“Grupė Seimo narių užsimojo keisti
greičio matuoklių įrengimo tvarką. Jei Seimas pritars įstatymo pataisoms, gali
būti išmontuoti visi matuokliai, kurių pastatymo kriterijai neatitiks įstatymo
nuostatų. Dėl naujosios tvarkos Seime užvirė tokios aistros, kad salėje be
perstojo aidėjo auksinių frazių salvės. Tyko ir duobėtuose keliuose Užsimojus
keisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, šią savaitę Seime kilo
diskusijų. Ginčytasi, koks turi būti ilgiausias kelio ruožas, kuriame bus
matuojamas greitis. Aiškintasi, ar galima „smaigstyti“ matuoklius šiaip – net
ir ten, kur kelio būklė yra prasta, o jos nesiruošiama remontuoti.
Palangiškis Seimo narys Mindaugas
Skritulskas kartu su kitais Seimo nariais rengęs įstatymo pataisas, tikino, kad
jomis bus siekiama pažaboti matuoklių statymo vajų. Priemonės: politikai nori
įteisinti tvarką, kuria pavojinguose ruožuose pirmiausia būtų privalu avaringumą
mažinti kitomis priemonėmis, o greičio matuokliai būtų statomi tik įsitikinus,
kad kitos priemonės neveikia. „Klaipėdos“ skaitytojo nuotr. „Dažniausiai įvykus
eismo įvykiui, aiškinama, kad dėl to kaltas greitis. Tačiau ar tikrai? Net į
kelią išbėgus laukiniams gyvūnams, nes nėra įrengta specialių atitvarų nuo
žvėrių, vis tiek aiškinama, kad avarija nutiko dėl greičio“, – stebėjosi M.
Skritulskas. Parlamentaras įsitikinęs, kad pirmiausiai turi būti diegiamos
kitos saugaus eismo priemonės keliuose – įrengiamas apšvietimas, pėsčiųjų
perėjos, saugumo salelės, turi būt rūpinamasi, kad kelio danga būtų
suremontuota, įrengiami atitvarai nuo žvėrių. Tačiau iki šiol vairuotojai matė
priešingus veiksmus.
Vairuotojai puikiai pamena, kad,
pavyzdžiui, kelyje į Dituvą pirmiausia buvo „pridaiginta“ greičio matuoklių,
nors dangos būklė buvo tragiška. Stebina ir kelias į Palangą, kur ties posūkiu
į Nemirsetą, kai prasideda itin prasta kelio danga, užuot ją atnaujinus, čia
buvo sumontuotas sektorinis greičio matuoklis. Klausimų kilo ir STT Ėmus
aiškintis, kas ir kaip nusprendžia, kur statyti milijonus kainuojančias greičio
matavimo sistemas, paaiškėjo, kad dabartinė tvarka kelia labai rimtų klausimų.
„Mums pateikus įstatymo pataisas, susisiekimo ministras kreipėsi į Specialiųjų
tyrimų tarnybą (STT), prašydamas įvertinti mūsų parengto įstatymo projekto
antikorupcinį vertinimą. Esminių pastabų pataisoms STT neturėjo, tačiau tarnyba
ėmėsi tirti esamą tvarką. Ir nustatė, kad ši tvarka antikorupciniu požiūriu yra
ydinga. Pirmiausiai dėl to, kad pernelyg didelė diskrecija suteikiama vienai
įmonei“, – situaciją paaiškino M. Skritulskas. STT manymu, negali ta pati
institucija nustatinėti kriterijų, pati jais vadovautis ir dar kontroliuoti.
„Lietuvos automobilių kelių
direkcija pati nusistato tvarką, pati nusprendžia, kur statys matuoklius, pati
įgyvendina sprendimus ir pati save kontroliuoja.
Akcentuotina, kad Lietuvos
automobilių kelių direkcija yra tapusi akcine bendrove“, – pabrėžė M.
Skritulskas.
Labiausiai parlamentarui užkliuvo tai, kad kriterijai, pagal
kuriuos Kelių direkcija priima sprendimus dėl matuoklių, nėra aiškūs. „Tiek
Vyriausybė, tiek Susisiekimo ministerija, tiek Kelių direkcija pripažino, jog
egzistuojanti tvarka nėra teisinga, todėl kriterijus, tvarką bei sprendimus dėl
matuoklių statymo turi priimti ne ta pati, bet skirtingos institucijos“, –
tikino Seimo narys. Sustabdė pirkimą Vos tik paskelbus apie naujų 50 greičio
matuoklių dar vieną pirkimą už 2 mln. eurų, teko jį stabdyti.
„Stabdyti planus įrengti naujus greičio
matuoklius Kelių direkcija nusprendė siekdama peržiūrėti greičio matuoklių
įrengimo metodiką ir iš naujo įvertinti kelių ruožus, kuriuose greičio
matuokliai galėtų būti statomi“, – pranešė direkcija. Anot jos, laikinai
sustabdyti planus nusprendė siekdama maksimaliai skaidrinti iki šiol taikytą
greičio matuoklių įrengimo procesą bei užkirsti kelią nepagrįstoms
interpretacijoms šia tema. „Iš tų kelių milijonų, kurie dabar sutaupyti,
viliuosi, lėšos bus skiriamos realioms saugumo priemonėms“, – tarstelėjo M.
Skritulskas. 30 km ruože – šeši Skelbta, kad valstybinės reikšmės keliuose yra
įrengti 78 momentinio greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo
sistemos. Praėjusią savaitę, Ekonomikos komiteto posėdžio metu svarstant
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, Seimo narys Andrius
Kupčinskas nusistebėjo matuoklių skaičiumi trumpuose ruožuose. Naujovės: Seimo
Ekonomikos komitetas siūlo įstatymo pataisomis įvesti prievolę, kad net greitį
matuojant mobiliaisiais matuokliais, pareigūnams būtų privalu apie greičio
kontrolę vairuotojus informuoti kelio ženklu, šalia pastačius ir didžiausio
leistino greičio ženklą. Vytauto Liaudanskio nuotr. „Kelyje Kaunas–Prienai
trisdešimties kilometrų ruože yra trys sektoriniai greičio matuokliai. Iš 30-ies
kilometrų tik du kilometrai, kur nematuojamas greitis. O avarijos vis tiek
vyksta.
Briedžiai vis tiek laksto. Po pusę
paros eismas būna uždaromas dėl avarijų. Tie kilometrai, kuriuose matuojamas
greitis, jie nieko nelemia“, – pastebėjo A. Kupčinskas. M. Skritulskas
pataisomis siekia apriboti užmojį statyti matuoklius ilguose kelio ruožuose.
„Vidutinio greičio matuoklių ruožai neturėtų būti ilgesni nei 10 kilometrų.
Viename kelyje negali būti daugiau nei penki stacionarūs matuokliai, o
sektorinių turėtų būti ne daugiau nei trys“, – pastebėjo M. Skritulskas. „Net
ir dešimties kilometrų ruožas yra per žiauru“, – pastebėjo Seimo narys A.
Kupčinskas. M. Skritulskas akcentavo, kad jei kelyje – penki matuokliai,
reikėtų suprasti, jog jame yra penkios mirtinai pavojingos vietos vairuotojams.
„Jei yra penkios tokios vietos, vadinasi, tokį kelią reikia vadinti mirties
keliu. Akivaizdu, kad negalima be saiko „smaigstyti“ matuoklių. Matuokliai yra
prevencinės priemonės. Bet jau aišku, kad tai – ne išeitis“, – reziumavo M.
Skritulskas. Sprendimai glumina Palangiškis Seimo narys stebėjosi Kelių
direkcijos sprendimais. Kelyje į Palangą nuolat vyksta eismo įvykiai, nors ir
yra pristatyta sektorinių greičio matuoklių. Prieš savaitę, gruodžio 13 dienos
vakarą, dėl staiga išbėgusios stirnos vienas palangiškis, grįždamas iš darbo
Klaipėdoje, sudaužė apynaujį automobilį. Nors toje vietoje leidžiamas 90
km/val. greitis, žmogus važiavo gerokai lėčiau, tačiau nelaimė vis tiek įvyko.
„Ir mano žmona pernai šiame kelyje sudaužė mašiną, nes išbėgo stirna. Na, juk
ne greitis lėmė nelaimę“, – pastebėjo politikas.
Kelių direkcija dienraščiui
„Klaipėda“ pavasarį tvirtino, kad valstybinės reikšmės magistralinis kelias A13
Klaipėda–Liepoja įtrauktas į prioritetinių sąrašą dėl atitvarų nuo gyvūnų
įrengimui, tačiau darbai nežinia kada prasidės. Apsauginiai atitvarai nuo Jakų
žiedinės sankryžos Palangos link turėtų būti įrenginėjami dviem atskirais
ruožais. Vienu etapu bus atitveriamas 19,5 km ruožas nuo Jakų estakados iki
Palangos ir Vydmantų kelių estakados. Antru darbų etapu turėtų atsirasti
atitvarai nuo posūkio į Palangą iki pat valstybės sienos, iš viso – 24,3 km
ilgio ruožas. Požiūris: M. Skritulskas įsitikinęs – negalima bet kur ir be
jokio saiko „smaigstyti“ matuoklių, turi būti tam tikra nustatyta tvarka.
Vytauto Liaudanskio nuotr. „Dar viena sudėtinga vieta šiame kelyje yra posūkis
į Girkalius. Atrodo nesudėtingo dalyko prašiau – lėtėjimo ir greitėjimo
juostos. Gavau atsakymą iš direkcijos, kad ši vieta – kažkur darbų sąraše. Bet
šioje vietoje baigiasi vidutinio greičio matavimas ir nėra juostos išsukantiems
iš gyvenvietės. Kai tik pravažiuojamas matuoklis, visi spaudžia. Kitoje pusėje
yra autobusų stotelė, o kaip žmonėms į ją patekti? Eiti grioviais? Mane tokie
dalykai glumina – jokių saugumo priemonių, bet svarbu, kad stovi matuokliai“, –
stebėjosi M. Skritulskas.
M. Skritulskas įstatymo pataisomis
siūlo, kad magistraliniuose keliuose, t. y. vadinamosiose autostradose,
matuokliai gali būti statomi tik įrengus kitas saugumo priemones, mažinančias
susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičių, įrengus apšvietimą, lėtėjimo juostas
ir pan. Matuoklių atsirastų tik tuomet, jei eismo įvykių skaičius per trejus
metus nuo šių priemonių įrengimo ženkliai nesumažėtų. „Taip pat siūlyčiau
skirtingais kelio ženklais žymėti greičio matuoklius ir kitas stacionariąsias
eismo priežiūros priemones. Tai sistema, kuri fiksuoja civilinės atsakomybės
draudimo, techninės apžiūros, kelių mokesčio duomenis. Kelių eismo taisyklėse
yra patvirtintas ženklas, kuriame nupieštas vadinamasis radaras“, – paaiškino
M. Skritulskas. Pasak M. Skritulsko, patvirtinus pataisas, Kelių direkcija iki
2024 m. liepos 1 d. privalės peržiūrėti nustatytus vidutinio greičio ruožus ir
įrengtas stacionarias eismo priežiūros priemones. Jeigu vidutinio greičio ruožų
skaičius ir (ar) stacionarių eismo priežiūros vietų skaičius viršija
maksimalius skaičius, nustatytus įstatyme, privalės įrenginius demontuoti.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą