus komandos narius, kurie gali pajausti netvarką startuolyje ir atsisakyti prisijungti prie komandos.

Reklamos autorius – Rokas Jankus, „Motieka ir Audzevičius“ advokatas, partneris."